LRT tyrimai

2021.05.12 05:30

LRT tyrimas. Šešėlinis ministerijos pagalbininkas, per kurį plaukė milijonai

Rūta Juknevičiūtė, Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.05.12 05:30

LRT Tyrimų skyriaus gauti vidiniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) susirašinėjimai rodo, kad užpernai pavasarį atliktų beveik 9 mln. eurų vertės COVID-19 pirkimų stovėjo ne valstybės pareigūnai, bet pašalinis žmogus – visuomenininkas Šarūnas Narbutas. Per jį Lietuva įsigijo ir iki šiol nenaudojamus monitorius. Įranga buvo perkama, nors jau tada žinota, kad ji neturi privalomų sertifikatų.

Praėjusių metų kovo pabaigoje SAM valdomas Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) tuomečio operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavedimu įsigijo beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių už maždaug 2 mln. eurų. Daugiau kaip pusė jų iki šiol netinkami naudoti. Bet viešai apie tai pranešta tik rudenį, pirkimu susidomėjus žiniasklaidai.

LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti dokumentus, atskleidžiančius, kad šių monitorių pirkimą, taip pat kai kuriuos kitus SAM įstaigų įsigijimus – mažiausiai penkis pirkimus, kurių bendra vertė siekia beveik 9 mln. eurų, koordinavo ne ministerijos žmonės, bet visuomenininkas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) tuometis prezidentas Šarūnas Narbutas. Tai rodo 2020-ųjų pavasarį rašyti vidinio susirašinėjimo elektroniniai laiškai, kuriuose Š. Narbutas įvardijamas kaip pirkimų organizatorius.

Tyrimas trumpai

  • Bent penkis praėjusį pavasarį per SAM sudarytus COVID-19 priemonių pirkimo sandorius, kurių vertė – beveik 9 mln. eurų, koordinavo į jokias oficialias darbo grupes neįtrauktas visuomenininkas Šarūnas Narbutas.
  • Šiuo metu STT sprendžia, ar pradėti tyrimą pagal pranešimą, susijusį su Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) praėjusį pavasarį įvykdytu monitorių iš Kinijos bei Izraelio pirkimu už beveik 2 mln. eurų.
  • Turimi duomenys rodo, kad jau pirkimo metu buvo žinoma, kad dalis monitorių yra netinkami. Iki šiol nenaudojami daugiau nei pusė iš beveik 500 monitorių.
  • LRT Tyrimų skyriaus gauti SAM ir Vyriausybės kanceliarijos vidiniai susirašinėjimai atskleidžia, kad monitorių pirkimą organizavo Š. Narbutas.
  • Jis rūpinosi ir reagentų iš Pietų Korėjos pirkimu. Už 100 rinkinių sumokėta beveik 222 tūkst. eurų. Pinigai pervesti ne gamintojams, bet tarpininko bendrovei – tekstilės gamybos įmonei.
  • Turimi laiškai atskleidžia, kad Š. Narbutas kontaktavo su tiekėjais, rūpinosi sutartimis, apmokėjimu, dalijo nurodymus pirkimus vykdančioms SAM pavaldžioms įstaigoms.
  • Susirašinėjimuose dalyvavęs tuometis Vyriausybės vicekancleris L. Savickas įvardijamas kaip žmogus, prižiūrintis, kad „procesas nestrigtų“.
  • Š. Narbutas pripažįsta dalyvavęs procesuose, bet teigia, kad už veiklą atlygio negavo.

Oficialiai žinoma, kad už vieną pirkimą – už 2020-ųjų kovą reagentų pirkimą iš Ispanijos bendrovės „PMS International S. L.“, kurio vertė viršija 5 mln. eurų, – Š. Narbutas gavo atlygį. Vadinamasis sėkmės mokestis siekė 300 tūkst. eurų, tai yra po eurą už kiekvieną reagentą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl to atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame Š. Narbutui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu. Valstybės institucijų atstovai teisėsaugininkams tvirtino nežinoję, kad tarpininkas gavo atlygį

Kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, Š. Narbutas patvirtino 2020-ųjų pavasarį prisidėjęs prie monitorių, taip pat papildomo reagentų iš Pietų Korėjos, kai kurių kitų pirkimų. Tačiau jis aiškino, kad, kitaip nei iš didžiojo reagentų sandorio, atlygio negavo.

„Aš dabar bandau suprasti, ar jūs čia bandote parodyti, kad aš veikiu kaip kažkoks neoficialus žmogus, priimantis kažkokius sprendimus. Aš veikiau kaip asmuo, kuris turi žinojimo, kokių produktų reikia, padedant valstybei nusipirkt tai, ko ta valstybė ieško. Nereikalaujant ir neprašant iš to atlygio nei iš valstybės, nei iš kažko kito“, – LRT Tyrimų skyriui tvirtino Š. Narbutas.

Susirašinėjo ta pati grupė žmonių

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus gauti elektroniniai laiškai, rašyti pandemijos pradžioje – 2020-ųjų kovą, jau tada COVID-19 pirkimais besirūpinantiems žmonėms kilo klausimų dėl Š. Narbuto dalyvavimo šiame procese.

„Aš turiu tik klausimą – ar reikės kokios pagalbos iš ambasados, ar jūs perkate tiesiai, vadovaujami Šarūno, o mes tiesiog išvežam jau jums nupirktas prekes?“ – tokį laišką SAM ir Vyriausybės kanceliarijos žmonėms, dalyvaudama susirašinėjime dėl planuojamų pirkimų, 2020 m. kovo 23 d. išsiuntė tuometė ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.

LRT Tyrimų skyriaus paklausta, ji patvirtino, kad ambasada Kinijoje aktyviai teikė pagalbą Lietuvai ieškant tiekėjų ir įsigyjant didelį kiekį asmens apsaugos priemonių. „Kodėl vėliau kitos priemonės buvo užsakomos ne per ambasadą, reiktų klausti SAM“, – nurodė ambasadorė.

Minimame susirašinėjime dalyvavo tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kai kurie kiti SAM pareigūnai, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis bei vicekancleris Lukas Savickas.

Iš tolesnių laiškų aiškėja, kad Š. Narbutas aktyviai veikė įvairiuose pirkimuose, kontaktuodamas ne vienoje ministerijoje ir teikdamas nurodymus SAM pavaldžioms institucijoms. Laiškuose Vyriausybės vicekancleris L. Savickas įvardijamas kaip žmogus, prižiūrintis, kad „procesas nestrigtų“. Pavedimus pirkimams, kaip operacijų vadovas, pasirašinėjo A. Veryga. Juos vykdė SAM pavaldžios įstaigos – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) bei ESSC.

Pastarosios institucijos atstovai vidiniuose susirašinėjimuose guodžiasi nebesuprantantys ESSC statuso, „kai gauname kažką jau padarytą už mus, bet nepadarytą iki loginės pabaigos“.

„Komisinį gavo kiti žmonės“

Nemalonumais su teisėsauga Š. Narbutui pasibaigęs reagentų pirkimas, už kurį jam pervesta 300 tūkst. eurų, per NVSPL buvo įvykdytas praėjusių metų kovo 21 ir 23 dienomis. Tą pačią kovo 23-iąją tarp SAM bei Vyriausybės žmonių vyko intensyvus susirašinėjimas, kuriame dalyvavo ir vienintelis valstybės tarnyboje nedirbęs žmogus – Š. Narbutas.

Tą dieną buvo skubiai derinamos papildomų reagentų bei gyvybinių funkcijų monitorių pirkimo sutartys. „Šarūnas derina: reagentus (papildomi 100 000) ir monitorius (110 vnt.)“, – rašoma SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėjos Raimondos Janonienės laiške.

Ji LRT Tyrimų skyriui sakė negalinti atsakyti, kaip šiame procese atsirado Š. Narbutas. „Nes yra vykdomi įvairūs tyrimai atsakingų institucijų, ir kadangi dalyvauju šituose tyrimuose, procesiniuose veiksmuose, ir esu pasižadėjusi neviešinti informacijos, tai aš negalėčiau šita tema suteikti jums daugiau, negu dabar pasakiau“, – nurodė R. Janonienė.

Tą pačią dieną NVSPL pasirašė sutartį, pagal kurią nupirko 9 600 vienetų reagentų iš Pietų Korėjos. Š. Narbutas LRT Tyrimų skyriui patvirtino kontaktavęs dėl šio pirkimo: esą greitai nusipirkti buvo įmanoma tik nedidelį kiekį, vėliau ketinta kalbėtis apie didesnį sandorį, tačiau jis taip ir neįvyko. Iš viso už 100 reagentų rinkinių Lietuva sumokėjo beveik 222 tūkst. eurų.

Klausiamas, kaip jam, privačiam asmeniui, pavyko užmegzti kontaktą su Pietų Korėjos tiekėjais, Š. Narbutas nurodė: „Nes aš ne sau atstovavau.“

„Aš sakydavau: žiūrėkit, aš galiu pasiūlyti šituos dalykus Vyriausybei, ir Lietuvos Vyriausybė spręs, ar reikia“, – patvirtino visuomenininkas.

Jis aiškino kontaktus sukaupęs per daugiau nei dešimtmetį skirtingais kanalais ir „kai nutiko krizė, juos reikėjo tiesiog mobilizuoti“.

Pasiteiravus, ar už šį pirkimą su juo buvo atsiskaityta, Š. Narbutas užtikrintai atsakė: „Pietų Korėjos atveju aš negavau jokio komisinio atlygio. Tą komisinį atlygį gavo kiti žmonės.“

„Tai kiti žmonės, kurie... buvo sudarę sutartis su šitomis įmonėmis. Tai ten buvo, man atrodo, kažkoks kinas, ar azijietis, na, žodžiu, gyvenantis Amerikoje“, – aiškino jis.

Sumokėjo niekam nežinomam tarpininkui

NVSPL atsakymuose LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad reagentus pirko iš Pietų Korėjos biotechnologijų bendrovės „GeneMatrix Inc.“. Iš šios įmonės sandėlio prekės ir iškeliavo į Lietuvą. Tačiau viešai paskelbta pirkimo sutartis rodo, kad iš tiesų ji sudaryta su kita bendrove – „C&C Jeju“. Jos atstovu įvardijamam Su Young Lee pervesta visa sutarta suma – beveik 222 tūkst. eurų.

Kaip tarpininkas atsirado derybose ir kodėl sumokėti reikėjo jam, Š. Narbutas sakė nebeatsimenantis. „Ką turi žinoti pirkėjas, šiuo atveju Lietuva? Kokia yra kaina. Kiek aš žinau, ta kaina buvo 24 doleriai, ir nei didesnė ar mažesnė. O kokia tos kainos dalis yra gamintojo, kokia – tarpininko, to aš tikrai nežinau ir negaliu pasakyti, nes nebuvau visam tam procese“, – kalbėjo visuomenininkas.

„Vat jūs ten minite kažkokią „C&C Jeju“, tai aš ir preziumuoju, kad būtent šita įmonė ar šitas asmuo ir buvo tarpininkas. Nes ką jis realiai padarė? Nieko nepadarė“, – pridūrė Š. Narbutas.

Pietų Korėjos komercinio registro duomenys rodo, kad „C&C Jeju“ – nedidelė tekstilės gamybos įmonė. Adresas, įrašytas pinigų pervedimo sutartyje, yra ne biurų ar gamybinės įmonės pastato, bet nedidelio privataus gyvenamojo namo Čedžu saloje. LRT Tyrimų skyrius kelias dienas bandė susisiekti su šia įmone, tačiau sutartyje nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Atsakymų į raštu pateiktus klausimus neatsiuntė ir reagentų gamintojas.

Kaip minėta, NVSPL už vieną reagentų rinkinį mokėjo po 1912,59 euro, arba beveik po 20 eurų už vienetą. Panašiu metu kitų gamintojų reagentus NVSPL pirko pigiau – už vienetą mokėjo po keliolika eurų. Pavyzdžiui, tarpininkaujant Š. Narbutui, iš Ispanijos „PMS International, S.L.“ įsigyti reagentai be PVM kainavo 12,4 euro už vienetą. Iš „Roche Lietuva“ ESSC reagentus pirko po 13 euro (be PVM).

Šių korėjietiškų reagentų šiandien galima įsigyti dešimteriopai pigiau: vienetas dabar kainuoja ne 20, o 2 eurus. Štai pasaulinė organizacija UNICEF „GeneMatrix“ reagentus dar 2020 m. rugsėjį pirko po 3,92 euro už vienetą.

