captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl pamatę mielą dalyką pakvaištame?

Ar kada nors, pamatę žavų šunytį ar mielą naujagimį, sucypėte: „Noriu tave suvalgyti!“? O galbūt negalite susilaikyti nežnybtelėję savo mažo anūko žavių žandukų? Jūs toks ne vienas. Tyrėjai nustatė, kad gana keistai atrodanti agresyvi reakcija į mielumą iš tiesų yra įprastas dalykas. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Ar kada nors, pamatę žavų šunytį ar mielą naujagimį, sucypėte: „Noriu tave suvalgyti!“? O galbūt negalite susilaikyti nežnybtelėję savo mažo anūko žavių žandukų. Jūs toks ne vienas. Tyrėjai nustatė, kad gana keistai atrodanti agresyvi reakcija į mielumą iš tiesų yra įprastas dalykas.

Iš tiesų žmonės ne tik balsiai išreiškia savo agresyvius norus, teigdami: „Noriu ką nors suspausti!“, jie juos ir įgyvendina. Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad žmonės, žiūrėdami žavias nuotraukas, susprogdino daugiau burbuliukų vyniojimo pakuotėje nei tie, kurie žiūrėjo linksmas ar neutralias nuotraukas, rašo LiveScience.com.

„Manome, kad tai susiję su aukštu teigiamu afektu, kai beveik patiriamas prarastos kontrolės jausmas. Negali su tuo susidoroti, negali to kontroliuoti“, – aiškino tyrimą atlikusi psichologijos studentė Rebecca Dyer iš Jeilio universiteto.

R. Dyer tuo, ką su kolegomis vadina „mielumo agresija“, susidomėjo po to, kai su kitais studentais pasikalbėjo, kaip žavios nuotraukos internete dažnai sukelia norą mielą padarą pamaigyti ar suspausti. Visi iki šiol atlikti tyrimai leidžia manyti, kad reakcija turėtų būti priešinga. Žmonės su mielais dalykais turėtų norėti elgtis švelniai ir atsargiai.

Anot R. Dyer, žmonės iš tiesų nenori padaryti nieko blogo kačiukams, kai pamato šiuos kailio kamuoliukus besiverčiančius kūliais vienas per kitą.

Tačiau tuomet vyksta kažkas keisto. Taigi tyrėjai pirmiausiai atliko eksperimentą, norėdami nustatyti, ar mielumo agresija – tikras reiškinys. Jie internetu atrinko 109 tyrimo dalyvius, kuriems rodytos mielos, linksmos ar neutralios gyvūnų nuotraukos. Pavyzdžiui, mielas gyvūnas galėjo būti pūkuotas šuniukas, o linksmas gyvūnas – šuo, iškišęs galvą pro langą, su besiplaikstančiais žandais. Neutralus gyvūnas – senesnis šuo rimta išraiška.

Tyrimo dalyviai reitingavo nuotraukas pagal jų mielumą ir linksmumą, o taip pat pagal tai, kiek, jų manymu, nuotraukos privertė juos prarasti kontrolę, pavyzdžiui, ar jie gali sutikti su teiginiu „Negaliu su tuo susidoroti!“. Dalyviai taip pat vertino, ar nuotraukos vertė juos „sakyti ką nors panašaus į „grr!“ ar „ką nors suspausti“.

Paaiškėjo, kad kuo mielesnis gyvūnas, tuo mažiau žmonės kontroliuoja padėtį ir tuo labiau nori ką nors suspausti. Mieli gyvūnai sukeldavo daug stipresnį jausmą nei juokingi gyvūnai. Tačiau juokingi padarai žmones veikė stipriau nei neutralūs gyvūnai, galbūt todėl, kad juokingi gyvūnai taip pat laikomi mielais, teigė R. Dyer.

Tačiau šie rezultatai tik identifikavo mielumo žodines išraiškas, o ne tikrąjį jausmą. Taigi R. Dyer su kolegomis paprašė 90 moterų ir vyrų savanorių ateiti į psichologijos laboratoriją ir pažiūrėti mielų, juokingų ir neutralių gyvūnų nuotraukas.

Tiriamiesiems buvo pasakyta, kad tai motorinės veiklos ir atminties tyrimas, o tuomet jiems duota burbulinės plėvelės gabalėlis. Dalyviams nurodyta susprogdinti tiek burbuliukų, kiek tik jie nori, jei tik jie darys ką nors, susijusio su judėjimu.

Iš tiesų tyrėjai norėjo sužinoti, ar žmonės į mielus gyvūnus reaguos matomai demonstruodami agresiją ir sprogdindami daugiau burbuliukų, palyginus su žmonėmis, kurie žiūrėjo linksmas ar neutralias nuotraukas.

Būtent taip ir nutiko. Žmonės, žiūrėję mielų gyvūnų nuotraukas, vidutiniškai susprogdino 120 burbuliukų, žiūrėję linksmas nuotraukas – 80, neutralias – kiek daugiau kaip 100.

R. Dyer teigia nežinanti, kodėl mielumas sukelia agresiją, net jei tai nėra kenksminga. Gali būti, kad pamačius didžiaakį kūdikį ar putlų šuniuką, kyla noras šia būtybe rūpintis. Bet kadangi gyvūnas yra tik paveikslėlis ir kadangi net tikrame gyvenime galime neturėti galimybių šiuo padaru rūpintis taip, kaip norime, šis akstinas gali sukelti susierzinimą. Šis susierzinimas ir gali sukelti agresiją.

Arba žmonės gali taip smarkiai bandyti nesužaloti gyvūno, kad galiausiai taip ir padaro, kaip kad vaikas, norintis rūpintis kate, gali ją per smarkiai suspausti (ir dėl to būti apdraskytas).

Arba priežastys gali būti nesusiję su mielumu, teigė R. Dyer. Dauguma nepaprastai teigiamų jausmų atrodo neigiami, visai kaip „Mis Amerika“ rauda, kai jai uždedama karūna. Toks didelis teigiamų jausmų kiekis gali priblokšti žmones. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close