LRT tyrimai

2021.04.07 05:30

LRT tyrimas. STT smaigalyje – Lietuvos gydymo įstaigų „dovanėlės“ rentgenų tiekėjams

Mindaugas Aušra, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.04.07 05:30

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, prieš mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimų sulaukę Lietuvos gydymo įstaigų vadovai su tiekėjais galėjo susitarti dėl rentgenų aparatų pirkimų. Rentgenų įsigijimą finansavo Sveikatos apsaugos ministerija, o medicinos įrangos tiekėjų „Graina“ ir „Limeta“ rentgeno aparatai rajonų ligoninėms kainavo tiksliai tiek, kiek jiems įsigyti skyrė Sveikatos apsaugos ministerija.

Be to, iš ligoninių ir poliklinikų surašytų konkursų sąlygų matyti, kad norėdamos įsigyti konkrečios įmonės siūlomą įrangą, jos galėjo padidinti konkursų reikalavimus.

Tyrimas trumpai

  • Kovą STT įtarimų sulaukusios gydymo įstaigos ir jų vadovai 2020 m. dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos rentgenų pirkimo programoje.
  • SAM pagal šią programą gydymo įstaigoms skyrė daugiau kaip 11 mln. eurų.
  • Ministerija pateikė ir rentgenų konkursų gaires, nurodė reikiamus įrangos techninius reikalavimus.
  • Už 65 proc. visų SAM aprūpinimo rentgenais programos lėšų buvo įsigyta bendrovių „Graina“ ir „Limeta“ įranga.
  • Kad galėtų įsigyti „Grainos“ arba „Limetos“ rentgenus, gydymo įstaigos padidino konkursų reikalavimus, tokiu būdu buvo susiaurintos arba sugriežtintos SAM gaires.
  • STT įtarimus pareiškė ne tik gydymo įstaigų, bet ir medicinos įrangos tiekėjų „Graina“ ir „Limeta“ vadovams bei akcininkams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2019 m. palaimino Rentgeno diagnostikos paslaugų gerinimo projektą, kuriuo skyrė lėšų šalies ligoninėms ir poliklinikoms pakeisti senus aparatus. 2019–2020 m. programoje numatyta, kad iš viso gydymo įstaigos įsigis beveik 60 naujų rentgenų. Tam skirta daugiau kaip 11 mln. eurų – po 200 tūkst. eurų vienam aparatui.

Būtent šie rentgenai ir sulaukė STT dėmesio. Kovo pradžioje teisėsaugininkai informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos sisteminės korupcijos gydymo įstaigų organizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu įtarimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų pareikšti 35 asmenims, keturi iš jų yra privačių įmonių vadovai ir 6 – gydymo įstaigų vadovai.

Įtarimų sulaukė medicinos įrangos tiekėjų – bendrovių „Limeta“ ir „Graina“ vadovai ir akcininkai. Pirkimuose, kuriuos vykdė tiek pačios gydymo įstaigos, tiek jas valdančios savivaldybės, šių tiekėjų rentgeno aparatai dominavo – iš jų abiejų nupirkta apie 65 proc. visų SAM „programinių“ rentgenų.

Kai tik startavo lėšų dalybos regionų ligoninėms ir poliklinikoms, tiekėjai kalbėjo matantys didelę konkurenciją dėl didelės pasiūlos. Be to, siekiant, jog rentgenai būtų perkami skaidriai ir atitiktų minimalius reikalavimus, SAM gydymo įstaigoms pateikė gaires, kaip organizuoti aparatų įsigijo konkursus, pateikė universalias rentgeno aparato specifikacijas.

Vis dėlto viešųjų konkursų rezultatai parodė, kad likę 6 medicininės įrangos tiekėjai, atmetus bendroves „Graina“ ir „Limeta“, laimėjo tik apie 30 proc. pirkimų.

STT pranešime teigiama, kad medicinos įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, į šią sumą įeina ne tik pagal rentgenų programą pirkta įranga.

Ligoninių konkursuose – padidinti reikalavimai

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pastebi, kad gydymo įstaigoms perkant SAM finansuojamus rentgenus, sulaukta nemažai pranešimų dėl galimų įstatymų pažeidimų.

„Dažniausiai pranešimai buvo susiję su tuo, kad techninė specifikacija diskriminuoja tam tikrus tiekėjus, jie negali pateikti savo produkcijos. Kai kuriuos pirkimus įstaigos, įsiklausiusios į mūsų argumentus, nutraukdavo, paskui paskelbdavo iš naujo. Per kitus pirkimus įstaigos sakydavo, kad toks jų poreikis“, – LRT teigė VPT Rizikų valdymų skyriaus vedėjas Laimis Kuklierius.

Pasirodo, kad kai kurios ligoninės arba poliklinikos nusistatydavo aukštesnius įsigyjamų rentgenų reikalavimus, tai grįsdamos „geresnių parametrų“ poreikiu arba „ypatingais motyvais“. Aukštesnius reikalavimus perkamiems rentgenams buvo nusistačiusios ir kai kurios STT įtarimų sulaukusios gydymo įstaigos.

„Pažeidimai dažniausiai buvo susiję su reikalavimais. Prašydavom paaiškinti ir pagrįsti. Vienos pagrįsdavo tą poreikį, kitos permąstydavo ir susimažindavo reikalavimus“, – sakė L. Kuklierius.

Vienas iš dominuojančių padidintų reikalavimų – rentgeno aparato stalo parametrai. SAM gairėse nurodytas tik maksimalus tokio stalo keliamas svoris – stalas turi išlaikyti 200 kg pacientą. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Jonavos ligoninės konkurso reikalavimuose ne tik išvardinti konkretūs rentgeno stalo matmenys, bet ir nurodyta daug didesnė pageidaujama stalo keliamoji galia – 290 kg.

Panašius specifinius rentgenų stalų reikalavimus, šiek tiek nukrypstančius nuo SAM gairių, pateikė ir Plungės rajono ligoninė. LRT tyrimų skyriaus gauti viešųjų konkursų dokumentai rodo, kad Plungės, Kėdainių ir kitos gydymo įstaigos pirkdamos rentgenus taikė „geresnius parametrus“, kurie kai kuriais atvejais visiškai atitiko tiekėjų siūlomą įrangą.

VPT skaičiuoja, kad tos gydymo įstaigos, kurios nepakėlė reikalavimų ir neturėjo vadinamųjų ypatingų motyvų, jų konkurse dalyvaudavo daugiau įmonių – apie penkias arba šešias. Tačiau tose ligoninėse, kurioms reikėdavo išskirtinių parametrų, tiekėjų skaičius apsiribodavo viena arba dviem įmonėmis.

Tiesa, įtarimų sulaukusius gydymo įstaigos – Plungės, Kėdainių ir Jonavos ligoninės bei kelios poliklinikos – rentgenų aparatus įsigijo būtent iš „Limetos“ arba „Grainos“ ir lygiai už tiek, kiek skyrė ministerija.

Kėdainių ligoninėje pirkimų pažeidimų fiksuota ne kartą

LRT šaltinių žiniomis, Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas STT įtarimų galėjo sulaukti dėl keturių medicinos įrangos pirkimų. Tarp jų – rentgeno sistemos įsigijimas pagal SAM programą.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis LRT sakė, kad rentgeno diagnostikos programa buvo patvirtinta pernai liepą, o tarybos sprendimu atsakingu už šios programos vykdymą buvo skirtas būtent S. Skauminas. Tačiau, LRT žiniomis, įtariama, kad ligoninės direktorius su tiekėjais dėl rentgeno pirkimo susitarti galėjo dar iki savivaldybei patvirtinant programą ir iki SAM pervedant 200 tūkst. eurų, skirtų įrangai pirkti.

Aparatą ligoninė pernai rugsėjį įsigijo būtent iš „Limetos“, o jo pirkimo suma siekė tiek, kiek ir skyrė ministerija – 199 710,5 euro. Analizuojant pirkimų dokumentus matyti, kad įsigyta rentgeno įranga panaši ir į kitus aparatus, kuriuos pirko teisėsaugos įtarimų sulaukusios įstaigos. Kėdainių ligoninė, kaip ir kitos įtariamos gydymo įstaigos, modifikavo SAM pateiktas rekomendacijas ir reikalavimus griežtino.

Tarp vykdytų pirkimų, LRT žiniomis, įtarimų šešėlis krenta ir ant pernai balandį iš „Grainos“ įsigytos įrangos endoskopijų kabinetui už beveik 130 tūkst. eurų, gegužę taip pat iš „Grainos“ už 29 tūkst. eurų pirkto ultragarsinio aparato ir vėlgi iš „Grainos“ įsigyto mamografo už beveik 106 tūkst. eurų.

Šis pirkimas vykdytas taip pat pagal Kėdainių savivaldybės programą. Rajono meras, paklaustas, kaip buvo tvirtinama mamografo įsigijimo procedūra, teigė, kad tuo metu iniciatyvos ėmėsi pats S. Skauminas.

„Ligoninė teikė paraišką tam mamografo pirkimui ir savivaldybė patvirtino. Direktorius sugebėjo įrodyti, kad labai reikia šio aparato, o klausimų savivaldybei nebuvo kilę“, – sakė V. Tamulis.

Anot jo, apmaudu, kad galimai neskaidrūs sandoriai galėjo vykti per pandemiją, kai visuomenės buvo prašoma aukoti ligoninei.

„Mes viešai kreipėmės į gyventojus ir įmones aukoti bei padėti gydymo įstaigoms apsirūpinti medicinos priemonėmis, reikalingomis darbui per pandemiją. Žinant, kad žmonės aukojo ir tuo pačiu laikotarpiu buvo daromi negražūs dalykai, tai vertinu labai blogai“, – apie teisėsaugos įtarimų sulaukusį S. Skauminą kalbėjo Kėdainių meras.

Tiesa, jau ne pirmą kartą Kėdainių ligoninei kyla problemų dėl viešųjų pirkimų. Prieš 3 m., 2018 m., savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko ligoninės pirkimų patikrinimą ir nustatė net kelis įstatymų pažeidimo atvejus.

Iškalbingiausias pažeidimas – pasirašant sutartis su įmone „Graina“. Audito dokumentai rodo, kad iš šios įmonės ligoninė prekes pirko neskelbiamos apklausos būdu ir taip pažeidė viešųjų pirkimų tvarką. Dokumente dėstoma, kad ligoninė buvo numačiusi pirkti įvairią medicinos įrangą vienu ypu, įprastu viešu būdu, tačiau nusprendė suplanuotą pirkimą išskaidyti į smulkius, o tiekėjus apklausti žodžiu. Visų mažos vertės sutarčių laimėtoja – „Graina“.

„Iš viso su „Graina“ tuo metu sudaryta smulkių sutarčių už 12 tūkstančių eurų. Audito išvados buvo nepalankios. Mes pasakėme, kad jūs turite vykdyti viešųjų pirkimų įstatymą. Ligoninės direktorius tiesiogiai buvo atsakingas už pirkimų procedūras“, – LRT teigė savivaldybės audito tarnybos vadovė Zita Valiauskienė.

Kėdainių ligoninė dėl vykstančio tyrimo situacijos nekomentuoja, tačiau patikino, kad ligoninės direktorius nėra pirkimų komisijai daręs įtaką dėl tiekėjų prioritetizavimo. Pabandžius susisiekti su nušalintu ligoninės direktoriumi telefonu, to padaryti nepavyko.

Plungėje – įtarimai dėl radiologinių prietaisų

Plungės ligoninė, tiesiogiai pavaldi rajono savivaldybei, per kelerius metus įsigijo tris rentgeno aparatus iš STT tyrime minimų įmonių. Vieną aparatą 2019 m. už 120 tūkst. eurų pirko iš „Grainos“. Kitas dvi rentgenų pirkimo sutartis ligoninė su „Graina“ ir „Limeta“ sudarė tą pačią praėjusių metų rugpjūčio dieną. Abu aparatai kainavo beveik identiškai – po maždaug 199 tūkst. eurų.

Faktą, kad būtent šios aparatūros pirkimas yra analizuojamas teisėsaugos, patvirtino pats Plungės meras Audrius Klišonis.

„Pagal bendrą aprėptį, kurios apimtyje padarytas tyrimas, padarytos kratos, poėmiai ir kiti visi dalykai, panašu, kad tai daugiausiai susiję su radiologinės įrangos pirkimais“, – LRT komentavo meras, atsisakęs patikslinti įtarimus, reiškiamus ligoninės direktoriui Antanui Martusevičiui.

Nors meras pabrėžė, kad dėl įrangos trūkumo ligoninėje pirmąjį rentgeną buvo būtina įsigyti dar iki gaunant SAM lėšų, rajono vicemerė abejoja įvykdytų pirkimų pagrįstumu. SAM lėšas savivaldybėms, kurų ligoninėse turėjo būti atnaujinti aparatai, skyrė 2020 m. vasarą.

„Praktiškai jie jau buvo įsigiję aparatą, bet 2020 m. pradžioje kreipėsi į tarybą prašydami, kad savivaldybė prisidėtų. Po 3–4 mėnesių paaiškėja, kad SAM skiria 400 tūkst. eurų dviem aparatams ir labai greitai pirkimai buvo atlikti. Per pusmetį atsiranda 3 aparatai“, – sakė Asta Beierle Eigirdienė.

Tačiau rajono meras A. Klišonis neskuba teisti A. Martusevičiaus dėl įtarimų imant kyšį iš įrangos tiekėjų. Anot jo, kol kas ligoninės direktoriaus kaltė neįrodyta, o teisėsaugos dėmesio sulaukę rentgenų pirkimai, esą, buvo vykdomi pagal SAM reikalavimus.

„Pandemijos akivaizdoje ministerija davė lėšų, kad būtų įgyjama viena ar kita įranga, bet reikalavimus vienai ar kitai įrangai davė būtent SAM“, – aiškino meras.

Vis dėlto, LRT turima informacija rodo, kad Plungės ligoninė, pirkdama aparatus iš teisėsaugos įtarimų sulaukusių įmonių už 400 tūkst. eurų, padidino įsigyjamos įrangos reikalavimus. Lyginant ligoninės pirkimų dokumentus ir gydymo įstaigoms pateiktas SAM minimalias gaires, aiškėja, kad įstaiga nurodė didesnį keliamąjį aparato svorį, dešimt kartų padidino reikalaujamą programų skaičių, pakeitė monitorių dydžius ir t. t.

Tai, kad pirkimų dokumentai Plungės ligoninėje juvelyriškai atitiko tiekėjų siūlomą įrangą, pasak vicemerės A. Eigirdienės, rodo kitas pavyzdys – deguonies generatoriaus pirkimas.

Sausį įstaiga paskelbė perkanti generatorių išperkamosios nuomos būdu už 95 tūkst. eurų. Tačiau, pasirodo, šiame viešajame konkurse dalyvavo tik vienas tiekėjas – ir vėl „Limeta“.

„Pirkimas buvo įvykdytas, vokai atplėšti. Iš vieno ir to paties tiekėjo. Paprašiau techninės specifikacijos, kokią jie buvo parašę, ir palyginau su tiekėjo specifikacija, tai praktiškai kopija. Nusirašyta, kitaip nepasakyčiau“, – LRT sakė Plungės rajono vicemerė.

Kvestionuotas įrangos kainų ir kiekio adekvatumas

Plungės ligoninės finansų ataskaitos rodo, kad 2020 m. įstaiga pirmą kartą po daugelio metų dirbo nuostolingai. Meras A. Klišonis prastą finansinę situaciją sieja su pandemijos iššūkiais, tačiau rajono taryba, kaip teigiama, esą ne kartą atkreipė dėmesį į neva švaistomus pinigus.

„Meras niekada neišreiškė ligoninės atžvilgiu griežtos kritikos. Mums atrodė, kad skiriamos per didelės lėšos, perkama įranga, kuri yra nebūtina ligoninei, ir kainos per aukštos. Meras visuomet palaikė tą prisidėjimą. Jo pasisakymai dirbančių ligoninėje ir matančių jos trūkumus atžvilgiu būdavo gana griežti. Sakydavo, kad ne tie priekaištai daromi“, – teigė rajono vicemerė.

Pats A. Klišonis LRT tvirtino, kad jo su A. Martusevičiumi nesieja artima draugystė, nors nušalintas ligoninės direktorius ir Plungės meras anksčiau priklausė tai pačiai partijai – Liberalų ir centro sąjungai. Darbiniai santykiai juos sieja nuo 2007 m. kai A. Martusevičius tapo ligoninės direktoriumi, o A. Klišonis dirbo rajono taryboje, nuo 2014 m. tapo meru.

„Palaikydavau įstaigą, o ne vadovą. Visomis priemonėmis, kiek tai įmanoma, stengiamasi, kad ligoninėje būtų teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos. Aš pažįstu visų įstaigų vadovus. Manau, kad mero prievolė yra žinoti, kas vyksta rajone“, – sakė Plungės meras.

Būtent jis kreipėsi į prokurorus, prašydamas išaiškinti, ar nuo ligoninės vadovo pareigų nušaltinas A. Martusevičius gali toliau eiti gydytojo pareigas.

„Prokuroro parašytas raštas nebuvo tikslus. A. Martusevičius dirbo ir kaip echoskopuotojas, ir kaip chirurgas. Rajoninėms ligoninėms gydančių gydytojų labai reikia. Jeigu būtų pripažinimas, kad jis padarė nusikaltimą ir priklausomai nuo to, kokia būtų taikoma bausmė, darbiniams santykiams būtų taikomos priemonės“, – LRT teigė A. Klišonis.

Tačiau net ir užstojus ligoninę, savivaldybės konfliktai su ją tęsėsi. Vicemerė mini, kad kai kurios nusipirktos priemonės esą nenaudojamos ir nereikalingos.

„Man teko domėtis, kad perkant priemones, tie kiekiai nėra būtini. Jie sudeda į sandėlius ir vėliau tos garantijos pasibaigia“, – sakė A. Eigirdienė.

Vienas iš pavyzdžių – pernai gruodį įstaigos organizuotas endoskopinės diagnostikos sistemos pirkimas. Viešųjų pirkimų ataskaitų duomenimis, už 150 tūkst. eurų iš „Limetos“ įsigytą sistemą sudaro 3 endoskopai, skirti žarnyno ir skrandžio tyrimams bei chirurgijai.

Tačiau, LRT žiniomis, ne visus nusipirktus endoskopus Plungės ligoninė naudoja. Ligoninės medikas LRT patvirtino, kad iki šiol chirurgijai skirtas endoskopas neveikia, jam trūksta instrumentų, kuriems reikėtų išleisti dar apie 30 tūkst. eurų.

„Ligoninė puikiai suprato, kad atliekamas ne visas pirkimas. Diskusinis klausimas, ar to chirurginio endoskopo išvis reikėjo. Mes turėjome tų aparatų, reikėjo tik atnaujinti senus instrumentus. Nežinau, kodėl prireikė keisti visą sistemą“, – svarsto Plungės ligoninės laikinasis direktoriaus pavaduotojas medicinai gydytojas Giedrius Ramanauskas.

Jis priklauso ir ligoninės Stebėtojų tarybai, kuri pradėjo veiklą savivaldybei ėmus kelti klausimus dėl perkamos įrangos kainų pagrįstumo.

„Mūsų pirminis klausimas ir buvo dėl įsigijimų kainų ir poreikio adekvatumo. Praėjus dviem savaitėms nuo darbo taryboje pradžios ir nesulaukus atsakymų į klausimus, prasidėjo STT kratos. Po kratos buvo paimta didžioji dalis dokumentų, ir mes iki šiandienos nesulaukiame atsakymų“, – LRT sakė G. Ramanauskas.

Paklaustas, kaip į išsakomą kritiką dėl kainų reaguodavo įstaigos vadovas A. Martusevičius, gydytojas patikino, kad direktorius pykdavo ir pastabų nepriimdavo.

Nušalintas ligoninės direktorius A. Martusevičius į LRT tyrimų skyriaus skambučius neatsiliepė, o ligoninės administracija į išsiųstus klausimus – neatsakė.

Jonavos valdžia nenorėjo skandalų

Rentgeno aparato pirkimas Jonavos ligoninei kainavo postą vos metus iki tol dirbusiam naujam ligoninės direktoriui, buvusiam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prodekanui Pauliui Vansilavičiui.

Jonavos ligoninė, kaip rodo Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys, rentgeno aparatą įsigijo įvertinusi dviejų tiekėjų siūlymus 2020 m. rugsėjo pabaigoje. Šio pirkimo vertė, kaip ir kitose STT pareigūnų vizitų sulaukusiose gydymo įstaigose, buvo tokia, kokią vienam rentgeno aparatui skyrė SAM – 199,650 eurų. Rentgeno aparatą savivaldybės ligoninei pardavė bendrovė „Graina“.

„Taip, kiek suprantu, tai apie šitą kalba eina“, – sakė LRT tyrimų skyriui Jonavos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas. „Situacija tokia, pagal mūsų įgaliojimą ligoninės komisija įvykdė pirkimą, nupirko, pasirašyta buvo sutartis, rentgenas stovi ir viskas sumontuota. O ką ten vadovas, ar jis kažkokią įtaką padarė, neatsakysiu už STT. Gavau pranešimą tokį, kad jis įtariamas kyšio paėmimu.“

Savivaldybės valdžia teigia, kad P. Vansilavičius savo kaltės neneigė, o jiems klausimų kelia pati situacija, kai kyšis Jonavos ligoninės vadovui galimai buvo duotas jau po to, kai rentgeno įranga buvo ir nupirkta, ir sumontuota.

„Buvome labai patenkinti naujuoju ligoninės vadovu, bet, kaip suprantu, žmogus sutinka su kaltinimais. Jis sako, kad padarė klaidą“, – sako V. Majauskas. „Pernai rentgenas sumontuotas, o kyšis, mano supratimu, duotas šių metų sausio mėnesį, tai tokia labai keista situacija. Jau po to, kai viskas padaryta lyg ir teisingai, teisėtai, o kažkas paima kyšį. Niekada neteko su tokia situacija susidurti, sunkiai ką ir galiu pasakyti“, – stebisi savivaldybės Administracijos vadovas.

Po STT pateiktų įtarimų, ligoninės direktorius pateikė atsistatydinimo pareiškimą ir jie su P. Vansilavičiumi atsisveikino. Tiesa, šis mano, kad jam pasitraukti teko dėl Jonavos savivaldybės vadovų nenoro, jog savivaldybės įstaigas lydėtų skandalų šleifas.

„Labai džiaugiausi šia darbo vieta, tačiau su meru pasikalbėjome ir abipusiu sutarimu aš iš ligoninės direktorių pasitraukiau“, – sakė įtariamuoju šiame STT tyrime patrauktas P. Vansilavičius. Jis teigė bendradarbiaująs su teisėsauga ir konkrečių detalių, dėl ko jo atžvilgiu galėjo būti pradėtas tyrimas, negalįs pateikti. Kaip ir atsakyti į klausimą, ar jis pripažįsta ėmęs kyšį už tai, kad pirkimą laimėtų „Grainos“ siūlomas rentgeno aparatas.

„Ar aš buvau susitikęs su „Grainos“ atstovais? Vienareikšmiškai – taip, kaip ir su visais kitais, kurie buvo atvažiavę, pristatinėjo savo produkciją, specifikacijas. Jie visi važiavo ir mano darbas buvo susitikinėti su visais. Rentgeno aparatų siūlytojų buvo ne vienas, o kokio rentgeno aparato reikia, pateikė Radiologinio skyriaus darbuotojai – jiems juk su aparatu dirbti, ne man“, – aiškino P. Vansilavičius.

Jonavos savivaldybės administracijos direktorius V. Majauskas sako manąs, kad tokia situacija susiklostė dėl labai mažos medicininės įrangos tiekimo konkurencijos, nuėjus į ligoninę matyti, kad vos ne visa brangesnė įranga yra pirkta arba iš „Grainos arba iš „Limetos“.

„Jei čia buvo planuoti dalykai, tai kažkas iš anksto buvo pasiruošęs pirkimams ir įrangos tiekimams. Čia gi ne vienas rajonas pirko ir ta programa SAM buvo suplanuota“, – svarstė V. Majauskas.

Klaipėdoje įtarimai nepareikšti, bet klausimų yra

STT pareigūnai lankėsi ir Klaipėdos miesto gydymo įstaigose, nors uostamiestyje sulaikytų ir įtariamųjų šiame tyrime asmenų nėra, iš miesto poliklinikos ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pareigūnai išėjo ne tuščiomis – paimti telefonai, kompiuteriai, įvairūs dokumentai.

Klaipėdos miesto poliklinikai 2020 m. pagal minėtąją SAM programą buvo nupirkti du rentgeno aparatai, tačiau juos pirko ne pati poliklinika, o savivaldybė. Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Nėniškio, savivaldybė iš poliklinikos perėmė pirkimą dėl to, kad viskas būtų atlikta sklandžiai. Esą per procesą pasimatė, jog savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojų patirtis ir kvalifikacija yra daug aukštesnė nei poliklinikos.

Vis dėlto pirkimas nebuvo visiškai sklandus – buvo gauta tiekėjo UAB „Flikas“ pretenzija, kuria tiekėjas ginčijo jo pasiūlymo atmetimą, o galiausiai apsilankė ir STT.

Klaipėdos savivaldybė iš „Grainos“ poliklinikai nupirko du rentgenus už 399 300 eurų, taigi, kaip ir įtarimų sulaukusios įstaigos, praktiškai už tiek, kiek pinigų pagal programą skyrė SAM. Anot vienos iš viešųjų pirkimų komisijoje dalyvavusios LRT pašnekovės, dėl rentgenų pirkimo vyko du posėdžiai. Antrajame buvo kaip tik ir aiškinamasi, kodėl netinka pretenziją pateikusios įmonės siūloma rentgeno aparatūra.

Dviejų rentgenų pirkimą įgyvendinusi savivaldybės Pirkimų komisija kaip ekspertę pasitelkė V. A., dirbančią Klaipėdos miesto poliklinikoje medicinos fizike, radiacinės saugos eksperte. Ji atliekant šį pirkimą buvo atsakinga už tiekėjų pasiūlymų atitiktį reikalavimams. V. A. dirba ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

„Šio tiekėjo (UAB „Flikas“ – aut. past.) siūlymas buvo atmestas, nes jo siūlomi rentgeno aparatai neatitiko techninių reikalavimų, nustatytų techninėje specifikacijoje. Pirkimą laimėjo UAB „Graina“, iš kurios ir pirkome aparatą“, – atsakymuose raštu teigia Klaipėdos savivaldybė.

Medicinos įrangos tiekėjai kaltina sistemą

„Šitas tyrimas yra apie visiškai netobulą viešųjų pirkimų sistemą. Įkaitais toje vietoje tampa ir gydytojai, gydymo įstaigų vadovai, ir tos įmonės, kurios užsiima medicininės įrangos tiekimu, remontu, servisu ir priežiūra“, – sako vienas įtariamųjų šioje byloje Virginijus Domarkas, „Limetos“ generalinis direktorius. Ilgametis socialdemokratų partijos narys, buvęs Seimo narys po šio įvykio savo noru pasitraukė iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos.

Anot V. Domarko, STT galimai tiria ir rentgenų programą, tačiau jo atveju tyrimas apima laikotarpį nuo 2019 m. antros pusės iki dabar.

„Tai yra visa įranga, kokią įrangą perka gydymo įstaigos, apie viską ir yra. Kadangi nesu matęs, kam dar pateikti įtarimai, tai komentuoti negaliu. Mano atveju nėra rentgenų“, – sakė LRT Tyrimų skyriui V. Domarkas.

Jo teigimu, regionų gydymo įstaigos pinigų įrangai įsigyti neturi, tad apie 70 proc. visos įrangos yra perkama iš valstybės investicijų programos arba Europos Sąjungos finansuojamų programų. Jam STT tyrimas kelia klausimų dar ir dėl to, kad pačiai rentgenų programai ministerija buvo nustačiusi kriterijus.

„Buvo pateikta pavyzdinė specifikacija, pagal kurią buvo vykdomi viešieji pirkimai. Kitai įrangai pirkti vidinių specifikacijų iš SAM nebuvo“, – sako „Limetos“ vadovas.

Be V. Domarko, teisėsaugininkų įtarimų sulaukė ir „Limetos“ akcininkas ir „Limeta NT“ vadovas Kęstutis Kutkauskas bei bendrovės „Graina“ valdybos pirmininkas Erlandas Sudeikis. Su pastaraisiais susisiekti nepavyko, o „Grainos“ administracija į siųstus klausimus neatsakė ir situacijos nekomentavo, aiškindamiesi tuo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas.