captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Marso gėlė“ glumina mokslininkus

NASA zondas „Curiosity“, ieškantis gyvybės pėdsakų Marse, nesiliauja į Žemę siuntęs įdomių objektų nuotraukų. O mokslininkai nesiliauja tvirtinę, kad visų tų objektų kilmė nėra biologinė, rašo livescience.com.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

NASA zondas „Curiosity“, ieškantis gyvybės pėdsakų Marse, nesiliauja į Žemę siuntęs įdomių objektų nuotraukų. O mokslininkai nesiliauja tvirtinę, kad visų tų objektų kilmė nėra biologinė, rašo livescience.com.

Praėjusį mėnesį „Curiosity“ nufotografuotas objektas netruko patraukti visuomenės dėmesį – internautai jį greitai pavadino „Marso gėle“. Šis Raudonosios planetos paviršiaus objektas iš tikrųjų yra apvalus šviesus akmenėlis, šiek tiek didesnis už smiltelę, tačiau tiksliai akmenėlio minerologinei sudėčiai nustatyti reikės daugiau informacijos.

„Tai gali būti daug kas, bet be daugiau cheminės informacijos nedrįsčiau sakyti kas tai yra. Aš neslapukauju. Noriu tik aiškiai pasakyti, kad šviesi smiltelė gali būti sudaryta iš daugybės skirtingų dalykų“, – sakė Planetų mokslo instituto Taksone (JAV) mokslininkė Aileen Yingst.

Vadinamoji „Marso gėlė“ pražydo akmenyje esančiame ties atodanga, kurią mokslininkai pavadino Johno Kleino vardu. J. Kleinas – buvęs „Curiosity“ projekto vadovo pavaduotojas, miręs 2011 metais. Automobilio dydžio marsaeigis ketina šioje atodangoje pirmą kartą panaudoti savo grąžtą ir per ateinančias dvi savaites tikrins, kas yra J. Kleino atodangos gilesniuose sluoksniuose.

Atodangoje ir jos aplinkoje yra daug požymiu, kad kadaise šioje vietoje būta skysto vandens. Vieni iš tokių požymių yra vandenyje nusėdusių mineralų venos, vagojančios uolienas. Todėl J. Kleino atodanga yra tinkamas gręžimo taikinys marsaeigiui, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar Marse kada nors buvo sąlygos, tinkamos bent mikrobinei gyvybei išsivystyti.

„Marso gėlė“ tikrai nėra gyvybės ženklas, tačiau ji pagyvina vietovę, sakė mokslininkai. „Ji parodo, kad vos šiame viename mėginyje yra santykinė smiltelių įvairovė“, – sakė A. Yingst.

Toną sveriantis „Curiosity“ zondas milžiniškame Marso krateryje Gale nusileido 2012 metų rugpjūčio 5 dieną. NASA atstovai šešiaratį robotą pavadino pačiu galingiausiu kada nors paleistu planetų tyrinėtoju. Jame yra 17 skirtingų kamerų ir 10 mokslinių instrumentų, taip pat įranga, galinti atpažinti organinius junginius – anglies pagrindo molekules, iš kurių sudaryti visi mums suvokiamos gyvybės formos elementai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...