LRT tyrimai

2021.03.31 05:30

LRT tyrimas. Už įtartinų sandorių – kalėjimų valdžios ir buvusio teisingumo ministro Jankevičiaus pėdsakai

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.03.31 05:30

Už mažiausiai dviejų skandalingų ir valstybei milijoniniais nuostoliais gresiančių sprendimų – dabartinė Kalėjimų departamento vadovybė ir Teisingumo ministerija, vadovauta Elvino Jankevičiaus, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės teisingumo ministro. Skandalingai nuo pareigų nušalintas ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas šiuo metu restruktūrizuojamos Kalėjimų departamento valdomos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ vadovas Vytautas Grinius yra buvęs E. Jankevičiaus šefas, kai šis darbavosi Vilniaus savivaldybėje.

Apie negerus darbus valstybės įmonėje – signalai ne iš jos prievaizdų

Šių metų sausio pabaigoje Kalėjimų departamentas paskelbė, kad šios institucijos Kriminalinės žvalgybos valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo jai pavaldžioje valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Jos direktoriui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pranešime taip pat minima, kad įtariamajam gali būti inkriminuojamas didelės vertės svetimo turto iššvaistymas.

Tyrimas trumpai

  • Sausį nuo pareigų nušalintas valstybės įmonės „Mūsų amatai“ vadovas Vytautas Grinius prieš metus Kalėjimų departamento organizuotą konkursą laimėjo šios departamento direktoriaus pavaduotojo Vainiaus Šarmavičiaus ir departamento darbuotojų balsais.
  • V. Šarmavičių Kalėjimų departamento pavaduotoju be konkurso paskyrė tuometis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. V. Šarmavičius prižiūrėjo ir valstybės įmonę „Mūsų amatai“.
  • V. Šarmavičių ir E. Jankevičių siejo narystė Socialdemokratų partijoje (LSDP), vėliau jie abu iš jos pasitraukė.
  • V. Grinius 14 metų dirbo Vilniaus savivaldybėje, buvo atsakingas už ekonomikos ir turto reikalus. Vienus metus V. Grinius buvo E. Jankevičiaus viršininkas, kai šis dirbo Vilniaus savivaldybėje.
  • Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyba kėlė klausimą dėl V. Griniaus tinkamumo eiti pareigas, tačiau jos vadovas Virginijus Kulikauskas į šiuos perspėjimus neatsižvelgė.
  • Kalėjimų departamento kriminalinė žvalgyba tyrimą V. Griniaus veiksmų atžvilgiu pradėjo gavusi pranešimą ne iš Kalėjimų departamento.
  • Turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Grinius be konkurso pažįstamiems verslininkams pardavinėjo neinventorizuotą valstybės turtą, kitaip blogino įmonės padėtį.
  • Praėjusių metų pabaigoje Kalėjimų departamento vadovybė įgyvendino tuomečio teisingumo ministro E. Jankevičiaus planą įkalinimo įstaigose įdiegti modulines konstrukcijas.
  • 2020 m. rudenį Kalėjimų departamento skelbtus konkursus už daugiau nei 3 mln. eurų modulines konstrukcijas Pravieniškėse ir Marijampolėje statyti laimėjo bendrovė „KT Modules“.
  • Kalėjimų departamento žvalgybos tarnybiniame pranešime, kurį matė LRT Tyrimų skyrius, rašoma, kad visa departamento vadovybė žodžiu buvo perspėta apie rizikas, susijusias su šia įmone, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
  • Sutartį su „KT Modules“ pasirašė Marijampolės pataisos namai, o Kalėjimų departamento Pravieniškių padalinio vadovas šių metų sausį ją vienašališkai nutraukė, šimtaprocentinis 3,4 mln. eurų vertės avansas įmonei pervestas nebuvo.

Valstybės įmonė „Mūsų amatai“ iš skandalų šleifo neišsivaduoja jau daug metų, apie politikų ir valdininkų sukurtas pasipelnymo schemas teisėsaugos institucijoms liudijo ir pranešėjo statusą gavusi vienos iš Kalėjimų departamento įstaigų darbuotoja Rasa Kazėnienė. 2019 m. nustekentai įmonei buvo iškelta restruktūrizacijos byla. Tada „Mūsų amatų“ įsipareigojimai kreditoriams siekė beveik 1 mln. eurų.

LRT tyrimas. Už skandalingų ir valstybei milijoniniais nuostoliais gresiančių sprendimų – Kalėjimų departamento vadovybė

Skandalų išvengti nepavyko ir dabartinei Kalėjimų departamento vadovybei bei Elvino Jankevičiaus vadovautai Teisingumo ministerijai. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad Vytautas Grinius, prieš kurį sausį ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2020 m. pradžioje įvykusį Kalėjimų departamento konkursą „Mūsų amatų“ vadovo vietai užimti galėjo laimėti ne atsitiktinai. Jam konkurse aukštesnius balus skyrė Kalėjimų departamento pareigūnai, o jis pats yra dirbęs su tuomečiu teisingumo ministru – metus Vilniaus savivaldybėje jis buvo E. Jankevičiaus viršininkas.

Beveik metus vadovavęs V. Grinius pasirašė įmonei nenaudingų sutarčių, galėjusių leisti pasisavinti įmonės turto. V. Grinius nekeitė ir įmonės valdymo schemos, nors bendrovės būklė nuolat prastėjo. Tačiau lieka neaišku, kiek turto galėjo būti pasisavinta, nes jis niekada nebuvo inventorizuotas. Nemokumo administratorius Arūnas Gedeikis, kurį Vilniaus apygardos teismas paskyrė administruoti įmonės restruktūrizacijos procesą, teigia, kad, V. Griniui pradėjus vadovauti „Mūsų amatams“, finansinė būklė vis prastėjo, bankrotas atrodo vis labiau tikėtinas.

Kalėjimų departamento vadovybė negalėjo pasakyti, kada jie pastebėjo, kad V. Grinius galimai užsiima neteisėta veikla. Nors ir kalėjimų valdžia, ir „Mūsų amatų“ administracija sėdi tose pačiose patalpose, o Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui V. Šarmavičiui priskirta „Mūsų amatų“ priežiūros funkcija. Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas tvirtina, kad jis ir visa administracija talkininkavo departamento kriminalinei žvalgybai ir padėjo demaskuoti V. Griniaus piktnaudžiavimus.

„Būtent pavaduotojo ūkio klausimais (V. Šarmavičiaus, – aut. past.), taip pat iniciatyvos buvo daug bendradarbiaujant su kriminaline žvalgyba. Ir tai tikrai nebuvo tai, kaip sakote, leidome vogti – tie procesai buvo kontroliuojami, stebimi ir matomi“, – sako LRT Tyrimų skyriaus kalbintas V. Kulikauskas.

Tačiau, remiantis šaltinių informacija, kuriai LRT Tyrimų skyrius turi surinkęs patvirtinimus, kriminalinė žvalgyba apie tai, kad „Mūsų amatuose“ vagiamas valstybės turtas, pirmuosius signalus gavo ne iš kalėjimų administracijos.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai kriminalinėje žvalgyboje patvirtino: „Informacija pirminė apie galimus pažeidimus, vykdomus „Mūsų amatuose“, buvo gauta žymiai anksčiau negu administracijos kreipimasis. Taip, administracija kreipėsi su tam tikrais signalais, bet mes ta informacija disponavome jau prieš tai. Į mus kreipėsi pavaduotojas Šarmavičius, bet dar kartą sakau, iš jo atėjo signalai jau vėliau, nei turėjome informacijos ir vykdėme stebėjimą.“

Kalėjimų departamento vadovybė negali tiksliai pasakyti, kada jie pastebėjo, kas vyksta „Mūsų amatų“ įmonėje, tačiau, remiantis tuo, kiek prisimena pats departamento direktorius V. Kulikauskas, tai buvę apie spalį. Tuo metu kaip tik vyko Seimo rinkimai ir spalio pabaigoje buvo aišku, kad bus formuojama kita valdančioji koalicija.

E. Jankevičius dirbo teisingumo ministru iki 2020 m. gruodžio 11 d. Jis nebuvo pasiekiamas nė vienu iš mobiliųjų telefonų ir į SMS žinutes neatsakė.

Buvo tiesioginis E. Jankevičiaus viršininkas

Kalėjimų departamento vadovas V. Kulikauskas neigia kada nors girdėjęs V. Griniaus pavardę iki „Mūsų amatų“ vadovo konkurso ir neturi jokios informacijos, kad kas nors būtų prašęs įmonės vadovu paskirti būtent šį žmogų. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jam laimėti padėjo V. Kulikausko pavaduotojo, atsakingo už „Mūsų amatus“, V. Šarmavičiaus ir Kalėjimo departamento darbuotojų balsai.

Pats V. Šarmavičius buvo paskirtas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju be konkurso, 2018 m. E. Jankevičiaus sprendimu perkeliant jį iš Teisingumo ministerijos į Kalėjimų departamentą. Pats V. Kulikauskas Kalėjimų departamento direktoriumi tapo 2019 m.

2020 m. pradžioje įvykusiame konkurse į „Mūsų amatų“ vadovus, be V. Griniaus, dalyvavo dar du kandidatai. Atrankos komisijai, kurią sudarė Kalėjimų departamento darbuotojai, vadovavo V. Šarmavičius.

V. Grinius, kaip matyti iš atrankos komisijos balsavimo protokolų, buvo komisijos pirmininko V. Šarmavičiaus favoritas.

Antrąjį turą V. Grinius laimi Kalėjimo departamento pareigūnų, išskyrus vieno, išėjusio iš departamento visai netrukus po šio konkurso, balsais. Šiame etape jau niekas su kandidatais nesusitinka, o vertinamas yra jų gyvenimo aprašymas, darbo patirtis ir veiklos programa.

Komisijos narys Arnoldas Masalskis, Kalėjimų departamento Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vadovas, pirmame ture įvertinęs kandidatus vienodai, V. Grinių antrajame ture jau įvertina vienu balu geriau. O Kalėjimų departamento Centralizuotų viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Dalia Narbutienė, pirmame ture V. Griniui skyrusi septynetą, antrajame ture skiria aukščiausią vertinimą – dešimt balų.

Nė vienas kalbintas komisijos narys iš Kalėjimų departamento LRT Tyrimų skyriui savo balsavimo motyvų oficialiai paaiškinti nepanoro, tačiau neigė, kad galėjo sulaukti komisijos pirmininko V. Šarmavičiaus užuominų antrajame ture palankiau balsuoti už V. Grinių.

V.Griniaus Kalėjimų departamentui pateiktame gyvenimo aprašyme paskutinė darbovietė buvo nurodyta Vilniaus savivaldybė, kurioje jis dirbo iki 2015 m. ir kuri buvo jo vienintelė darbovietė nuo 2001 m.

Vilniaus savivaldybėje beveik metus – nuo 2010 m. gegužės iki 2011 m. balandžio – V. Grinius buvo tiesioginis E. Jankevičiaus viršininkas. Ir net pakėlė jį pareigose – per pusmetį skyriaus vedėjas E. Jankevičius tapo V. Griniaus, tuomečio Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktoriaus, pavaduotoju.

Ką V. Grinius veikė nuo 2015 m. iki 2020 m. kovo, kai įsidarbino „Mūsų amatuose“, nėra informacijos ir Registrų centro išrašuose, o jis pats neatsakė į raštu išsiųstus klausimus ir nekėlė telefono ragelio.

Kiti du kandidatai, dalyvavę „Mūsų amatų“ vadovo konkurse, savo gyvenimo aprašymuose buvo pažymėję ne tik gerokai aukštesnį vadybinį išsilavinimą, įgytą ir užsienyje, bet ir galėjo pasigirti vadovaujančio darbo patirtimis įvairiose privačiose bendrovėse. Juos abu nustebino atrankos komisijos klausimai, kuriuos išgirdo per pirmąjį turą.

„Kai atėjau į pokalbį su komisija, manęs buvo paprašyta pakomentuoti pelno (nuostolių) ataskaitą su replika, kad ankstesnis kandidatas, o tai buvo V. Grinius, to dalyko pakomentuoti nesugebėjo“, – sakė LRT Tyrimų skyriui vienas iš konkurse dalyvavusių kandidatų.

Pats Komisijos pirmininkas V. Šarmavičius teigia, kad jo niekas neprašė sudaryti sąlygų, kad V. Grinius laimėtų Kalėjimų departamento organizuotą „Mūsų amatų“ konkursą. Jis sakė V. Griniaus anksčiau nepažinojęs ir nieko apie jį nežinojęs.

Niekam iš atrankos komisijos nepasirodė dėmesio vertas ir faktas, jog anksčiau V. Grinius yra turėjęs reputacinių problemų. 2013 m. žiniasklaidoje buvo aprašyta viena V. Griniaus asmeninio gyvenimo detalė, kai pareigūnai į jo namus buvo iškviesti dėl pranešimo apie smurtą šeimoje, ir tuometis Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius areštinėje praleido dvi paras. Dėl smurto artimoje aplinkoje ir pasipriešinimo policijai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis tik, LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, šis ir dar keli administraciniai V. Griniaus nusižengimai kėlė klausimų Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybai. Jos vadovė Jurga Mickienė iš pradžių sutikusi atsakyti į klausimus raštu, to nepadarė. Tačiau Kalėjimų departamento vadovas V. Kulikauskas pripažino tokią diskusiją buvus.

Tačiau jam pačiam abejotina V. Griniaus reputacija nepasirodė reikšminga detalė.

„Taip, buvo toks klausimas kilęs dėl administracinių nuobaudų. Bet dar kartą kartoju, kad todėl, kad buvo kilę, nusprendėm kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, ir iš STT negavome jokių duomenų, kad V. Grinius negalėtų eiti šių pareigų“, – LRT Tyrimų skyriui sakė V. Kulikauskas.

Ištuštėjusios Pravieniškės, dingę prestižinėje vietoje esančių patalpų dokumentai

Kaip matyti iš LRT turimų dokumentų ir liudijimų, vos tapęs „Mūsų amatų“ vadovu, V. Grinius galėjo sukurti piktnaudžiavimo schemą, įtraukdamas į ją ne tik savo du artimus žmones, bet ir galimai kelias viena su kita susijusias bendroves. Verslininkas R. K., bendrovių „Orenga“ ir „Gludis“ akcininkas ir vadovas, pasirašė su „Mūsų amatais“ sutartis dėl metalo išvežimo ir pardavimo. Jam taip pat buvo patikėta įmonei priklausančių patalpų prestižinėje Vilniaus vietoje, Lapų gatvėje, priešais Aušros vartus, nuoma.

2020 m. birželį V. Griniaus vadovaujami „Mūsų amatai“ su UAB „Gludis“ pasirašė sutartį dėl metalo laužo supirkimo, demontavimo, ir išvežimo iš „Mūsų amatai“ įmonės filialų, esančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Marijampolės ir Alytaus pataisos namų teritorijų. Tokiai sutarčiai – valstybės turto pardavimui ir išvežimui – turėjo būti skelbiamas viešas konkursas. Be to, metalo atliekų pardavimas ir išvežimas turėjo būti aptartas restruktūrizacijos sutartyje, tačiau restruktūrizacijos administratorius A. Gedeikis apie tai nebuvo informuotas. Apie tai, kad iš visų „Mūsų amatų“ filialų ir patalpų išvežamas metalo laužas, sužinojo tik sutarčiai galiojant jau daugiau nei pusę metų.

LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, Pravieniškių filiale, kuris yra didžiausias „Mūsų amatų“ filialas, metalo laužo beveik išvis neliko, kitų filialų vadovai nesverto metalo vežti nesutiko.

„Nežinau, kiek visko buvo. Pravieniškės labai didelės, faktiškai daugiau kaip pusė, gal 60 proc., visos „Mūsų amatų“ veiklos yra Pravieniškės. Vakar vykusiame susirinkime su Pravieniškių padalinio darbuotojais žmonės pasakė, kad ten susitvarkė vyrai, viską išsivežė. Įmonė gavo kažkiek pajamų, kažkiek pinigų sumokėta už metalą. Juokinga suma“, – sako A. Gedeikis.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, metalo supirkimo bendrovė nefiksavo tikslaus atvežto metalo kiekio. „Kai pamačiau sutartį, jo klausiau, o jūs sveiko proto esat, ar ne. Ir pasakiau laikinai pareigas ėjusiam Marijampolės filialo vadovui, prašau šitos sutarties nevykdyti“, – sako „Mūsų amatų“ restruktūrizavimo administratorius.

