LRT tyrimai

2021.02.22 05:30

LRT tyrimas. Už sostinės verslo centrų statybų stovi Viktoro Janukovyčiaus aplinka

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, Maksim Savchuk, televizijos programa „Schemos“ – bendras „Radio Svoboda“ ir „UA:Pershiy“ tiriamosios žurnalistikos projektas2021.02.22 05:30

Ukrainos nekilnojamojo turto verslas, susijęs su šalies prorusiškomis jėgomis ir buvusiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, stovi už dviejų Vilniaus centre esančių stambių nekilnojamojo turto projektų. Pradėtas statyti biurų pastatas „Core“ ir jau pastatytas verslo centras „Link“ oficialiai susiję ir yra vystomi bendrovės „Baltijos gildija“, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, iš tiesų pinigai į stambius sostinės projektus per „ofšorus“ plaukia iš gilių Ukrainos elito kišenių.

Pernai gegužę skelbta, kad lietuviška įmonė „Baltijos gildija“ investuoja apie 60 mln. eurų į prie prekybos centro „Panorama“ statomą verslo centrą „Core“. Bendrovės akcininkai teritoriją įsigijo 2018 m. už 4,5 mln. eurų, o projektą plėtoja ne pati „Baltijos gildija“, o įmonė „Ašis“.

Šis objektas – ne pirmas gana naujai NT rinkos žaidėjai „Baltijos gildijai“. 2018 m. ji atvėrė biuro pastato „Link“ duris, taip pat prie prekybos centro „Panorama“. „Link“ projektą su statybos leidimu įmonė įsigijo 2015 m. spalio 9 d. vykusiame aukcione už 1,47 mln. eurų. Tiesa, bendrovė aukcione dalyvavo, praėjus keturioms dienoms po įsteigimo, ir jau turėjo lėšų milijoniniam pirkimui.

„Baltijos gildija“ atrodo pavyzdinga sostinės verslo atstovė. Pernai kovą, šalyje įsisiūbavus pandemijai, bendrovė kartu su kitomis įmonėmis per verslo asociacijas aukojo pinigų, kad iš Kinijos į Lietuvą medikams atkeliautų apsaugos priemonės. Šį sausį „Baltijos gildija“ kartu su kitomis įmonėmis sulaukė padėkų iš Vilniaus savivaldybės už tai, kad paaukojo lėšų sostinės socialinei infrastruktūrai.

Tačiau aiškėja, kad už milijoninių pervedimų, susijusių tiek su „Link“, tiek su „Core“ verslo centrais, stovi Kipre įsteigta įmonė „Koksi Holding Ltd“, o jos savininkės ryšiai veda į Ukrainos elitą. Plėtojant verslo centrus tai pat dalyvauja ir kitas ukrainietis, kurio šeimos nariai iki šiol Ukrainoje žinomi kaip artimi V. Janukovyčiaus patikėtiniai, o politinė karjera juos sieja su prokremliškiausiomis Ukrainos jėgomis.

Pabėgusio Ukrainos prezidento reikalų tvarkytojai – Lietuvoje

2014 m. vasario pabaigoje tuometinis Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius, supratęs, kad praranda valdžią, per Krymą pabėgo į Rusiją. Kartu žurnalistai pasigedo ir dar vieno žmogaus, vadinto vienu iš patikimiausių asmenų V. Janukovyčiaus aplinkoje. Tai Andrejus Kravetsas. Kaip skelbė Ukrainos žurnalistai, o vėliau ir tarptautinė tiriamosios žurnalistikos organizacija „OCCRP“, A. Kravetsas septynerius metus iki Maidano įvykių rūpinosi tiek buvusio prezidento asmeniniu, tiek darbiniu gyvenimu.

Kai V. Janukovyčius 2010 m. laimėjo rinkimus, A. Kravetsas buvo paskirtas Valstybinės reikalų valdybos vadovu. Tai struktūra, kuri rūpinosi prezidento buitimi.

Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, kaip Valstybinės reikalų valdybos vadovas, A. Kravetsas prezidento gyvenimu viloje Mežigirjoje – kolekciniais automobiliais, šampanu, indų rinkiniais ir kita prabanga rūpinosi per Valstybinę reikalų valdybą, o tai reiškia, kad V. Janukovyčiaus užgaidas apmokėjo gyventojų pinigais.

Taip pat, remiantis OCCRP atskleistas faktais, A. Kravetsas buvo ne tik svarbiausio šalies politiko „vadybininkas“, bet ir rūpinosi jo šeimos pinigais. Tai įrodo žurnalistų Mežigirjos viloje rasti dokumentai su mokėjimų nurodymais. Jie atskleidžia, kad A. Kravetsas iš V. Janukovyčiaus pagrindinės įmonės „Tantalit“ gaudavo po 5 tūkst. dolerių kas mėnesį. Pinigai, anot OCCRP, skirti išlaidoms, susijusioms su svetingumu, o buvo leidžiami valstybės pareigūnų gimtadienio dovanoms.

Tiesa, viename iš biurų, kurio savininke buvo A. Kravetso žmona Maryna Pelykh, registruota įmonė, kuri V. Janukovyčiaus įsakymu naudojusi žeme valstybiniame rezervate.

Su prezidentu M. Pelykh sieja ir kiti faktai. Žurnalistai atskleidė, kad jos įmonės trys automobiliai buvo tarp 50-ies, galinčių įvažiuoti į prezidento rezidencijos teritoriją. M. Pelykh įmonės gavo nemažai žemės ir turto elitiniuose Kijevo rajonuose. Gautose teritorijose netrukus įsikurdavo jos įmonės, išdygdavo nauji restoranai ir sporto centrai.

Kai 2014 m. A. Kravetsas dingo iš šalies, aktyvistai apsilankė jo sodo name valstybiniame komplekse ir rado, kad, vietoj jam skirtų dviejų kambarių sanatorijoje, valstybinėje žemėje išdygo rūmai.

2014 m. liepą V. Janukovyčiaus reikalų tvarkytojas ir vėl pasirodė šalyje. Susitikęs su žurnalistais, patvirtino artimus verslo ir asmeninius santykius su buvusiu prezidentu, bet neigė dalyvavęs korupcinėse schemose. O netrukus A. Kravetsas paliko pėdsakus ir Lietuvoje. 2014 m. spalį jo sūnus Volodymyras Kravetsas tapo Lietuvoje įsteigtos įmonės „Mavlada“ akcininku, žmona M. Pelykh – bendrovės vadove.

2015 m. susikūrusi „Baltijos gildija“, iš pradžių su ukrainiečiais jokių sąsajų neturėjo. Tuometinė vienintelė įmonės akcininkė buvo dabartinė įmonės vadovė Ina Danilova-Milligan. Kaip rodo bendrovės finansų ataskaitos, per keturias dienas nuo įsikūrimo iš „juridinio asmens“ ji pasiskolino 1,49 mln. eurų ir nupirko būsimą verslo centrą „Link“.

Tik po metų, kai „Baltijos gildija“ viešai paskelbė prie prekybos centro „Panorama“ statysianti biurų pastatą, į akcininkų gretas įsitraukė V. Kravetsui priklausanti „Mavlada“. Registrų centro duomenimis, Kipro įmonė „Koksi Holding Ltd“ prie akcininkų prisijungė nuo 2017 m., tačiau būtent šios įmonės pinigais sostinėje pradėjo suktis NT verslas.

Per Kiprą – į valstybinę Ukrainos bendrovę

LRT Tyrimų skyriui išanalizavus tiek „Baltijos gildijos“, tiek „Koksi Holding“ dokumentus, aiškėja, kad verslo centro „Link“ statybos kainavo daugiau kaip 10 mln. eurų, o pinigus skolino būtent Kipro įmonė. Skola lietuviškose finansinėse ataskaitose minimam „juridiniam asmeniui“ nuo 2015 iki 2018 m. pabaigos išaugo iki 15 mln. eurų, aiškinant, kad pinigai skirti statyboms. Tik 2019 m. skola smuko perpus, bet atsirado ir beveik 6 mln. eurų bankinė paskola.

„Kipro įmonė sėkmingai veikia nuo 2015 m., pagrindinė veikla yra vystomi investiciniai projektai, daugiausia NT ir alternatyvios energetikos srityse. Pinigų kilmė yra „Koksi Holding“ veiklos pajamos iš vystomų projektų“, – rašoma I. Danilovos-Milligan atsakymuose.

Tačiau „Koksi Holding“ pirminių milijonų pati neuždirbo. Kipro įmonės finansų ataskaitos rodo, kad pradinė paskola verslo centrui „Link“ finansuoti atkeliavo taip pat iš pasiskolintų pinigų. Tam, kad „Baltijos gildija“ aukcione galėtų įsigyti projektą, „Koksi Holding“ ėmė paskolą iš mažai žinomos Mergelių Salose registruotos įmonės „Obelia Industries Inc“.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius LRT teigė, kad bent jau Lietuvoje finansuoti NT projektus per ofšorines įmones – retas atvejis. Taip pat nedažnai pasitaiko, kai vystytojai pinigus skolintųsi iš kitų įmonių.

„Nėra labai dažna praktika iš savų lėšų finansuoti statybas, tik stambaus kapitalo kompanijos arba kompanijos, kurių seserinės arba motininės kompanijos generuoja dideles lėšas, jie linkę tokius modelius taikyti. Bet vis daugiau atsiranda alternatyvų bankiniam finansavimui, todėl tokių atvejų gali pasitaikyti. Tai nėra įprasta praktika, labiau vienetiniai atvejai“, – sakė M. Statulevičius.

Iš kur „Koksi Holding Ltd“ surinko apie 15 mln. eurų vienam sostinės projektui finansuoti, atsakymą galėtų pateikti vienintelė įmonės savininkė ukrainietė Oksana Kušnir.

Su „Radio Svoboda“ Ukrainoje bendradarbiais LRT Tyrimų skyriui pavyko nustatyti, kad Oksana Kušnir nuo 2016 m. valdo įvairias Ukrainos investicines ir energetikos bendroves, ji yra ir iš dalies valstybinio NT plėtotojo „Kievgorstroy“ prezidento Igorio Kušniro žmona. Tai įrodo jų bendri registracijos adresai Ukrainoje.

Nors anksčiau Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad Oksana Kušnir savo verslų neturi, pasirodo, kad nemažai įmonių ji valdė būtent per „Koksi Holding“. Ši Kipro įmonė įsitraukė ir į fondų veiklą. Prieš dvejus metu ji tapo ukrainietiško fondo „Kovernot“ didžiąja dalininke kartu su kita Kipro įmone „Vingis Real Estate Investment Fund Ltd“.

Tiesa, minėtas verslo partneris kartu su fondu „Kovernot“ atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Kijevo teismo nutartys rodo, kad Ukrainos vidaus reikalų departamentas pradėjo tyrimą, kuriuo „Vingis Real Estate“ bendradarbiaujant su „Krystalbank“ kaltinami neteisėtai 2016 m. pasisavinus 20 mln. eurų. Tyrėjų duomenimis, „Vingis Real Estate“, pirkdamas ir parduodamas fondų akcijas, įskaitant fondą „Kovernot“, išpūtė akcijų kainas beveik 80 kartų, uždirbo 20 mln. eurų ir pervedė pinigus į užsienį.

Tai, kad O. Kušnir verslas gali būti susijęs su vyro valdomu vienu didžiausiu NT plėtotoju Ukrainoje, rodo ir kita detalė. Fondo „Kovernot“ direktorė Maria Mark, pernai spalį dalyvavusi Kijevo savivaldos rinkimuose, biografijoje nurodė, kad dirba O. Kušnir vyro įmonėje „Kievgorstroy“.

„Baltijos gildijos“ vadovė atsakymuose LRT atmetė bet kokias verslo sąsajas su „Kievgorstroy“. Anot jos, pagrindinė verslo finansuotoja yra būtent O. Kušnir, kurios įmonė investuoja ir į naują verslo centrą „Core“.

