captcha

Jūsų klausimas priimtas

ESA šiais metais tikisi gausaus kosminio derliaus

Europos zondai šiais metais žada pateikti visą lobyną duomenų apie Didįjį sprogimą, vandenį Marse ir klimato pokyčius, teigia Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Jean-Jacques Dordainas. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Europos zondai šiais metais žada pateikti visą lobyną duomenų apie Didįjį sprogimą, vandenį Marse ir klimato pokyčius, teigia Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Jean-Jacques Dordainas.

„2013-ieji atneš nepaprastą žinių apie kosmosą derlių“, – prognozuoja jis.

Vasario 22 dieną mokslininkai pateiks Dirvožemio drėgnumo ir druskingumo (angl. „Soil Moisture and Salinity“ – SMOS) misijos rezultatus. Ją vykdantis 2009 metais paleistas palydovas stebi Žemės sausumos paviršių ir vandenynų pokyčius, siejamus su klimato šiltėjimu.

Kovo 21 dieną astrofizikai paskelbs pirmąjį viso dangaus kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės žemėlapį. Tai spinduliuotės, sklidusios kai prieš 14 mlrd. metų užgimė visata, atbalsis. Žemėlapį sudarė zondas „Planck“, paleistas 2009 metų gegužę.

O birželį ESA ekspertai paskelbs išsamų Marso „mineraloginį žemėlapį“, sudarytą pagal nuotoliniu būdu surinktus duomenis. Juos pateikė „Mars Express“, kuris šiemet minės veiklos dešimtmetį, sakė J. J. Dordainas.

Žemėlapis, kuriame bus matyti hidratiniai dirvožemiai – ženklai, kad praeityje ten galėjo būti vandens, padės parinkti vietas ambicingai europiečių ir rusų misijai „ExoMars“, kurią įgyvendinant 2016 metais ketinama paleisti palydovą, o 2018 metais – marsaeigį.

Gruodžio 29-ąją „Mars Express“ praskris arčiausiai Marso palydovo Fobo, virš jo paviršiaus praslysdamas mažesniu nei 50 kilometrų atstumu.

Kiek vėliau šiais metais „Herschel“, 2009 metais paleista kosminė observatorija, pateiks pilną Paukščių Tako plokštumos žemėlapį. Jis leis astronomams nustatyti, kuriose mūsų galaktikos vietose šiuo metu gimsta žvaigždės.

Be to, antroje šių metų pusėje ketinama paleisti „Gaia“, „kosmoso astrometrijos“ teleskopą, kuris tyrinės milijardus žvaigždžių ir pateiks didžiausią 3D Paukščių Tako žemėlapį.

ESA taip pat ketina judėti į priekį įgyvendinant Europos „Galileo“ programą ir paleisti pirmuosius palydovus, konkuruosiančius su JAV palydovinės navigacijos Globalios padėties nustatymo sistema (GPS).

Antrąjį šių metų pusmetį ketinama poromis paleisti keturis palydovus. Juos iš ESA bazės Kuru, Prancūzijos Gvianoje, iškels „Sojuz“ raketos. Šiuo metu orbitoje jau yra keturi bandomieji palydovai. Galiausiai „Galileo“ sistemą sudarys 27 palydovai ir dar trys atsarginiai aparatai.

ESA šių metų biudžetas siekia 4,2 mlrd. eurų. Jis maždaug 6 proc. didesnis nei pernai, pažymėjo J. J. Dordainas. Didžiausia jo dalis, apie 22,9 proc., skiriama Žemės stebėjimo misijoms, svarbioms moksliniu ir aplinkosauginiu požiūriu. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...