Kraujuojančiame Ukrainos fronte Rusija į pagalbą pasitelkia tūkstančius šiaurės korėjiečių, o palydovinės Rusijos karinių bazių Kaliningrado srityje, Estijos ir Latvijos pasienyje nuotraukos išduoda, kad jose trūksta ne tik karinio personalo, bet ir sunkiosios technikos. Tačiau žurnalistų surinkti duomenys neleidžia apsigauti – dalis rusų karinių bazių ištuštėjo laikinai, o Kaliningrado srityje veikiantys specialiosios paskirties daliniai organizuoja sabotažo akcijas Lietuvoje, kitose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.
Netylant kalboms, jog tik laiko klausimas, kada Rusija puls NATO, ir viena po kitos pasirodant prognozėms, kad atsivėrusį galimybių langą išbandyti NATO vienybę Rusija gali išnaudoti jau kitais metais, grupė tarptautinių žurnalistų išanalizavo visus aplink Baltijos šalis ir Lenkiją esančius Rusijos karinius pajėgumus, kaip juos paveikė jau trečius metus Rusijos vykdomas plataus masto karas prieš Ukrainą. Taip pat kiek užtruktų užpildyti sausumos pajėgų karines bazes, ištuštėjusias net visiškai militarizuotoje Kaliningrado srityje.
Ties Kaliningrado srities ir Baltarusijos kariniais pajėgumais dirbome kartu su kolegomis iš Lenkijos tiriamosios žurnalistikos centrais Frontstory.pl ir V-Square.org, o Estijos „Eesti Ekspress“ žurnalistai rinko informaciją apie vakarinėje Rusijos dalyje dislokuotus karinius dalinius. Palydovų nuotraukas padėjo analizuoti kolegos iš „OSINT for Ukraine“, o jas – naujausias ir geriausios kokybės – parūpino Planet.com.
Tyrimas trumpai
- Remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir turima NATO žvalgybos informacija, Kaliningrado srityje dislokuotų Rusijos sausumos pajėgų bazės yra apytuštės.
- Vis dėlto, esant reikalui, Rusija galėtų nesunkiai atkurti iki plataus masto karo prieš Ukrainą turėtus Kaliningrado srities pajėgumus.
- Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno, oro gynybos, radijo – elektroninės kovos priemonių pajėgumai Kaliningrado srityje yra nepakitę.
- Neatmetama, kad Kaliningrado srityje dislokuoti specialiosios paskirties Rusijos karinės žvalgybos padaliniai dalyvavo rengiant virtinę sabotažo akcijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, taip pat kitose Europos šalyse.
- Baltarusija suteikia savo teritoriją ir infrastruktūrą Rusijos kariuomenei ir nors jos pačios kariuomenė silpnesnė, ji atitraukia dėmesį nuo to, ką planuoja ir daro Rusija.
Lietuvos kariškiai skaičiuoja, jog net NATO apsuptoje ir tik oru bei vandeniu pasiekiamoje Kaliningrado srityje atkurti iki 2022 m. vasario 24 d. buvusį Kaliningrado srities karinį pajėgumą, esant poreikiui, užtruktų nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
„Yra tam tikrų zonų, pavyzdžiui, Dobrovolsko poligonas, kuris yra Kaliningrado srityje, ir Gožos poligonas“, – Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas generolas majoras Remigijus Baltrėnas rodo į Baltarusijos poligoną, veikiantį visiškai šalia Lietuvos sienos.
„Štai 11-as armijos korpusas, Sovetske yra štabas. Visiems šiems objektams, kur yra prie pat sienos, skiriama žymiai daugiau dėmesio žvalgybos kontekste. Ir yra tam tikrų indikatorių, kur pajėgoms pajudėjus gali suprast, kad tai nėra mokymai, o tai yra tam tikra pasirengimo operacijoms dalis“, – į klausimą, kas NATO pajėgoms, stebinčioms Rusijos ir Baltarusijos padalinių judėjimą, leistų suprasti, jog Rusija ruošiasi ne karinėms pratyboms, o telkia kariuomenę puolimui prieš NATO, atsakė pašnekovas.
Bet Rusijai nereikia užpildyti ištuštėjusių karinių bazių pasienyje palei NATO, kad jau dabar pademonstruotų, jog gali paveikti mūsų valstybes iš vidaus. Kaliningrade yra dislokuoti specialiosios paskirties Rusijos žvalgybos daliniai, tarp kurių – ir 390-asis žvalgybos punktas, rengiantis žvalgus diversantus, gebančius veikti NATO valstybėse, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje.
