LRT tyrimai

2019.04.01 05:30

Šimašius prieš Zuoką: kovoje – milijonų verti argumentai

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius2019.04.01 05:30

Politinėje kovoje dėl Vilniaus mero posto du pagrindiniai kandidatai R. Šimašius ir A. Zuokas vienas kitam negailėjo kaltinimų ir grasinimų, susijusių su Stokholmo arbitraže esančia byla prieš „Veolia“, tačiau po rinkimų milijonus kainuojančio teismo tema užgeso. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, sostinės tarybai sprendžiant, kaip finansuoti arbitražo eigą, rinkimai tapo esminiu faktoriumi. Kad ir koks būtų arbitražo sprendimas, ši viena garsiausių galimai korupcinio politikų ir verslo bendradarbiavimo istorija vilniečiams kainavo ir dar kainuos labai brangiai, bet konkrečius duomenis miesto valdžia atsisako viešinti.

Sausį Vilniaus miesto taryba sprendė, ar teisines išlaidas tarptautiniame ginče su „Veolia“ (buvusi „Dalkia“, valdžiusi sostinės šilumos ūkį – LRT.lt) finansuoti sudarant sutartį su rizikos kapitalo fondu, kuriam pralaimėjus bylą pinigų grąžinti nereikėtų, o sėkmės atveju tektų išmokėti gerokai didesnę sumą nei investuotų pats fondas. Vilnius su prancūzais bylinėjasi Stokholmo arbitraže, o ginčas kilo dėl 2002–2017 m. įmonės investicijų į Vilniaus šilumos ūkį.

Per klausimo svarstymą Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad byloje Vilniaus savivaldybė įrodinėja, jog bendrovės „Veolia“ atstovai mokėjo kyšius jo pirmtakui Artūrui Zuokui, ir paragino šį nusišalinti.

„Pagal savivaldybės turimus duomenis yra įrodinėjama, kad A. Zuokas bei su juo susijusios įmonės už „Veolios“ ir jos interesų protegavimą ir atstovavimą jiems iš šių įmonių atstovų per kelerių metų laikotarpį, tai yra 2000–2003 m., gavo kyšį, kuris yra ne mažesnis negu 724 tūkst. eurų“, – sakė R. Šimašius. Bet A. Zuokas nuo klausimo svarstymo nenusišalino.

Ši kyšio tema nuosekliai buvo naudojama rinkimų į Vilniaus mero postą metu – R. Šimašius beveik kiekvienuose debatuose A. Zuokui primindavo galimą korupcijos atvejį. O buvęs Vilniaus meras tai vadino desperacija ir rinkimų taktika, grasino dėl šmeižto kreiptis į prokuratūrą. Palaukęs pusantro mėnesio ir likus trims dienoms iki antrojo rinkimų turo, tą A. Zuokas ir padarė. Jau po rinkimų, kovo 28 dieną, prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Iš esmės esu patenkintas prokuratūros atsakymu, nes prokuratūra aiškiai pažymėjo, kad Artūras Zuokas niekada nebuvo kaltinamas kyšio ėmimu, nebuvo tokie įtarimai pareikšti. Teigiama, kad nėra jokių duomenų ir faktinių aplinkybių, kurios leistų man tokius kaltinimus teigti“, - prokuratūros atsakymą cituoja A. Zuokas.

Buvęs sostinės vadovas aiškina, kad prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, nes R. Šimašius išdėstė savo nuomonę, ir Lietuvoje esą retai taikoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą.

„Man pasiūlyta tęsti ginčą civiline tvarka“, – aiškina A. Zuokas, planuodamas ginčą prieš R. Šimašių tęsti toliau.

Vis dėlto gali būti, kad ginčo su „Veolia“ tema prieš rinkimus iš tiesų pasirodė su tikslu. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, sausį sostinės taryboje suskubta kelti klausimą dėl teisinių paslaugų finansavimo, esą nerimaujant, kad Vilniaus valdžia gali pasikeisti ir tada pradėti daryti įtaką tarptautiniam procesui.

Kiek milijonų išleista – paslaptis

Iš Vilniaus šilumos ūkio 2017 m. pavasarį po 15 metų veiklos pasitraukęs Prancūzijos koncernas „Veolia“ ir jo valdoma įmonė „Vilniaus energija“ 2016 m. Stokholmo prekybos rūmų arbitraže inicijavo procesą prieš sostinės savivaldybės įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT). Prancūzų bendrovės ieškinio vertė siekia apie 22 mln. eurų.

Į tai Vilniaus valdžia kartu su VŠT sureagavo priešieškiniu, kurį pateikė 2018 m. vasarį, prašydami atlyginti daugiau kaip 350 mln. eurų žalą. Savivaldybė stengiasi įrodyti, kad „Veolia“ per šilumos ūkio nuomos laiką nepakankamai sumažino gamybos sąnaudas, nepakankamai modernizavo šilumos trasas, nepagerino komercinių bei finansinių bendrovės veiklos rezultatų.

Procesas Stokholmo arbitraže trunka jau beveik trejus metus. Manoma, kad arbitrų verdiktą Vilniaus valdžia bei „Veolia“ išgirs po dar dviejų metų. LRT Tyrimų skyriaus paklaustas, kiek jau išleido savivaldybė šioje byloje, meras R. Šimašius negalėjo išsamiai komentuoti.

„Negaliu atsakyti, kiek išleista šiuo metu, visi duomenys yra vieši. Tikrai daugiau negu milijonas išleista. Tai labai brangus dalykas“, – teigė R. Šimašius.

LRT Tyrimų skyrius tikslesnės informacijos kreipėsi į Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyrių, tačiau, pasirodo, kiek miestas ir jo valdoma bendrovė VŠT išleido arbitražui – paslaptis.

„Tarybos sprendimu 2017 m. arbitražo procesui buvo numatyta skirti 725 tūkst. eurų. VŠT taip pat skyrė lėšų, tačiau, kol vyksta byla, procesui išleistos sumos VŠT negali atskleisti. Tai yra bylos strategijos dalis ir konfidenciali informacija“, – rašoma atsakyme.

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, bylos prieš „Veolia“ tikrosios išlaidos jau perlipo 2 mln. eurų ribą.

Bet išleistų milijonų nepakanka. Pasirodo, kad bylai gali prireikti dar 6 mln. eurų. Todėl sausio pradžioje savivaldybės tarybą pasiekė klausimas, kaip finansuoti teisines išlaidas. Tarybos komitetams buvo pateikti du galimi sprendimai: finansuoti miesto lėšomis arba sudaryti sutartį su privačiu rizikos kapitalu, kuris duotų miestui pinigų.

Meras R. Šimašius ir jau buvęs VŠT vadovas Mantas Burokas pasisakė už finansavimą fondo lėšomis. „Savivaldybė nusiima riziką. Tai daroma ne tik dėl finansinio skaičiavimo, bet ir dėl bylos eigos. Nes teisininkų išvada yra vienareikšmė, kad, kai pavyksta pritraukti trečiąją šalį, mes savo pusėje turime papildomų pajėgų ir tai padidina sėkmingo bylos nagrinėjimo galimybes,“ – LRT Tyrimų skyriui sakė R. Šimašius.

Galiausiai sostinės taryba priėmė sprendimą įgalioti VŠT sudaryti sutartį su pernai Liuksemburge įkurtu rizikos kapitalo fondu „Profile Investment“. Šį faktą žiniasklaidai patvirtino savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Savivaldybės Komunikacijos skyrius, paklaustas apie patį fondą, tikina, kad sutartis su fondu neleidžia atskleisti nei fondo pavadinimo, nei kiek jam konkrečiai bus išmokėta.

Viešai teigta, kad pagal susitarimą savivaldybė tolesniame bylose etape išvis nebepatirtų išlaidų. Tai reiškia, kad „Profile Investment“ galėtų skirti apie 6 mln. eurų ir, sėkmės atveju, jeigu pavyktų iškovoti norimus 350 mln. eurų, tarybos posėdžio dokumentų duomenimis, fondas gautų daugiau kaip 20 mln. eurų.

Tačiau dėl to, kad miesto valdžia fondo klausimu užsivėrė tylos siena, neaišku kaip keistųsi išmoka fondui, jeigu būtų laimėta mažesnė suma.

Buvęs Vilniaus vicemeras, kuravęs bylos klausimą, o dabar – tarybos opozicijos narys Valdas Benkunskas pasirinktoje strategijoje įžvelgia rizikų. Pasak jo, nemaža dalis arbitražo sumos paremta vartotojų permokomis už šilumą, kai ūkį valdė „Veolia“, todėl, jeigu arbitražas priteistų tik vartotojų permokų sumą, dalį tų lėšų reikėtų atiduoti fondui, o gyventojų permokas savivaldybė dengtų savais pinigais.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos analizė parodė, kad šilumos ūkio nuomos laikotarpiu vilniečiai galėjo permokėti apie 30 mln. eurų.

Rengėsi galimam pralaimėjimui

Nors Vilniaus valdžia aiškina, kad sprendimas dirbti su privačiu fondu apsaugo nuo rizikos pralaimėti bylą ir prarasti pinigus, viešumoje iškilo klausimas, kam reikalingas privatus fondas, kai savivaldybė tiki savo pergale Stokholmo arbitraže.

Atsakymas gali būti itin paprastas.

Viešai sostinės vadovai teigė, kad fondas ne tik apsaugo nuo pinigų praradimo, bet ir nuo politinių manipuliacijų pačiame procese.

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, prieš savivaldos rinkimus buvo baiminamasi, kad R. Šimašius gali būti neperrinktas antrai kadencijai, o į valdžią galbūt ateis A. Zuokas su kita valdančiąja koalicija. Esą jeigu taip būtų nutikę, nauja valdžia turėtų galimybių imtis priemonių stabdyti arbitražo procesą arba tiesiog neskirti finansavimo teisinėms išlaidoms, naudodamasi pretekstu, kad lėšų Vilniuje reikia kitoms sritims.

Todėl esą finansavimo klausimas imtas svarstyti sausį, prieš rinkimus, galbūt užbėgant įvykiams už akių. Pasak ekspertų, sudarant sutartį su fondu, o šiam investavus lėšų, reikėtų itin rimtos priežasties, kad savivaldybė nutrauktų procesą: bet kokiu atveju tektų ne tik grąžinti investuotus pinigus, bet ir fondui sumokėti kompensaciją. Esą tokios sąlygos sustabdytų nuo galimų politinių arba asmeninių motyvų nebetęsti teisinės kovos su „Veolia“.

Šiam finansavimo modeliui aršiai prieštaravo buvęs sostinės meras, tarybos narys A. Zuokas. Jis sausio mėnesį klausimo svarstyme netgi pristatė prezentaciją, stengdamasis įrodyti, kad geriau leisti VŠT skolintis reikiamas lėšas su Vilniaus savivaldybės garantija, negu sudaryti sutartį su fondu. „Šimašius suklaidino tarybos narius ir prastūmė korupcinį sprendimą“, – sako A. Zuokas.

Pasak sostinės vadovo R. Šimašiaus, pats A. Zuokas savivaldybėje reiškė ypatingą susidomėjimą procesu, bandė gauti konfidencialius bylos duomenis. Esą būtent todėl jis siūlė buvusiam merui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su arbitražu svarstymų, teigdamas, kad byla liečia ir patį politiką.

„Kadangi domėjimasis nesustojo, teko įvardinti konkrečiai, kodėl aš teikiau A. Zuoko nušalinimą. Jo paties veiksmai – vienas iš įrodymų byloje“, – sako R. Šimašius.

Kaip skelbta viešai, minėtas įrodymas – esą „Veolia“ sumokėjo 724 tūkst. eurų kyšį A. Zuokui, kad šis proteguotų Prancūzijos bendrovės interesus sostinėje. R. Šimašius, paklaustas, iš kur atsirado tokie įrodymai, sako, kad informacija gauta iš prokuratūros.

Verta priminti, kad 2004 m. Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Rubicon group“ didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir valstybės tarnautojų papirkimo. Tais metais žiniasklaidoje buvo cituojamos pokalbių išklotinės ir juodojoje apskaitoje pasirodę duomenys.

Daug dėmesio tuo metu sulaukė juodojoje įmonės buhalterijoje minėto „Abonento“ atvejis. Esą teisėsaugos surinktuose dokumentuose buvo matomos perlaidos, skirtos gavėjams, pavadintiems „A. Z.“, taip pat „Abonent.“, „Abon.“, „Abo.“. Viešai buvo keliamas klausimas, kad perlaidas galbūt vykdė „Veolia“ interesams atstovavęs A. Janukonis, valdęs „Rubicon group“.

Tiesa, bankinių operacijų ataskaitose tuo metu aptikti ir kiti lėšų gavėjai –  „BNA Grupė“ ir „Benetton“. Šie pavadinimai buvo siejami su Vilniaus Užupio rajone registruotomis bendrovėmis, priklausančiomis A. Zuokui. Iš viso juodosios buhalterijos dokumentuose buvo fiksuojamos 86 bankinės perlaidos, susijusios su gavėjais „Abo.“, „Abon.“, „Abonent.“ arba įmone „BNA Grupė“. Bendra visų perlaidų suma tuo metu sudarė apie 2,5 mln. litų, arba 724 tūkst. eurų.

Visa ši medžiaga 2005 m. buvo perduota Seimo laikinajai komisijai, tyrusiai faktus dėl korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje. Komisija išvadose teigė, kad visų ištirtų aplinkybių visuma leido manyti, kad A. Zuokas ir „Abonentas“ – tas pats asmuo, o šioms išvadoms pritarė Seimas. A. Zuokas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad komisija dirbo neteisėtai, tačiau jo pareiškimas buvo atmestas.

Tačiau 2009 m. Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė. Pasak prokuratūros atstovų, nepavyko surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Šimašius įsitikinęs, kad faktas, jog prokuratūra neturėjo pakankamai įrodymų, dar nereiškia, jog tuo laikotarpiu surinktų duomenų negalima naudoti Stokholmo arbitražo byloje. „Tie duomenys nėra sugalvoti ar iš piršto laužti. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įrodymai niekur nedingo, jie nebuvo paneigti“, – sako meras.

Vis dėlto tai verčia abejoti tokių įrodymų panaudojimu Stokholmo arbitraže, kuris sprendžia komercinius ginčus, buvo laikytasi sutarties ar ne, o ne korupcijos atvejus.

Teisininkai abejoja, ar arbitražas gilinsis į kyšininkavimo istorijas

Vilniaus savivaldybės ir VŠT iš bendrovės „Veolia“ bando prisiteisti šimtus milijonų, bandydamos įrodyti, kad Prancūzijos energetikos bendrovė pažeidė 2002 m. su ja sudarytą sutartį. Stokholmo arbitražo sprendimas šiame procese gali tapti itin reikšmingas Lietuvai, nes sėkmės atveju tai reikštų, kad tiek dabartinė Vilniaus, tiek Lietuvos valdžia buvo teisios, sakydamos, jog bendrovė pakenkė sostinei ir jos gyventojams. Taip pat tai leistų ne tik gauti didžiulę kompensaciją naujoms investicijos, bet ir gyventojų per didelėms išlaidoms šilumai padengti.

Tačiau garsiai paviešinta bylos dalis apie galimą korupciją kelia itin daug klausimų. Jeigu iš tiesų, kaip teigia R. Šimašius, sostinei ir VŠT atstovaujantys advokatai Stokholme bando įrodyti kyšininkavo atvejus, kurie, esą, įtraukia ir buvusį sostinės vadovą A. Zuoką, tarptautinis arbitražas gali nesiimti vertinti tokių įrodymų.

Tarptautinio arbitražo ekspertas ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamas arbitras dr. Rimantas Daujotas sako, kad pagal pasaulinę teismų praktiką komercinio arbitražo tribunolai nesprendžia ginčų, susijusių su baudžiamąja teise, o tai reiškia, jog Stokholmo arbitražas korupcinių klausimų nenagrinėja.

„Arbitražo tribunolas turi bendrą pareigą įvertinti visus įrodymus, gali į juos reaguoti ir gali pasakyti, kad šie įrydomai nesusiję su komerciniu ginču, nes įrodymų pagrindas yra baudžiamoji teisė. Apskritai ginčai, kylantys iš baudžiamosios teisės, yra tikrai nearbitruotini “, – LRT Tyrimų skyriui teigė R. Daujotas.

Pasak eksperto, komercinis arbitražas neperima ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuratūros funkcijų, arbitraže sprendžiami tik klausimai, susiję su sutartimi.

„Dažniausiai arbitražas, jeigu kalbame apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, tokius argumentus laiko gandais, kurie neturi jokios reikšmės nagrinėjant komercinį ginčą. Negali remtis kažkokiais įrodymais, kurie nėra patvirtinti jokiu teismo sprendimu“, – sako R. Daujotas.

Sostinės meras su tokia pozicija nesutinka. „Aš kaip teisininkas tikrai žinau apie įrodymus baudžiamajame procese ir civiliniame procese, nes įrodymų pakankamumas vertinamas skirtingai. Galbūt civiliniame procese įrodymų pakaks“, – sako R. Šimašius.

Ekspertai, palaikantys Vilniaus poziciją įrodinėti korupcines aplinkybes ieškinyje prieš „Veolia“, įsitikinę, kad Stokholmo arbitražas neturėtų prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagos laikyti gandais ar nepagrįstais įrodymais, nes tie patys įrodymai naudoti 2008 m. teisme, kai A. Zuokas bei „Rubicon group“ vadovas A. Janukonis buvo nubausti už sostinės tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimą.

Esą menami korupcijos atvejai savivaldybėje 2001–2003 m. laikotarpiu tarptautiniame procese turėtų pasitarnauti arbitražui kaip kontekstas, siekiant pagrįsti, kad pačios sutarties sudarymo su „Veolia“ aplinkybės buvo neteisėtos. Tokiu atveju Vilnius įrodytų, kad visi 15-os metų šilumos ūkio laikotarpio pažeidimai iš esmės buvo nulemti darant neteisėtą įtaką savivaldybei.

Taip pat įrodyti korupcines apraiškas gali būti svarbu, nes be jų Stokholmo arbitražas esą galėtų atmesti Vilniaus ieškinį, savo sprendimą grįsdamas tuo, kad prancūzų energetikos bendrovė viską darė su sostinės valdžios žinia. Iš esmės tai reiškia, kad abi pusės žinojo, kas konkrečiai buvo atliekama su Vilniaus šilumos ūkiu, ir jokia kompensacija miestui nebepriklausytų.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė, civilinės teisės ekspertė dr. Vigita Vėbraitė tikina, kad sunku spręsti šiuo konkrečiu atveju, tačiau teoriškai toks atvejis galėtų nutikti. Ji taip pat pritaria, kad civiliniame procese įrodinėjimo standartas yra žemesnis nei baudžiamosiose bylose, todėl korupcinės apraiškos įrodymus galima būtų naudoti, ypač jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Tačiau kaltinamasis teismo nuosprendis yra suformuluotas tik dėl galimo V. Drėmos papirkimo atvejo, visi kiti įrodymai teismo nepasiekė. Dėl to V. Vėbraitė įžvelgia Vilniaus sėkmės rizikų.

„Svarbu tai, kad nesant kaltinamojo nuosprendžio, visa surinkta kriminalinės žvalgybos medžiaga per tam tikrą laiką turi būti sunaikinta ir ji negali būti naudojama kitose bylose ar kitiems klausimams spręsti. Todėl civiliniame procese arbitražas turės žiūrėti, ar tikrai įrodymai surinkti teisėtai ir gali būti naudojami“, – aiškina teisininkė.

Kokį sprendimą Stokholmo arbitražas priims, tikėtina, paaiškės tik 2021 m., tačiau klausimų kyla daug. Pavyzdžiui, jeigu vis dėlto Vilniaus savivaldybė su VŠT nugalės prieš „Veolia“ ir atsiims riebią kompensaciją, ar tai reikš, kad Lietuvoje ir vėl atgims korupcijos Vilniaus savivaldybėje tema? Ir kaip iš tiesų bei kieno sąskaita bus padalintos lėšos privačiam rizikos kapitalo fondui?