LRT tyrimai

2019.01.16 07:00

LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai (I dalis)

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius2019.01.16 07:00

Parama „valstiečių“ rinkimų kampanijai – iš asmenų, susijusių su baltarusiškų trąšų verslu. Maksimalias sumas valdančiajai partijai savivaldos rinkimams dosniai aukoja fiziniai asmenys, vieni su kitais susiję per baltarusiškų trąšų krovos, pervežimo bendroves. Trąšų, kurias į Lietuvą importuoja ir „valstiečių“ lyderio verslas.

LVŽS remiantys verslininkai pernai neįveikė tų pačių „valstiečių“ vyriausybės filtro dėl atitikties nacionaliniam saugumui. Baltarusiškų trąšų karaliumi tituluojamam Igoriui Udovickiui tuomet neleista plėstis strateginiame Klaipėdos uoste. Verslininkas tikina, kad mainais į paramą valdančiajai partijai įtakos nesiekia daryti.

Maksimalios sumos – iš baltarusiškų trąšų vežėjų

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kur kas sėkmingiau nei kitos partijos renka paramą šių metų kovą vyksiantiems savivaldybių rinkimams. Ramūno Karbauskio vadovaujama partija jau susirinko aukų už 174 tūkst. eurų. Pati LVŽS į rinkimų kampaniją jau įnešė 130 tūkst. eurų. O likusią sumą – 44 tūkst. eurų – partijai paaukojo tarpusavyje verslo santykiais susiję asmenys, užsiimantys baltarusiškų trąšų krova bei pervežimu. Susijusių verslininkų grupė LVŽS skyrė maksimalias leidžiamas aukas.

Kitos politinės partijos tokia gausia parama rinkimams kol kas negali pasigirti.

Verslas partijų negali remti nuo 2012 metų, kai įsigaliojo Partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nauja redakcija.

„Juridiniams asmenims draudžiama teikti paramą. Vienas fizinis asmuo gali partijai ar kandidatui skirti mažą auką – iki 12 eurų, tokiu atveju nereikia deklaruoti savo pajamų Mokesčių inspekcijai. Jeigu norima duoti didesnę auką, tokiu atveju reikia deklaruoti savo pajamas. Asmuo gali skirti iki 8 850 eurų vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui. Tačiau ši suma neturėtų viršyti 10 proc. jo deklaruotų metinių pajamų“, – aiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Tačiau ar uždraudus juridinių asmenų paramą, verslas rinkimuose tikrai nedalyvauja?

Draudimą aukoti partijoms galima sėkmingai apeiti, kai partijoms aukoja ne pačios įmonės, o jų akcininkai.

Būtent tokioje situacijoje atsidūrė valdančioji „valstiečių“ partija. Aukos – fizinių asmenų, tačiau jie yra įmonių, susijusių su baltarusiška trąšų gamintoja „Belaruskalij“, akcininkai. R. Karbauskio verslas pats importuoja trąšas į Lietuvą iš minėto Baltarusijos koncerno „Belaruskalij“.

„Belaruskalij“ generalinis direktorius yra Ivanas Golovatas. Jis ne tik vadovauja vienam didžiausių pasaulio trąšų koncernui. Jis yra ir Baltarusijos Parlamento, t. y. Nacionalinio Susirinkimo Respublikos Tarybos Užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo nuolatinio komiteto narys.

Jaučia simpatijas R. Karbauskiui

Solidų aruodą „valstiečiams“ klaipėdiečiai verslininkai sunešė labai panašiu metu – aukos priimtos gruodžio 17–18 d. ir gruodžio 28 d.

Pavyzdžiui, beveik maksimalią leidžiamą sumą – 8 800 eurų – LVŽS metų pabaigoje paaukojo baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis.

Jis turi akcijų įmonėse, užsiimančiose trąšų krova ir pervežimu.

Registrų centro duomenimis, I. Udovickis yra „Naftos regeneracijos grupės“, „Vagonų serviso“, „Ferteksos transporto“, Birių krovinių terminalo akcininkas.

Bendrovės „Ferteksos transportas“ akcijas I. Udovickis dalijasi su žmona Olga Udovickaja. Pastaroji, kaip ir jos vyras, taip pat skyrė maksimalią auką LVŽS rinkimų kampanijai.

I. Udovickiui priklauso ir baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste kraunantis Birių krovinių terminalas. I. Udovickis valdo 70 proc. terminalo akcijų, o kitą dalį – 30 proc. – vienas didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje Baltarusijos koncernas „Belaruskalij“. Ši bendrovė – R. Karbauskio verslo partneris. Politikui priklausantis „Agrokoncernas“ iš jos importuoja trąšas. O beveik prieš dešimtmetį net puoselėjo planus gauti kalio žaliavą ir gaminti trąšas Baltarusijoje įkurtoje bendrovėje „Xoll Kemikal“.

Didžiąją dalį pajamų Birių krovinių terminalas gauna pagal susijusios įmonės „Ferteksos transportas“ užsakymus, o 98 proc. visų perkrautų krovinių yra Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšos.

Be to, I. Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomas Birių krovinių terminalas taip pat yra akcininkas „Gargždų geležinkelio“, kuris teikia manevravimo paslaugas Klaipėdos uoste.

I. Udovickis neigia, kad jo verslas siekia daryti įtaką per paramą politinei partijai. „Aš nieko nesitikiu mainais, žinoma“, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. Verslininkas dėstė, kad su R. Karbauskiu jis menkai pažįstamas, tačiau vis dėlto neslepia simpatijų politikui.

„Aš nežinau R. Karbauskio, tiksliau, turbūt žinau, tačiau tai tebuvo trumpa pažintis prieš 20 metų. Nuo to karto mes su juo nei matėmės, nei susitikome, tačiau nebūtinai reikia žinoti žmogų, kad matytum, jog jis teisingai veikia. Džiaugiuosi, kad šiuo metu yra politinė jėga, kuri atstovaujama racionaliai mąstančių ir veikiančių valstybės naudai žmonių. O logika verslininko yra tokia – jei žmogus veikia išmintingai ir racionaliai, vadinasi, aš jo pusėje“, – dėstė I. Udovickis.

Su „valstiečių“ vėliava – ir į rinkimus

Birių krovinių terminalui vadovauja I. Udovickio verslo partneris Vidmantas Dambrauskas, kuris su Baltarusija dirba jau kelis dešimtmečius. Jis LVŽS taip pat parėmė beveik maksimalia fiziniams asmenims leidžiama suma – 8 800 eurais. Be to, su „valstiečiais“ V. Dambrauskas šiemet kandidatuos rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą.

„Kiek mums paaiškino, tvarka yra tokia: pervedi pinigus į sąskaitą partijos, o partija sumoka už paslaugas. Reklama ir visa kita“, –  sako V. Dambrauskas.

Kandidatas tikina, kad tai jis ir paprašė verslo partnerio I. Udovickio skirti paramą LVŽS.

V. Dambrauskas ir I. Udovickis dar dalijasi „Naftos regeneracijos grupės“ akcijas. V. Dambrauskas taip pat vadovauja Lietuvos jūrų krovos asociacijai, kuri aktyviai dalyvauja sprendžiant Klaipėdos uosto plėtros klausimus.

Tačiau V. Dambrauskas sako, kad į politiką eina ne verslo reikalų tvarkyti, o spręsti miesto problemas: „Man irgi nelengvas sprendimas buvo: eiti atsakinėti į klausimus, deklaruoti turtą, ir panašiai... Bent man asmeniškai to viešumo tikrai nesinori. Bet dabar įsivaizduokit: po tų visų skandalų su įvairiomis partijomis... Aš matau, kad gali šone vėl pastovėti, bet kur ta mūsų Klaipėda nuvažiuos? Į kurią pusę? Mes esam lietuviai ir norim gero.“

Registrų centro duomenimis, V. Dambrauskas dar turi 30 proc. akcijų bendrovėje „Fertimara“. Ši bendrovė Klaipėdos uoste frachtuoja laivus, teikia transporto ir ekspedijavimo paslaugas.

V. Dambrauskas nėra vienintelis „Fertimaros“ akcininkas. 40 proc. akcijų šioje bendrovėje priklauso Baltarusijos kalio kompanijai, kurios pagrindinis akcininkas (48 proc. akcijų) priklauso jau minėtai trąšų milžinei „Belaruskalij“.