„Pradžioje planuoja investuoti bendrovės akcininkas „Koksi Holding“. Atsižvelgdami į NT rinkos raidą ateityje, svarstytume ir kitų finansavimo šaltinių galimybes“, – rašoma atsakyme.

Pati O. Kušnir su žurnalistais bendrauti nepanoro.

Sieja artima draugystė ir bendra praeitis su V. Janukovyčiumi

Tai, kad ir A. Kravetso sūnus aktyviai dalyvauja NT projektuose sostinėje, rodo verslo centro „Core“ plėtotojos įmonės „Ašis“ akcininkų gretos, kurias vėlgi sudaro „Koksi Holding“ ir „Mavlada“, priklausanti V. Kravetsui. „Ašis“ taip pat kelerius metus iš eilės iš vadinamojo „juridinio asmens“ skolinosi milijonus eurų NT projektams.

Tačiau apie V. Kravetso dalyvavimą versle lietuviškoji pusė vengia kalbėti. I. Danilova-Milligan, paklausta apie ukrainiečio indėlį, tik dar kartą pakartojo, kad NT finansuotoja – „Koksi Holding“.

Tačiau pats V. Kravetsas LRT Tyrimų skyriaus partneriams Ukrainoje, laidos „Schemos“ žurnalistams, buvo atviresnis ir praskleidė verslo Vilniuje šydą. Su žurnalistais jis kalbėjo pakeliui į Kijevo tarybą, į kurią pernai buvo išrinktas. Paklaustas apie pinigų kilmę, kuriais finansuoti NT projektai Vilniuje, politikas pabrėžė, kad į statybas investuoja ir Kravetsų šeima.

V. Kravetso atsakymai į „Radio Svoboda“ žurnalistų pateiktus klausimus:

– Šiose investicijose jūsų tėvas dalyvavo?

– Investicijose – ne. Žiūrėkite, kodėl mes investavome Vilniuje, Baltijos šalyse? Nes tai labai geros valstybės, jose geros sąlygos vystyti verslą.

– O šie projektai yra labiau jūsų šeimos ar Kušnirų šeimos?

– Na, kaip... Mes investuojame pinigus į statybas. Nėra tokio dalyko, kad šie projektai kažkam priklausytų labiau.

– O kieno investicijų daugiau?

– Aš jums negaliu pasakyti, nes tai komercinė paslaptis.

Nors pinigų kilmė ir lieka nežinoma, darosi aišku, kad tai nėra tik O. Kušnir investicijos – lygomis dalimis Vilniaus versle dalyvauja tiek Kravetsai, tiek Kušnirai. Tuo labiau iš pradžių neigęs tėvo dalyvavimą statybose, vėliau V. Kravetsas pripažino, kad tai abiejų šeimų verslas.

„Mes draugaujam šeimomis. Mano tėvas ir mama draugauja su jais (Oksana ir Igoriu Kušnirais – red. pastaba). Kas įdeda pinigus, to ir statybos“, – sakė V. Kravetsas.

Iš tiesų V. Kravetso tėvą sieja gana seni politiniai ryšiai su I. Kušniru. Tuo metu, kai A. Kravetsas vadovavo Valstybinei reikalų valdybai ir priklausė V. Janukovyčiaus Regionų partijai, I. Kušniras 2010 m. buvo paskirtas krašto apsaugos viceministru. Būtent iš šių pareigų jis 2012 m. tiesiai pateko į „Kievgorstroy“ prezidento postą.

Ukrainos žiniasklaidoje nemažai spekuliuota, kad jam šią poziciją parūpino būtent A. Kravetso ir Sergejaus Levačkino duetas. S. Levačkinas, dabartinis Rados narys, tuo metu vadovavo V. Janukovyčiaus administracijai. Jis – garsus Ukrainos oligarchas, turintis verslo ryšių su Dmitrijumi Firtašu (žinomas dėl didelės įtakos buvusiai V. Janukovyčiaus administracijai, tarpininkavimo Rusijos dujų gigantui „Gazprom“ ir prorusiškų politinių kampanijų Ukrainoje finansavimu).

Tačiau I. Kušniras 2017 m. žiniasklaidai neigė, kad abu V. Janukovyčiaus artimi sąjungininkai ir partneriai turėjo įtakos jo karjerai ir kad šie domėjosi valstybine bendrove „Kievgorstroy“, kuri kontroliuoja nemenką dalį pelningiausio Kijevo NT. Tąkart I. Kušniras, kalbėdamas apie santykius su S. Levačkinu ir A. Kravetsu, tiesiog paminėjo, kad jie vieni kitus pažinojo dirbdami Vyriausybėje.

Panašiai žurnalistams 2014 m. kalbėjo ir A. Kravetsas. Jis prisipažino, kad artimai draugauja su S. Levačkinu, tačiau apie „Kievgorstroy“ kalbėti nenorėjo, neigė turintis ryšių su šia bendrove. Bet, atrodo, pelningas verslas Vilniuje ir vėl suartino šias šeimas. Bent jau iš dalies LRT Tyrimų skyriaus bendradarbiams Ukrainoje tai patvirtino pats I. Kušniras, tačiau situaciją pateikė kiek kitaip nei jo draugo sūnus.

„Su žmona Oksana verslo reikalus esame atskyrę nuo šeimos gyvenimo, turime priešvedybinę sutartį. Ji yra Kipro pilietė, todėl ir bendrovės, susijusios su ja, yra Kipre. Kiek žinau, kalbant apie verslo centrus Vilniuje, V. Kravetsas yra Oksanos partneris. Su A. Kravetsu esu pažįstamas, mes draugai, bet bendrų verslo interesų mūsų šeimos neturi ir niekada neturėjo. Kaip „Kievgorstroy“ prezidentas, informuoju jus, kad bendrovė niekada jokiu būdu nebuvo susijusi su mano žmonos verslu“, – laiške žurnalistams atsakė I. Kušniras.

Neblėstanti meilė prokremliškoms jėgoms

Lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad V. Kravetsas tapo ir Kijevo savivaldybės tarybos nariu. Rinkimuose jis dalyvavo kartu su partija „Opozicinė platforma – už gyvenimą“. Su juo, su tos pačios partijos vėliava, į tarybą bandė pakliūti ir „Kievgorstroy“ darbuotoja, fondo „Kovernot“ vadovė Maria Mark.

„Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ neša buvusios V. Janukovyčiaus, A. Kravetso ir S. Levačkino Regionų partijos palikimą. Naujas politinis blokas buvo sukurtas iš kelių partijų 2019 m. Rados ir prezidento rinkimams. Kaip 2018 m. pranešė „Ukrayinska Pravda“, derybose dėl bloko sukūrimo dalyvavo ir S. Levačkinas.

Partijos pirmininku išrinktas Ukrainos oligarchas Viktoras Medvečiukas, žinomas kaip artimas Vladimiro Putino draugas. Rusijos prezidentas yra V. Medvečiuko dukros krikštatėvis. Šį faktą pripažino tiek prezidentas, tiek oligarchas.

Tai, kad „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ veikiama prokremliškų sentimentų, pasak Ukrainos politologo Evgeno Magdos, yra viešai žinomas faktas.

„Ši partija neslepia, kad atstovauja Rusijos pozicijai, kalbant ir apie rusų kalbą, ir apie Ukrainos santykių atkūrimą su Rusija, ir apie Rusijos santykį su situacija Donbase. Partijai priklauso nemažai politikų, kurie visada buvo žinomi savo ryšiais su Rusija“, – LRT teigė Ukrainos politologas.

Ir Rusijos politikai jaučia artimą ryšį su minėta Ukrainos partija. Pernai kovą, pirmą kartą nuo Krymo aneksijos, Ukrainos Rados politikai, minėtos partijos atstovai, išvyko į Dūmą, tiesa, be oficialaus Rados pritarimo. Ukrainos prorusiški politikai Dūmoje pasitikti ovacijomis atsistojus, taip pat vyko privatus susitikimas su V. Putinu.

Anot E. Magdos, partijoje veikia įvairios įtakos grupės, o A. Kravetsui artimas žmogus S. Levačkinas dalyvauja prorusiškoje partijos pozicijoje.

„Su S. Levačkinu labai įdomi situacija. Iš vienos pusės jis – milijonierius. Iš kitos pusės, jis niekada neužsiėmė verslu“, – komentavo E. Magda.

Tai, kad V. Kravetsas seka tėvo pėdomis ir prisijungė prie panašios politinės jėgos, pasak eksperto, taip pat nestebina, nes esą Ukrainoje vis dar egzistuoja politinės dinastijos.

Nuo šios partijos nėra labai nutolęs ir „Kievgorstroy“ prezidentas I. Kušniras. Nors oficialiai politikoje jis nedalyvauja ir jokioms politinėms jėgoms nepriklauso, su prokremliškomis jėgomis jį sieja ne tik artima draugystė su Kravetsų šeima. 2016 m. „Radio Svoboda“ Ukrainos redakcijos žurnalistai užfiksavo, kaip I. Kušniras Kijevo oro uostą palieka kartu su vadinamu sostinės pilkuoju kardinolu Vadimu Stolaru. Žurnalistai nustatė, kad jie iš Londono skrido tuo pačiu lėktuvu.

V. Stolaras žinomas ne tik dėl savo įmonių interesų Kijevo nekilnojamojo turto rinkoje ar galimų verslo ryšių su I. Kušniru, bet ir dėl aktyvaus politinio gyvenimo. Jis ne tik yra Rados deputatas po partijos „Opozicinė platforma – už gyvenimą“ sparnu, bet ir vadovauja partijos Kijevo skyriui.

Po Maidano suaktyvėjo pinigų srautai iš Ukrainos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, po Maidano įvykių, nuo 2015 m. suaktyvėjo Lietuvos ir Ukrainos teisėsaugos tyrimai dėl pinigų kilmės, po priedanga kuriamų įmonių.

Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko, nuo 2015 m. gaunami pranešimai iš finansų įstaigų dažniausiai susiję būtent su investicijomis iš Ukrainos, kurios ateina į Lietuvą kaip paskolos ir dažnai būna investuojamos į nekilnojamąjį turtą.

„Esam gavę pranešimų, turbūt iki 10, kur figūruoja buvę arba esami Ukrainos politikoje aktyvūs asmenys, buvę prezidentai ar jų aplinkos žmonės, ar premjerai. Tokių pranešimų yra“, – LRT komentavo M. Petrauskas.

Tarnyba skaičiuoja, kad iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu išsiuntė beveik 80 paklausimų, susijusių su Ukrainos gyventojais arba įmonėmis. Teigiama, kad dažnai Ukrainos gyventojai atidaro sąskaitas Lietuvoje, kurios iš esmės tarnauja kaip tarpininkės tarp iš Ukrainos į užsienį keliaujančių pinigų.

„Daugiausia pranešimų gaunama apie Lietuvos įmones, kurių akcininkai, vadovai ar naudos gavėjai yra Ukrainos piliečiai. Vykdomi atsiskaitymai su užsienio ir Ukrainos įmonėmis. Tikėtina, kad siekdamos užmaskuoti pirminę piniginių lėšų kilmę, užsienio kompanijos naudoja Lietuvoje registruotas įmones, tačiau vėliau pinigai vėl atsiduria pas asmenis, susijusius su pirminiu lėšų šaltiniu“, – dėstoma FNTT atsakyme.

2019 m. duomenimis, Lietuvoje suaktyvėjo pinigų srautai į bendroves, per kurias apmokėtos lobistų paslaugos Ukrainos politikoje dalyvaujantiems asmenims. Kai kurie mokėjimai buvo susiję ir su Ukrainos pinigų plovimo skandaluose minimomis bendrovėmis bei mokesčių vengimu.