LRT tyrimai

2021.03.18 05:30

Uždrausti kiniški rentgenai įdarbinti Lietuvos muitinėje, gamintojai ruošia ieškinį teismui

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyriaus vadovė, LRT.lt2021.03.18 05:30

Uždraudus kinišką skenavimo įrangą Lietuvos oro uostuose, nes ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, šalies muitinė tuos pačius rentgenus yra įdarbinusi beveik 15 metų, o kai kuriuos aparatus naudos dar dešimtmetį. Dėl to Vyriausybė inicijuoja muitinės įrangos patikrinimą. Kinų atstovai Lietuvoje sako, kad gamintojas ruošia ieškinį prieš mūsų valstybę, skųsis ir Europos Komisijai.

Grįsdama tuo, kad sandoris tarp bendrovės „Inta“ ir Lietuvos oro uostų neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Vyriausybė vasario viduryje uždraudė diegti kiniškus rentgenus. „Inta“ – oficiali Kinijos įmonės „Nuctech“ atstovė Lietuvoje, dalyvavusi konkurse įrengti bagažo tikrinimo sistemas.

Priimdama sprendimą, Vyriausybė rėmėsi nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinančios vyriausybinės komisijos sausį paskelbta neigiama išvada. Į komisiją pernai kreipėsi tiek patys oro uostų atstovai, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, „Nuctech“ rentgeno patikros įranga oro uostuose galėtų kaupti duomenis apie keleivius, ir ši informacija pagal Kinijos įstatymus būtų prieinama tos šalies žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Apie saugumo iššūkius, susijusius su „Nuctech“, įspėjo ir JAV.

Valdantieji Vyriausybės sprendimą pasitiko sveikinimais. Jų sulaukta ir iš JAV ambasados. Tačiau, LRT duomenimis, muitinės departamentas „Nuctech“ gamybos rentgenus naudoja jau beveik 15 metų. Iš viso tokių muitinėje – 6. Pirmosios skenavimo sistemos iš kinų atstovės Lietuvos įmonės „Inta“ įsigytos dar 2007 m., plėtojant Europos kaimynystės ir partnerystės priemones, todėl naudoti europiniai pinigai.

Dabar kalbama, kad reikia kuo skubiau keisti įstatymus, jog vadinamieji nepatikimi tiekėjai apskritai negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Rudenį turėsime rimtų pataisų, kur bus aiškiai suformuluoti kriterijai tiekėjams. Aiškiai galėsime atskirti, kas yra patikimas, o kas yra nepatikimas. Tai tikriausiai bus sąsajos su to gamintojo kilmės šalimi ir jos autoritarine, ne demokratine politine sistema, kas vyksta ir Vakaruose“, – LRT sakė L. Kasčiūnas.

Parlamentaras siūlo keisti tiek strateginių objektų apsaugos, tiek viešųjų pirkimų įstatymus, kad autoritarinių arba nedemokratinių režimų gamintojai negalėtų sudaryti Lietuvoje viešųjų sutarčių, todėl būtų nenaudinga dalyvauti pirkimuose.

Įvairių užsienio idėjų kalvių ir privačių bendrovių kasmet matuojamas demokratijos indeksas rodo, kad visiškai demokratinės valstybės sudaro apie 57 proc. pasaulio šalių, kitos valstybės – arba autoritarinės, arba turinčios autoritarinio režimo požymių. Teoriškai, jeigu būtų įgyvendintos tokios formuluotės pataisos, Lietuvos pirkimuose negalėtų dalyvauti didžioji dalis Azijos ir Artimųjų Rytų bendrovių tiekėjų.

Vis dėlto valdantieji konkrečiai kalba apie atsisakymą būti Kinijos technosferoje ir pavyzdžio rodymą kitoms Europos valstybėms. Tačiau iš Kinijos technologijų gniaužtų Lietuva neišsivaduos dar gerą dešimtmetį, nes naujausia kiniška įranga muitinėje pradės veikti kovą.

„Nuctech“ naudos bent iki 2031 m.

Kiniškas sistemas muitinė nuosekliai pirko iki 2019 m. „Inta“ kartu su „Nuctech Warsaw Company Limited“ sukūrė bendrą duomenų mainų tinklą, įdiegė mobiliuosius rentgenus Panemunės ir Kybartų kelio postuose, pardavė muitinei stacionarius rentgenus Lavoriškių pasienio kontrolės punktui ir Medininkų kelio postui. „Nuctech“ įranga naudojama ir jūriniams konteineriams tikrinti Malkų įlankoje. Vienintelis, jau baigęs darbą, rentgenas anksčiau naudotas geležinkelio krovinių patikrai Kenos stotyje.

Naujausias beveik 2 mln. eurų „Nuctech“ rentgenas nupirktas 2018 m. pabaigoje, kuriant stacionarią skenavimo sistemą Šalčininkų pasienio kontrolės punkte. Tačiau pats rentgenas, pasak muitinės atstovų, darbą pradės tik šį kovą.

Šios sutarties tarp „Inta“ ir Lietuvos muitinės, kitaip nei oro uostų atveju, speciali Vyriausybės komisija netikrino, nes sandorius, susijusius su ypatingos svarbos informacine infrastruktūra, komisija vertina tik nuo 2020 m. rugpjūčio.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas kiniškos technikos nesureikšmina. Esą ji padeda kovoti su šešėliniu verslu, tuo labiau, teigiama, kad viešieji pirkimai vykdyti pagal įstatymus, o „Nuctech“ įranga įsivyravo dėl kainos ir kokybės santykio. Nors Vyriausybė priėmė sprendimą, kad ši įranga – grėsmė saugumui, muitinėje ji ir toliau skenuos krovinius.

„Nesame kompetentingi visais įmanomais aspektais įvertinti turimą įrangą. Kibernetinių incidentų nesame fiksavę, o visas kitas aplinkybes, kurios gali būti vertinamos platesniame kontekste, nesame įgalioti atlikti. Kai keisis įstatymai, muitinė tokių sistemų nebepirks“, – LRT komentavo V. Paigozinas.

Politiką prieš kiniškas technologijas pradėjęs parlamentaras L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad svarbios valstybinės įstaigos ir įmonės turėtų inventorizuoti savo technologijas, valdyti rizikas, o pasenus technologijoms, jų atsisakyti.

„Taip per kelis metus, tikiuosi, pasieksime proveržį šioje srityje. Jeigu būtų mano valia, kreipčiausi šiandien į muitinę ir sakyčiau – ištraukite visas tas sistemas kuo greičiau. Bet aš suprantu, kad tai kainuoja. Kad tai yra kaštai, kad valstybė turi suplanuoti lėšas, ir tas truputėlį užtruks“, – teigė NSGK pirmininkas.

Tačiau proveržio dar gali tekti ilgokai palaukti. Muitinė skaičiuoja, kad kiniškų sistemų eksploatavimas trunka apie 10 metų, jeigu aparatai veikia visu pajėgumu.

„10 metų nėra riba, gali būti ir trumpesnis laikotarpis. Pirmųjų sistemų, nuo 2007 m. įsigytų, naudojamo laikotarpiai trumpesni prognozuojami. Vienos iš sistemų ketvirtadalis resurso yra likę, tai jis veiks dar 2–3 metus“, – sakė V. Paigozinas.

Tai reiškia, kad kai Šalčininkuose darbą pradės naujai nupirkta kiniška įranga, ji pasens apie 2031 m. Jeigu veiks ne visu pajėgumu, gyvuos ir dar ilgiau, net jeigu tuo metu Lietuva jau bus įtraukusi Kiniją į nepatikimų gamintojų sąrašus.

Ministerija sprendimų dar neturi, bet imasi tyrimo

Šiemet specialiai Vyriausybės komisijai gali tekti dar kartą pasisakyti dėl „Nuctech“ įrangos. Muitinės departamentas pernai rudenį paskelbė rentgeno įrangos Kenos geležinkelio poste atnaujinimo konkursą. Pirkimas, kitaip nei ankstesni, finansuojamas tik iš Lietuvos biudžeto lėšų, jo vertė siekia apie 3,2 mln. eurų, o atnaujinta rentgeno sistema taip pat tarnautų apie 10 metų. Kaip jau buvo rašyta, Kenos poste anksčiau naudota kiniška įranga.

Pasak muitinės atstovų, šiuo metu pirkimo procedūros dėl teisminių ginčų sustabdytos. LRT žiniomis, vienas iš konkurso dalyvių teismui apskundė konkurso sąlygas. Tai, kad pirkime dalyvauja ir „Nuctech“ įrangos tiekėjas, patvirtino patys „Inta“ atstovai, iki šiol muitinės pirkimuose dažnai patyrę sėkmę.

Kai galiausiai bus išrinktas Kenos posto rentgeno laimėtojas, sandorį pagal naująją tvarką privalės tikrinti speciali vyriausybės komisija. Jeigu laimėtoja taps kiniška įranga – sprendimas gali būti toks, koks buvo priimtas Lietuvos oro uostų atveju.

Tai, kad įstaigos nebeturėtų sudaryti sutarčių su „Nuctech“, LRT patvirtino ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), tačiau ką daryti jau nusipirkusiems rentgenus – neaišku.

„Dėl institucijų jau naudojamos įrangos sprendimų dar nėra. Tikimės, kad, atsižvelgdamos į Vyriausybės sprendimą, „Nuctech“ įrangą naudojančios institucijos pačios įvertins rizikas ir pateiks planus dėl jos atsisakymo“, – sakė KAM atstovai.

Valdžia kalba, kad dėl kiniškos įrangos keliamų rizikų įstaigas turi konsultuoti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), tačiau bent jau dėl galimybės atjungti rentgenų sistemas nuo serverių į muitinę kol kas niekas nesikreipė, negauta ir jokių konsultacijų.

Vis dėlto netrukus veiksmai prieš „Nuctech“ kibernetinio saugumo atžvilgiu turėtų prasidėti. KAM atstovai LRT teigė, kad vyriausybės komisija kreipėsi su prašymu atlikti muitinės naudojamos įrangos vertinimą.

„Šiuo metu NKSC vertina tokiam auditui atlikti reikiamų resursų ir laiko apimtis. Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui galinčios kelti įrangos pirmiausia atsakingos ją naudojančios institucijos, kurios pačios turi imtis iniciatyvos ir numatyti jos atsisakymo planus, nes investicijos ir pirkimai strateginiuose sektoriuose turi atitikti nacionalinio saugumo kriterijus“, – rašoma atsakyme.

Nors NKSC dar nėra atlikusi technologinio rentgenų vertinimo, svarstant, ar „Nuctech“ įranga, perkama oro uostams, atitinka nacionalinį saugumą, centras konstatavo, kad kiniška sistema turi numatytas nuotolinio prisijungimo galimybes atnaujinant arba aptarnaujant sistemas, o tai gali sukelti kibernetinio saugumo rizikas.

Tiesa, „Nuctech“ įrangos siūlyta atsisakyti ne dėl technologinio pažeidžiamumo, o dėl geopolitinių priežasčių. Kaip teigia institucijos, pagrindines rizikas kelia tai, kad gamintoją kontroliuoja Kinijos komunistų partija. Būtent tokiu aiškinimu labiausiai nepatenkinta įrangos atstovė „Inta“, planuojanti ieškinį prieš Lietuvą.

Vadina ir politiniu, ir konkurenciniu spaudimu

Bendrovės „Inta“ atstovai sako iki šiol negirdėję apie jokius kibernetinio saugumo pažeidimus, kurie būtų susiję su kiniškais rentgenais. Tačiau patvirtina, kad įranga turi nuotolinio prisijungimo ir valdymo galimybę, nes, bent jau oro uosto pirkimo atveju, tokie buvo reikalavimai.

„Įranga įdiegiama bagažo tvarkymo zonose, o vaizdus aviacinio saugumo darbuotojai analizuoja ir įrangą valdo iš nuotolinių darbo vietų. Toks nuotolinis valdymas vyksta oro uosto viduje ir nereiškia, kad bet kas kitas, nesvarbu, kas jis bebūtų, iš savo namų tai galėtų padaryti“, – LRT patikslino „Inta“ projektų departamento vadovas Donatas Limantas.

Įmonės vadovybė įsitikinusi, kad Vyriausybės komisijos sprendimui buvo daromas politinis spaudimas.

„Sprendimas priimtas remiantis politiniais motyvais. Visą laiką daug buvo šnekama, kad yra pavojingos Kinijos valstybės investicijos į Lietuvą. Mes tiekiame įrangą, o ne investiciją. Ir ta įranga atitinka visus ES aviacinio saugumo reikalavimus. Jei sprendimas oro uosto atveju būtų pagrįstas faktais, užfiksuotais trūkumais ir t. t., tai tikrai nieks neleistų muitinei toliau eksploatuoti nesaugių sistemų“, – sakė bendrovės vadovas Vytautas Vitkauskas.

Anot jo, įranga gaminama gamykloje Lenkijoje, o „Nuctech“ – tik prekių ženklas. Tuo labiau, kaip teigiama, Europoje ir jos uostuose yra įdiegta apie 111 „Nuctech“ rentgeno sistemų. Todėl technologijos tiekėjai įsitikinę, kad kova, nukreipta prieš kinišką įrangą, pagrįsta ir konkurencine kova, kurioje pergalės esą siekia amerikiečių gamintojai.

Dėl šių priežasčių, pasak V. Vitkausko, „Nuctech“ teisininkai ruošia ieškinį teismui Lietuvoje ir skųs Vyriausybės komisijos sprendimą kaip nepagrįstą. Taip pat planuojama kreiptis į Europos Komisiją. Paprašytas išdėstyti savo argumentus, „Inta“ vadovas teigia, kad nepritariama įrangos ir tiekėjo sutapatinimui su Kinijos Vyriausybe.

Į Europos Komisiją planuojama kreiptis dėl neva neteisingai taikomos ES direktyvos.

„Direktyva kalba apie investicijas ir su tuo susijusias rizikas. Lietuvoje įstatymas taikomas daug plačiau ir apima prekių/įrangos įsigijimą. Gamintojo teisininkai mano, kad tai prieštarauja ES teisei. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad tiekėjas yra Lenkijos kompanija, su gamybos baze Lenkijoje. Kitaip sakant, viena ES šalis užblokavo kitos ES šalies kompaniją“, – rašoma bendrovės patikslinime.