„Fertimarai“ vadovauja ir jos akcininkas (30 proc. akcijų) yra dar vienas V. Dambrausko ir I. Udovickio verslo partneris – Leonidas Bergeris. Jis „valstiečių“ rinkimų kampanijai taip pat jau paaukojo 8 800 eurų sumą. L. Bergeris, kaip ir V. Dambrauskas, taip pat yra LVŽS kandidatų į Klaipėdos miesto tarybą sąraše.

LVŽS po Naujųjų maksimalią paramą skyrė ir dar vienas uostamiesčio verslininkas Arūnas Tuma, kuriam priklauso uosto krovos grupė „Kamineros grupė“. Ši įmonė teikia ekspedijavimo bei logistikos paslaugas. A. Tuma su „valstiečiais“ taip pat kandidatuoja į Klaipėdos miesto tarybą.

„Kadangi esu klaipėdietis, gyvenu čia, mano vaikai, anūkai gyvena čia, ir man svarbus Klaipėdos miesto pozityvus vystymasis, čia gyvenančių ir dirbančių žmonių gero ir pozityvaus gyvenimo siekimas. Todėl matau, kad Klaipėdai seniai reikia pokyčių. Matau, kad komanda, kuri pasikvietė, verta ir gebanti juos įgyvendinti. Todėl priėmiau kvietimą dalyvauti rinkimuose“, – teigia A. Tuma.

R. Karbauskiui aukotojai nežinomi

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis tikina, kad partijai aukojusių asmenų pavardės jam nežinomos. Kaip ir į Klaipėdos miesto tarybą einančių verslininkų.

„Ne, man nežinomi tie asmenys. Man nežinomi tie asmenys“, – tikino politikas.

Be to, anot R. Karbauskio, partija esą nesirenka aukotojų, nes aukoti gali bet kas.

„Pagal mūsų įstatymą, tik fiziniai asmenys gali remti rinkimuose sąrašus ir kandidatus. Mes, LVŽS, turim vieną sąskaitą, kiekvienas kandidatas atskiros sąskaitos neturi. Aš neturiu duomenų apie šitų asmenų sprendimus. Ar gali partija žinoti, kurie asmenys, remiantis Lietuvos įstatymais, paremia? Tai gali žinoti tik tada, kai ta parama pasiekia partiją. Jūsų paminėtų asmenų atžvilgiu aš pasidomėsiu. Nežinau iš tikrųjų apie tokią paramą, nežinau, kokio dydžio ta parama. Tačiau bet kuris asmuo gali paremti rinkimuose, tas nėra apribota. Nereikia gauti partijos leidimo paremti. Jei tų asmenų aukos sukels kažkokių abejonių – asmenybės ar jų veikla – mes galim padaryti tai, ką galim padaryti. Vienintelis būdas – grąžinti lėšas žmogui, kuris jas pervedė, ir atsiprašyti žmogaus: „Atleiskit, bet mums kyla kažkokių klausimų.“.

R. Karbauskis tikina, kad jo šeimos verslas su I. Udovickio verslo įmonėmis niekaip nesusijęs ir jokie interesai nesikerta.

„Jeigu jūs kalbate apie su manim susijusį verslą, tai šitas verslas niekada jokių trąšų neeksportuoja. Jis negali būti susijęs“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Jis svarstė, kad tam tikri asmenys partijai gali aukoti ir neprašyti, siekdami provokuoti ir pakenkti reputacijai:

„Gali būti tokių atvejų. Kiek esu girdėjęs, ir yra buvę, kada provokaciniais tikslais yra daromi kažkieno pavedimai, žmogaus, kurie turi reputacinių problemų, kažkokiam kandidatui, ir po to iš to pradedamas daryti kažkoks burbulas.“

Abejonės, ar partijos per akcininkus neremia verslas

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė aiškina, kad prieš priimant paramą Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar asmuo gali teikti paramą. Pavyzdžiui, ar jis deklaravo metines pajamas ir ar galėjo suteikti tam tikro dydžio auką. Jei šie reikalavimai išpildomi, parama priimama.

Ji teigė, kad ne VRK kompetencija spręsti, ar, apeinant finansavimo įstatymą, per įmonių akcininkus partijai paramą skiria verslas.

„Čia, matyt, perduotume klausimą VMI, ir ji aiškintųsi tuos klausimus, kaip atsitiko, kad 4, 5 ar 10 asmenų, susijusių su vienu juridiniu asmeniu, perdavė vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui (auką, – red. past.). Koks jų tarpusavio santykis, kokie susitarimai, ir taip toliau. Ar viskas skaidru, teisėta pagal mokesčių įstatymus“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparancy International“ Vilniaus skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad naivu tikėtis, jog, uždraudus verslui remti partijas, jo pinigai rinkimuose nedalyvauja.

„Būtų naivu manyti, kad verslas nedalyvauja politikoje. Aišku, kad verslas turi daug interesų, tai savaime suprantama, – sako S. Muravjovas. – Akivaizdu, kad mes dažnai nežinome, kaip atrodo tie ryšiai tarp partijų ir verslų. Arba artimų verslininkų, kurie nusprendžia paremti kokį nors politiką. Aš labai norėčiau, kad stebėseną mes apverstume aukštyn kojomis ir kalbėtume ne vien apie tai, kad turi atsiskaityti politinės partijos. Kad galėtume viešai matyti, o kas galiausiai remia politikoje dalyvaujančius asmenis, padaryti taip, kad mes galėtume pamatyti, jei viena verslo grupė turi labai daug joje dirbančių žmonių, kurie nusprendė remti būtent šitą politinę jėgą.“

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius kalba ir apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai su valdančiąja partija į rinkimus eina ar ją remia asmenys, susiję su A. Lukašenkos kontroliuojamu koncernu.

„Natūralu, kad su nedemokratinėmis valstybėmis susijęs Lietuvos verslas nori remti politines jėgas, kurios atrodo labiausiai draugiškos tokiam verslui ir mažiausiai rūpinasi dėl tokio verslo nacionaliniam saugumui keliamų potencialių grėsmių. Tačiau, žinodami, kad tos nedemokratinės valstybės noriai kišasi ir į demokratinių šalių politines sistemas, galime tik spėlioti, ar ta parama yra tik Lietuvos verslininkų iniciatyva, ar kokie nors bendri jau ne vien verslo projektai“, – sako M. Laurinavičius.

Iš vyriausybės komisijos – nepalanki išvada dėl grėsmių saugumui

Būtent nacionalinio saugumo klausimai jau kartą kišo koją LVŽS remiantiems verslininkams.

I. Udovickis ir A. Tuma prieš mažiau nei metus buvo sulaukę nepalankių specialios vyriausybės komisijos išvadų dėl to, ar jų verslas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia situacija susiklostė, kai I. Udovickio kontroliuojamas Birių krovinių terminalas ir A. Tumos „Kamineros grupė“ planavo plėtrą Klaipėdos uoste.

Ši vyriausybės komisija anksčiau yra sustabdžiusi ir verslininko Gedimino Žiemelio investicijas Lietuvos oro uostuose.

Verslas, siekiantis nuomotis žemės sklypus Klaipėdos uoste, privalo gauti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą. Taip įmonės privalo patvirtinti, kad atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokią komisiją sudaro Vyriausybės kancleris, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, policijos, Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų atstovai.

2017 m. pabaigoje I. Udovickis ir V. Dambrauskas įkūrė bendrovę „Naftos regeneracijos grupė“. Ši bendrovė ketino transportuoti, sandėliuoti ir regeneruoti naftos produktus.

Tačiau plėtrą planavę „Kamineros grupė“ ir Birių krovinių terminalas nepateikė pažymos iš vyriausybės komisijos. Tai buvo pirmas kartas, kai bendrovės negalėjo išsinuomoti naujų sklypų plėtrai, todėl uosto direkcijos skelbti žemės nuomos konkursai neįvyko.

Leidimas nuomotis nedidelį sklypą Klaipėdos uoste nesuteiktas motyvuojant tuo, kad baltarusiškas „Belaruskalij“ trąšas uoste kraunantis Birių krovinių terminalas gali turėti nacionalinio saugumo riziką didinančių ar keliančių grėsmę ryšių su ES ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar asmenimis.

„Remdamasi teisėsaugos institucijų pateikta informacija, komisija įžvelgė įstatymu numatytą neatitikimą nacionalinio saugumo interesams, todėl komisijos sprendimas buvo neigiamas, jis priimtas vienbalsiai“, – BNS tuomet komentavo premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pernai, liepą, Birių krovinių terminalo atstovai žiniasklaidai teigė, kad atsisako planų užsiimti naftos verslu Klaipėdos uoste. Pozicijos verslininkai nekeičia ir dabar.

„Kaip mes galime ką nors planuoti, jei tai mums uždrausta“, – stebėjosi I. Udovickis.

„Aš skaičiau labai įdėmiai komisijos (išvadą, – red. past.). Žmogiškąja prasme kojos niekas nepakišo. Komisijos išvadose buvo parašyta, kad yra tam tikra grėsmė, nes „Belkalij“ („Belaruskalij“) turi paskolą Rusijos banke. Toks motyvas buvo. Ką aš apie tai galiu pasakyti? Nieko negaliu pasakyti. Man atrodo, tas motyvas visiškai niekinis, kokia čia grėsmė? Bandau suprasti komisijos logiką: jeigu kartais Rusija užpuls Baltarusiją ir atims „Belkalij“, tai gali būti (grėsmė, – red. past.)... Bet tai kokia įtaka? Na, atims, na, užpuls? Kas toliau? Nesuprantu aš to sprendimo“, – guodėsi V. Dambrauskas.

V. Dambrauskas tikina susitinkantis ir su minėtu I. Golovatu, „Belaruskalij“ generaliniu vadovu, kuris priklauso ir Baltarusijos Parlamento Nacionalinio saugumo komitetui. Tačiau verslininkas tikina šių detalių nežinantis, o susitikimuose aptariantis tik gamybinius klausimus.

 „Man atrodo Baltarusijoje tik vienas politikas yra. Aš negaliu atsakyti į klausimus, apie kuriuos mes nei diskutuojam, nei kalbam. Gal ir yra (Baltarusijos nacionalinio saugumo komitete, – red. past.). Bet kaip tai susiję su Lietuvos politika? Arba kaip tai susiję su manim? Mes kalbam apie verslus, apie politiką, apie tonas. Dažniau aš pas jį nuvažiuoju, aš su juo matausi maždaug 4 kartus per metus“, – pasakojo V. Dambrauskas.

„Baltarusija yra tokia valstybė, kur visiškai akivaizdu, ypač „Belaruskalij“ yra strateginė įmonė. Akivaizdu, kad šitas žmogus, kuris vadovauja tai bendrovei, yra A. Lukašenkos asmeninio pasitikėjimo žmogus“, – pastebi M. Laurinavičius.

Tačiau R. Karbauskis nemato problemos, kad jo partiją remiantys verslininkai, taip pat ir kandidatai rinkimuose, nebuvo perėję Vyriausybės saugumo filtro. Esą partijų skyriai vertina kandidatus.

„Lietuvoj legalus verslas negali padaryti nieko, ko nėra leidžiama padaryti. Jei jūs šnekate, kad verslas kažko norėjo, bet jiems leidimų neišdavė, manau, kad dėl to kelti problemas, kad verslas kažko nori, o leidimų negauna, tikriausiai savaime nereikėtų. Reikėtų kalbėti tik apie tai, kad verslas kažką pažeidė, ir tai yra pripažinta. Čia nėra tokio atvejo, taip? Tokiu atveju nežinau, ar čia problema. Skyrius, sudarydamas rinkimų sąrašus, analizavo kiekvieną kandidatą, kiekvieną asmenį ir jų veiklą. Aš tikiuosi, kad jie tai vertino“, – sakė R. Karbauskis.

A. Tuma siekius plėstis apgynė teismuose

Kiek kitaip kortos dėl plėtros strateginiame Klaipėdos uoste krito A. Tumai, kuris su „valstiečiais“ taip pat kandidatuos į Klaipėdos miesto valdžią.

Iš pradžių jo kontroliuojama „Kamineros grupė“ taip pat sulaukė nepalankios išvados, kad neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Nepalankią išvadą dėl „Kamineros grupė“ plėtros pateikusi vyriausybės komisija rėmėsi informacija, kad A. Tuma yra padaręs nusikaltimą.

Verslininką A. Tumą ir jo partnerį Jurijų Semašką prokurorai kaltino sukčiavimu, skolininko nesąžiningumu ir nusikalstamu bankrotu. Jiems buvo prašoma skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 3 metams, taip pat pinigines baudas.

Tačiau A. Tuma buvo išteisintas dėl pateiktų kaltinimų. Tuomet išnyko ir vyriausybės komisijos nustatyta aplinkybė dėl nacionalinio saugumo interesų neatitikimo.

„Kamineros grupė“ teismuose ginčijo specialiosios komisijos išvadą, kad atitinka nacionalinio saugumo interesus. 

Teismams išteisinus A. Tumą, speciali vyriausybės komisija prieš kelis mėnesius taip pat pakeitė savo sprendimą ir nutarė, kad jo „Kamineros grupė“ atitinka nacionalinio saugumo interesus bei gali plėstis Klaipėdos uoste. 

„Šios problemos buvo biurokratinio lygio ir jos buvo spaudoje aprašytos. Šiandien jos išspręstos ir projektas vystomas“, – atsakymą raštu LRT pateikė A. Tuma.

Siekiai – tapti konkurentais „Lietuvos geležinkeliams“

Tuo metu I. Udovickio plėtra neapsiriboja tik Klaipėdos uostu. Pernai vasarą Konkurencijos taryba leido įsigyti I. Udovickiui 91 proc. „Gargždų geležinkelio“ akcijų.

Jo kontroliuojamas „Gargždų geležinkelis“ siekia tapti konkurentu „Lietuvos geležinkeliams“.

Teisę vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvoje „Gargždų geležinkelis“ turi jau ilgiau nei dešimtmetį – nuo 2008 metų, tačiau siekia plėsti krovinių pervežimo maršrutus.

Bendrovė prašė Ryšių reguliavimo tarnybos leisti jai vežti krovinius nuo sienos su Baltarusija iki „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdos uoste ir taip konkuruoti su valstybės valdomais „Lietuvos geležinkeliais“.

Rinkoje svarstyta, kad „Gargždų geležinkelis“ siekia gabenti baltarusiškas trąšas į Klaipėdos uostą, kur jas pakrauna Birių krovinių terminalas.

Ryšių reguliavimo tarnyba „Gargždų geležinkelio“ prašymą patenkino, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos transporto saugos administracija sprendimą skundė teismui, o teismas pernai, vasarą, šį skundą tenkino ir laikinai sustabdė Ryšių reguliavimo tarnybos bei žemesnės instancijos teismo sprendimus.

„Mūsų motyvai dėl skundo buvo susiję su tuo, kad, jeigu būtų patenkintas skundas, tai prioritetas nebūtų taikomas keleiviams vežti. Tuomet galėjo būti ir tokia situacija, kad pritrūktų keleiviams vežti (pajėgumų, – red. past.)", – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

„Gargždų geležinkelį“ kontroliuojantis I. Udovickis situacijos nenori plačiau komentuoti.

„Gargždų geležinkelis“ turi ambiciją veikti tiek, kiek leidžia Lietuvos įstatymai ir ES teisės aktai, kurie veikia Lietuvos teritorijoje. Deja, kol kas negali „Gargždų geležinkelis“ veikti šiuose rėmuose, jiems yra neleidžiama“, – teigė jis.  

Situacijos plačiau nekomentuoja ir „Gargždų geležinkelio“ vadovas Arūnas Grikšas.

Lietuvoje leidimus gabenti krovinius geležinkeliais turi trys dešimtys šalies įmonių, tačiau realią veiklą vykdo tik kelios. Didesnė dalis leidimus yra gavusios, nes, pavyzdžiui, atlieka darbus geležinkelio ruožuose, teikia paslaugas vienoje konkrečioje teritorijoje.

Jei būtų priimtas „Gargždų geležinkeliui“ palankus sprendimas, bendrovė tapti rimtu konkurentu Susisiekimo ministerijos valdomai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliams“. „Belaruskalij“ yra vienas svarbiausių „Lietuvos geležinkelių“ klientų pagal krovinių apimtį. Pasak Tarptautinės trąšų asociacijos, „Belaruskalij“ kalio trąšų eksportas sudaro 20 proc. pasaulio rinkos. Apie trečdalis visų „Lietuvos geležinkelių“ vežamų krovinių yra būtent kroviniai iš Baltarusijos.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius