LRT tyrimai

2021.10.28 05:30

LRT tyrimas. Lukašenkos metalistai: kaip per Lietuvą režimo įmonė produkcija aprūpina Europą

Rūta Juknevičiūtė, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.10.28 05:30

Lietuvoje diskutuojant dėl nacionalinių sankcijų trąšų gigantei „Belaruskalij“, kita režimo valstybinė įmonė – Baltarusijos metalurgijos gamykla – čia generuoja šimtamilijonines pajamas. Šiauliuose veikia bendrovė „BMZ-Baltija“, kurią kontroliuoja viena stambiausių ir svarbiausių Baltarusijos įmonių. Lietuvą ji išnaudoja kaip produkcijos paskirstytoją Europos šalims.  

BMZ nėra paskelbtos sankcijos, atvirkščiai – po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje jos eksportas į Bendriją tik auga. O kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, lietuviškame BMZ padalinyje yra įdarbintas baltarusis, prieš tai Aliaksandro Lukašenkos ne kartą skirtas į regioninės valdžios postus.

Tyrimas trumpai

  • Šiauliuose veikia bendrovė „BMZ-Baltija“, kurios 55 proc. akcijų valdo Baltarusijos pramonės ministerijai priklausanti Baltarusijos metalurgijos gamykla.
  • Lietuviškas BMZ padalinys gamybos nevykdo, užsiima baltarusiškos metalo produkcijos didmenine prekyba Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims. Lietuva yra viena pagrindinių šios režimo įmonės eksporto krypčių.
  • „BMZ-Baltija“ įdarbintas buvęs Baltarusijos regioninės valdžios atstovas Jurijus Chilinskis. Prieš tai A. Lukašenkos jis buvo paskirtas vadovauti Bobruisko Pervomaiskio rajonui.
  • Vienas iš „BMZ-Baltija“ steigėjų – buvęs Seimo narys, Šiaulių verslininkas Andrius Šedžius. Lietuvos ir Baltarusijos įmonės valdyboje jis buvo tuo pat metu, kai ėjo Seimo nario pareigas. Dalyvaudamas šiame versle, kaip Seimo narys vyko stebėti ir 2010 m. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų.
  • Baltarusijos valdžia lietuviškajai „BMZ-Baltija“ yra suteikusi eksporto paskolų. Įmonės vadovas Artūras Gavėdas šio fakto nekomentuoja.
  • Baltarusiškas holdingas išvengė JAV ir ES sankcijų, nors persekiojo darbuotojus, prisijungusius prie masinių streikų dėl A. Lukašenkos išrinkimo.
  • Lietuvoje šiuo metu gyvena per 35 buvusius BMZ darbuotojus, kurie bėgo nuo persekiojimo.
  • Sankcijų išvengusi BMZ eksporto apimtis Į ES šalis padidino. Pardavimai išaugo į 13 ES šalių.

Prekyba metalais – per Lietuvą

Viena iš 5 didžiausių Baltarusijos įmonių, kurios eksportas sudaro 15 proc. viso šalies eksporto. „Nacionalinis lobis“, – taip Žlobine įsikūrusią Baltarusijos metalurgijos gamyklą (BMZ) įvardija režimo galvos.

Gamykla įtraukta į Baltarusijos valstybinį aukštųjų technologijų įmonių registrą.

BMZ, kurios akcijos priklauso Baltarusijos pramonės ministerijai, ženkliai prisideda prie A. Lukašenkos režimo išlaikymo.

BMZ holdingas yra stambiausia metalurgijos gamykla Baltarusijoje ir didžiausia gamyklos vertė ta, kad ji generuoja užsienio valiutos išteklius. Baltarusijoje vienas svarbiausių įmonės vertingumo rodiklis yra tai, kiek ji pritraukia užsienio valiutos, o BMZ, pagal naujausius duomenis, generuoja maždaug 3,8 proc. valiutos išteklių“, – aiškina LRT kalbinta Baltarusijos ekonominių tyrimų centro „BEROC“ analitikė Kateryna Bornukova.

O Lietuva yra tarp 5 pagrindinių Baltarusijos metalurgijos gamyklos eksporto krypčių.

Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų Lietuvoje netilo diskusijos dėl sankcijų trąšas per Lietuvą eksportuojančiai „Belaruskalij“, sanatorijai „Belorus“. Tačiau Šiauliuose veikianti baltarusiško kapitalo įmonė „BMZ-Baltija“ išvengė dėmesio.

Bendra Baltarusijos ir Lietuvos įmonė „Prekybos namai BMZ-Baltija“ įsteigta dar 2008 metais. Ji įsikūrusi Šiaulių Metalistų gatvėje, užsiima baltarusiškų metalų rūdų ir metalų didmenine prekyba.

Kontrolinį bendrovės akcijų paketą (55 proc. akcijų) valdo jau minėtoji valstybinė Baltarusijos metalurgijos gamykla, priklausanti BMZ holdingui.

„BMZ-Baltija“ turi vos 12 darbuotojų, jokios gamybos nevykdo, tačiau jos pardavimai siekia po kelis šimtus milijonų eurų kasmet. Per Lietuvą baltarusiškais metalais aprūpinamos ne tik Europos, bet ir Afrikos šalys.

Štai pernai „BMZ-Baltija“ pardavimų pajamos iš prekybos baltarusiškais metalais siekė 174 mln. eurų, dar sėkmingesni bendrovei buvo 2018 ir 2019 metai – suprekiauta už beveik 250 mln. eurų kasmet.

Tarp steigėjų – ir buvęs Seimo narys

„Tai turbūt buvo viena mano didžiausių gyvenime klaidų“, – apie akcijų versle su Baltarusija pardavimą sako buvęs Seimo narys, Šiaulių verslininkas Andrius Šedžius.

Jis kartu su verslo partneriu, šiauliečiu Artūru Gavėdu 2007 m. įsteigė bendrovę „Steelland“, kuri prekiavo metalo produkcija iš Žlobino mieste esančios Baltarusijos metalurgijos gamyklos.

Po metų įsteigta ir „BMZ-Baltija“, kurios 45 proc. akcijų priklauso „Steelland“, o likusios, kaip jau minėta, – metalurgijos gamyklai.

A. Šedžius, kaip akcininkės „Steelland“ atstovas, dėjo savo parašą ir po bendros Lietuvos ir Baltarusijos įmonės steigimo dokumentais.

„Mes tiesiog su verslo partneriu vežėm iš ten metalą-armatūrą. Ir pasiūlėm, kad galim mes būti atstovybė Baltarusijos metalurgijos gamyklos. Po ilgų derybų proceso BMZ sutiko ir įkūrė „BMZ-Baltiją“ kaip atstovą metalurgijos gamyklos Baltijos šalims ir Skandinavijai. Jų sąlyga buvo, kad jiems priklausys kontrolinis paketas“, – LRT pasakojo A. Šedžius.

Jis tikina, kad iš šio verslo pasitraukė tuomet, kai tapo Seimo nariu – 2008 metais.

Tiesa, Registrų centro duomenys rodo, kad „BMZ-Baltija“ valdyboje A. Šedžius buvo nuo pat įsteigimo 2008 m. iki 2012 m. spalio 17 dienos. Tuo laikotarpiu (nuo 2008 lapkričio 17 iki 2012 m. lapkričio 16 d.) jis buvo ir Seimo narys, į parlamentą patekęs su Lietuvos socialdemokratų partija.

A. Šedžius tuomet dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. LRT Tyrimų skyriaus žurnalistus jis tikino, kad buvimas komercinės bendrovės valdyboje buvęs tik „formalumas“, o savo akcijas verslo partneriui A. Gavėdui pardavęs 2008 m.

„Taip, aš buvau Seimo narys, nu, bet prasidėjo taip, kad buvo prezidento rinkimai Baltarusijoje. Kad nekiltų kažkokių konfliktų kaip užsienio reikalų komiteto nariui, pagalvojau, kad tiesiog reikia pasitraukti“, – tikino jis. Politikas 2010 m. buvo deleguotas stebėti Baltarusijos prezidento rinkimų.

Nuo pat „BMZ-Baltija“ įsteigimo įmonei vadovauja A. Gavėdas, jis yra ir vienintelis „Steelland“ akcininkas.

Ši įmonė pernai rugpjūtį, kai vyko masiniai protestai prieš A. Lukašenką, investavo Baltarusijoje. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsteigė unitarinę įmonę „Nanosy Otdykh“. „Steeland“ įsigijo etnokultūrinį kompleksą Nanosų kaime šalia Naručio ežero. Kompleksas buvo atnaujintas ir šiuo metu priima turistus.

A. Gavėdas šio pirkinio įsigijimo aplinkybių nekomentuoja.

Į Lietuvą atsiųstas savas žmogus

2019 m. vasarą, likus metams iki prezidento rinkimų, pasibaigusių represijomis prieš savus piliečius, A. Lukašenka ėmėsi pertvarkų valstybinių įmonių sektoriuje – pakeitė dalį vadovų. Tarp jų ir BMZ. Vadovauti gamyklai paskirtas Dmitrijus Korčikas, prieš tai ėjęs Baltarusijos pramonės ministro pareigas.

Būtent tuo pačiu metu lietuviškasis BMZ padalinys sulaukė naujo darbuotojo iš Baltarusijos. „BMZ-Baltija“ 2019 m. buvo įdarbintas A. Lukašenkos pasitikėjimą pelnęs buvęs vietos valdžios atstovas Jurijus Chilinskis. Į Šiaulius jis persikėlė kartu su šeima.

Leidimą atvykti į Lietuvą J. Chilinskis gavo kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas. „BMZ-Baltija“ jis įdarbintas pardavimų vadovu, nors Baltarusijos registre nurodoma, kad eina „Prekybos namai BMZ-Baltija“ direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Prieš atvykdamas į Lietuvą, J. Chilinskis ėjo Bobruisko Pervomaiskio rajono administracijos vadovo pareigas. Į jas A. Lukašenka J. Chilinskį paskyrė dar 2012 metais.

2019 m. liepos pabaigoje A. Lukašenka paskyrė J. Chilinskio įpėdinį administracijoje. Tada valstybinei naujienų agentūrai „„BelTa“ J. Chilinskis pasakojo, kad apie planuojamą pasitraukimą miesto vykdomajai valdžiai jis pranešė dar balandžio viduryje. „Bet kadangi esu įtrauktas į Prezidento personalo registrą, turėjau laukti patvirtinimo valstybės vadovo lygiu“, – aiškino J. Chilinskis.

Naujienų agentūrai jis taip pat atskleidė turintis planų save išbandyti „realiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau, kokia nauja darbovietė, nekonkretizavo.

LRT duomenimis, po naujojo Bobruisko Pervomaiskio rajono administracijos vadovo paskyrimo praėjus kelioms savaitėms, J. Chilinskis atvyko į Šiaulius.

„BMZ-Baltija“ vadovas A. Gavėdas, paklaustas apie įmonėje dirbantį baltarusį, LRT teigė, kad jį pasikvietė pats, o ne palieptas.

„Pas mus taip nėra, kad kažkas verstų priimti į darbą. Pas mus net įstatuose įrašyta, kad direktorius dėl darbuotojų pats sprendžia. Lietuvoje išvis sunku rasti tokių specialistų, kurie išmanytų metalurgiją“, – LRT sakė „BMZ-Baltija“ vadovas.

Tiesa, kaip galima spręsti iš viešai pateikiamos J. Chilinskio biografijos, vienintelis darbas, susijęs su metalurgija, buvo jo karjeros pradžioje – kai dirbo tekintoju, procesų inžinieriumi Mogiliovo liftų statybos įmonėje. Vėliau J. Chilinskis įdarbintas mokesčių inspektoriumi, ėjo įvairias pareigas Mogiliovo regioniniame vykdomajame komitete, buvo Užsienio ekonominių santykių ir tarpregioninių santykių skyriaus vedėjo pavaduotojas. 2010 m. balandį jis buvo paskirtas Bobruisko Lenino rajono administracijos vadovo pavaduotoju.

„BMZ-Baltija“ vadovas A. Gavėdas, paprašytas patikslinti, kur J. Chilinskis įgijo patirties metalurgijos sektoriuje, sakė: „Nežinau... bet jis išmano tuos dalykus.“

Pats J. Chilinskis nepanoro komentuoti savo pareigų Lietuvoje. Jis neatsiliepė telefonu, o per žmoną perdavė, kad neketina bendrauti su žurnalistais.

Pernai vasarą jis su žmona įsigijo bendrovę „Belsela“, kuri Šiauliuose turi baltarusiškos kosmetikos parduotuvę.

Lietuvos įmonei – eksporto paskolos

Kol lietuviškasis BMZ padalinys skaičiuoja šimtamilijonines apyvartas, gamykla Baltarusijoje susiduria su finansiniais sunkumais. A. Lukašenka ne kartą gelbėjo vadinamąjį „nacionalinį lobį“ nuo bankroto. Gamyklos skolos siekia 2,2 mlrd. rublių.

Šių metų vasarį laikraštis „Nasha Niva“ paskelbė, kad Baltarusijos finansų ministerija ir bankai susitarė nurašyti 15 proc. įmonės skolos, o skolų restruktūrizavimo schema buvo įtvirtinta A. Lukašenkos dekretu, kuris nebuvo viešai paskelbtas, skirtas tik tarnybiniam naudojimui.

„Jau vien šiais metais buvo restruktūrizuota 650 mln. dolerių BMZ skolų – bankai perkėlė šią skolą į valstybės skolą, o BMZ išdavė naujus kreditus, tiesa, šįkart rubliais“, – LRT aiškino Baltarusijos ekonominių tyrimų centro „BEROC“ analitikė K. Bornukova.

„Jei generuoji valiutą, gali būti ir nuostolingas – nuostoliai bus padengti rubliais, o rublių galima prispausdinti. BMZ eksportas yra neblogai diversifikuotas, produkcija vežama ne tik į Rusiją, bet ir į ES, o valdžios požiūriu tai didelis pliusas ir reiškia, kad įmonė – daug žadanti, perspektyvi. Be to, BMZ svarbus ir regioniniu požiūriu, nes tai vienintelis Žlobino miesto darbdavys. Žlobine gyvena 77 tūkstančiai gyventojų, iš jų – net 11 tūkstančių dirba BMZ. Dar ir todėl valdžia dotuos BMZ gamyklą“, – pridūrė analitikė.

Viešai prieinami dokumentai rodo, kad BMZ negalėjo atsiskaityti su lietuviškuoju padaliniu, todėl lietuviškajai „BMZ-Baltija“ buvo parodytas išskirtinis dėmesys ir suteiktos eksporto paskolos.

Baltarusijos Ministrų Tarybos nutarimu Baltarusijos plėtros bankas 2017 m. „BMZ-Baltija“ ir Rusijoje veikiančiai „Prekybos namai BMZ“ suteikė eksporto paskolas. Jos suteiktos išankstiniam apmokėjimui ir atsiskaitymui už Baltarusijos metalurgijos gamyklos parduodamą valcuotą metalą.

Kituose pranešimuose spaudai nurodoma, kad eksporto paskolos „BMZ-Baltija“ buvo suteiktos ir pagal 2018 m. bei 2019 m. sutartis.

A. Gavėdas atsisakė komentuoti informaciją apie bet kokius „BMZ-Baltija“ kreditinius įsipareigojimus. Esą tai – komercinė paslaptis.

Persekiojo darbuotojus

BMZ į sankcijų sąrašą neįtraukta net ir po to, kai ėmė persekioti savo darbuotojus.

Po suklastotų 2020-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimų dalis gamyklos darbuotojų prisijungė prie streikų – rugpjūčio 10–12 dienomis. Į gamyklą pasiųsta riaušių policija, nors tokią informaciją valstybės valdoma naujienų agentūra „BelTa“ neigė. Šių metų vasario 1 d. Žlobino teismas nuteisė tris BMZ darbuotojus 2,5–3 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Dar prieš tai BMZ atleido gamyklos darbuotojų profsąjungos lyderius. Netrukus po teismo sprendimo, kuriuo buvo nuteisti gamyklos darbuotojai, per kelis šimtus darbuotojų susivienijo į naujai suburtą darbininkų profsąjungą.

Šios profsąjungos lyderis, baltarusis Vadimas Laptsikas šiuo metu gyvena Lietuvoje.

„Jau buvo prasidėjęs baudžiamasis procesas dėl streiko, trys buvo suimti, vyko teismas. O aš dalyvavau ir streike, o nepriklausomos profsąjungos idėja gimė jau po streiko, aš jau buvau lyderis, kuris vienija žmones. Iš pradžių tik perspėdavo apie galimą persekiojimą, kad bus problemų – bet tai nestabdė. Tuo metu galvojau, kad daugiausia, ko neteksiu, – tai darbo. Tada įmonė rado pretekstą mane atleisti, ir tuo pat metu geras žmogus, turėjęs priėjimą prie informacijos, man atsiuntė dokumentą. Kad prasidėjo mano veiklos tikrinimas, kiek aš prisidėjau prie streiko. Supratau, kad nereikia laukti, reikia išvažiuoti“, – LRT pasakojo baltarusis.

Tokių buvusių BMZ darbuotojų, kuriems dėl persekiojimo teko bėgti iš šalies, Lietuvoje šiuo metu glaudžiasi per 35. Iš pačios gamyklos, joje dirbusiųjų skaičiavimais, pasitraukė arba buvo atleisti beveik 1 000 darbuotojų.

Pavasarį Baltarusijos gamykla ėmėsi veiksmų, bandydama parodyti, kad streikai buvo politiškai motyvuoti ir neatspindintys gamyklos kolektyvo pozicijos.

Gegužę BMZ paskelbė pradėjusi rinkti darbuotojų parašus po atviru laišku ES ir užsienio partneriams, prašant nepritaikyti sankcijų.

Kaip buvo teigiama gamyklos išplatintame pranešime, įvairios nevyriausybinės organizacijos ėmė rašyti laiškus užsienio BMZ partneriams, prašydamos nutraukti bendradarbiavimą su gamykla. Į tai reaguodama įmonė nusprendė pati išplatinti viešą laišką su darbuotojų parašais.

Laiške, kurio turinys buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose, teigiama, 2020 m. rugpjūčio mėnesį (po suklastotų prezidento rinkimų) BMZ darbuotojai esą buvo spaudžiami prisijungti prie protestų sustabdant veiklą, tačiau kolektyvas esą nepalaikė šios idėjos. Nevyriausybininkų spaudimas, anot BMZ, buvo politiškai motyvuotas.

Gamyklai neprisijungus prie protestų, prieš ją esą pradėta informacinė kampanija, siekiant paskatinti užsienio partnerius nutraukti bendradarbiavimą. Laiške rašyta, kad kampanijos organizatoriai nėra susiję su BMZ veikla ir skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, manipuliuoja faktais.

Laiške taip pat akcentuojama, kad BMZ yra didžiausias mokesčių mokėtojas ir darbdavys Baltarusijoje, bendrovėje dirba per 11 tūkst. Užsienio partneriams nutraukus bendradarbiavimą, darbuotojai liktų be darbo užmokesčio.

Laišku gamykla ragino partnerius nepasiduoti manipuliacijoms.

Vis dėlto šių metų vasarą dalis verslo atsisakė bendradarbiauti su Baltarusijos įmonėmis, tarp jų ir BMZ. Verslo santykius su metalurgijos gamykla nutraukė švedų „Scandia Steel“. Dar anksčiau, gegužę, metalurgijos gamyklos partnerė, prancūzų „Michelin“ išplatino pareiškimą, kuriame teigia smerkianti žmogaus teisių pažeidimus gamykloje ir ketinanti apklausti atleistus BMZ darbuotojus.

Išvengę sankcijų didina eksportą į ES

Nors BMZ nėra sankcijų sąraše, Lietuvos padalinio vadovas A. Gavėdas sako, kad pasikeitę santykiai su Baltarusija kiša koją verslui.

„Pajutome iš Lietuvoje pusės. Dėl bankų, dėl mokėjimų. Bankai pavedimus užlaiko, pavedimus grąžina, darbuotojams pavedimų negalime pervesti, nors įmonė tai veikia Lietuvoje. Viską duodam, ir kontraktus, bet situacija yra tokia, kad dešimt metų iš lietuviškos įmonės gaunantiems lietuviams darbuotojams dabar sulaikomi atlyginimai ir jiems reikia aiškintis, už ką jie jį gauna. Tai įdomūs dalykai dedasi“, – sako A. Gavėdas.

„Lietuva yra tik jų trade taškas. Jis gali būti bet kur. Aš net su partneriu pasišneku kartais – mūsų geri santykiai, mes draugai esam – sako, jei dar čia dusins, gali tekti perregistruoti įmonę į kitą šalį. Tai gali būti bet kuri šalis. Nes nėra skirtumo. Jokios gamybos nėra. Yra ofisas, kuris vykdo tarpininko funkcijas, moka mokesčius Lietuvoj. Jeigu Lietuvai to nereikia, jeigu toliau politiniai konfliktai vyksta dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ir nereikia į biudžetą mokesčių, tai tiesiog jis iškels ofisą į kitą šalį ir viskas“, – įsitikinęs A. Gavėdos buvęs verslo partneris A. Šedžius.

O pati gamykla Baltarusijoje skelbia naujus eksporto rekordus ir džiaugiasi, kad ES sankcijų išvengta klientų lobizmo dėka.

„Kalbant apie sankcijas, 2021 m. buvo nestabilūs būtent dėl ​​metalo gaminių trūkumo. Tai taip pat susiję su pandemija, Kinijos metalurgų darbu, staigiu kainų kilimu – tai susiję su tuo metalo gaminių rinkoje. Ir, ko gero, dėl tam tikro mūsų klientų darbo šia kryptimi BMZ nebuvo taikomos sankcijos“, – spalio 17 d. Baltarusijos valstybiniam kanalui CTV kalbėjo BMZ generalinis direktorius Dmitrijus Korčikas.

Tarp „klientų“, apie kuriuos kalbėjo, D. Korčikas – tiek ES, tiek JAV kompanijos. BMZ skelbiasi dirbanti su Vokietijos kompanija „Continental“ ar JAV „Goodyear“ ir kt.

Gamykla turi antrines įmones Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Kinijoje, Rusijoje. JAV, Majamyje, nuo 1998 m. veikia „BEL-KAP-STEEL“, kurios 50 proc. akcijų priklauso Baltarusijos BMZ. Amerikiečių įmonė nuo 2015 m. turėjo savo atstovybę ir Lietuvoje, Klaipėdoje – „Bel-Cap-Steel Scandinavia“, tačiau bendrovė šiuo metu jau likviduojama.

Štai pernai, 2020 m., BMZ apyvarta siekė daugiau nei 925 mln. eurų, arba 2,7 mlrd. Baltarusijos rublių. O per praėjusius metus, kaip skelbiasi pati BMZ, padidintas eksportas net į 13 ES šalių.

Per 2020 m. į ES rinką eksportuota daugiau nei 925 tūkst. tonų metalo gaminių. Labiausiai eksportas padidėjo į Ispaniją, Slovėniją, Prancūziją, į kurias eksporto apimtys išaugo dvigubai ar net daugiau. Į tokias šalis kaip Austrija, Airija, Rumunija, Suomija eksportas išaugo trečdaliu.

85 proc. BMZ produkcijos eksportuojama (į beveik 100 pasaulio šalių, 38 – Europos), o viena pagrindinių eksporto krypčių yra Lietuva, į kurią eksporto dalis sudaro 7 proc. Daugiau produkcijos eksportuojama tik į Rusiją (apie 18 proc.), Vokietiją (apie 10 proc.), Egiptą (apie 9 proc.).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt