LRT tyrimai

2021.01.07 11:31

COVID-19 mirtys pasiklydo prikurtų sistemų voratinkliuose

Mindaugas Aušra, Indrė Makaraitytė, Jurga Tvaskienė, Rūta Juknevičiūtė, Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.01.07 11:31

Tarp mirčių statistikos pasiklydusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) veiksmai atskleidžia, kad nuo pandemijos pradžios valdžia taip ir nesugebėjo sukurti bendros sistemos COVID-19 protrūkio duomenims valdyti. LRT Tyrimų skyriaus informacija rodo, kad pavasarį beveik tuo pačiu metu lėšos investuotos į dviejų atskirų sistemų kūrimą, tačiau duomenis NVSC ligoninės iki šiol teikė surašiusios ranka.

NVSC gruodžio viduryje pranešė aptikęs, kad liko neapskaityta per 800 su COVID-19 susijusių mirčių. O kai po Naujųjų metų šis skaičius išaugo iki 1 171 atvejo, kilo klausimas dėl NVSC kompetencijos.

Centro vadovas Robertas Petraitis viešai dėstė, kad situacija komplikavosi dėl to, kad ligoninės laiku nepateikė informacijos. Tačiau, LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, NVSC „mirčių inventorizaciją“ atliko ne analizuodama anksčiau gautus duomenis, bet iš naujo kreipdamasi į gydymo įstaigas ir prašydama patikslinti duomenis apie mirtis nuo COVID-19. Tai yra iš naujo atsiųsti visą 2020 m. mirčių nuo COVID-19 statistiką.

Tai patvirtino ir LRT kalbinti medikai. Kai kurie jų pripažino, kad būtent tuomet apsižiūrėta, jog NVSC buvo padariusi klaidų. Aiškėja, kad nuo pandemijos pradžios medikai priversti daryti dvigubą darbą: teikti popierinę mirčių ataskaitą NVSC ir kartu pildyti duomenis e.sveikatos sistemoje.

Kyla klausimas, kodėl NVSC apskritai rinko šiuos duomenis iš gydymo įstaigų, o ne naudojosi e.sveikatos sistema ir kodėl iki pat sausio pradžios NVSC pateikiama mirčių statistika buvo remiamasi informuojant visuomenę. Mat jau daugiau nei pusmetį NVSC nėra COVID-19 informacinės sistemos valdytojas ir nuo pavasario administruoja dar vieną naujai pandemijai valdyti sukurtą Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą (ULSKIS).

Medikus apkrovė popieriukų pildymu

Mirties faktą ir priežastis šiuo metu Lietuvoje patvirtina vienintelis dokumentas – mirties liudijimas. Mirus pacientui, šio dokumento duomenys vedami į e.sveikatą.

„Manau, dabar einama teisinga linkme – reikia skaičiuoti mirtis būtent pagal mirties liudijimus ir kaupti visą tą informaciją. Ji ir atsiranda greičiau sistemoje, ir niekur nepasimeta“, – LRT Tyrimų skyriui aiškino Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Tuo metu duomenys, skirti NVSC, anot medikų, buvo pildomi ranka į popierinę formą, tada pasirašomi, nuskenuodami ir tik tuomet siunčiami elektroniniu paštu arba faksu.

„Tie neatitikimai, matyt, dėl darbo krūvio. Natūralu, kad tie popieriai nesuvaikšto“, – svarstė V. Grigas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika pripažįsta, kad neatitikimų mirčių statistikoje rasta ir jo vadovaujamoje įstaigoje.

„Taip, buvo neužpildytų. Ir taip, mes patikslinome, bet nė vienam jokio priekaišto negalėjau pareikšti. Jų pareiga buvo gelbėti gyvybes, dirbti neįtikėtinu krūviu“, – sakė vadovas.

Tačiau kitokio pasirinkimo ligoninės neturi. Vadovaujantis įstatymu, NVSC privalo būti informuojamas apie užkrečiamąsias ligas ir jų sukėlėjus. Vis dėlto tvarką ir terminus, kaip tai turi būti daroma, nustato kontroliuojanti institucija – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija tvirtina ir užkrečiamųjų ligų sąrašą – privalomojo epidemiologinio registravimo objektą. Šiuo metu jame – 104 ligos.

Nors COVID-19 masto net negalima lyginti su tomis užkrečiamosiomis ligomis, su kuriomis NVSC buvo susidūręs anksčiau, lėta biurokratinė tvarka liko iki paskutinės metų dienos. Tik 2020 m. gruodžio 31 d. dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pakeitė dar 2002 m. pasirašytą tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl NVSC informavimo apie užkrečiamąsias ligas tvarkos. Pagal jį gydymo įstaigos buvo įpareigotos apie mirtis pirmiausia pranešti per 2 val. telefonu NVSC, vėliau – per 12 val. – parengti ir išsiųsti įstaigai raštą.