O Vilniaus Senamiestyje Lapų g. „Mūsų amatams“ priklausančios patalpos turėjo tapti vestuvių ir kitų renginių vieta. Bent tokius planus LRT Tyrimų skyriui teigė puoselėjęs ir UAB „Orenga“ savininkas, su kuria buvo sudaryta beveik 700 kv. m patalpų Lapų gatvėje nuoma. Nors patalpas išnuomoti esą buvo siekiama dėl to, kad „Mūsų amatai“ gautų papildomų pajamų, V. Grinius specialiu pavedimu leido nuomininkui nuomos mokesčio nemokėti. Esą dėl to, kad nuomininkas prieš pasirašydamas sutartį nežinojo, kad patalpose nėra komunikacijų.

Patalpas „Orengai“ norėta išnuomoti anksčiau, bet viešas konkursas dėl šių patalpų nuomos, remiantis LRT Tyrimų skyriaus turima informacija, buvo rengiamas skubotai ir neapsižiūrėta, kad „Orenga“ negali vykdyti skalbimo paslaugų, nors minėtosios patalpos įvardytos kaip skalbykla. Šis konkursas buvo nutrauktas, bet netrukus surengtas naujas, o iš jo sąlygų išbraukiamas reikalavimas nuomotojui turėti skalbimo paslaugų leidimą.

Sudarius nuomos sutartį, bendrovei leidžiama naudotis ir patalpomis, ir ten esančiu turtu. Negana to, sutartyje yra punktas, kuris sako apie tai, kad prireikus patalpų nuomininkas gali atlikti ir kapitalinį remontą, kurio sąnaudas „Mūsų amatai“ įsipareigoja padengti proporcingai mažindamas nuomos mokestį.

„Orengos“ vadovas teigia, kad už tai, jog „Mūsų amatai“ jį apgavo, jis kreipsis į teismą, nes vestuvėms ir pokyliams įrengti patalpų jis negalėjęs dėl to, kad ten nėra jokių komunikacijų – atjungtas ir vanduo, ir elektra.

Kuriozinis atvejis buvo užfiksuotas taip pat ir tada, kai pernai lapkritį V. Grinius „Mūsų amatų“ administracijai penkeriems metams sukirto rankomis su patalpų Vilniuje, Konstitucijos prospekte savininke UAB „IREC K 15“. Suderėtos sąlygos buvo tokios, jog įvykus „Mūsų amatų“ bankrotui visos prievolės pagal sutartį persikelia „Mūsų amatų“ savininkui – Kalėjimų departamentui, mat sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui. Kad administracinių patalpų nuomos sutartis „Mūsų amatų“ vadovybės būtų pasirašyta, nepritarė įmonės restruktūrizacijos administratorius, ir šis reikalas tiesiog sustojo.

Koks galėtų būti tikslus galimai padarytos žalos bendrovei dydis, A. Gedeikis, „Mūsų amatų“ restruktūrizacijos administratorius, sako negalįs pasakyti. Jo teigimu, nors „Mūsų amatai“ turi beveik milijono eurų įsipareigojimų kreditoriams, ten vis dar yra sudarytos visos sąlygos toliau vogti valstybės turtą.

„Raginame baigti tą nelaimingą inventorizaciją. Neina atsekti galų. Galbūt buvo tikimasi šiame jovale nerasti ko nors, arba ką nors rasti kur kitur. Registrų centre nėra tikslūs duomenys, niekas iki galo nežino, kiek ir ko įmonė turi. Inventorinės bylos nesutvarkytos, kadastriniai matavimai nesutvarkyti. Ir tai nėra sutvarkyta jau tiek metų – bene ketveri metai niekas nepadaryta. Tai esminis dalykas“, – sako A. Gedeikis.

Vis tik jis pabrėžia, kad ne metalas ir kito turto pasisavinimas yra svarbiausias dalykas. Anot A. Gedeikio, svarbiausia, kad nebuvo atlikti jokie kiti veiksmai pertvarkant įmonę, įsivedant finansinę kontrolę ir tvarką. Šiandien dėl to nėra atmesta ir bankroto galimybė. Koks likimas turėjo ištikti planuotą įrengti pokylių salę visiškai apleistose ir be vandens bei šildymo, kiauru stogu daug metų stovėjusias „Mūsų amatų“ patalpas Vilniaus Lapų g., kurios kapitaliniam remontui jos nuomininkas svarstė išleisti iki 300 tūkst. eurų, sunku pasakyti. Bet kad kažkokių planų būta, jis turėjo įtarimų.

„Suprantu, kad toks planas galėjo būti, nes mums kelia įtarimų tai, jog inventorinės bylos nebuvo rastos, kada ponas Grinius buvo nušalintas nuo pareigų. Dalies nekilnojamo registravimo ypatybės abejonių kelia, ypač Lapų gatvė. Buvo labai siekiama jį išnuomoti“, – prisimena „Mūsų amatų“ restruktūrizavimo administratorius. Anot A. Gedeikio, jis buvo sulaukęs skambučio su klausimais, ar jau parduodamas „Mūsų amatų“ turtas.

Ką apie „KT Modules“ žinojo ir ko ne kalėjimų valdžia

Klausimų dėl Kalėjimų departamento veiksmų kyla ir dar dėl vieno skandalingo įvykio, dėl kurio Teisingumo ministre tapus Evelinai Dobrovolskai vos ne iškart teko kreiptis į teisėsaugos institucijas. Ji paprašė išsiaiškinti, ar Kalėjimų departamento viešieji pirkimai, kurių sąlygose numatytas 100 proc. avansinio mokėjimo įsipareigojimas pasirašius sutartį, nekelia abejonių dėl skaidraus biudžeto lėšų panaudojimo.

Toks klausimas naujai paskirtai ministrei kilo, kai Kalėjimų departamento padalinys – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija – pareiškė vienašališkai nutrauksianti sutartį su bendrove „KT Modules“, kuri laimėjo Kalėjimų departamento įvykdytą 3,4 mln. eurų viešąjį konkursą dėl modulinių konstrukcijų Pravieniškėse statybų.

Joje ir buvo numatytas šimtaprocentinis avansinis apmokėjimas.

Vis dėlto tokią sąlygą išsigalvojo ne pats Kalėjimų departamentas. Tai, kad iki 2020 m. pabaigos bausmių atlikimo sistemoje konkursus laimėjusios įmonės, pasirašiusios sutartis, gautų ir šimtaprocentinį apmokėjimą, buvo Teisingumo ministerijos, vadovaujamos E. Jankevičiaus, sprendimas. Kalėjimų departamentui vasarą siųstame tada Teisingumo ministerijos kanclerės funkcijas ėjusios Linos Lukoševičienės laiške teigiama, kad siekiant, jog bausmių vykdymo sistemos veiklai gerinti reikalingų priemonių įsigijimui skirtos lėšos būtų panaudotos iki metų pabaigos, „Kalėjimų departamentas <...> galėtų numatyti 100 proc. avansinį mokėjimą arba mokėjimą dalimis“.

Be to, ir statyti modulinius pastatus Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose buvo tuomečio ministro E. Jankevičiaus idėja, anot jo, leidžianti ne tik sutaupyti pinigų, bet ir gerai besielgiančius nuteistuosius laikyti geresnėse ir naujesnėse patalpose. O Kalėjimų departamento viešųjų pirkimų procedūrų dėl modulinių konstrukcijų jai pavaldžiose Marijampolės ir Pravieniškių įstaigose pabaiga sutapo su E. Jankevičiaus kandencijos pabaiga.

Įtarimų naujajai ministrei sukėlusi sutartis tarp Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo pasirašyta dar spalio 22 d. Tačiau viešąjį konkursą laimėjusi „KT Modules“ nesulaukė 3,4 mln. eurų pervedimo iki pat biudžetinių metų pabaigos, o galiausiai sutartis šių metų sausį buvo vienašališkai nutraukta.

Iš LRT Tyrimų skyriaus turimų dokumentų, keblumų kilo įgyvendinant sutartyje numatytas procedūras, pagal kurias sutartį pasirašiusi bendrovė turėjo pateikti banko garantiją ir kitus dokumentus.

Tarp „KT Modules“ valdytojų – ir Tauragės politiko pėdsakas

Žiniasklaida jau rašė, kad, Registrų centro duomenimis, bendrovę „KT Modules“ valdo įmonė „KTM Group“, kurią valdo įmonė „Mulito“. Šios įmonės vienintelis akcininkas yra fizinis asmuo – Tomas Svidinskas, o „KT Modules“ vadovauja Nikolajus Bystriakovas.

T. Svidinskas yra ne vienos įmonės akcininkas, remiantis Registrų duomenimis, jis turi bendrų verslo projektų su Tauragės verslininku ir vietos socialdemokratų veikėju Boliumi Apavičiumi.

O pati įmonė „KT Modules“ buvo įsteigta tik 2019 m. pabaigoje, vienintele jos akcininke iki 2020 m. pabaigos, taigi ir dalyvaujant Kalėjimų departamento konkurse, buvo A. P. „MT Modules“ įstatinis kapitalas tebuvo 2 500 eurų ir įmonė darbuotojus pradėjo darbinti tik 2020 m. antroje pusėje. Kaip rodo vieši duomenys, į įstatus „KT Modules“ modulių statybą taip pat įtraukė tik 2020 m. birželį. Kalėjimų departamentas viešuosius pirkimus dėl modulinių įrenginių statybos laisvės atėmimo įstaigose paskelbė 2020 m. rugpjūtį.

Iki Kalėjimų departamento viešųjų konkursų „MT Modules“ niekada nebuvo laimėjusi nė vieno viešojo pirkimo.

2020 m. spalio 30 d. Pravieniškių įstaigos vadovas Dainius Sušinskas Kalėjimų departamentą informuoja, kad atvykę „KT Modules“ atstovai paprašė pakeisti sutartyje nurodytus rekvizitus, konkrečiai – banką, kuris turėjo teikti „KT Modules“ sutarties vykdymo garantiją. Rašte Kalėjimų departamentas informuojamas, kad nors prieš tai buvo įrašęs kitą Lietuvoje veikiantį banką, „KT Modules“ garantiją gavo tik iš specializuoto AB „Mano bankas“, kuris yra Lietuvoje registruota kredito unija ir kurios metinė apyvarta mažesnė už pasirašytos sutarties vertę.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Kalėjimų departamento kriminalinė žvalgyba, kai Pravieniškės pasirašo sutartį su „KT Modules“ ir pradeda derinti sutartines sąlygas dėl 3,4 mln. eurų avanso pervedimo, taip pat susidomi šia įmone. Tarnybiniame pranešime rašoma, kad po gautos informacijos apie įmonę, jog ši gali turėti rizikų, lapkričio 26 d. žodžiu buvo informuotas ir Kalėjimų departamento direktorius V. Kulikauskas, ir direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.

Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos pažymoje tai pat rašoma, kad direktorius V. Kulikauskas pareiškė, jog už šios sutarties vykdymą atsakinga Pravieniškių įstaiga. Be to, užsimenama, kad jo pavaduotojas V. Šarmavičius „spaudė“ D. Sušinską, Pravieniškių padalinio vadovą, kuo greičiau pasirašyti sutartį su bendrove „KT Modules“.

Tai, kad Kalėjimų departamento administracija buvo informuota apie bendrovės „KT Modules“ keliamas rizikas, patvirtino ir atsakingi asmenys Kalėjimų departamento kriminalinėje žvalgyboje. Jų teigimu, informacijos apie įmonę jie gavo jau po sutarties pasirašymo. Jie nesiėmė svarstyti, kaip ir kada jų rekomendacijos buvo įvykdytos.

Pats V. Kulikauskas tai, kad buvo informuotas apie „KT Modules“, neigia. Raštu atsiųstuose atsakymuose V. Kulikauskas sako, kad niekas niekada jo neinformavo, kad sutartis su „KT Modules“ rizikinga.

„Jokia teisėsaugos institucija tokios informacijos nebuvo pateikusi, todėl daugiau pakomentuoti šiuo klausimu negaliu“, – rašoma V. Kulikausko atsakymuose. Jis taip pat teigia neturėjęs informacijos, kad pasirašyti sutartį Pravieniškių įstaigos vadovą galėjo spausti jo pavaduotojas V. Šarmavičius.

„Šio pirkimo iniciatorius buvo Pravieniškių PN-AK, kuriai identifikavus galimas būsimo sandorio rizikas Kalėjimų departamentas nuolat bendradarbiavo su Pravieniškių pataisos namais-atvirąja kolonija, pastarajai atliekant šių rizikų vertinimą ir valdymą teikė rekomendacijas, pritarė PPN-AK siūlymui įsigyti teisines paslaugas, siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti visas rizikas. Pravieniškių PN-AK, gavusi teisininkų konsultaciją, savarankiškai priėmė sprendimą dėl sutarties nutraukimo“, – teigiama Kalėjimų departamento direktoriaus atsakyme LRT.

V. Kulikausko pavaduotojas V. Šarmavičius, galimai „spaudęs“ Pravieniškių įstaigos vadovą pasirašyti sutartį, teigia, kad „Kalėjimų departamentas vykdė teisės aktais reglamentuotą visų pavaldžių įstaigų, 2020 m. įgyvendinusių Ekonomikos skatinimo plano pirkimus, kontrolę. Kontrolės tikslas, be kita ko, užtikrinti, kad visus atsiskaitymus su tiekėjais bausmių vykdymo sistemos įstaigos spėtų atlikti 2020 m. iš Ekonomikos skatinimo planui įgyvendinti papildomai skirtų lėšų“, o Kalėjimo departamento santykį ir komunikaciją su pavaldžiomis įstaigomis aiškiai reglamentuoja teisės aktai.

Pravieniškių įkalinimo įstaigos vadovas D. Sušinskas savo ruožtu teigia nebuvęs niekaip perspėtas Kalėjimo departamento, kad „KT Modules“ negalima pervesti milijoninio avanso.

„Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija iš jokios institucijos negavo perspėjimų dėl rizikų, susijusių su „KT Modules“ sutarties administravimu bei pati 2020 m. lapkritį kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl rizikų, susijusių su UAB „KT Modules“ sutarties vykdymu“, – rašoma D. Sušinsko atsakyme raštu.

Tuo tarpu LRT Tyrimų skyrius turi Kalėjimų departamento laišką Pravieniškių padaliniui, išsiųstą gruodžio 30 d., kuriuo persiunčiama „KT Modules“ pretenzija kuo greičiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau jokio Kalėjimų departamento prierašo šalia nėra.

„KT Modules“ paraleliai laimėjo tuo pat metu skelbtą modulių statybos konkursą Marijampolės pataisos namuose (dvi sutartys). Nepaisant Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos parnešimų apie rizikas, susijusias su bendrove „KT Modules“, sutartys vis dėlto buvo pasirašytos 2020 m. gruodžio 15 d.

Tiesa, šio viešojo pirkimo sumos buvo gerokai mažesnės – iš viso kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„KT Modules“ sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį apskundė teismui. LRT Tyrimų skyriui bendrovės advokatas Rytis Martinkėnas į užduotus klausimus apie sąsajas su politikais ir dėl sutarties atsiuntė trumpą komentarą raštu.

„Įmonė UAB „KT Modules“, atitikusi visas konkurso sąlygas ir laimėjusi viešąjį pirkimą dėl modulinių patalpų įrengimo Pravieniškių pataisos namuose, tinkamai vykdė visus savo įsipareigojimus. Nepaisant šių aplinkybių, Pravieniškių pataisos namai nusprendė nutraukti sutartį. UAB „KT Modules“ yra įsitikinusi, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nesant tam pagrindo. Tokią įmonės poziciją jau patvirtino pirmosios instancijos teismas, patenkinęs įmonės ieškinį ir pripažinęs, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Be to, byloje buvo gauta ir išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuri taip pat patvirtino būtent UAB „KT Modules“ argumentų pagrįstumą. Šiuo metu Pravieniškių pataisos namai yra apskundę pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl byla dar nėra galutinai baigta. Dėl šios priežasties nuo platesnių komentarų įmonė iki proceso pabaigos kol kas susilaiko”.