LRT tyrimai

2021.02.12 05:30

Laikinasis svarbios agentūros vadovas aiškinasi dėl įtarimų keliančios veiklos, įdarbino Jaroslavo Narkevičiaus dukrą

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.02.12 05:30

LRT žiniomis, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) laikinasis vadovas Gintas Kimtys sulaukė valdžios dėmesio. Vasario 5 d. G. Kimtį pasiekė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas, kuriuo prašoma pasiaiškinti dėl galbūt neteisėtos veiklos. Taip pat LRT duomenimis, nors ši informacija neviešinama, agentūroje įdarbinta buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus dukra Karolina Narkevič.

Ministerijos nurodymų ignoravimas ir vengimas pirkimus vykdyti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) – būtent dėl to, LRT žiniomis, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) prašo pasiaiškinti laikinąjį MITA vadovą G. Kimtį. Esą jis nesilaiko nuo 2019 m. sausio taikytino Ūkio ministerijos nurodymo, kuriuo įstaigos viešuosius pirkimus, viršijančius 3 tūkst. eurų, privalo pavesti vykdyti CPO.

Nuo pernai lapkričio agentūra pirkimus vykdo pati, nors CPO kreipėsi į agentūrą prašydama pateikti informaciją. Viešųjų pirkimų ataskaitos rodo, kad nuo to laiko, kai MITA ėmė nebesivadovauti ministerijos nurodymais, buvo įvykdyti 8 viešieji pirkimai, kurių bendra vertė – apie 180 tūkst. eurų. Tiesa, trijų pirkimų vertė buvo mažesnė nei 3 tūkst. eurų. Daugiausia pirktos su komunikacija ir ekspertų žiniomis susijusios paslaugos.

CPO atstovai LRT sakė, kad iš tiesų nuo 2019 m. sausio EIM pavaldžios įstaigos privalo didesnės vertės pirkimus pavesti vykdyti organizacijai, siekiant optimizuoti procedūras, o pirkimus turėtų vykdyti tik tinkamos kvalifikacijos ir gebėjimų specialistai.

„2021 m. pradžioje CPO, remdamasi Ekonomikos ir inovacijų ministro sprendimu, pakartotinai kreipėsi į MITA prašydama pateikti viešųjų pirkimų poreikį 2021 metams, tačiau MITA pateikė atsakymą, kad įgaliojimą vykdyti pirkimus yra panaikinusi ir naujo įgaliojimo 2021 metams nesuteiks“, – dėstoma atsakyme LRT.

Aiškėja, kad agentūra nusprendė ignoruoti CPO nustačius, kad 2020 m. spalio mėnesio pirkimo sąlygose buvo suformuoti neaiškūs reikalavimai, jie ribojo konkurenciją, neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo.

„Atsakydama į pateiktas pastabas, MITA nurodė, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nekoreguos. Informavus, kad pirkimas nebus skelbiamas, kol nebus pakoreguotos viešųjų pirkimų reglamentavimo neatitinkančios pirkimo sąlygos, agentūra nuo 2020 m. lapkričio 3 d. panaikino suteiktą įgaliojimą vykdyti viešuosius pirkimus“, – teigė CPO atstovai.

Tačiau pats laikinasis vadovas G. Kimtys neigia, kad toks nurodymas buvo gautas.

„Deja, jus klaidina, nėra jokio EIM įsakymo, reikalaujančio viešuosius pirkimus vykdyti per CPO. Kaip žinia, ministrų sprendimai įforminami įsakymais ir viešinami visiems prieinamose teisės duomenų bazėse. Įsakymas neegzistuoja. 2020 m. parodė, kad pirkimai per CPO užtrukdavo labai ilgai, dėl ko kai kurios MITA veiklos buvo „paralyžiuotos“ ir nevykdomos. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas nebesuteikti įgaliojimo“, – rašė G. Kimtys.

LRT turi 2018 m. spalio mėnesį Ūkio ministerijos pasirašytą raštą, kuriame dėstoma, kad ministerijai pavaldžios įstaigos didesnius pirkimus turi vykdyti per CPO. Dokumente išdėstytos konkrečios įstaigos, įpareigojimai ir terminai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino, kad kreipėsi į įstaigos laikinąjį vadovą.

„Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į l. e. p. MITA direktorių prašydama pateikti dokumentus ir informaciją dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų organizavimu bei įstaigos žmogiškųjų išteklių valdymu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra MITA dalininkė, taip pat yra informuota dėl šios situacijos“, – teigiama atsakyme.

Pats G. Kimtys, paklaustas, kaip vertina prašymą pasiaiškinti, teigė, kad atsakys į iškilusius klausimus.

„Dėl jų keliamų klausimų esu įsitikinęs, kad esame teisūs ir jokios neteisėtos veiklos nebuvo“, – LRT atsakė laikinasis MITA vadovas.

LRT primena, kad pernai spalį, prieš pat rinkimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tuomet dar vadovaujama „socialdarbiečio“ Rimanto Sinkevičiaus, pradėjo ieškoti agentūros vadovo, nes agentūra jo neturi apie 9 mėnesius. Kaip jau buvo rašyta, rasti vadovą nueinanti valdžia nusprendė iki politinių permainų, nes esą įstaiga svarbi skirstant DNR plano lėšas.

Tuo metu šaltiniai teigė, kad MITA vadovo pozicijoje norėta matyti laikinąjį direktorių. Esą prieš paskelbiant konkursą tuometinis ministras R. Sinkevičius buvo su juo susitikęs. Tuo metu ministras sakė, kad pokalbyje potencialaus vadovavimo agentūrai neaptarė, tačiau neneigė raginęs G. Kimtį dalyvauti konkurse. Laikinasis vadovas komentavo, kad kandidatuoti į nuolatines vadovo pareigas buvo pats apsisprendęs.

J. Narkevičiaus dukros įdarbinimas laikomas paslaptyje

LRT duomenimis, per pastaruosius mėnesius G. Kimtys į agentūrą priėmė nemažai naujų darbuotojų, bet esą tai slepiama. Kai kurie buvę įstaigos darbuotojai atskleidė, kad naujų kadrų duomenys neatsirado kontaktų sąrašuose, taip pat jų nesimatė ir agentūros vykdomų projektų darbuose.

„Net kontaktuose tų žmonių nėra. Jie vadinamieji vazonai“, – teigia darbą agentūroje palikęs žmogus.

Mįslę užminė bendroje „Skype“ paskyroje atsiradęs naujas elektroninis paštas karolina.narkevic@mita.lt, nors tokio darbuotojo oficialiame agentūros puslapyje nėra. Pasirodo, buvusio susisiekimo ministro, dabartinio Seimo nario Česlavo Olševskio padėjėjo J. Narkevičiaus dukra Karolina Narkevič, anksčiau ėjusi kultūros ministro patarėjos pareigas, iš tiesų yra įdarbinta agentūroje, nors to dauguma darbuotojų oficialiai nežino.

LRT susisiekus su K. Narkevič, ji įdarbinimo aplinkybes komentuoti atsisakė, tačiau patikslino, kad įstaigoje pradėjo dirbti neseniai.

„Aš pati pasisiūliau, ieškojau darbo, bet nekomentuosiu dabar“, – telefonu sakė K. Narkevič.

Paklausta, ar jos tėvas padėjo susirasti darbą agentūroje, K. Narkevič šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į patį J. Narkevičių ir pabrėžė, kad „visi ieško darbo“.

„Iš viso šie klausimai yra tokie smurto pavidalu. Žmogus savarankiškas, turintis tam tikrą patirtį ir išsilavinimą, dabar turi aiškintis, kur, kas ir kaip. Kiek aš žinau, ten jokia rimta pareigybė, terminuota darbo sutartis. Žinot, čia ne kažkokios ministerinės, vadovavimo ar panašios pareigos, nors galėtų būti ir tai pagal jos patirtį“, – LRT telefonu sakė J. Narkevičius.

Jis teigė nežinantis, kodėl jo dukros įdarbinimas įstaigoje laikytas paslaptyje, ir pabrėžė, kad jam keista, jog LRT domisi J. Narkevičiaus šeima, o toks dėmesys demokratinėje šalyje esą neleistinas.

G. Kimtys patvirtino, kad iš tiesų K. Narkevič pernai spalį kreipėsi pati, jam padarė įspūdį jos išsilavinimas, kvalifikacija ir įgytos kompetencijos.

„Savo patirtimi ir žiniomis ji gali ženkliai prisidėti prie MITA vykdomų veiklų bei projektų tinkamo įgyvendinimo. Tėvas K. Narkevič įdarbinimui jokios įtakos neturėjo, nebuvau jo nei sutikęs, nei man jis skambino. Pareigybė eilinio projekto darbuotojo, teisės aktai priimant į ją nenumato konkurso organizavimo“, – sakė G. Kimtys.

Paklaustas, kodėl oficialiame MITA portale tokio darbuotojo nėra, laikinasis vadovas patikino, kad klaidą ištaisys, o kontaktai galėjo būti neįkelti, nes K. Narkevič nėra etatinė MITA darbuotoja.

LRT duomenimis, K. Narkevič agentūroje įsidarbino sausio 4 d. LRT pradėjus domėtis K. Narkevič įsidarbinimu, vasario 11 d. oficialiame MITA portale jos kontaktai atsirado.

Tačiau tai ne vienintelis atvejis, dėl kurio skundžiasi agentūros darbuotojai. Anot jų, ilgai MITA dirbę žmonės staiga sulaukė vadovo išreikšto nepasitikėjimo jų darbu.

„Sustabdyta bet kokia veikla, netvirtino jokio sprendimo. Tai sudarė neįmanomas sąlygas toliau eiti pareigų. Visiems nepalankiems vadovams labai panašiai buvo“, – LRT atskleidė anonimu norėjęs išlikti buvęs MITA darbuotojas.

Ir kiti su situacija gerai susipažinę asmenys patvirtino, kad įstaigoje klesti paslapčių ir informacijos nesidalijimo kultūra.

„Informacijos slėpimas nuo padalinių vadovų. Niekas nieko nežino. Kai visi dirba nuotoliniu būdu, nieko nežino apie agentūrą, savo sritį kuruojantys žmonės nežino jokių planų ar agentūros pozicijų“, – sakė LRT šaltiniai.

Tai, kad į agentūrą esą paslapčia priimami nauji žmonės, o nuo darbuotojų neva slepiama informacija, MITA vadovas vadina mitu.

„Dėl karantino visi agentūros darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, tad karantino metu pareigas pradėję eiti darbuotojai neturėjo galimybės būti supažindinti su kolektyvu. Visi per metus atleisti darbuotojai išėjo pasibaigus projektui, nutraukus darbo sutartį savo noru arba pervedimo būdu darant karjerą“, – LRT tikino G. Kimtys.

Priimant skyriaus vedėją – palengvintas konkursas

LRT žiniomis, įtarimų kelia ir vieno iš agentūros skyriaus vedėjo įdarbinimo aplinkybės. Esą MTEPI programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pozicijai pernai, prieš pat paskelbiant konkursą į laisvą darbo vietą, panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė. Vietoje jos įsteigta vedėjo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, nors tame pačiame skyriuje dirbantys specialistai – valstybės tarnautojai.

Pasak Valstybės tarnybos departamento vadovo Gedimino Miškinio, pagal darbo sutartį priimti žmonės dažniausiai atlieka techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijas, o valstybės tarnautojai užsiima viešuoju administravimu.

„Valstybės tarnautojo atrankai, kvalifikaciniams reikalavimams taikomas įstatymas, o darbo sutartininkams reikalavimus formuoja pati įstaiga. Bet tokiu atveju įstaiga neturėtų peržengti ribos, kuri priskiriama valstybės tarnautojui“, – LRT sakė G. Miškinis.

G. Kimtys teigia, kad valstybės tarnautojo pareigybė buvo panaikinta, kad būtų geriau užtikrintas viešųjų paslaugų įgyvendinimas.

„Vedėjo funkcijose viešojo administravimo funkcijų nėra. Pats skyrius irgi jų neturi, teikiamos viešosios paslaugos įmonėms ar verslo ir studijų institucijoms. Niekada nevertinu žmonių pagal politines pažiūras. Aš nei savo giminių, nei draugų, nei partijos, kuriai priklausyčiau ar priklausiau, narių nesu įdarbinęs“, – aiškinosi G. Kimtys.

Dėl panašių atvejų vasario pradžioje pasisakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Korupcijos organizuojant valstybės tarnautojų atrankas analizė parodė, kad pareigybių aprašymuose keliami specialieji reikalavimai kartais būna keičiami prieš pat paskelbiant konkursą. Toks keitimas, anot STT, gali sukelti abejonių, ar reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam asmeniui.

Tarnybos duomenimis, nustatyta ir rizikingų atvejų, kai vengiama valstybės tarnautojų atrankos proceso, todėl darbuotojai priimami pagal darbo sutartis, bet jiems paskiriamos viešojo administravimo funkcijos. Panaši situacija susiklostė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje.

Tiesa, į vedėjo pareigas pagal darbo sutartį priimtas Eugenijus Baldyšius, buvęs LSDP narys ir europarlamentaro Zigmanto Balčyčio patarėjas, LRT komentavo nežinantis, kodėl buvo priimtas pagal darbo sutartį, taip pat pabrėžė, kad iki darbindamasis į agentūrą G. Kimčio nepažinojo.

„Buvo konkursas ir aplikavau į tą vietą. Ne, nebuvau pažįstamas su G. Kimčiu, tik žinojau, kad matytas asmuo, žinojau, kad dirba. Konkurso aplinkybių negaliu komentuoti, agentūra organizavo konkursą“, – LRT sakė E. Baldyšius.