LRT tyrimas. Riaušių anatomija: dalyviai, kurstytojai, ryšiai (I dalis)

Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė, Rūta Juknevičiūtė, Indrė Makaraitytė, Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt
2021.11.22 05:30
LRT tyrimas. Riaušių anatomija: dalyviai, kurstytojai, ryšiai (I dalis)

Po riaušėmis pasibaigusios rugpjūčio 10-osios dalyviai prakalbo, kad mitingas ir riaušės buvo du skirtingi įvykiai, o smurtinius veiksmus atliko provokatoriai. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad konkreti asmenų grupė prieš tai aktyviai audrino visuomenę, o dalis jų patys dalyvavo smurtiniuose veiksmuose. Tie patys asmenys aktyviai veikė ir per rugsėjo pradžioje vykusias „Kaunas Pride“ eitynes bei rugsėjo 10-ąją, sukurstytai miniai pajudėjus Seimo link. 

„Nu, valkatos, atsakysit už viską! Vyrai (policininkams – LRT), ne jūs, jums, suprantu, yra įsakymas! Bet jie (Seimo nariai – LRT), šitie davė jums įsakymą. Šitie, kurie stovi balkone ir žiūri! Suskiai! Jus visus išrūkys, pamatysit! Dabar tai prisidirbot!“, – tokie prakeiksmai Seimui skamba rugpjūčio 10-osios vakarą vykdytoje vienoje iš tiesioginių transliacijų.

Rugpjūčio 10-ąją prie Seimo įvyko tai, ko Lietuvoje nebuvo daugiau kaip dešimtmetį. Tūkstantinis mitingas pasibaigė smurtu. Protestuotojai į pareigūnus svaidė akmenis, butelius, rovė metalines konstrukcijas, puldinėjo žurnalistus ir parlamentarus. Po šios nakties aktyvistai atsiribojo nuo neramumų: tiek jie, tiek kai kurie pareigūnai bei politikai ragino atskirti du įvykius – taikų mitingą ir nakties riaušes.

LRT Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad smurto proveržis nebuvo spontaniškas, o visuomenės pyktis kurstytas ne vieną mėnesį. Įsisiūbavusiomis emocijomis naudojosi Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose minimi asmenys ir radikalūs judėjimai. O dieną vykusį mitingą ir naktines riaušes sieja tie patys asmenys, veikę ir kituose protestuose.

Per rugpjūčio 10-osios riaušes nukentėjo 22 policijos pareigūnai. Dėl šių įvykių vykdomas ikiteisminis tyrimas, įtarimai, praėjusios savaitės duomenimis, pareikšti 91 asmeniui. Dar 5 ikiteisminiai tyrimai atliekami dėl rugsėjo 4 d. vykusių „Kaunas Pride“ eitynių metu kurstytos neapykantos.

Šeimų sąjūdžio žmonės prisidėjo prie smurtu pasibaigusio renginio

Rugpjūčio 10-osios mitingas – iki šiol didžiausias nuo gegužę sostinės Vingio parke vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“. Po maršo gimęs Lietuvos šeimų sąjūdis (LŠS) grandiozinį renginį planavo rugsėjo 10 d., prasidedant Seimo rudens sesijai. Tačiau liepos pabaigoje paaiškėjo, kad parlamentarai į neeilinį posėdį rinksis rugpjūtį ir sieks ypatingos skubos tvarka sutarti dėl pataisų, suteikdami papildomų įgaliojimų kariams esant ekstremaliajai situacijai.

Skubiai organizuoti mitingą ėmėsi radikaliomis akcijomis pagarsėję mokytoja Astra Astrauskaitė ir Kęstučio Tamašausko viešoji įstaiga „Patriotiški lietuviai“. LŠS skelbė nesantis tarp renginio organizatorių.

„Tačiau, pritardami protesto tikslams, skelbėme apie mitingą ir kvietėme žmones jame dalyvauti. Nemažai Lietuvos šeimų sąjūdžio narių mitinge dalyvavo asmeniškai“, – nurodoma po riaušių, rugpjūčio 11 d., išplatintame LŠS pareiškime.

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas LŠS vadovas Raimondas Grinevičius sakė nepritariantis skubai, organizuojant tokius renginius. „Negalima tokių dalykų daryti: vakare atsigulei, ryte atsibudai – ir kitą dieną paskelbi, kad reikia daryti mitingą už dviejų dienų. Mitingas taip nesidaro. Tai yra ilgas darbas, bent mėnesio reikia, prašyti žmonių, kad bent kiek prisidėtų. O tokiais metodais, kad susirenka 100 ar 200 žmonių, tai nėra mitingas. Rugpjūčio 10 d. – taip, tikrai tūkstančiai susirinko, man net pačiam buvo keista. Tik tiek, kad jeigu rugpjūčio 10 d. mitingo nebūtų buvę, tai rugsėjo 10 d. mitinge būtų buvę maždaug 30 tūkstančių. Buvo labai iš dalies nenaudingas poelgis mūsų organizacijai“, – aiškino jis.

Raimondas Grinevičius
Raimondas Grinevičius / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Tačiau dalis LŠS lyderių buvo aktyvūs rugpjūčio 10-osios įvykių dalyviai, o pagrindinė renginio organizatorė A. Astrauskaitė veikė su šio judėjimo žinia.

Rugpjūčio 7 d. Kalvarijoje vykusiame LŠS suvažiavime, kuriame priimti nauji nariai, ant scenos pakviesta A. Astrauskaitė susirinkusiesiems pranešė tą dieną „įstojusi“ į šią organizaciją. Ten pat ji pristatė planuojamą mitingą „prieš fašistinius segregacinius įstatymus“. Ji dėstė schemą, kaip prezidentas galėtų paleisti Seimą, skelbti naujus rinkimus, ir po jų „Lietuvos šeimų sąjūdis išeina valdyti Lietuvos!“

Po A. Astrauskaitės kalbėjusi LŠS Tarybos narė Vitolda Račkova ragino rugpjūčio 10 d. visus vykti prie Seimo. „Noriu akcentuoti tai, ką kalbėjo Astra. Antradienį visi prie Seimo. Kviečiame kaip įmanoma daugiau visus, kaip tai padaryti, sistemą mes jau turime. Kur reikės savivaldybėse, jei koordinatoriai matysite, kad yra didesnis skaičius norinčių, derinsime ir autobusus. Nes antradienį mūsų turi būti daug. <...> Ne, čia jau be šturmo tikrai nepaimsime“, – ragino ji.

Vėliau A. Astrauskaitė viešai skelbė, kad V. Račkova „visus 9 autobusus žmonių suorganizavo, sukvietė iš visos Lietuvos“.

Antanas Kandrotas-Celofanas
Antanas Kandrotas-Celofanas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Kaip LRT Tyrimų skyriui aiškino R. Grinevičius, šiuo metu A. Astrauskaitė nebėra LŠS narė. „Žmogus turi teisę įstoti, turi teisę išstoti“, – sakė jis. Klausiamas, kada A. Astrauskaitė pasitraukė iš LŠS, R. Grinevičius negalėjo įvardyti datos: „Nežinau. Irgi rugpjūtį... Po savaitės (nuo mitingo – red.) ar kiek.“ Kalbėdamas apie kitus mitinge buvusius aktyvistus jis teigė, kad LŠS negali apriboti asmens teisės dalyvauti visuomeninėje veikloje.

O suvažiavime Kalvarijoje A. Astrauskaitė susirinkusiesiems išdėstė veiksmų planą, kuris per mitingą buvo įgyvendintas. „Aš atsakinga nuo 9 valandos iki 17. Nuo 17 valandos – aš jau neatsakinga. Jau žmonės galės pamažu supti Seimą. Nes jau man bylos tada neiškels“, – dėstė ji.

Rugpjūčio 10 d. A. Astrauskaitė oficialią mitingo pabaigą paskelbė maždaug 15.30 val. ir pasišalino. O tada žmonės buvo paraginti susikibti rankomis ir apjuosti Seimą.

Noriu akcentuoti tai, ką kalbėjo Astra. Antradienį visi prie Seimo. Kviečiame kaip įmanoma daugiau visus, kaip tai padaryti, sistemą mes jau turime. Kur reikės savivaldybėse, jei koordinatoriai matysite, kad yra didesnis skaičius norinčių, derinsime ir autobusus. Nes antradienį mūsų turi būti daug. <...> Ne, čia jau be šturmo tikrai nepaimsime.

V. Račkova

Aistras kurstė prieš renginį

Dalies besirenkančių į mitingą žmonių nuotaikas kaitino konkretūs veikėjai. Kelios dienos prieš mitingą „Knygnešio“ kanalu transliavęs aktyvus pastarojo meto renginių dalyvis, ne kartą už finansinius nusikaltimus teistas Antanas Kandrotas-Celofanas skelbė, kad Seimui rugpjūčio 10 d. suteikus platesnes galias kariuomenei per ekstremaliąją situaciją, „kariškiai taikos metu galės be jokių orderių, be jokių sankcijų įeiti į jūsų namus, paimti jiems reikalingus daiktus“.

„Tai reiškia, kad galės ateiti į jūsų namus ir paimti pinigus, nes jiems reikia. Karo įstatymas tai numato. Apieškoti jus, paimti jūsų turimus daiktus ir net paimti jūsų transporto priemonę. Atvažiuojate ir kariškiai sako: atiduok mašiną. Taikos metu. Įsivaizduojate situaciją?“ – gąsdino A. Kandrotas. Iš tiesų tokių įgaliojimų Seimo priimtose pataisose nėra.

Kanalu „Būkime vieningi“ transliavęs 2016 m. VSD ataskaitoje minimas Vaidas Žemaitis Lekstutis mitingo išvakarėse prie Seimo kalbino kitą aktyvų protestų dalyvį Grafą Liutkevičių. „Jeigu rytoj man būtų suteiktas žodis, aš būčiau pasakęs taip: gerbiamieji, aš matau, kad visi taikūs piketai, mitingai, raštų rašymai, parašų rinkimai – niekas, absoliučiai niekas neveiksminga. <...> Pas mane kišenėje jau būtų buvęs paruoštas tam tikras daiktas, su kuriuo būtų atsisveikinta su vienu iš šitų dūžtančių daiktų (rodo į Seimo langus). Tačiau perkalbėjęs su visais organizatoriais ir protingesniais žmonėmis negu esu aš, sakau, kad rytoj – paskutinis taikus mitingas“, – aiškino G. Liutkevičius.

Rugpjūčio 10 d. mitings prie Seimo virto riaušėmis
Rugpjūčio 10 d. mitings prie Seimo virto riaušėmis / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Riaušės prie Seimo po mitingo dėl ribojimų nepasiskiepijusiems nuo COVID-19
Riaušės prie Seimo po mitingo dėl ribojimų nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

LRT Tyrimų skyriui G. Liutkevičius sakė, esą tuo metu jam atrodė, kad nėra kitų išeičių. „Dabar aš jau matau variantus, matau, kad reikia iš vidaus griauti šitą korumpuotą sistemą. Reikia, kad žmonės, esantys ten, viduje, kurie palaiko mus, kad jie ten po truputėlį pradėtų viešinti teisybę apie Landsbergių klaną ir panašiai“, – aiškino jis.

O verslininkas Marius Gabrilavičius-Maksimalietis savo valdomame kanale „Minfo“ tiesiai pareiškė: jei rugpjūčio 10 d. nesusirinks bent 50 tūkst. žmonių, „daugiau nebesistengsiu vardan abejingųjų gerovės ir nebefinansuosiu nė vieno mitingo!“.

Žmonės raginti prie Seimo burtis nuo ankstyvo ryto, kai parlamentarai rinksis į neeilinį posėdį. „Jei norite pakalbėti su savo rinktais vienmandatininkais, galima rinktis ir nuo 8 val.“, – skelbė A. Astrauskaitė.

Idėją „susirasti“ savo rinktus Seimo narius ir asmeniškai iš jų pareikalauti atsakomybės dar rugpjūčio 3 d. „Facebooke“ iškėlė Darbo partijai atstovaujantis Seimo narys Aidas Gedvilas.

Aidas Gedvilas
Aidas Gedvilas / BNS nuotr.

„Ką veikiate kitą antradienį? Gera proga susitikti su rinktu Seimo nariu. Šaukiama neeilinė sesija Seime pabėgėlių ir pandemijos (NE)suvaldymo klausimais! Siūlau ateiti prie Seimo ir: pasitikti savo rinktą Seimo narį, priminti duotos priesaikos tekstą bei užduoti rūpimus klausimus. Sakysite: o ką jis čia siūlo? Patys matote, kad kitaip niekas nesikeičia! Rugsėjį gali būti per vėlu...“ – rašė politikas.

Rugpjūčio 10-osios pavakarę, pasibaigus oficialiam mitingui, žmonės telkėsi prie Seimo išėjimų, lūkuriuodami parlamentarų ir reikalaudami iš jų atsakomybės. Vieni nusivijo ekspremjerą Saulių Skvernelį. Kiti „stora kiaule“ pravardžiavo konservatorių Andrių Navicką, siūbavo jo automobilį. Maisto likučiais apdrabstė praeityje sirgalių numylėto krepšininko Sergejaus Jovaišos mašiną, o jam grįžtant į Seimą pavymui paleido sunkų vėliavos kotą.

„Palaukit – aš neraginau to daryti. Bet tai, kad žmonės turi būti aktyvūs, aš visada pasisakiau ir pasisakysiu. Tik, žinoma, nepažeidinėti įstatymo ir nebūti kažkokiems agresyviems, nedalyvauti nesankcionuotuose mitinguose – prieš šitą aš esu nusiteikęs griežtai. Ir tai, kas įvyko rugpjūčio 10 dieną, popietinėje dalye, kada jau mitingas buvo pasibaigęs, tai didžiąja dalimi turėtų patys Seimo nariai, ne tiek dar Seimo nariai, kiek pirmieji valstybės asmenys prisiimti atsakomybę“, – LRT Tyrimų skyriui tvirtino A. Gedvilas.

LRT tyrimų skyriaus nuotr.
LRT tyrimų skyriaus nuotr.

Suvienijo žali raiščiai

Nors oficialiais rugpjūčio 10-osios mitingo rengėjais įvardijami A. Astrauskaitė bei „Patriotiški lietuviai“, surinkta informacija leidžia teigti, kad prie organizavimo prisidėjo ir kiti asmenys. Rugpjūčio 9-osios vakare, mitingo išvakarėse, jie rinkosi prie Seimo.

Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, iniciatyvos ten ėmėsi parlamentaro Valdemaro Valkiūno padėjėja Nendrė Černiauskienė. Ji siejama su neformaliu judėjimu „Susitelkimas“, vienijančiu prieštaringai vertinamas organizacijas. Per 2020 m. Seimo rinkimus N. Černiauskienė vedė Lietuvos liaudies partijos sąrašą. Šią organizaciją prieš daugiau nei dešimtmetį įkūrė Kazimira Prunskienė, o dabar laikinojo vadovo pareigas eina Tauras Jakelaitis.

Mitingo išvakarėse N. Černiauskienė dėstė, kad nors renginio organizatoriai gavo oficialius leidimus, „Susitelkimas“ ir kelios partijos tai dienai mažesniems protestams dar rezervavo „atskirus kampus“. Vienas jų – negrįsta automobilių stovėjimo aikštelė prie Seimo II rūmų.

„Jeigu dar jūsų organizacija neišsiėmė (leidimų – LRT), tai irgi raginčiau ar sankryžėlę kokią pasižymėti, ar ką. Nes leidimas Astrai yra išduotas iki tūkstančio dalyvių, o mes manome, kad gali būti ir iki 10 tūkst., ir daugiau“, – per tiesioginę transliaciją aiškino N. Černiauskienė. Iš tiesų Vilniaus savivaldybė leidimą protestuoti buvo suteikusi tūkstančiui asmenų, tačiau prieš renginį, gavus patikslinimą dėl dalyvių skaičiaus, jis buvo padidintas iki 5 tūkst.

Toje transliacijoje N. Černiauskienė pristatė jau minėtą G. Liutkevičių – tą patį, kuris kalbėjo apie smurtingas nuotaikas. Mitinge jam buvo numatytas kitas vaidmuo – jis įvardytas kaip atsakingas už tvarką. Tvarkdarius iš minios turėjo išskirti raiščiai, kurių eskizą G. Liutkevičius demonstravo savo mobiliajame telefone – žaliame fone raudoni Gediminaičių stulpai.

 Nendrė Černiauskienė
Nendrė Černiauskienė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Mūsų žmonės, atsakingi už apsaugą, ryšės štai tokius raiščius. Tie žmonės bendradarbiaus su pareigūnais“, - kalbėjo jis. Tokius raiščius viešų renginių metu jau nuo praėjusių metų ryši Lietuvos liaudies partijos ir „Susitelkimo“ atstovai.

LRT klausiamas, kas pasiūlė užsidėti raiščius per mitingą, G. Liutkevičius sakė manantis, kad tai buvo „Susitelkimas“. „Jeigu neklystu, nes nenoriu apgauti, – aiškino jis. – Jeigu bus koks mitingas ir reikės prižiūrėti tvarką, nes aš pats buvęs kariškis, tai jeigu, sakykime, prašys, man nesvarbu, kokią atributiką užsidėti. Aš ją užsidėsiu ir padėsiu prižiūrėti tvarką.“

Mitingo išvakarėse tiek N. Černiauskienė, tiek G. Liutkevičius, tiek kiti prie Seimo susibūrę veikėjai akcentavo, kad rugpjūčio 10 d. vyks „paskutinis taikus mitingas“. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad žalieji raiščiai riaušių metu žymėjo ne tik tvarkos palaikytojus, bet ir asmenis, kursčiusius neramumus ir juose dalyvavusius.

Įvykių sūkuryje – Šeimų sąjūdžio aktyvistai

Aktyviomis įvykių dalyvėmis tą dieną tapo LŠS vadovybės narės A. Sabaliauskaitė ir V. Račkova. „Juk Vitoldos (V. Račkovos – LRT) organizuoti žmonės ir gal kiti, dar, tikiu, ir valdžios įterpti provokatoriai, ir pasiliko po gražaus, įkvepiančio mitingo (man nė vienu žodeliu neužsiminę apie tai) prie Seimo laukti vakaro!!!“ – rugsėjo pabaigoje viešai skelbė A. Astrauskaitė, atsakydama į LŠS atstovų priekaištus dėl smurtu pasibaigusio renginio.

Kol nebuvo sulaikytos, V. Račkova ir A. Sabaliauskaitė vykdė tiesiogines transliacijas – dalį tiesiai į LŠS paskyrą „Youtube“. Šalia jų buvo ir kiti LŠS aktyvo nariai – buvęs parlamentaro Petro Gražulio padėjėjas, „Respublikos“ portalo vadovu įvardijamas Dobilas Sinkevičius ir verslininkas Antanas Norvydas, taip pat ryšėjęs žalią raištį.

Tiesiogiai transliavusi A. Sabaliauskaitė agitavo ilgai akcijai: „Galime keistis ir budėti čia per naktį. Galima palapinėse miegoti, galima mašinose miegoti, galima po atviru dangumi miegoti. Vyrai! Mes, moterys, miegosime čia už savo vaikus. Už savo mamas, senelius, prosenelius ir protėvius. Mes būsime čia. Mes tiesiog būsime, nes jeigu ne šiandien, tai niekada“, – ragino ji.

Įvykius transliavusi V. Račkova kitą dieną po riaušių tapo heroje, bandžiusia sustabdyti smurtą. „Nustokite svaidyti akmenis! Jūs net nedametate! Jų šalmų jūs nepramušite, sužeisite tik patys save!“ – šaukė ji, į pareigūnus pasipylus akmenims.

Mitingas prie Seimo
Mitingas prie Seimo / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr. / Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Tačiau vykstant neramumams nuskambėjo ir kitas V. Račkovos raginimas: „Tie, kas atvažiuojate, tikiuosi, bent jau pasiruošę atvažiuojate, nes čia žmonės stovi plikomis rankomis, tai kas po ranka pasitaiko, todėl taip ir išeina. Bet tai nėra išmintingiausias sprendimas“, – agitavo ji.

Nuo ryto minioje buvo LŠS Tarybos narys druskininkietis A. Norvydas, ryšėjęs tvarkdario raištį. Praėjus kelioms dienoms po riaušių, jis „Facebooke“ paskelbė ilgą įrašą, kuriame tikino, kad nebuvo mitingo organizatorius, tačiau veikė kaip aktyvus pilietis. „Sutikau draugus, kurie dirigavo techninei daliai. Jie paprašė pagalbos. Reikia padėti tą, aną... Uždegti „dūmines šaškes“, kiti paprašė prisidėti prie grupės, kuri ramins įsisiautėjusius, neadekvačius ar šiaip jau su „nutrūkusia“ kantrybe atėjusius žmones, jeigu tokių bus. Taip – tokių buvo, bet nedaug“, – rašė jis.

LRT Tyrimų skyrius peržiūrėjo pačių neramumų dalyvių filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, kad prasidėjus riaušėms žalią raištį užsirišęs A. Norvydas buvo pareigūnus puolančių asmenų minioje. Jis užfiksuotas ir kelkraštyje, iš kur į pareigūnus pasipylė akmenys. Įraše matyti, kaip vyresnio amžiaus žmogus, atsisukęs į A. Norvydą, šaukia: „Baikit, durniai! Nemėtykit akmenų! Asile tu, b...!“

Ryškėjo svarbiausi veikėjai

Aktyviausia protestuotojų minia rugpjūčio 10-osios pavakarę susibūrė prie Seimo II rūmų vartų, priešais negrįstą automobilių stovėjimo aikštelę. Iš dalyvių įrašų matyti, kad čia telkėsi su oficialųjį mitingą organizavusiais „Patriotiškais lietuviais“, taip pat „Susitelkimu“ susiję veikėjai. Dalis jų ryšėjo žalius raiščius.

Surinkti duomenys atskleidžia, kad didelį vaidmenį atliko kanalo „Knygnešys“ „veidas“ A. Kandrotas-Celofanas. Jis buvo vienas „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ aktyvistų, tačiau LŠS lyderiai šio teisiamo veikėjo viešai išsižadėjo. LRT Tyrimų skyriui A. Kandrotas sakė neatstovaujantis LŠS, tačiau dalyvaujantis visuose „patriotiškuose renginiuose“ ir vykdantis transliacijas, taip pat bendradarbiaujantis su visais, kurie to nori.

Rugpjūčio 10-osios vakarą minios nepasitenkinimo protrūkį sukėlė A. Kandroto žinia, paskleista po pokalbio su parlamentaru P. Gražuliu. „Ką tik atėjo Gražulis ir pasakė: visus įstatymus, kuriems mes priešinomės, jie (Seimo nariai – red.) yra priėmę“, – pranešė jis. Per minią nusirito pasipiktinimo ūžesys. Dabar A. Kandrotas aiškina minios neprovokavęs. Jis esą tik paskelbė informaciją.

Mitingas prie Seimo
Mitingas prie Seimo / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

A. Kandrotas organizavo ir vienkartinių leidimų nedideliems susibūrimams gavimą. Vakare jis ragino rašyti elektroninius laiškus Vilniaus savivaldybei, informuojant apie protesto akcijas iki 15 žmonių. Tokiems renginiams leidimų nereikia. Tą vakarą pateikti 39 tokie pranešimai – tačiau dauguma jų buvo išsiųsti po darbo valandų, todėl tą dieną nebegaliojo.

Neramumai prie Seimo prasidėjo prieš 21 val. atvykus policijos pastiprinimui. V. Račkova ragino minią: „Išveskite iš šitos teritorijos nepilnamečius vaikus. Prašom, tėveliai, išveskite iš šitos teritorijos nepilnamečius vaikus.“

Tuo metu žmonės dedasi kaukes, kitaip slepia veidus, pradeda bėgti Seimo II rūmų link. Įvyksta susistumdymas su pareigūnais, paleidžiamos dujos. Dalis riaušininkų kosėdami sprunka, tačiau kiti dedasi dujokaukes ir spaudžia policininkus prie sienos. Į pareigūnus pasipila buteliai ir akmenys.

Kitas susidūrimas įvyksta po kelių valandų. Minios pyktį sukelia Seimo rūmus paliekantis autobusas. Protestuotojai įsitikinę, kad jame parlamentarai, tačiau autobuse – į Rūdninkų migrantų stovykloje tuo pat metu prasidėjusius neramumus išvykstantys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Akmenų kruša tęsiasi gerą pusvalandį.

Rusiškai „Youtube“ transliuojančio Lauryno Ragelskio, lydėjusio tarp automobilių ir žmonių laviravusį autobusą, medžiaga atskleidžia, kad smurto ėmėsi patys protestuotojai. „Čia šalia akmenų krūva ir jie veža čia, kur realiai akmenys žmonėms po ranka. Tai aišku, kad mėtys. Ir jie apie tai net negalvoja. Jie, durniai, net nesugeba elementariai tokio paprasto dalyko suprasti, paskaičiuoti. Jeigu žmones atstumti, tai taip, kad ant akmenų nebūtų“, – skelbė jis.

Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / D. Umbraso/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / D. Umbraso/LRT nuotr. / Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / D. Umbraso/LRT nuotr.

Tačiau kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi L. Ragelskis, savo kalbą gausiai pagardinęs nenormine leksika, dėstė, kad jo transliacija kaip tik atskleidžia, kad „visas šitas, kaip buvo vykdoma, ir rodo, kad buvo surežisuota, specialiai padaryta“.

Grįžti prie Seimo žmones savo transliacijoje ragino ir A. Kandrotas. „Kas galite, sakau, atvažiuokite prie Seimo. Čia bus nemokamų prieskonių ir dar visokių dalykų... Ironiškai, aš juk negaliu sakyti, nes sakys, kad aš čia agituoju, propaguoju kažką“, – audrino jis.

LRT Tyrimų skyriui A. Kandrotas aiškino raginęs žmones rinktis, nes jau anksčiau supratęs, kad esą valdžia provokuos riaušes. „Ir tada suvažiavo tarnybos, žurnalistai. Norėjau, kad kuo daugiau būtų liudininkų“, – sakė jis.

Iniciatyvą rodė ir dažnas protestų dalyvis jonaviškis Andrius Lobovas. Atsistojęs prieš pareigūnus, jis šaukė: „Šitie išsigimėliai padarė mano vaiką invalidu. Už tai aš niekados jums neatleisiu. Niekados! Ir man tos kulkos eis kaip saldainiai, aš jų nebijau. Ir jie nebijo nė vienas. Jūs ginkluoti, apsiginklavę su šūdais visokiais. Mes basi, va, jūsų nebijom.“

Klausiamas apie tuos įvykius, jis dėstė žmonių nekurstęs, atvirkščiai, raminęs minią. „Jei pastebėjote, aš visuomet stovėjau toje antroje dalyje tarp armijos ir žmonių. Ir visą laiką kalbėjau su ruporu. Bet ką. Kad palaikyčiau ramią atmosferą. Tai cirkus, tai anekdotus papasakodavau. Kaip toks vedėjas, kuris veda šou. Ne sistema leido tai daryt – šou. Nes neišėjo niekas iš kitos pusės barikadų ir nepasakė, kad „aš prisiimu atsakomybę“. <...> Apie kokius kurstymus kalbama? Ką, mes plikomis rankomis būtume ėję? Baikit „bajerius“, – sakė A. Lobovas.

Riaušės prie Seimo po mitingo dėl ribojimų nepasiskiepijusiems nuo COVID-19
Riaušės prie Seimo po mitingo dėl ribojimų nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 / D. Umbraso/LRT nuotr.

Smurtinius veiksmus nufilmavo patys

Patyčias iš pareigūnų ir smurtines tos nakties atakas nufilmavo bei išplatino patys riaušių dalyviai. Įrašai atskleidžia, kad tarp agresyviai nusiteikusių veikėjų buvo ir prie mitingo organizavimo prisidėję asmenys. Taip pat akivaizdu, kad ilgai kurstytam pykčio proveržiui pasidavė ir pavieniai žmonės.

Iš turimų įrašų matyti, kaip Lietuvos liaudies partijos lyderis T. Jakelaitis su žaliu raiščiu vaikštinėja palei pareigūnų grandinę ir kartoja judesį, tarsi išskėstais pirštais bestų į akis. Jį lydi daugelyje protesto akcijų su „Patriotiškais lietuviais“ matytas Gintaras Alenčikas, tą vakarą taip pat ryšėjęs raištį. Paskui jis fiksuojamas riaušininkų būryje. Pastarojo veikėjo „Facebooko“ profilis mirga viešai prieinamomis nuotraukomis, kuriose jis pozuoja su nacistinės Vokietijos kariuomenės SS uniforma.

Vaizdų analizė rodo, kad tarp akmenų mėtytojų buvo Dmitrijus Vinogradovas. Jo paties nufilmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip jis bėga į skalda užpiltą aikštelę, šaukia: „Akmenys!“ ir pasilenkęs jų griebiasi. Vos kelios valandos prieš tai, oficialiojoje mitingo dalyje, D. Vinogradovui nuo scenos dėkojo A. Astrauskaitė – už pagalbą prisidėjus prie mitingo organizavimo.

LRT Tyrimų skyriui D. Vinogradovas teigė, jog nėra nufilmavęs, kaip mėto akmenis: „Tai šaukiu, taip, kad akmenys, kad žmonės būtų atsargūs, nes pradėjo mėtyti kažkas akmenis. Nesakykite man nesąmonių, aš viską atsimenu, ką aš filmavau ir ką aš dariau“, – aiškino jis.

Perklaustas, ar tikrai nemėtė akmenų, D. Vinogradovas pareiškė: „Aš neatsakinėsiu į jūsų klausimą. Aš nesakysiu jums nieko. Aš tiesiog dėl mandagumo dar nepadėjau telefono ragelio.“

Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Dalyvių įrašai išryškina ir kitą veikėją – Žydrūną Patašių, taip pat su raiščiu ant rankos. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip grupė vyrų iš asfalto rauna metalinius blokatorius. Ž. Patašius meta strypą į pareigūnus.

„Be perspėjimo buvau apipurkštas dujomis už tai, kad stovėjau susikibęs su žmonėmis. Šalia manęs stovėjo žmogus be kojos, kurį parvertė, pripurškė dujų ir paliko gulėti. Ir vos policija nesumindė. Esu tarnavęs kariuomenėje, man įsijungė savisaugos ir gynybos instinktas gintis. Pareigūnų elgesys mane išprovokavo gintis, vaizdinėje medžiagoje pareigūnų nesužalojau, taip pat jiems pareiškiau kaltinimus dėl elgesio su invalidu žmogumi“, – tvirtino jis LRT Tyrimų skyriui.

Riaušių įrašuose matyti moteris, šaukianti: „Ranką nupjovė, akis išbadė, kojas nupjovė, viską areštavo, visus turtus. Viską padarė... Atimkite viską, konservatoriai, atimkite. Ir tyčiojatės, ir žudote vidury gatvės.“

Tai – Laura Leščinskaitė, Vilniuje valdžiusi restoraną. Praėjusios Seimo kadencijos metu ji dirbo pas parlamentarą P. Gražulį. „Aš nedalyvavau tame renginyje, mes pro šalį važiavome, dėl smalsumo ne laiku ir ne vietoje sustojome, nes aš esu dirbusi Petro Gražulio patarėja ir iš partijos ten buvo mano pažįstamų žmonių, aš tiesiog šnekėjau. Kažką ten šūktelėjau, rusiškai paminėjau Putiną ir daviau rusų televizijai interviu. Ir va, mane sumušė ir uždarė“, – tvirtino ji.

Riaušių naktį L. Leščinskaitė buvo sulaikyta, o iš areštinės išėjo kartu su V. Račkova ir A. Sabaliauskaite. Jų pasitikti atvyko P. Gražulis su patarėju Nagliu Puteikiu. Kalbinamas LRT Tyrimų skyriaus, politikas buvusios komandos narės išsižadėjo.

„Tų padėjėjų buvo nemažai, nežinau, neatsimenu, atrodo, kad tokios nebuvo pas mane“, – tvirtino jis. Tačiau LRT Tyrimų skyrius turi oficialų patvirtinimą, kad L. Leščinskaitė ankstesnės kadencijos metu buvo įdarbinta Seime. Klausiamas, kodėl ėjo moters pasitikti prie areštinės, P. Gražulis nustebo: „Jo?.. Ai, kad žinote, tų žmonių daug buvo, priėjo nepažįstamų žmonių, aš nieko negaliu pakomentuoti.“

Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą
Mitingas prie Seimo peraugo į pareigūnų ir protestuotojų susirėmimą / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Kartu su moterimis iš areštinės buvo išleistas ir su politikais pozavo Viktoras Matesovičius. Įvykių įrašuose matyti, kaip prie Seimo jis iš kuprinės išsitraukia butelį ir sviedžia jį į policiją. Paskui mėto nuo žemės pakeltus butelius. Komentuoti savo elgesį jis atsisakė.

Seimo narys P. Gražulis rugpjūčio 10-ąją dalyvavo oficialiame mitinge, šmėžavo minioje ir prasidėjus vakariniams neramumams, rusiškai davė interviu Baltarusijos televizijai transliavusiam L. Ragelskiui. Parlamentaras LRT Tyrimų skyriui tvirtino prašęs, kad žmonės skirstytųsi, nepasiduotų provokacijoms. Taip pat P. Gražulis pareiškė pats aiškinęsis, kas kurstė smurtui.

„Aš tikrai pažįstu tokių artimų žmonių, kas rengė mitingą, bet pavardžių neminėsiu, tik vardą galiu paminėti – tokį Kęstutį – jis buvo vienas iš šitų visų destrukcijos organizatorių. Ir jis – laisvas! Jis dar ne vieną suorganizuos, kaip sako, destrukciją arba riaušes“, – tvirtino politikas.

Kaip minėta, oficialūs mitingo organizatoriai buvo A. Astrauskaitė ir Kęstutis Tamašauskas. Perklaustas, ar kalba apie pastarąjį, P. Gražulis sakė: „Vardo pavardės nesakysiu, bet…“

„Sprendžiu iš jo veiksmų. Ir iš jo draugų! Mes gi buvome, juk ir man įdomu, kaip ir jums, aš irgi, kiek galėjau, tiek apklausiau žmonių, kaip čia yra, kas organizavo tas riaušes. Rinkomės ir aiškinomės, aš padariau savo išvadas. Kaip jūs tyrinėjate, taip aš irgi tyrinėjau. Aš jums jau sakiau: tarp tų organizatorių buvo provokatorių“, – tvirtino jis.

LRT Tyrimų skyrius pateikė klausimus K. Tamašauskui, tačiau atsakymo nesulaukė.

Kaune – baikeriai ir „Patriotiški lietuviai“

Asmenys, veikę per rugpjūčio riaušes, stebimi ir rugsėjo 4 d. vykusios LGBTQ+ akcijos „Kaunas Pride“ metu kurstytuose neramumuose, ir rugsėjo 10 d., kai po LŠS surengto mitingo Katedros aikštėje dalis žmonių pasileido Gedimino prospektu Seimo link.

LŠS lyderiai ragino savo rėmėjus proteste dėl Kauno eitynių nedalyvauti, nors LŠS žmonės ir jų vadovas R. Grinevičius dar pavasarį išgarsėjo tuo, kad rinko parašus dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Raskevičiaus atstatydinimo iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų – esą jis atstovauja mažumai, o ne daugumai visuomenės. Tačiau bet kokios galimos sąsajos su neramumais Kaune LŠS buvo ne į naudą, nes tuo metu dar nebuvo gautas leidimas rugsėjo 10-osios mitingui.

„Iš esmės ignoruoti“ Kauno renginį eitynių išvakarėse siūlė ir „Kyngnešio“ kanalu transliuojantis A. Kandrotas-Celofanas. Tačiau toje pačioje transliacijoje jis pasidalijo buvusio Kauno mero, vieno iš „Kovotojų už Lietuvą sąjungos“ lyderio Vytauto Šustausko, su kuriuo kartu pernai bandė dalyvauti Seimo rinkimuose, kvietimu rugsėjo 4 d. rinktis prie Kauno savivaldybės Laisvės alėjoje. Ir pridūrė, jog yra kategoriškai prieš eisenos dalyvių įžeidinėjimą „ar dar kažką“.

„Jie tik ir laukia, kad kažkas primuštų, kažkas mestų kiaušinį, kad jie tas nuotraukas tada galėtų siųsti į Briuselį ir paprašyti daugiau pinigų. Taigi, neduokime akstino tiems, o kauniečiai, kaip sakant, jeigu jūs užtversite Laisvės alėją ir nepraleisite – būsite nepraleidę“, – dėliojo A. Kandrotas.

Antanas Kandrotas-Celofanas
Antanas Kandrotas-Celofanas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Dabar jis teigė neatsimenantis, kokiame kontekste išsakė minėtą kvietimą. „Labai gerbiu V. Šustauską. Betgi V. Šustauskas buvo prie savivaldybės, o prie fontano (kur buvo užtvertas kelias eisenai – LRT) buvo baikeriai. Ir kiti? Vadinasi, žmonės norėjo išreikšti savo nuomonę“, – kalbėjo A. Kandrotas.

Rugsėjo 4-ąją Kauno Laisvės alėjoje LŠS aktyvo nebuvo. Agresyviai nusiteikusioje minioje, blokavusioje kelią „Kaunas Pride“ eisenos dalyviams, galima buvo stebėti su „Patriotiškais lietuviais“ bei neformalia nacionalistine organizacija „Apsauga geležinis vilkas“ susijusius asmenis, matytus ir rugpjūčio 10-osios riaušių metu. Aktyviai veikė baikerių klubo „Vilkai“ emblemomis pasipuošę vyrai. Tarp jų buvo ir Laurynas Baltrūnas-Oblius, anksčiau atstovavęs klubui „Vorai“. Prieš penkerius metus jis buvo nuteistas už tai, kad per koncertą kiaušiniais apmėtė atlikėją Ruslaną Kirilkiną.

Į Laisvės alėją rinkęsi žmonės būtent taip ir buvo „apsiginklavę“ – prieigas užtvėrę pareigūnai atiminėjo pilnas dėžutes kiaušinių. LRT Tyrimų skyriaus filmuotoje vaizdo medžiagoje fiksuota, kad kiaušinius smurtautojams nešė vyresnio amžiaus žmonės. Štai garbaus amžiaus baltaplaukė senjorė pačiame įvykių epicentre praveria talpią rankinę: „Kas man gali numesti kiaušinius? Aš duosiu.“

Transliaciją „Knygnešio“ kanalu vykdė Kipras Valentinavičius, stebėtas ir per riaušes prie Seimo. Įraše matyti, kaip jis kalbina „Kaunas Pride“ dalyvius, užduodamas provokatyvius klausimus, darydamas įžeidžius apibendrinimus. Po beveik dviejų valandų tokios transliacijos K. Valentinavičius buvo sulaikytas, tačiau išleistas tos pačios dienos vakarą.

Riaušių scenarijaus pakartoti nepavyko

LŠS organizuojamas rugsėjo 10-osios mitingas turėjo tapti dar didesnio masto renginiu, nei prieš mėnesį vykęs susibūrimas prie Seimo. Nepaisant neigiamos Vilniaus savivaldybės pozicijos, vos savaitę po riaušių LŠS išplatino pranešimą, kad rugsėjo 10 d. protesto akcija „įvyks bet kokiomis sąlygomis ir bet kokiu oru“.

Planuota, kad renginio dalyviai rinksis Katedros aikštėje, o iš ten Gedimino prospektu žygiuos iki Seimo, kur renginį žadėta tęsti iki 22 valandos. Nepavykus realizuoti šio sumanymo, kalbėta apie „atsarginį“ variantą: savivaldybę informuoti apie piketus mažomis grupelėmis visame Gedimino prospekte.

Tai, kad LŠS ir R. Grinevičius sutiko renginį apriboti Katedros aikšte, sukėlė nepasitenkinimą. Po mitingo LŠS vadovą R. Grinevičių kritikavo „Respublikos“ savininkas Vitas Tomus. „Patys maršo organizatoriai pademonstravo lojalumą valdžiai, vietoj policininkų stabdę žmonių eismą Gedimino prospektu, užuot apgynę protestuotojus nuo skaudžių smūgių skydais. Kitą kartą beliks Grinevičių su jo komanda tik uniformomis apvilkti ir net jėgos struktūrų pareigūnų nebereikės“, – rašė jis. O LRT Tyrimų skyriui V. Tomkus teigė, kad jo leidiniai „labai santūriai“ rašo apie įvykius.

Ironijos persunktą įrašą apie rugsėjo 10 d., penktadienį, vykusį mitingą paskelbė ir „Patriotiškų lietuvių“ lyderis K. Tamašauskas. „Jei norėčiau kuo blogesnio mitingo, mitingą daryčiau darbo dieną, darbo valandomis ir kuo anksčiau, iš ryto. Nes jei darysiu po darbo valandų ar savaitgalį, tai galimai susirinks keliskart daugiau žmonių“, – šaipėsi jis.

Renginys Katedros aikštėje iš tiesų buvo ne toks gausus. Be to, pareigūnų iniciatyva dalyvauti jame negalėjo aktyvios rugpjūčio 10-osios veikėjos N. Černiauskienė, A. Sabaliauskaitė, V. Račkova, kiti LŠS žmonės, A. Kandrotas-Celofanas, kiti.

Mitingas prie Seimo / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Mitingas prie Seimo / J. Stacevičiaus/LRT nuotr. / Mitingas prie Seimo / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Tačiau erdvę veiklai rado kiti protestų dalyviai: kalbėjo A. Astrauskaitė, baigiantis renginiui, pasirodė „Patriotiškų lietuvių“ aktyvistų grupė. Savo šalininkus aktyviai būrė Algirdas Paleckis, darbavosi nesisteminiais kanalais transliuojantys veikėjai.

Pareigūnai šiam renginiui buvo pasiruošę. Nesankcionuotų eitynių Seimo link metu sulaikyta 20 asmenų. Prie Seimo, apstatyto atitvarais, atkeliavo keli šimtai protestuotojų. Pasibūriavę iki sutemų, jie išsiskirstė.

LRT Tyrimų skyrius šiame straipsnyje pateikė įvykių dalyvių poziciją. Tačiau Marius Gabrilavičius-Maksimalietis, Vitolda Račkova, Adelina Sabaliauskaitė, Astra Astrauskaitė, Nendrė Černiauskienė, Tauras Jakelaitis, Dobilas Sinkevičius, Antanas Norvydas, Kipras Valentinavičius, Kęstutis Tamašauskas, Gintaras Alenčikas, Laurynas Baltrūnas-Oblius suteikta galimybe pareikšti atsakomąją nuomonę nepasinaudojo arba atsisakė tai daryti.

Viešame mitinge rugpjūčio 10 d. nuo scenos kalbėję V. Uspaskichas, P. Gražulis, A. Paleckis, V. Valkiūnas LRT Tyrimų skyriui sakė, kad protestai ir nepasitenkinimo reiškimas yra demokratijos ženklas. A. Lobovas teigė žmonių nekurstęs. Platesnius atsakymus skaitykite rytoj, antroje tyrimo dalyje.

Riaušės
Riaušės / LRT nuotr.