Ne pirkimai, o įsakymas pasirašyti

Tuo pačiu metu Š. Narbutas tarpininkavo ir SAM pavaldžiam ESSC įsigyjant pacientų gyvybinių funkcijų monitorius iš Izraelio ir Kinijos tiekėjų. Iš viso pagal tris sutartis nupirkta apie 500 monitorių už beveik 2 mln. eurų.

Sutartis su Izraelio bendrove „MyCity360 Innovation Ltd.“ pasirašyta tą pačią 2020 m. kovo 23-iąją. Pagal ją nupirkta 114 trijų modelių kiniškų monitorių už daugiau nei 109 tūkst. eurų. LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad šis sandoris įvykdytas ypač greitai. Sutartis su tiekėju pasirašyta tą pačią dieną, kai operacijų vadovas A. Veryga išleido nurodymą ESSC skubiai organizuoti pirkimą.

„Sutartis peržiūrai skubi, įrašykite rekvizitus. OV (operacijų vadovo – LRT) sprendimas yra. Registruoja“, – toks pavedimas iš SAM kovo 23 d. pavakare elektroniniu paštu nusiųstas ESSC darbuotojams.

Tą pačią kovo 23-iąją pradėtas derinti ir dar vienas monitorių pirkimo sandoris. Jis įgyvendintas mažiau nei po savaitės, praėjusių metų kovo 28 d., kai buvo pasirašytos dvi sutartys su Kinijos tiekėju „Hangzhou Sunshine IMP&EXP Co Ltd“. 383 monitoriai nupirkti už daugiau nei 1,7 mln. eurų. Lietuva iš kinų įsigijo „General Electric“ bei „Philips“ monitorius, nors mūsų šalyje veikia oficialūs šios įrangos platinimo atstovai.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Hangzhou Sunshine IMP&EXP Co Ltd“ – tai tarpininkas, skelbiantis, kad yra importuotojas ir platintojas. Jis turi pardavimo tinklą daugelyje Kinijos miestų, teikia įvairią produkciją: nuo namų tekstilės iki maisto, užkandžių, džiovintų vaisių.

Iš turimų susirašinėjimų matyti, kad, vykdant šiuos pirkimus, Š. Narbutas ne tik kontaktavo su tiekėjais, bet ir rūpinosi sutartimis, apmokėjimu, kitais klausimais.

„Aš jums siūlau pasirengti standartinę sutartį anglų kalba, kurią mes galėtume nusiųsti įsirašę tiekėjo rekvizitus pagal jų išrašytus proforma invoice (išankstinę sąskaitą – LRT). Ir tai aktualu visiems tiekimams į ateitį. Nes šiuo metu tiekėjai (kurie visi yra tarpininkai) savo sutarčių neturi, rengti nenori, angliškai kalba vos vos“, – rašė jis SAM ir ESSC atstovams.

„Siunčiu sutartį iš jų pusės. Jei turite pastabų, surašykite su „track changes“ (pakeitimais – LRT)“, – nurodė Š. Narbutas.

ESSC žmonės, rašydami vieni kitiems, neslėpė nuostabos. „Tai čia kažkas pavesta ESSC dėl viešojo pirkimo? Ar čia ne pirkimai, o tiesiog įsakymas pasirašyti, ar kaip?“, – rašoma laiške, kurį turi LRT.

Vos po kelių dienų, praėjusių metų kovo 25-ąją, A. Veryga pavedė ESSC „skubiai organizuoti pirkimą ir įsigyti 400 pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimui reikalingų monitorių“.

„Su viceministrais kontaktuoju aš“

Derinant didįjį monitorių pirkimą, Š. Narbutas išsiuntė elektroninį laišką, tarp kurio gavėjų – vos keli asmenys: SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja R. Janonienė, tuometė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė bei Vyriausybės vicekancleris L. Savickas. Laiške dėstoma, kokius darbus dar reikia atlikti.

„Reikia: rekvizitų anglų kalba, kas iš Lietuvos pusės pasirašo (laukiu iš bet ko). Komentarų sutarčiai, jei tokių turime (reikia iš SAM). Organizuoti apmokėjimą – gavus sutartį, kontaktuoju aš su Darium iš FM (viceministru) (buvęs finansų viceministras Darius Sadeckas – LRT). Po apmokėjimo organizuoti logistiką – gavus mokėjimo įrodymą, kontaktuoju aš su Vladislav iš SM (viceministru) (buvęs susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius – LRT). Lukas prižiūri, kad procesas nestrigtų“, – rašė Š. Narbutas.

LRT Tyrimų skyrius teiravosi buvusio finansų viceministro, dabar – finansų ministrės patarėjo D. Sadecko, kodėl sandorio finansavimo klausimus jis derino su pašaliniu žmogumi – Š. Narbutu, nedirbančiu valstybės tarnyboje.

„Na, jeigu jis būdavo tas žmogus, kuris tenai kuruodavo tam tikrą numatomą įvykdyti pirkimą ar žinodavo kažkokią informaciją, tai jisai ja pasidalindavo. Bet tai būdavo tiesiog informaciniais tikslais, kad mes būtume pasiruošę tą mokėjimą padaryti laiku. Aš tiesiog žinojau, kad jis yra vienas iš kažkokių ten pagalbininkų, kuris su tais pirkimais kažką darė, ir tiek žinių“, – aiškino D. Sadeckas.

Š. Narbutais tvirtina – jis neorganizavo pirkimo. „Jeigu taip atrodo, tai jūs turėkit savo nuomonę. Bet ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad aš kažką iš to turėjau uždirbti ir man kažkas turėjo sumokėti? Ar tai reiškia, kad aš dariau kažką, kas yra nepilietiška, ir kad nurodinėjau kažkam, ką reikia daryti? Tai jeigu aš neturiu jokios galimybės kažkam nurodyti, tai mano tokius laiškus reikia trinti ir nieko iš to nežiūrėti“, – kalbėjo jis.

Tačiau tą dieną siųstuose elektroniniuose laiškuose yra aiškus SAM atstovų klausimas: „Tai galutinį variantą jūs, Šarūnai, su tiekėju suderinsit?“

„Suderinsiu ir atsiųsiu jau pasirašytą iš jų pusės“, – atsako Š. Narbutas.

Parašą po šiais pirkimais padėjo ESSC vadovas O. Sitnikovas. Tačiau dabar klausiamas, kodėl, planuojant jų įstaigos vardu vykdomus pirkimus, aktyviai dalyvavo Š. Narbutas, ESSC nurodė: „ESSC neturi apie tai duomenų, kadangi nedalyvavo planuojant monitorių pirkimą.“

Kas atsivedė Š. Narbutą

Kai kurie LRT Tyrimų skyriaus kalbinti valstybinių institucijų atstovai neoficialiai sakė pandemijos pradžioje susidarę įspūdį, kad Š. Narbutas dirba SAM. „Ten neaišku buvo, kas ką koordinavo“, – užsiminė pašnekovai.

Pats Š. Narbutas tvirtino, kad kaip nevyriausybininkas sveikatos sektoriuje buvo matomas žmogus. „Aš buvau matomas dėl dalyvavimo įvairiose darbo grupėse. Ne aš gi į tas darbo grupes įsirašydavau“, – pažymėjo jis.

Tačiau visuomenininkas griežtai neigė, kad galimybę siūlyti paslaugas SAM gavo dėl artimų ryšių su tuometiniu Vyriausybės vicekancleriu L. Savicku. Šio pavardė, kaip adresato, yra visuose susirašinėjimuose dėl pirkimų, kuriuose tarpininkavo Š. Narbutas.

Iki skandalo dėl reagentų pirkimo jie abu dirbo Ekonomikos ministerijos įsteigtos viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ valdyboje. O 2019 m. vasarą L. Savickas dalyvavo Š. Narbuto bernvakaryje, vestuvėse. Tai LRT patvirtino pats visuomenininkas.

„Matyt, jūsų menamas klausimas – ar čia kažkas ką protegavo. <...> Kai Lietuvoje buvo tokia situacija, kai nei ambasados nesugeba laiku surasti, nei įstaigos pirkimus laiku pradėjusios, tai, kad aš tame procese pradėjau aktyviai dalyvauti, tai, matyt, ne kažkokio vieno žmogaus pasiūlymas ir padarymas“, – aiškino Š. Narbutas.

LRT Tyrimų skyrius teiravosi buvusio Vyriausybės vicekanclerio, Seimo nario L. Savicko apie pirkimus ir susirašinėjimus, koordinuojant sutarčių pasirašymą. Kalbėtis politikas nepanoro, o raštu atsakė, kad naujų komentarų, nematydamas informacijos, kuria yra remiamasi, neturi.

Tuo metu buvęs operacijų vadovas, parlamentaras A. Veryga LRT Tyrimų skyriui iš pradžių aiškino apskritai nedalyvavęs susirašinėjimuose dėl pirkimų. „Gal ir siųsdavo žmonės kažką. Bet aš kažkokiuose tiesioginiuose derinimuose tikrai nedalyvavau“, – tvirtino jis.

A. Veryga sakė nežinantis, kas įtraukė Š. Narbutą į pirkimų procesą. „Nežinau, kokį jis vaidmenį tenai galėjo vaidinti. Padėjo ieškoti ir testų, kiek prisimenu, ir kitų dalykų Kinijoje. Kaip jis tai darė, aš irgi negaliu pasakyti, nežinau, per ką jis padėjo ieškoti. Bet aš sakau, ministras nėra tas, kuris fiziškai perka, derina, tai aš fiziškai tiesiog nežinau visų šitų detalių“, – kalbėjo eksministras.

Apie neatitikimus žinojo jau pernai

Kaip matyti iš LRT Tyrimų skyriaus turimų dokumentų, Š. Narbutas, koordinavęs monitorių pirkimą, susirašinėjimuose su SAM ir Vyriausybės kanceliarijos žmonėmis neslėpė, jog siūlomi aparatai nėra be priekaištų. Jis nurodė, kad informacijos apie monitorius „turinys skurdus“ ir kad tik du iš trijų prietaisų turi CE ženklinimą – tai yra gamintojo užtikrinimą, kad produktas atitinka Europos Sąjungos saugos reikalavimus.

Nepaisant to, pirkimas įvyko, o praėjusių metų balandžio 20 d. operacijų vadovas A. Veryga pavedė Susisiekimo ministerijai organizuoti 497 monitorių pristatymą koordinuojančioms ligoninėms. Joms buvo pavesta per 14 dienų nuo monitorių gavimo su ESSC pasirašyti perdavimo–priėmimo aktus.

Dabar eksministras tvirtina negalėjęs žinoti, kad įsigyjama įranga – nekokybiška. „Kas gi perka kažkokią įrangą sąmoningai be, tarkime, kalbos, be komplektuojančių dalių. Visada gi tikiesi, kad ji atkeliaus tokia, kuri bus tinkama dirbti“, – sakė jis.

Tačiau praėjusį rudenį „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad ligoninėms išdalinti monitoriai yra skubiai surenkami. Iš ligoninių paimti taip ir nepradėti naudoti iš kinų įsigyti „GE Healthcare“ modelių monitoriai, taip pat iš Izraelio pirkti kiniški „PDJ“ modelių monitoriai. LRT apklaustos šalies ligoninės atsakė, kad „GE Healthcare“ monitoriams trūko eksploatacinių priedų, valdymo meniu buvo kinų kalba, įranga neturėjo CE ženklinimo. Sertifikatų ir meniu anglų kalba neturėjo ir kiniška „PDJ“ įranga, pirkta per Izraelio tarpininką.

SAM ilgą laiką tvirtino, kad monitoriai iš ligoninių surinkti, nes netinkamai sukomplektuoti. Tačiau aiškėja, kad jau 2020 m. pavasario pabaigoje ESSC ir SAM buvo informuoti, kad dalis per Š. Narbutą įsigytų monitorių nėra tinkami naudoti. Štai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nurodė, kad atsisakė priimti monitorius „GE Healthcare B105“ bei „GE B105“, nes jie buvo be specialaus CE ženklinimo ir ne visos komplektacijos.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dar 2020 m. gegužę valstybinės institucijos kreipėsi į Š. Narbutą, prašydamos padėti sprendžiant šią problemą. Kalbėta apie galimybę gauti trūkstamas detales arba grąžinti nekokybišką prekę. Sulaukęs tokių prašymų patvirtino ir Š. Narbutas.

„Aš parašiau, kad, žiūrėkit, toje situacijoje aš nenoriu įsivelti į visus tuos dalykus sprendžiant. Aš juos (Lietuvos atstovus – LRT) paprotinau, ką reikia pasakyti. Aš kinams nukomunikavau, kad yra problemų su šituo pirkimu, kad kažkas ten negerai buvo su dalim, ir jūs kalbėkitės. Bet nebuvo taip, kad aš dabar visą šitą procesą vesiu. <...> Tai šitoje dalyje mano tikrai buvo sąmoningas apsisprendimas nelįsti ten vėl, nesakyti, kad vat aš čia viską išspręsiu, nes toje vietoje, kai tas jau buvo, man atrodo, gegužės pabaiga, jau seniai buvau atsitraukęs nuo to proceso“, – aiškino jis.

Tuo pat metu Š. Narbutas piktinosi „prasta Lietuvos komunikacija“. „Mano iš tikro buvo ir pokalbiai, ir aiškinimas su ministerija, ko ten trūksta. Tai, sako, ne tie adapteriai. Tai, sakau, nusipirkit, 10 eurų jie kainuoja. Tai ar čia problema? Kam čia tą reikia kelt? <...> Nes iš pradžių Lietuva sakė – tai jūs mums tokius priedus atsiųskite ar jūs mums kažkaip sugrąžinkite šituos dalykus. Tai jie (kinai – LRT) sako: palaukit – pirkot, kada buvo visur poreikis, o dabar maždaug jau nurimo, tai norit grąžinti“, – pasakojo visuomenininkas.

Pasak Š. Narbuto, ikiteisminį tyrimą dėl kito jo sandorio atliekantys pareigūnai, kaip ir valstybinių institucijų atstovai, neklausė jo apie galimą atlygį už šį pirkimą.

„Neklausė niekas. Tai aš galiu sakyti, nieko negavau“, – pareiškė jis.

Tuo metu ESSC atsakymuose LRT Tyrimų skyriui nurodoma, kad dėl pagalbos derantis su Kinijos atstovais, paaiškėjus problemoms dėl prekių, į Š. Narbutą nebuvo kreiptasi. Neatsimenantis tokių pokalbių sako ir buvęs ministras A. Veryga.

„Neatsimenu, kad būtume bandę išsireikalauti. Galbūt ir kreipėsi žmonės, kurie derino tuos pirkimus. Galbūt. Aš nežinau. Įsivaizduokit, ten vyko tiek tokių procesų, kad aš dabar detalių, kas į ką kreipėsi, tikrai nežinau ir neatsimenu“, – aiškino jis.

Eksministro teigimu, trūkstamų detalių monitoriams ieškota Lietuvoje. „Tai daug arčiau ir paprasčiau, greičiau, negu kažkur gabenti, kažką jiems tvarkyti. Susirasti čia įmonės atstovą yra paprasčiau tiesiog“, – kalbėjo A. Veryga.

Ligoninės naudoti negali

Surinkta įranga ligoninėms negrąžinta iki šiol. Kaip matyti iš LRT Tyrimų skyriaus gauto ESSC atsakymo Šilutės ligoninei, pasirašyto jau šių metų balandžio mėnesį, „dėl iškilusių techninių ir teisinių nesklandumų“ perduoti monitorių gydymo įstaigoms dar negalima, nes jie nėra iki galo parengti naudoti, be to, nėra „paženklinti CE ženklu, todėl jų naudojimas Lietuvos rinkoje nėra galimas“.

Dalis ligoninių naudoja tik „Philips“ monitorius – šis modelis turi CE ženklinimą. Vis dėlto, kaip nurodė pačios gydymo įstaigos, teko papildomai įsigyti priedų ir atnaujinti programinę įrangą įdiegiant anglų kalbos meniu. Štai Kauno klinikos teigia, kad 25 vienetų „Philips“ monitorių pritaikymas darbui jiems papildomai kainavo 1815 eurų (už šią sumą įsigyta maitinimo kabelių ir pakeista vartotojo sąsajos kalba).

Kaip informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė, ši teisėsaugos institucija šiuo metu nagrinėja pranešimą, susijusį su ESSC įvykdytas monitorių pirkimais. „Gaunama didelės apimties informacija yra analizuojama ir vertinama. Kol kas galutiniai sprendimai dėl šios situacijos nėra priimti“, – nurodė ji.

Taip pat STT tęsia ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu, kuriame Š. Narbutas yra vienintelis įtariamasis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.