Tačiau duomenys apie mirtis nuo COVID-19, kaip ir apie visas kitas mirtis, turi būti suvesti ir į e.sveikatos sistemą. Medikai sako, kad situacija, kai nėra bendro valstybės registro, tik dar labiau apsunkina šiuo metu ypač nelengvą gydytojų darbą.

„Įsivaizduokite, kokia yra biurokratija. Tas duomenų perdavimas turi būti civilizuotas, o ne toks iš senų laikų. Tai visada kėlė labai daug klausimų – popierinę formelę užpildyti. Šiais laikais! Kaip kovidiniame skyriuje dirbti ir pildyti tokias formas?“ – kalbėjo Šiaulių ligoninės vadovas R. Mažeika.

Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris LRT sakė, kad NVSC greičiausiai neturėjo aiškios metodikos, kaip paimti duomenis iš ligoninių, o tai kėlė sumaištį.

„Mes patys susidūrėme, kad tai neišsiunčia, tai negauna, tai klaida. Be to, kai popierinė forma, ji visada turi galimybę pradingti. Kitaip, kai duomenys yra e.sveikatoje. Tai patvirtinta elektroniniu parašu, juos sunku pakeisti. Be to, buvo sumaištis: vieni siųsdavo į centrinį (NVSC, – red. past.), kiti – į regioninį. Taip kažkur ir pasimesdavo. Išeidavo nepatikimi duomenys. Nors elektroninė sistema ir anksčiau buvo, iš ten duomenų NVSC kažkodėl neimdavo, nors, mano galva, jie ten patys patikimiausi“, – kalbėjo medikas.

Mirtys nuolatos bus tikslinamos

„Pamestų“ mirčių situacija galėjo susidaryti ne tik dėl didelio popierizmo, bet, anot Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo Romualdo Gurevičiaus, ir dėl to, kad NVSC netikrino gautos informacijos.

„Kai išryškėjo, kad reikia atskirti tuos, kurie mirė dėl COVID-19 ligos, ir tuos, kurie mirė turėdami šią ligą, viskas pradėjo klimpti. Pagrindinė bėda – bandymas sukurti alternatyvią duomenų sistemą į jokį sveiką protą netelpa. Iš karto galima buvo pasakyti, kad ji neveiks ir niekas nesutaps. Jeigu šiukšles įdėsi, šiukšles ir gausi. NVSC problema ta, kad jie nieko netikrindavo. Kaip jiems atsiųsdavo, taip ir skelbdavo. Toks supratimas“, – LRT sakė R. Gurevičius.

Nors aiškus ir konkretus mirčių nuo koronaviruso skaičius pasirodys tik tuomet, kai Higienos institutas išanalizuos statistiką ir sutikrins mirties liudijimus (ar nepadaryta klaidų nustatant mirties priežastį), pagrindinės šalies institucijos pradėjo kliautis e.sveikatos duomenimis, kur esą informacija tikslesnė.

Tačiau e.sveikatą tvarkančio Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus teigia, kad teoriškai įmanoma, kad vadinamosios praėjusios paros mirčių skaičius nebūtinai bus tikslus.

„Ataskaita generuoja visus duomenis, kurie įkelti iki to laiko. Jeigu žmogus mirė, pavyzdžiui, sausio 5 d., bet mirties liudijimas į sistemą įkeltas sausio 6 d., tai formuojamoje mirčių ataskaitoje ši informacija pasirodys sausio 7 dieną. Sistemoje matoma informacija apie mirties datą, ir tas atvejis priskiriamas prie tos dienos, kurią žmogus mirė, o ne prie įkėlimo dienos datos“, – teigė M. Samkus.

Šiuo metu Registrų centras kiekvieną parą formuoja mirčių ataskaitą, o ją vėliau per integraciją pasiima Statistikos departamentas.

„Kiekvieną dieną, kai ataskaita susigeneruoja, teoriškai prie praeities dienų gali atsirasti naujų mirčių, jeigu tos mirtys buvo įkeltos į e.sveikatą šiek tiek vėliau nei tai pačią dieną“, – LRT tikino Registrų centro atstovas.

Būtent Statistikos departamentas lapkričio pabaigoje tapo pagrindiniu COVID-19 duomenų šaltiniu. Pats departamentas teigė, kad „įdiegti technologiniai sprendimai leidžia automatizuotai pateikti pagrįstą informaciją anksčiau ir detaliau“. Viešai pasižadėta kasdien skelbti duomenis apie per parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičių, bendrą patvirtintų atvejų skaičių, informaciją apie mirtis, pasveikusiuosius, ligoninių lovų rodiklius ir pan.

Kaip LRT raštu atsakė Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus patarėja Laima Grižaitė, šiai institucijai buvo pavesta skelbti COVID-19 rodiklius, automatiniu būdu surenkant (paimant) juos iš duomenų šaltinių.

Nuo sausio 4 d. Statistikos departamentas pradėjo skelbti nuo COVID-19 mirusių asmenų skaičius pagal mirties liudijimų duomenis, o ne pagal NVSC teikiamus duomenis. Vis dėlto ir naudojantis e.sveikatos operatyviaisiais duomenimis gali nutikti taip, kad mirčių statistika bus nuolatos tikslinama, taip pat atnaujinami pavėluotai pranešti mirties atvejai.

Pateikiame Statistikos departamento aiškinimą dėl mirčių skaičiaus skelbimo:

„Ryte pranešame mirties liudijimų, kuriuose faktinė mirties data pateko į vakar dienos parą, skaičių. Taip pat pranešame, kiek naujų mirties liudijimų per tos paros atskaitinį laikotarpį buvo registruota su mirties data, ankstesne nei skelbiamas laikotarpis (vėluojančios registracijos, revizijos). Taip pat pranešame, koks šiandien yra sukauptas mirčių skaičius. Ir galiausiai pranešame, koks yra skirtumas tarp šiandien pranešto sukaupto mirčių skaičiaus ir vakar pranešto sukaupto mirčių skaičiaus.“

Remiantis paskutiniu dabartinio Sveikatos apsaugos ministro sprendimu, NVSC duomenis apie COVID-19 mirtis gaus iš e.sveikatos sistemos, o prievolė gydymo įstaigoms apie šias mirtis papildomai informuoti NVSC panaikinta.

Centras taip ir nesuvienytas, sistema – nuolat koreguojama

Kaip aiškėja, NVSC, kuris po 2016 m. įvykdytos reorganizacijos turėjo suvienyti anksčiau apskritims pavaldžius buvusius visuomenės sveikatos centrus, iki šiol nėra visiškai integruotas. Šia aplinkybe aiškinamas ir faktas dėl stringančios informacijos iš gydymo įstaigų apie COVID-19 mirties atvejus. Mat dalis informacijos apie mirtis nuo COVID-19, kaip ir minėjo medikai, buvo siunčiama į regioninius NVSC departamentus, dalis – į centrinį padalinį.

Surinkti duomenys rodo, kad NVSC administracija iki šiol nemato, kas yra Kauno ar kurio nors kito jam pavaldaus regiono departamento duomenų bazėje. Be to, regionų siunčiama informacija yra analizuojama tik vieno iš centrinio padalinio skyrių.

NVSC vadovas R. Petraitis pripažįsta, kad ši problema egzistuoja. Tačiau, anot jo, šiam klausimui, nors jis ir buvo keliamas SAM, niekada neskirta nei dėmesio, nei pinigų.

Tačiau pavasarį, prasidėjus pandemijai, SAM skyrė NVSC lėšų naujai Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinei sistemai (ULSKIS) kurti. Ji skirta būtent koronaviruso pandemijos duomenims valdyti.

Remiantis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos 2020 m. gegužės 5-osios įsakymu, tą pačią dieną įsteigta naujoji informacinė sistema turėjo pradėti veikti gegužės 15-ąją.

SAM šiai sistemai kurti skyrė beveik 460 tūkst. eurų.

Anot NVSC direktoriaus R. Petraičio, ji nuolat atnaujinama, priklausomai nuo izoliacijos sąlygų pokyčių ar kitos reikalingos kaupti informacijos, o ja gali naudotis savivaldybės, policija, gydymo įstaigos.

Visą surinktą informaciją, taip pat ir informaciją apie COVID-19 mirtis, gaunamą iš gydymo įstaigų, NVSC dėjo į gegužę pradėjusią veikti ULSKIS. Šią sistemą buvo norėta vėliau integruoti į Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą (ULSVIS), kurios valdymą buvusi SAM vadovybė buvo perdavusi NVSC žinion, tačiau dėl perdavimo kilo instituciniai ir teisminiai ginčai.

Galimi valdytojai keisti tris kartus

Tačiau ne NVSC, o visiškai kita institucija nuo 2020 m. liepos mėnesio yra pagrindinė, tvarkanti ir teikianti duomenis apie COVID-19 pandemiją ir informuojanti apie ją visuomenę.

COVID-19 stebėsenos informacinę sistemą, kurią dabar kontroliuoja Statistikos departamentas ir kurios pagrindu kasdien visuomenei skelbiama naujausia informacija, steigti ėmėsi buvusi Vyriausybė. Tai daryti įgaliojo praėjusių metų balandžio 1 d. tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio pasirašytas nutarimas. Informacinė sistema, skirta rinkti, apdoroti ir pateikti analizei COVID-19 stebėsenos ir poveikio statistinius duomenis, turėjo pradėti veikti vos po kelių dienų nuo sprendimo priėmimo – nuo balandžio 6-osios.

Iš pradžių jos valdytoju buvo paskirtas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Tačiau dar tą patį mėnesį, balandžio 29-ąją, minėtas Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas. Ministrų kabinetas nutarė, kad informacinės sistemos valdytojas bus ne AIDS centras, bet Sveikatos apsaugos ministerija. O kaip pagrindinis informacinės sistemos ir asmens duomenų tvarkytojas numatytas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Būtent NVSC tuomečio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos praėjusių metų liepos 31 d. pasirašytu įsakymu turėjo būti perduota ir Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema, vadinamoji ULSVIS, iki tol valdyta AIDS centro.

Tačiau tuometis AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas atsisakė tai padaryti. Jis motyvavo, jog NVSC, kuriam skirtas pagrindinis vaidmuo COVID-19 valdyme, neturi nei išteklių, nei patirties perimti sistemą, tvarkančią duomenis net apie 104 užkrečiamąsias ligas. Be to, S. Čaplinskas samprotavo, kad skuba perduoti šią sistemą galėjo būti susijusi su AIDS centro parengtu jos atnaujinimo investiciniu projektu, kurio vertė siekė 400 tūkst. eurų. Dėl šio konflikto S. Čaplinskas buvo atleistas iš pareigų.

Šiuo metu dėl ULSVIS administravimo vyksta teisminis ginčas, tačiau tam, kad ją būtų galima efektyviai naudoti duomenims apie užkrečiamąsias ligas kaupti, reikia modernizacijos.

Tačiau kaip ir ULAC, taip ir NVSC prarado pagrindinės COVID-19 informacijos valdytojos statusą. Praėjusių metų liepos 8 d. Vyriausybė dar kartą pakeitė savo pačios balandžio 1-osios nutarimu patvirtintus COVID-19 stebėsenos informacinės sistemos nuostatus. Šį kartą buvo nustatyta, kad informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas – Lietuvos statistikos departamentas.

Nupirko sistemą, už kurią mokėsime 15 metų

Pavedimą sistemos valdytoju ir tvarkytoju skirti Lietuvos statistikos departamentą SAM gavo praėjusios gegužės 27 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje. Toks sprendimas priimtas siekiant „rasti sprendimą, leidžiantį užtikrinti COVID-19 informacinės sistemos tęstinumą ir transformavimą bei plėtrą, kad būtų visapusiškai užtikrinti valstybės informaciniai poreikiai“.

Tame pačiame posėdyje Statistikos departamentas įpareigotas parengti reikalingus dokumentus ir kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija konkurso būdu nupirkti duomenų valdymo platformą.

Kaip prieš mėnesį pranešė LRT Tyrimų skyrius, konkursas įvyko praėjusį spalį. O lapkričio 6 d. Statistikos departamentas pasirašė sutartį su vieninteliu konkurso dalyviu – britų kompanija „Palantir Technologies UK, Ltd.“, prieš tai aštuonis mėnesius teikusia paslaugą Vyriausybei nemokamai. Už duomenų valdymo licenciją bei susijusias paslaugas sumokėta daugiau kaip 3 mln. eurų, ir panaši suma bus išleidžiama kasmet dar 15 metų.

Šio pirkimo techninėje specifikacijoje nurodoma, kad konkurso nugalėtojas vos per mėnesį nuo sutarties pasirašymo turi įgyvendinti COVID-19 informacinės sistemos duomenų įsisavinimo sprendimus. Tam turėtų būti naudojami duomenys ne tik iš SAM, NVSC, sveikatos priežiūros institucijų, COVID-19 testavimo laboratorijų, tačiau ir iš Lietuvos banko, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, „Litgrid“ ir panašiai. Taip pat sistema turi apimti e.sveikatos, Mirties atvejų, policijos registruotų įvykių, integruotos statistikos ir kitų registrų duomenis.

Pasirašius sutartį su duomenų platformos teikėju, jau praėjusio lapkričio viduryje SAM ir NVSC pasiūlė COVID-19 komitetui, kuriam vadovavo tuometis premjeras S. Skvernelis, kasdien skelbiamus duomenis apie COVID-19 nuo lapkričio 25 d. visiškai perduoti skelbti Statistikos departamentui. Tai esą turėjo užtikrinti, kad už duomenų teikimą bus atsakingas vienas šaltinis. Tai padaryti Vyriausybę ragino prezidento Gitano Nausėdos suburta Sveikatos ekspertų taryba, mat jau tuo metu buvo pastebima neatitikimų tarp Statistikos departamento ir NVSC duomenų.