LRT Tyrimų skyrius gavo patvirtinimą iš Lietuvos žvalgybos institucijų, kad būtent šie žvalgai diversantai gali būti susiję su pavykusiais ir nesėkmingais bandymais surengti diversijų ir sabotažo akcijas Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje, Lenkijoje ir kitose Vakarų valstybėse.
Ir jie jau buvo išbandę Lietuvos budrumą.
Už sabotažų Lenkijoje ir Lietuvoje – Kaliningrado GRU pėdsakas
Šiuo metu tai, kas surašyta Rusijos specialiųjų pajėgų mokymų planuose, įgyvendinama realybėje. Ir neatmestina, kad Kaliningrade esantys Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų padaliniai dalyvauja planuojant ir vykdant išpuolius regione. Tokį Lietuvos žvalgybų patvirtinimą gavo LRT tyrimų skyrius.
„Pastaruoju metu Europoje, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, padaugėjo su šiais Rusijos tikslais sietinų išpuolių. Šiuo metu pageidaujamo poveikio siekiama palyginti mažais kaštais. Išpuolius dažniausiai vykdo per socialinius tinklus užverbuoti asmenys. Jų gebėjimai labai riboti, jie mėgina jėga paveikti mažesnės reikšmės, bet lengviau pažeidžiamus taikinius. Kiekvieno tokio išpuolio tiesioginis poveikis yra gana nedidelis, bet poveikio siekiama išpuolių skaičiumi ir jų rezonansu visuomenėse. Taip mažais kaštais nesėkmingai mėginama kurti nestabilumo ir nesaugumo jausmą Vakarų visuomenėse ir trikdyti paramą Ukrainai“, – teigia vienas iš LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, padėjęs parengti šią publikaciją.
Vien Lenkijoje nuo šių metų pradžios, pasak tos šalies pareigūnų, įvyko keliasdešimt įtartinų incidentų. Gegužę Lenkijoje buvo sulaikytas ir Vilniuje esančio prekybos centro IKEA padegėjas. Jis ir dar aštuoni sulaikytieji, teigia Lenkijos pareigūnai, Rusijos žvalgybos tarnybų vardu buvo tiesiogiai įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje.
O praėjusią savaitę leidinyje „Gazeta Wyborcza“ paskelbus, kad šių metų sausį sabotažą nesėkmingai įvykdyti bandęs ir sulaikytas ukrainietis Serhijus S. prisipažino, jog buvo instruktuotas Rusijos specialiųjų tarnybų, Lenkijoje kilo didžiulis ažiotažas.
Sulaikytasis Serhijus S., remiantis žiniasklaidos pateiktais duomenimis, turėjo iš kontaktinio asmens, vardu Aleksejus, per „Telegram“ kanalą gautus nurodymus, kaip įvykdyti suplanuotą išpuolį Vroclavo dažų gamykloje.
Remiantis „Gazeta Wyborcza“ aprašytais bylos duomenimis, Serhijaus telefonas prieš atvykstant į Lenkiją buvo užregistruotas Kaliningrade, (taip pat ir JAV); tačiau jis pats neigia, kad kada nors ten lankėsi.
Lenkija uždarė vieną iš trijų iki šiol šioje šalyje veikusių Rusijos konsulatų bei pagrasino išsiųsianti Rusijos ambasadorių, o Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis pareikalavo, kad Rusija nustotų organizuoti hibridines atakas Lenkijoje ir kitose NATO valstybėse.
Žvalgybos institucijos Lenkijoje ir Lietuvoje pastebi, kad su Rusijos žvalgybos tarnybomis sietini asmenys ir grupuotės Europoje vis dažniau pereina prie fizinį poveikį darančių išpuolių – paminklų išniekinimo, padegimų, išpuolių prieš asmenis.
Diversantai – pavojingai arti
Artūras Paulauskas, dabar jau mažiau aktyvus politikoje, prieš aštuonerius metus vadovavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Tai buvo 2016 m., Rusija iš Ukrainos buvo ką tik atplėšusi Krymo pusiasalį, o Donbase jau vyko karas. Viename iš interviu apie pavojaus signalus iš šios valstybės A. Paulauskas užsiminė, kad Rusijos diversantai pratybų metu galėjo išsilaipinti Juodkrantėje.
Taip jis viename iš interviu reagavo paklaustas, kokie įvykiai paskatino 2016 m. VSD atskaitoje įrašyti perspėjimą, jog „yra požymių, kad Rusijos specialiosios paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į užsienio valstybes“.
Žiniasklaida netruko pasigauti šią rusų diversantų temą ir citavo šaltinius iš žvalgybos institucijų, jog toks prasiskverbimas į Lietuvą galėjęs įvykti praėjus metams po Krymo okupacijos – 2015-aisiais. Sureagavo ir propagandiniai Kremliaus kanalai, pavadinę informaciją apie galimą rusų diversinių pajėgų išlaipinimą Lietuvos pajūrio kurorte panikos skleidimu.
Ir vis tik ši A. Paulausko žinutė buvo sąmoningas signalas Rusijai.
„Gal tuomet ir per atviras buvau, bet aš norėjau užbėgti už akių ir pranešti tai pusei, kad mes žinome, kad mes nemiegam. Manęs žmonės, kurie buvo detaliai supažindinti su žvalgybos surinkta informacija, nekritikavo – pagal nutylėjimą visi suprato, kad tai reikėjo garsiai pasakyti“, – teigia A. Paulauskas.
Prabildamas apie rusų diversantus jis teigė norėjęs keisti ir Lietuvos visuomenės požiūrį.
„Klostėsi pavojinga situacija. Aš buvau kviečiamas į daugybę susitikimų, verslas visais formatais kvietė paaiškinti, kas vyksta. Ir aš visiems aiškinau, kad viskas, kad atsipalaidavimas baigėsi, kad reikia stiprinti mūsų žvalgybą, mūsų gynybą ir skirti tam daugiau pinigų. Tais metais vyko lūžis žmonių sąmonėje“, – prisimena A. Paulauskas.
Ir nors buvęs Seimo NSGK vadovas jokių naujų detalių apie šiuos įvykius neatskleidžia, LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai neturi abejonių, kad 2015 m. Juodkrantėje galėjo išsilaipinti vienai iš Rusijos karinės žvalgybos – GRU – 561-ojo žvalgybos punkto kariai diversantai.
Remiantis naujausia informacija, šis Kaliningrado srityje dislokuotas dalinys prieš keletą metų buvo reorganizuotas į 390-ąjį specialiosios paskirties žvalgybos punktą, į kurį įeina ir dar kiti padaliniai. Ir nors vis dar viešuosiuose šaltiniuose jis minimas skirtingais numeriais, tai yra vienas pavojingiausių Kaliningrado srityje esančių Rusijos karinių padalinių NATO pasienyje.
Šio padalinio bazė – vos keliolika kilometrų nuo Baltijsko, Rusijos karinio jūrų laivyno bazės, nutolusioje Parusnojės (Gaudikų) gyvenvietėje. Naujausiais duomenimis, šioje bazėje dirba iki 120 kariškių, įskaitant ir personalą. Skirtingai nei daugybė Rusijos kariuomenės padalinių, taip pat ir iš Kaliningrado srities, Parusnoje dislokuoti diversantai Rusijos karo veiksmuose prieš Ukrainą greičiausiai nedalyvauja – jie yra laikomi itin vertingais specialistais. Vis dėlto viešuosiuose šaltiniuose galima rasti nepatvirtintos informacijos, kad dalis žvalgų diversantų iš Kaliningrado srities į frontą buvo išsiųsti įgauti kovinės patirties karo sąlygomis pačioje Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžioje.
390-ojo (561-ojo) žvalgybinio dalinio diversantai yra ruošiami užduotims prieš NATO Baltijos jūros pakrantėje ir konkrečiai prieš Lietuvos ir Lenkijos strateginius objektus. Jų tikslas yra Klaipėdos uostas ir jo infrastruktūra, nes tai svarbus taškas ne tik Lietuvai, bet ir NATO operacijoms. Dėl strateginės uosto padėties jis yra nepakeičiamas NATO tiekimo grandinėje, Baltijos šalių operacijoms ir regioninei gynybai Baltijos jūroje. Klaipėda – neužšąlantis uostas, veikia ištisus metus, krauna birius krovinius, energijos išteklius ir karinę įrangą. Šalia – Palangos oro uostas.
„Jei mes kalbame ir ruošiamės dienai X, kai Rusija nuspręs pulti NATO, tai ši diversinė grupuotė savo darbą turės būti atlikusi iki tos dienos X“, – teigia vienas iš šiam tyrimui talkinusių mūsų šaltinių.
Atranka iš aukštų vyrų, neturinčių jokios baimės
Viešuose šaltiniuose galima rasti ne tiek ir mažai informacijos apie šį karinės žvalgybos dalinį. Iš palydovinių nuotraukų matyti, kad treniruočių bazė pastaraisiais metais gavo papildomo dėmesio ir pinigų – buvo pastatytas naujas mokomasis korpusas, atnaujinta sraigtasparnių nusileidimo ir pakilimo aikštelė. Teritorijoje – ir naktį apšviečiamas vandens telkinys, skirtas povandeninėms treniruotėms.
LRT tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, diversantai treniruojasi ir Kuršių mariose. Jie turi treniruočių vietų rusiškoje Kuršių nerijos dalies miesteliuose Lesnojuje (Šarkuva), Rybačyje (Rasytė), taip pat ir visai netoli Lietuvos sienos – Morskoje.
Atranka į šį padalinį vyksta išskirtinai ne iš šauktinių, o iš jau tarnaujančių vadinamųjų „kontraktininkų“, taip pat iš paruošto aktyvaus rezervo. Tai yra ne žemesni nei 172 cm vyrai, neturintys klaustrofobijos, psichologiškai tvirti, ypač stiprūs fiziškai. Ir jei moka vieną kitą užsienio kalbą – tai jau didelis privalumas. Remiantis LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, punkto kariai mokomi sprogdinimo darbų sausumoje ir minavimo jūroje. Kiekvienas karys turi mokėti šaudyti iš visų ginklų. Visi kariai mokosi naudotis kateriu ir valtimi. Kiekvienas karys turi mokėti pakeisti kitą esant reikalui, nepriklausomai, ar yra minuotojas, snaiperis ar grupės vadas.
Rusų diversantų treniruočių plane, sudarytame 2015 m., kaip tik tuo laikotarpiu, kai, tikėtina, diversantai išsilaipino Juodkrantėje, vienoje iš užduočių nurodoma, kad pirmiausia diversinė grupė susitelkia prie Lietuvos sienų. Užduotyje nurodyta per 10–12 parų nepastebėtiems kirsti Lietuvos sieną ir lygiai taip pat nepastebėtiems pereiti valstybės teritoriją, tuomet susitelkti tam tikroje Baltijos jūros pakrantės vietoje ir ten įkurti stebėjimo postą.
Specialistai įžvelgia kur kas platesnes šio žvalgybinio diversinio GRU padalinio Kaliningrado srityje veiklos apimtis. Jie mokomi dirbti priešiškoje jiems teritorijoje identifikuojant silpnąsias vietas, kurios leistų įvykdyti sabotažo akcijas, pavyzdžiui, užminuoti strateginius objektus arba laivus, taip pat stebėti NATO logistikos ir aprūpinimo grandinę Baltijos jūros regione. 390-ojo žvalgybinio punkto kariai, dirbdami kartu su Baltijos karinio jūrų laivyno specialiosios paskirties padaliniais, yra pajėgūs vykdyti ne tik žvalgybines, bet ir kibernetines bei psichologines operacijas.
Tarkime, prasiskverbus į Lietuvos teritoriją ir užminavus svarbiausią Klaipėdos uosto infrastruktūrą, pavyzdžiui, krovos kranus, prieplauką ar dokus, yra paralyžiuojamas NATO gebėjimas aprūpinti ar dislokuoti pajėgas operacijoms regione. Naudodamiesi povandeniniais vidutinio dydžio laivais, tokiais kaip „Piranha“, arba narų transporteriais, 390-ojo padalinio kariai gali vykdyti slaptus išsilaipinimus uosto pakraščiuose, neutralizuoti saugumo pajėgas ir perimti pagrindinių teritorijų kontrolę, paruošti jas didesnio masto operacijoms. Šis padalinys gali derinti kibernetinį karą su fizinėmis atakomis, sutrikdyti uosto operacines sistemas ir tuo pat metu vykdyti slaptas operacijas, kad uždelstų arba susilpnintų NATO pajėgumus.
Tačiau be šių jau įdarbintų specialiosios paskirties padalinių, aplink Lietuvą – Baltijos karinis jūrų laivynas, Rusijos sausumos 11-oji armija ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms lojalūs Baltarusijos kariuomenės vadai.
Palydovuose – apgaulingas vaizdas
Palydovais analizuojant Kaliningrado srities karines bazes matyti, kad Guseve (Gumbinėje) dislokuota Rusijos sausumos pajėgų karinė bazė apytuštė. Iki 2022 m. darytos nuotraukos rodo aikšteles, pilnas karinio transporto, tačiau šiuo metu situacija kardinaliai pasikeitusi.
Karas Ukrainoje padarė žalą šiems pajėgumams. Kai kurie JAV šaltiniai pranešė, kad 11-as armijos korpusas, įsikūręs Guseve, 2022 m. patyrė didelių nuostolių netoli Charkivo. Kai „Reuters“ žurnalistai 2022 m. pateko į korpuso karininkų apleistas bazes Balaklijos mieste Ukrainoje, rado dokumentus, įrodančius, kad iš kai kurių batalionų buvo likęs tik dešimtadalis pradinio pajėgumo. Sausumos pajėgos Kaliningrado regione akivaizdžiai susilpnėjo dar labiau po to, kai šiemet rugpjūtį, pasak Lietuvos kariuomenės, dalis jų buvo perkelti į Rusiją, Ukrainos kariuomenei pradėjus veržimąsi į Kursko regioną.
Kad Rusijos sausumos pajėgos Kaliningrado srityje šiuo metu Lietuvai kelia mažiau grėsmės, patvirtina ir Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Remigijus Baltrėnas.
„Labiausiai pakitusi ir sumažėjusi yra sausumos sritis. Nėra paslaptis, kad iš Kaliningrado srities buvo formuojami batalionai ir jie buvo siunčiami į karą, į Ukrainą. Taigi ši sritis yra labiausiai sumažėjusi ir galima sakyti, kad šią akimirką turbūt mažiausiai kelianti grėsmę, - teigia R. Baltrėnas.
Ir vis dėlto, pasak LRT šaltinių, nepaisydama Ukrainoje patiriamų nuostolių, Rusija realiai vykdo anonsuotą ginkluotųjų pajėgų plėtrą ir didina kariuomenę. Šiuo metu Rusijos ginkluotosiose pajėgose yra daugiau karių, ginkluotės ir kovos technikos, nei buvo prieš karą.
Tai patvirtina ir palydovų nuotraukos. Pavyzdžiui, karinis jūrų laivynas per pastaruosius metus investavo į bazių atnaujinimą, padidino karinio transporto skaičių ir intensyviai treniravosi. O pavojingiausia vieta – Černiachovskas, kuriame dislokuoti naikintuvai ir balistinės raketos. Analizė rodo, kad Černiachovske taip pat pradėtos statybos, įtariama, kad galingiems radarams įrengti.
O ištuštėjusias Kaliningrado srities Gusevo bazes visuomet galima atkurti. Tik į klausimą, per kiek laiko, pateikiami skirtingi atsakymai.
„Pagrindinis nutekėjimas – žmogiškasis, bet tai tik prioriteto klausimas. Pavyzdžiui, jei nėra didelės skubos, bazių atstatymas užtruktų apie metus. Jeigu tai itin svarbus prioritetas, tuomet Rusija užtruktų apie kelis mėnesius, bet tam reikėtų sutelkti labai dideles logistikos pajėgas“, – LRT sakė su naujausia informacija susipažinęs pareigūnas, remdamasis prielaida, kad Rusija turi atnaujinti pajėgumus ne tik Kaliningrado srityje.
Gintaras Bagdonas, atsargos pulkininkas ir buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas, teigia, kad pagrindinis iššūkis Rusijai dabar – vadų ir specialistų trūkumas.
„Mano vertinimu, tam reikėtų 2–4 metų (t. y. tiek laiko, kiek reikia karininkams ir specialistams parengti) po aktyvių kovos veiksmų Ukrainoje pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija remiasi masės taktika, šį terminą galima sutrumpinti iki vienerių metų, pvz., apmokyti rezervo karininkus ir specialistus trumpalaikiuose mokymuose. Mobilizuojami kariauti prieš Ukrainą 30–40 tūkst. žmonių per mėnesį neišsprendžia rusų problemos formuojant ir atkuriant sausumos pajėgų karinius vienetus. Karas su NATO valstybėmis nebus toks pat kaip rusų karas prieš Ukrainą, kur kariaujama daugiausia mažais padaliniais. Su NATO jiems teks kariauti dideliais vienetais“, - teigia G.Bagdonas.
Vis dėlto, labai norėdama ir esant poreikiui, Rusija būtų pajėgi atkurti Kaliningrado srities ištuštintas karines aikšteles ir net personalo skaičių per kelias savaites.
„Turbūt vienintelis kelias dabar į Kaliningrado sritį ką nors atgabenti yra laivais. Kadangi geležinkeliu tai nėra įmanoma, yra teisiniai susitarimai, tranzitas, tai vienintelis kelias yra laivais ir labai sudėtingas ir brangus kelias yra oru. Laivais mes kalbam apie paras, savaitę. Vien tos technikos atvežimas nieko neduoda. Atvežus ją reikia paruošti, reikia, kad žmonės pradėtų dirbti su technika“, – mano R. Baltrėnas. Kita vertus, net jei procesas yra labai imlus laiko, tai užtruktų savaites, o ne mėnesius.
Politikos ekspertas VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad toks skirtingas Rusijos pajėgų atsinaujinimo skaičiavimas yra susijęs su tuo, jog yra manoma, jog Rusijai reikia pirma užbaigti karą Ukrainoje.
„Įsivaizduojama, kad Rusija turi atkurti viską, ką turėjo bent jau iki karo Ukrainoje pradžios. Ir tokiu būdu galima pradėti skaičiuoti laiką, na, kada ji potencialiai būtų pasiruošusi, tarkim, karui prieš NATO šalis. Tačiau rečiau yra žiūrima į tai, kad dabartinis Rusijos karinės pramonės atkūrimo tempas yra gerokai didesnis, negu buvo prieš 2022-uosius. Jau dabar per mėnesį Rusija pagamina daugiau artilerijos sviedinių nei visa Europa, beveik visos Europos valstybės, priklausančios NATO aljansui“, – teigia T. Janeliūnas.
Šiandien tuštesnės sausumos bazės – ne priežastis atsipalaiduoti dar ir dėl rusų šiame regione sukurtos oro erdvės gynybos zonos, vadinamos A2/AD, jos svarbiausią dalį sudaro balistinės raketos „Iskander-M“, taip pat priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos.
„Visi tie pajėgumai, kuriuos nuo pat pradžių rusai turėjo Kaliningrade, oro gynybos priemonės, Baltijos laivyno pakrantės apsaugos priemonės, radijo-elektroninės kovos priemonės – jos yra likusios ten pat, nes tai yra labai svarbus aspektas visai Rusijos doktrinai ir visai Rusijos kariavimo filosofijai. Lygiai taip pat su jūrų laivynu. Nepaisant to, kad vyksta karas Ukrainoje, jūrų laivynas, oro erdvė, vadinamasis A2/AD burbulas likęs ir šiuo atveju nėra pokyčių“, – teigia R. Baltrėnas.
Baltarusija taip pat išlieka grėsme
Baltarusija leidžia Rusijai sklandžiau planuoti puolimą prieš NATO, jei toks įvyktų. Lietuvoje ir Lenkijoje nėra abejonių, kad Baltarusijos karinės pajėgos yra integruotos į Rusijos kariuomenę. Jos jau ne vienerius metus dalyvauja bendrose karinėse pratybose prie NATO sienų. Yra žinoma, kad, pavyzdžiui, pratybose ZAPAD21 Rusijos ir Baltarusijos padaliniai treniravosi užimti Kazlų Rūdos poligoną.
Prie Gardino, Baltarusijoje, visai šalia sienos su Lietuva esantis Gožos karinis poligonas, kuriame vykstančias karių treniruotes girdi ir lietuviai, yra objektas, kurį NATO žvalgyba itin rimtai vertina. Vos už 40 km nuo Lietuvos sienos – ir Lydos karinis aerodromas, dar vienas svarbus Baltarusijos ir Rusijos pajėgų karinis objektas.
Pasak LRT šaltinių, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos aktyviai ruošiamos atremti grėsmę iš Vakarų ir užtikrinti režimo išlikimą. Pavyzdžiui, pernai balandį Baltarusijos gynybos ministerija išleido trumpą lėktuvo „Su-25“ piloto vaizdo įrašą, paaiškinantį jo naują vaidmenį po mokymų Rusijoje. Įraše matomi vaizdai, pasak analitikų, leidžia manyti, kad Lydos oro bazė tapo naująja Rusijos ir Baltarusijos „branduolinio dalijimosi“ vieta, t. y. Baltarusijos turimi naikintuvai galėtų būti pritaikomi branduoliniams ginklams.
Kita vertus, taip pat manoma, jog Baltarusijos aerodromai yra skirti tik Rusijos aviacijos aprūpinimui, o Baltarusijos orlaiviai yra per seni, kad juos apsimokėtų modernizuoti.
Centrinėje Baltarusijoje esantys kariniai sandėliai neseniai buvo atnaujinti diegiant papildomus saugumo parametrus. Spėjama, kad teritorija skirta raketų paleidimo priemonių „Iskander“ branduolinėms galvutėms. Dar pernai vasarį pasirodė informacija, kad „vyresnysis Rusijos gynybos ministerijos karininkas apžiūrėjo objektą netoli Asipovičų būtent dėl zonos pritaikomumo branduolinės ginkluotės saugojimui“.
Palydovu darytos nuotraukos rodo, kad statybos objekte prasidėjo maždaug tuo metu, kai Asipovičuose lankėsi aukšto rango Rusijos pareigūnas. Pasak analitikų, įdiegtos naujos apsaugos priemonės primena tokias, kokias naudoja Rusija savo branduolinių ginklų apsaugai.
Viešųjų šaltinių analizė rodo, kad Baltarusijoje, Gardino karinėje bazėje, šiemet rugsėjį pradėtas formuoti naujas padalinys – 62-asis priešlėktuvinių raketų pulkas. Pasak analitikų, tai gali būti susiję su nuo 2022 m. formuojamomis naujomis operatyvinėmis komandomis. Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pažymi, kad kiekviename aerodrome, todėl tikėtina, kad ir Lydoje, yra Rusijos ginkluotojų pajėgų priešlėktuvinių raketų pulko daliniai.
Ir vis dėlto, analitikų teigimu, tai, kaip Baltarusijos kariuomenė galėtų sudalyvauti, jei Rusija nuspręstų pulti NATO, dar neatsakytas klausimas. Net ir prieš kelias savaites pristatytoje JAV atsargos generolų karo su Rusija simuliacijoje, anot Lietuvos atsargos pulkininko Gintaro Ažubalio, Baltarusijos pajėgos buvo skirtos dėmesiui nuo Rusijos veiksmų nukreipti.
„Kadangi puolimas iš Baltarusijos pusės nebuvo pagrindinė ašis, nebuvo pagrindinės pastangos iš ten, nepaisant to, kad buvo panaudotos trys Baltarusijos brigados. Tai labiau divizija negu korpusas. Ir Baltarusijos pajėgos veikė labiau Vilniaus link kaip trikdis. Ten, kur buvo mūsų prastesnė ginkluotė, jie pridarė mums daug bėdų ir buvo labai pastiprinti rusų, buvo labai stipriai integruota rusiška artilerija. Mes juos panaudojome kaip Rusijos armijos satelitus, sąjungininkus ir todėl jie šitame žaidime puolė Vilniaus link“, – teigė LRT Tyrimų skyriui simuliacijoje dalyvavęs G. Ažubalis.
Profesorius T. Janeliūnas teigia, kad nepaisant to, jog Baltarusijos karinės pajėgos jau faktiškai yra integruotos į tą bendrą dviejų valstybių sąjungą, jos vis dėlto nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Aliaksandras Lukašenka neleido karinių veiksmų prieš Ukrainą arba bent jau nematėme, kad siųstų savo karinius dalinius į Ukrainą. Taip, suteikia savo teritoriją galimiems apšaudymams, bet kol kas susilaikė nuo tiesioginio dalyvavimo, nes supranta, kad Baltarusijos kariuomenė nėra pasiruošusi“, – teigia T. Janeliūnas.
Bet vis dėlto, kaip analizuoja LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai, Baltarusija jau dalyvauja Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, nes leisdama naudoti savo teritoriją ir infrastruktūrą, verčia ukrainiečius laikyti dalį pajėgumų prie Baltarusijos sienos. Anot jų, Baltarusija neįžengė į Ukrainą todėl, kad tam pasipriešino dalis kariuomenės. O tai reiškia, kad A. Lukašenka nėra užtikrintas, jog ta pati kariuomenė neparemtų vėl galinčių kilti protestų prieš režimą.
Šio tyrimo nebūtų be ištikimo LRT Tyrimų skyriaus šaltinių rato.
Karinių bazių iliustracijas sukūrė Mart Nigola & Hele-Mai Kulleste / Delfi Estija.
