LRT tyrimai

2021.07.20 05:30

LRT tyrimas. Kremliaus oligarchų verslas Lietuvoje – tiekė įrangą ne tik Astravo, bet ir Krymo jėgainių statytojams

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, Mikhail Maglov, „Scanner project“, Ivanna Trutnenko, Радио Свобода2021.07.20 05:30

LRT Tyrimų skyriaus ir antikorupcijos projekto „Scanner project“ surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje surinkta vandens filtravimo įranga galėjo atsidurti Kryme pastatytose jėgainėse. Nors 2018 m. pabaigoje lietuviškai bendrovei „Run Engineering“ atsisakyta išduoti eksporto licenciją dvejopos paskirties prekėms, ši įmonė sėkmingai eksportavo produkciją į Rusijos bendrovę „Voronež Akva“, kuri nuo 2016 m. statė Krymo Taurijos ir Balaklavos elektrines. Kelios dienos iki sprendimo atsisakyti išduoti licenciją „Run Engineering“ į Rusiją eksportavo vokiškas membranas, kurioms taikomas specialus Europos Sąjungos režimas.

Vandens įranga Krymui

2019 m. kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Krymą švęsti dar vienų aneksijos metinių ir dalyvauti sprendžiant vieną pagrindinių Krymo problemų – elektros trūkumą, paleidžiant naujus blokus Balaklavos ir Taurijos elektrinėse.

Tyrimas trumpai

  • Kaune veikiančiai bendrovei „Run Engineering“ 2018 m. gruodžio 17 d. atsisakyta išduoti eksporto licenciją dvejopos paskirties prekėms įtariant, kad šios gali atsidurti okupuotame Kryme.
  • LRT Tyrimų skyriaus ir „Scanner project“ surinkti duomenys rodo, kad kelios dienos prieš sprendimą atsisakyti išduoti licenciją į Rusiją per Lietuvą išvežtos vokiškos gamintojo „Inge GmbH“ membranos, kurioms yra taikomas specialus Europos Sąjungos režimas.
  • Po licencijos neišdavimo „Run Engineering“ sėkmingai eksportavo įrangą į Rusiją, bendrovę „Voronež Akva“, kuri nuo 2016 m. dalyvavo dviejų jėgainių Taurijoje ir Balaklavoje statybose.
  • Vaizdinėje medžiagoje, kurią viešino pati „Voronež Akva“, matyti, kad Krymo jėgainėse sumontuota įranga panaši į vokiečių gamintojo „Inge GmbH“. Ši tikina neturinti duomenų, kad jos parduota įranga galėjo būti panaudota kituose objektuose, nei nurodė „Run Engineering“.
  • Lietuviškai bendrovei priklausanti čekų „Lavimont Brno“ dalyvavo ir Baltarusijos Astravo AE statybose.
  • Buvęs „Lavimont Brno“ savininkas, o vėliau valdybos narys Miloslavas Vimras, pardavęs akcijas lietuviams, patvirtino, kad verslas turėjo projektų Kryme.
  • Lietuviška ir čekiška bendrovės dalyvauja tiekiant įrangą ir kitiems grandioziniams Rusijos energetikos projektams, kuriuos vykdo „Rosneft“, „Gazpromneft“, „Rostec“ ir kt.
  • „Run Engineering“ per Kipro „Nestan LTD“ valdo paslaptinga akcininkė Marina Karmyševa, tačiau, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus ir „Scanner project“ surinkti duomenys, ji gali būti tik formali akcininkė. Rusijos „Voronež Akva“ pati skelbiasi, kad lietuviška bendrovė yra jos projektinis biuras.
  • Bendrovės „Run Engineering“ akcininkai yra glaudžiai susiję su „Rosneft“ prezidentu Igoriu Sečinu, kuriam Vakarai taiko sankcijas. Taip pat ir Rusijos verslininkais, broliais Dmitrijumi ir Andrejumi Kotenko, milijardieriaus Sergejaus Sudarikovo „Regiono grupe“.
  • Lietuvoje „Run Engineering“ veikia laisvojoje ekonominėje zonoje, todėl naudojasi mokesčių lengvatomis. Įmonės vadovas Povilas Medekša pripažįsta, kad Kaunas pasirinktas dėl patogios geografinės padėties eksportui į Rusiją. Lietuviška bendrovė Kaune projektuoja ir surinkinėja įrangą iš europietiškų detalių.

Į atidarymą V. Putinas atvyko su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku ir Dmitrijumi Kozaku, tuomečiu vyriausybės vicepremjeru. Delegaciją lydėjo valstybinės korporacijos „Rostec“, atsakingos už elektros energijos blokų statybą, generalinis direktorius Sergejus Chemezovas. S. Chemezovas nuo sovietinių laikų draugavo su V. Putinu, jie kartu dirbo Dresdeno KGB stotyje ir gyveno tame pačiame name.

„Šiandien žengtas dar vienas žingsnis stiprinant Krymo pusiasalio ir iš tiesų visos Rusijos Federacijos Pietų saugumą“, – prieš paleidžiant jėgaines sakė V. Putinas.

Po Krymo aneksijos Rusijos valdžia susidūrė su dviem rimtomis problemomis – vandens ir elektros trūkumu pusiasalyje. Rusija neturėjo savo technologijų šioms problemoms išspręsti, o dėl aneksijos įvestos sankcijos neleido sumontuoti importuojamos įrangos.

2016 m. Kryme pradėta naujų blokų statyba dviejose elektrinėse Simferopolyje ir Sevastopolyje. Jos baigtos statyti 2019 m. kovą.

LRT tyrimas. Kremliaus oligarchų įmonė Lietuvoje tiekė įrangą Krymo jėgainių statybai

Šiose elektrinėse sumontuotos ir keturios „Siemens“ turbinos. Jų patekimas į Krymą per „Rostec“ valdomą įmonę „Technopromexport“ skandalingai pagarsėjo dar 2017 metais. Tuomet vokiečių holdingas „Siemens“ aiškino, kad bendrovės vadovai buvo apgauti – turbinos buvo perkamos montuoti Krasnodaro teritorijoje.

Kaip pavyko išsiaiškinti LRT Tyrimų skyriui ir „Scanner project“, „Siemens“ nėra vienintelė įmonė, kurios įranga galėjo būti tiekiama elektrinėms Kryme statyti apeinant sankcijas. Dviejų naujų blokų statybose Kryme dalyvavo Rusijos bendrovė „Voronež Akva“, importavusi vandens filtravimo ir paruošimo įrangą iš Lietuvos, Kauno laisvojoje zonoje veikiančios bendrovės „Run Engineering“.

Rusijos „Voronež Akva“ 2016 m. tapo viena iš keturių statybų rangovių. Ji pasirašė kontraktą už 62 mln. eurų (5,7 mlrd. rublių). Krymo elektrinėse „Voronež Akva“ buvo atsakinga už vandens, nuotekų valymo ir vidaus vamzdynų įrangą.

Pati „Voronež Akva“ savo interneto puslapyje nurodo, kad statant jėgainę Sevastopolyje tiekė medžiagas ir įvairią vandens valymo įrangą.

Tokia vandens filtravimo ir paruošimo įranga „Voronež Akva“ užsakymu yra projektuojama Lietuvoje ir Čekijoje. Visa ši pagaminta produkcija eksportuojama būtent į „Voronež Akva“. Tai rodo turimi eksporto duomenys.

Pati „Voronež Akva“ nurodo, kad jos projektavimo biuras yra būtent Lietuvoje, Kaune veikiančioje gamykloje.

2019 m. Ukraina „Voronež Akva“ įtraukė į sankcijų sąrašą.

Į Rusiją eksportavo vokiškas detales

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti „Run Engineering“ – nedidelė bendrovė. Joje dirba vos 16 žmonių.

Įmonė skelbiasi gaminanti vandens filtravimo ir paruošimo įrangą, kuri naudojama Rusijos energetikos sektoriuje.

Bendrovės vadovas Povilas Medekša, paklaustas, kodėl veiklai pasirinktas Kaunas, sakė, kad „Lietuva yra tranzitinė šalis, kuri išnaudoja savo privalumus būdama tarp Rytų ir Vakarų“.

Institucijų dėmesio ši bendrovė sulaukė dar 2018 m. vasarą, kai iš Lietuvos bandė pervežti dvejopo naudojimo įrangą.

Dvejopos paskirties prekės – tokios, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, taigi prekių eksportui reikalingas specialus leidimas. O tiksliau – licencija, kurią išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Komisija strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams.

„Run Engineering“ 2018 m. vasarą iš Lietuvos siekė eksportuoti du vienetus ultrafiltravimo įrangos „Run Aqua-UF“. Tai aiškėja iš 2019 m. birželį Kauno apylinkės teisme nagrinėtos bylos. Joje muitinės tarpininko atstovas buvo kaltinamas tuo, kad eksporto įforminimo metu nepateikė dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijos ir eksporto deklaracijos. O pildydamas dokumentus nurodė, kad šie dokumentai neprivalomi. Įmonės atstovas teisme aiškino, kad licencija buvo gauta, tačiau jos nepateikė, nes nebuvo prašoma.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo 2018 m. veiklos ataskaitoje paviešino, kad jų pateiktos informacijos pagrindu „Run Engineering“ atsisakyta išduoti eksporto licenciją „dėl galimos įrangos nukreipimo į Rusijos okupuotą Krymą rizikos“. Licenciją atsisakyta išduoti 2018 m. gruodžio 17 dieną.

Tačiau kaip rodo turimi eksporto duomenys, „Run Engineering“ ir toliau sėkmingai eksportavo savo gaminamą įrangą į Rusiją.

Iš Kauno apylinkės teismo nagrinėtos bylos matyti, kad „Run Engineering“, kai jos eksportas patraukė institucijų dėmesį, siekė išvežti įrangą, kurios sudėtyje yra naudojami membraniniai filtravimo elementai „Dizzer“. Tokių detalių eksportui taikomas specialus režimas vadovaujantis Tarybos reglamento nuostatomis.

Eksporto duomenys rodo, kad tą pačią 2018 m. gruodžio 17-ąją, kai „Run Engineering“ atsisakyta išduoti licenciją, į Rusijos „Voronež Akva“ atkeliavo minėti membraniniai filtravimo elementai „Dizzer“, nurodant, kad jie bus naudojami ultrafiltracijos vienetams „Run Aqua-UF“ paleisti. Taigi jie buvo išsiųsti kelios dienos prieš licencijos neišdavimą. Nurodomas prekės gamintojas – vokiečių bendrovė „Inge GmbH“.

Štai pati „Voronež Akva“ vaizdo platformoje „Youtube“ dalijasi klipu, kuriame pasakoja apie Krymo jėgainėse atliktus darbus. Vaizduose matoma įranga labai panaši į vokiečių „Inge GmbH“ gaminamą ultrafiltracijos įrangą. Tai, kad vaizduose matoma būtent šio gamintojo įranga, LRT patvirtino ir keli šios rinkos ekspertai.

Tuo metu „Run Engineering“ direktorius P. Medekša aiškino, kad po licencijos neišdavimo nei į Rusiją, nei į Krymą nebuvo išvežtos dvejopo naudojimo prekės.

Sprendimą dėl licencijos neišdavimo jis vadino politiniu. Esą tais kartais, kai buvo eksportuojama anksčiau sulaikyta ultrafiltracijos įranga, ji buvo be membranų – eksportuotas tik įrenginys. „Galima sakyti, eksportuojame automobilį, bet ne variklį“, – sakė P. Medekša.

Jo tvirtinimu, reikalingos membranos buvo įsigytos iš kitur: „Perka objektas pats iš bet kur: yra vokiečiai, kinai, japonai, olandai. Europos Sąjungos ribojimai tik susiaurina rinką.“

Nuo 2018 m. gruodžio 17 d., kai „Run Engineering“ neišduota licencija, į Rusiją įvairi vandens filtravimo ir paruošimo įranga eksportuota 59 kartus. Tarp jų – 6 kartus ir jau minėtas „Run Aqua-UF“ modelis, minimas teismo byloje.

Klausimai bendrovei buvo išsiųsti ir raštu. Atsakydama raštu „Run Engineering“ teigė: „Mūsų turimomis žiniomis į jokius paklausime minimus objektus jokia mūsų įmonės gaminama įranga tiekiama nebuvo.“

Vokiečiai – su lietuviais bendradarbiavo, tačiau apie Krymą nežino

Kolegos iš „Deutsche Welle“ susisiekė su gamintoju „Inge GmbH“, kuris priklauso amerikiečių gamintojui „DuPont“.

Šis nurodė, kad su „Run Engineering“ bendradarbiauja dar nuo 2009 m., kai įmonė buvo žinoma kaip „Runtech“.

„Mokymo tikslais, pavyzdžiui, „Inge“ darbuotojai lankėsi „Run Engineering“ aikštelėje Lietuvoje, taip pat „Run Engineering“ buvo lankęsi „Inge“ aikštelėje Greifenberge, Vokietijoje. Nuo 2020 m. su „Run Engineering“ kaip klientais nebėra ryšių, nes įmonė perėjo prie kito tiekėjo“, – rašoma įmonės atsiųstame atsakyme „Deutsche Welle“ žurnalistams.

Vokiečių gamintojo atstovai taip pat tikina neturintys informacijos apie galimą įrangos nukreipimą į Krymą: „Bendradarbiaudama su „Run Engineering“ „Inge GmbH“ niekada neturėjo jokių žinių ar indikacijų, kad šiam klientui pristatyti produktai bus naudojami kitoje nei nurodyta kliento paskirties vietoje.“

Buvęs akcininkas: jie turėjo reikalų Kryme

„Run Engineering“ 2017 m. įgijo 100 proc. bendrovės Čekijoje – „Lavimont Brno“ – akcijų. Jos įsigytos iš Čekijos piliečio Miloslavo Vimro. Pardavęs akcijas, M. Vimras buvo ir direktorių taryboje kartu su „Run Engineering“ vadovu Povilu Medekša bei „Voronež Akva“ direktorių tarybos pirmininku Dmitrijumi Kotenko.

„Aš pasirašiau kontraktą Maskvoje, rubliais. Ir tada karas prasidėjo – jūs tikriausiai to ir paklausite –rublis krito ir aš būčiau bankrutavęs. Taigi nusprendžiau parduoti bendrovę lietuviams“, – telefonu kolegoms iš „Radio Svoboda“ sakė buvęs „Lavimont Brno“ savininkas M. Vimras.

Šiuo metu čekiškam padaliniui vadovauja Prancūzijos pilietis Vadimas Zaitsevas, nuo 2019 m. jis įgijo ir 50 proc. „Lavimont Brno“ akcijų.

Turimi duomenys rodo, kad čekiškos bendrovės eksportas sustojo 2018 m. gruodį – keli mėnesiai iki paleidžiant Krymo jėgaines.

Įmonės svetainėje nurodytas numeris išjungtas. Kolegos iš „Radio Svoboda“ nuvyko į Brno miestą, biurą, kur registruota „Lavimont Brno“, tačiau nurodytu adresu nieko nerado.

„Aš čia dirbu apie metus, tačiau negirdėjau apie tokią įmonę“, – sakė pastate dirbanti darbuotoja.

„Radio Svoboda“ žurnalistai apsilankė ir dar keturiose susijusiose įmonėse, tačiau nė vienoje jų nepavyko pasikalbėti su dabartiniu „Lavimont Brno“ vadovu V. Zaitsevu. Jam klausimai išsiųsti ir raštu, tačiau atsakymų nesulaukta.

Tuo metu buvęs akcininkas ir valdybos narys M. Vimras net kelis kartus patikino, kad „Lavimont Brno“ turėjo projektų Kryme.

„Aš pats to nedariau, bet jie jau pardavinėjo Kryme, taip. Aš tikrai žinau, kad jie turėjo tam tikrų reikalų Kryme“, – sakė jis telefonu žurnalistei iš „Radio Svoboda“.

„Klausykite, tai buvo įprasta įmonė, be problemų. Mokėjome mokesčius, stropiai vedėme buhalteriją – viskas buvo, kaip ir turi būti, be problemų. Vienintelė problema, kaip suprantu, buvo tai, kad jie pasuko į Krymą“, – pridūrė M. Vimras.

Jo teigimu, bendrovė šiuo metu neveikia: „Kiek aš žinau, atleido sekretorę. Galbūt jie perkėlė savo verslą į Ukrainą, Lietuvą ar Rusiją. Aš nežinau. Jie dabar įdarbina žmones kitur. Greičiausiai tiesiog pasiliko čekišką adresą. Kai pamatė, kad neįmanoma daryti verslo Čekijoje, bankrutavo ar paliko Čekijos rinką. Mano nuomone.“

Perklaustas apie klientus, M. Vimras sakė: „Tikrai ne Ukrainoje. Bet Kryme jie tikrai turėjo kažką, taip.“

„Lavimont Brno“ vykdė darbus, tiekė vamzdynus Baltarusijos Astravo atominės elektrinei, kurią Lietuva vadina grėsme nacionaliniam saugumui. Tai 2016-aisiais pareiškė „Rosatom Overseas“ viceprezidentas Leosas Tomicekas.

Muitinė atvejo nekomentuoja

Lietuvos muitinė nesutinka komentuoti situacijos, susijusios su „Run Engineering“.

Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkė Asta Kriaučeliūnaitė aiškino, kad muitinė tikrina prekes, vadovaudamasi nustatytais rizikos analizės kriterijais, tačiau nėra tikrinama kiekviena eksportuojama prekė.

A. Kriaučeliūnaitė sakė, kad įranga, kuri kartą buvo sulaikyta, teoriškai negalėjo iškeliauti kitais bandymais: „Jeigu jai (įrangai, – LRT) nebus pakeistos draudimų ribojimo sąlygos, negali.“

„Reikia pripažinti, kad nepakanka tik sankcijų paskelbti, jas reikia dar įgyvendinti. O jų įgyvendinimui tikrai reikalingas stipresnis mechanizmas, nes mes puikiai suprantame, kad už tų nešvarių pinigų, neapskaitytų pinigų, daugiau ir žmogiškųjų išteklių, ir finansinių išteklių, yra ne viena kontora, stengiasi padėti apeiti tas sankcijas, o priešingoje pusėje tų resursų yra gerokai mažiau“, – situaciją komentuoja Vytis Jurkonis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Formali akcininkė – paslaptinga Kipro pilietė

Lietuviška bendrovė „Run Engineering“ įsteigta 2014 m. spalį – po Krymo aneksijos praėjus kiek daugiau nei pusmečiui. Tuo metu jos steigėja ir vienintelė akcininkė buvo Rusijos pilietė, Alija Aliakbiarova. Ji dirbo ir iki šiol dirba Rusijos bendrovėje „Voronež Akva“.

Šios lietuviškos bendrovės akcininkai ne kartą keitėsi, tačiau pati „Voronež Akva“ Kaune veikiančią „Run Engineering“ pristato kaip savo projektinį biurą.

Praėjus pusmečiui nuo įsikūrimo, 2015 m. kovą, prasidėjo „Run Engineering“ įrangos eksportas į Rusiją. O po metų bendrovės akcininke tapo Kipre registruota „RLA-Aviation LTD“. Dar po metų, 2017 m., 70 proc. akcijų iš Kipro „RLA-Aviation LTD“ perėmė Kipro pilietė Marina Karmyševa, o nuo 2019 m. ji lietuvišką bendrovę valdo per kitą Kipro bendrovę – „Nestan LTD“.

„Run Engineering“ direktorius P. Medekša sako, kad akcininkę yra matęs keletą kartų gyvenime ir nežino, „kas ji per žmogus“.

„Čia yra ta schema, kaip apeiti įvairiausias sankcijas: neva lietuviška bendrovė perka kažką iš vokiškos bendrovės, o po to lietuviška bendrovė kažkur kažką nekaltai eksportuoja. Kažkodėl akcininkė yra Rusijos pilietė iš Kipro. Na, tai yra akivaizdžios nusikalstamo režimo schemos“, – įsitikinęs Marius Laurinavičius, Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vyresnysis analitikas.

P. Medekša, prieš įsisteigiant „Run Engineering“, vadovavo kitai įmonei Kaune – „Runtech“, kuri buvo susijusi su Rusijos valstybine atominės energijos korporacija „Rosatom“. „Runtech“ iki šiol nėra išregistruota, tačiau aktyviai nevykdo veiklos. Jos savininkai yra Rusijos „Radiacinių technologijų centras“ ir fondas „Specializuota teisinė pagalba“.

Tikrieji savininkai: keliai veda iki „Rosneft“ ir „Regiono grupės“

Nors tiek čekiška, tiek lietuviška bendrovė vykdo „Voronež Akva“ užsakymus ir Rusijoje yra įvardijamos kaip šio verslo dalis, „Run Engineering“ ir „Lavimont Brno“ pačios nurodo, kad vienintelė akcininkė yra jau minėtoji M. Karmyševa, kuriai priklauso „RLA“ įmonių grupė.

M. Karmyševa, nors yra daugybės pelningų Rusijos užsakymus vykdančių įmonių formali savininkė, yra ypač paslaptinga verslininkė, kurios besirodančios viešumoje niekas nėra užfiksavęs.

Tiesa, praėjusių metų pabaigoje jos vardas skandalingai nuskambėjo, kai „Rosneft“ naftą tiekianti Jungtinės Karalystės bendrovė „QHG Trading LLP“ netikėtai savo akcijas perleido būtent M. Karmyševai.

Tuomet Rusijos žiniasklaidoje spėliota, kad tai susiję su Rusijos verslininko Sergejaus Nevskio sulaikymu. Dar 2019 m. leidinys „Kommersant“ rašė, kad britų „QHG Trading LLP“ yra susijusi su S. Nevskiu, Romano Avdejevo koncernu „Rossium“ ir Sergejaus Sudarikovo „Regiono grupe“.

„S. Sudarikovas yra I. Sečino piniginė. Jis yra visiškai priklausomas nuo I. Sečino, o šis yra vienas įtakingiausių Rusijos žmonių. I. Sečinas yra akivaizdi režimo dalis. Jo atsieti nuo politikos, nuo Kremliaus, nuo V. Putino, nuo Rusijos valstybės interesų neįmanoma“, – pastebi M. Laurinavičius.

Pati M. Karmyševa, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus ir „Scanner project“ projekto surinkti duomenys, karjerą pradėjo bendrovėse, susijusiose būtent su „Regiono grupe“. Ši kartu su „Rosneft“ valdo Maskvos kredito banką. Regiono investicijų kompanija taip pat valdo „Rosneft“ pensijų fondą „NPF Neftegarant“.

Su S. Sudarikovu susijusiose bendrovėse – „Region Asset Management“, „Investicinė kompanija Region“ – dirbusi M. Karmyševa pradėjo greitai kilti karjeros laiptais: nuo eilinės darbuotojos iki verslininkės, formaliai valdančios Kipro bendroves, susijusias tiek su „Rosneft“, tiek su „Regiono grupe“.

Be to, M. Karmyševos verslai yra susiję su rusiškos naftos tiekimu.

„Run Engineering“ valdanti M. Karmyševos Kipro bendrovė „Nestan LTD“ turi ir dar vieną antrinę įmonę – Šveicarijoje registruotą „Nestan Trading AG“ (anksčiau besivadinusia „Cetracore AG“). Ši prekiauja naftos produktais. Remiantis Rusijos muitinės duomenimis, „Nestan Trading“ aktyviai prekiauja nafta iš Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos, kurią dar neseniai kontroliavo V. Putino bičiuliu vadinamas Ukrainos oligarchas Viktoras Medvečiukas.

Be to, „Nestan Trading“ yra susijusi ir su Vienoje registruota bei naftą tiekiančia „Cetracore Energy GMBH“, kurios penktadalį akcijų valdo „Rosneft JV Projects S.A.“.

2017 m. gruodį „Rosneft“ „Cetracore Energy GMBH“ sumokėjo 430 mln. eurų.

M. Karmyševos sąsajų su „Rosneft“ yra ir daugiau: 2008–2014 m. ji buvo Kipro „C.P.V. Mercaston Investment“ direktorė, o nuo 2014 m. – jau ir šios įmonės savininkė. Iki 2014 m. „Mercaston Investment“ per „Matelot Group“ (Mergelių salos) valdė Sergejus Sudarikovas. Rusijoje „C.P.V. „Mercaston Investment“ valdė 12,3 proc. „NK Rosneft-Yamalnefteprodukt“ akcijų ir 24 proc. „Kaliningrado jūrų prekybos uosto“ akcijų.

Tuo metu pati „Voronež Akva“, į kurią keliauja visa Lietuvoje ir Čekijoje pagaminta įranga, susiduria su finansiniais sunkumais. Dmitrijui Kotenko yra paskelbtas bankrotas. 2017 m. teisme jis nurodė, kad jo skola siekia 2,4 mlrd. rublių.

Kaip matyti iš turimų dokumentų, „Voronež Akva grupės“ akcijos šiuo metu yra įkeistos bendrovei „Regiono Portfelio Investicijos“, kuri yra šio Voronežo grupės kreditorė.

Tačiau net finansiniai sunkumai netrukdo „Voronež Akva“ gauti Rusijos valstybinių užsakymų. Šiemet pavasarį Rusijos bendrovė pranešė, kad vykdys darbus, susijusius su valstybės paslaptimi. Licenciją dirbti su įslaptinta informacija ir atlikti darbus bendrovei balandį išdavė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).

Lietuvoje – mokesčių lengvatos, Kipre – milijonai

Kauno LEZ veikianti „Run Engineering“ naudojasi mokesčių lengvatomis: nemoka nekilnojamojo turto, pelno mokesčių, o sumokėtą PVM susigrąžina, mat visą produkciją eksportuoja už ES ribų, t. y. į Rusiją.

Tačiau, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus ir projekto „Scanner project“ surinkti duomenys, per Kipro „Nestan LTD“, valdančią lietuviškąją bendrovę, sukasi milijonai.

Nuo 2015 m., kai Kipro bendrovė buvo įsteigta, M. Karmyševa į ją perkėlė 23,28 mln. eurų, kurių kilmė neaiški. Tokia suma buvo padidintas „Nestan LTD“ įstatinis kapitalas.

Dešimtys milijonų eurų keliavo ir į anksčiau „Run Engineering“ valdžiusią Kipro įmonę „RLA Aviation LTD“.

Ši 2017 m. turėjo 2 proc. akcijų „Elecsnet Holding Limited“, valdžiusioje „Rosneft“ ir Regiono grupės sukurtą „Elescnest“ mokėjimo terminalų tinklą. Tačiau, kaip matyti iš vėlesnių „Elescnest“ ataskaitų apie akcininkus, 2 proc. „RLA Aviation LTD“ turėtų akcijų „Elecsnet Holding Limited“ perėjo „Regiono grupei“. O Kipro „RLA Aviation LTD“ 2017 m. pabaigoje atsidūrė 34 750 000 eurų. Tokia suma M. Karmyševa padidino Kipro bendrovės įstatinį kapitalą.

Tais pačiais metais akcininkų pokyčiai įvyko ir lietuviškoje „Run Engineering“ bendrovėje.

„RLA Aviation LTD“, kuri iki 2017 m. buvo „Run Engineering“ akcininkė, priklausė ir seisminių tyrimų laivas Nikolay Trubyatchinsky.

Kaip rodo LRT turimos Kipro registro finansinės ataskaitos, pinigai iš Rusijos už laivo nuomą keliavo „RLA-Aviation LTD“, tuo metu valdžiusiai lietuvišką bendrovę. Jose nurodoma, kad 2016 m. už laivo nuomą gauta 1 746 690 JAV dolerių, o tų metų birželį laivas perduotas nuomininkui.

Klausimai raštu buvo išsiųsti Rusijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Voronež Akva“, tačiau atsakymų iki šiol nesulaukta.

Prie šio tyrimo prisidėjo: Kasparas Adomaitis, Danilo Bilek, „Deutsche Welle“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.