LRT tyrimai

2020.12.21 05:29

LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkelių“ ir Lietuvos oro uostų valdybose – senosios nomenklatūros remiamas valdybos narys

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.12.21 05:29

Į ką tik naujojo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio „Lietuvos geležinkelių“ atšauktą valdybą, kurią paskutinėmis dienomis paskyrė Jaroslavas Narkevičius, kaip nepriklausomas valdybos narys buvo patvirtintas ir aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas. Buvusio susisiekimo ministro sprendimu jis anksčiau ne tik tapo Lietuvos oro uostų valdybos nariu, bet ir išrinktas jos valdybos pirmininku. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, atrankose į valdybas A. Šliupą rėmė buvę jo bendražygiai politinėse pozicijose, nors tuo metu, kai A. Šliupas dalyvavo atrankoje į Lietuvos oro uostų valdybą, jis konsultavo Kauno oro uoste investicijas planavusią ir Ukrainos oligarchui Igoriui Kolomoiskiui priklausiusią bendrovę.

Paskutinėmis darbo savaitėmis Sauliaus Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius paskyrė naują didžiausios strateginės infrastruktūros įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą. Vienu iš nepriklausomų jos narių tapo Arijandas Šliupas, kuris pavasarį to paties ministro buvo paskirtas į kitos strateginės įmonės – Lietuvos oro uostų – valdybą. Valdyba išsirinko A. Šliupą savo pirmininku.

Tyrimas trumpai

  • LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, naujojo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įtarimą dėl buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus patvirtintos naujos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos galėjo sukelti tai, kad kai kurie Atrankos komisijos nariai nedeklaravo savo darbinių ryšių su atrankoje dalyvavusiais ir laimėjusiais kandidatais.
  • Tarp atrinktų šios valdybos narių buvo ir pavasarį to paties J. Narkevičiaus į Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai valdybos narius kaip nepriklausomas valdybos narys patvirtintas aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas. A. Šliupas gegužę tapo Lietuvos oro uostų valdybos pirmininku.
  • A. Šliupas yra buvęs socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus susisiekimo viceministru, kai susisiekimo ministru buvo Rimantas Sinkevičius. Socdarbietis R. Sinkevičius paskutiniais S. Skvernelio Vyriausybės darbo mėnesiais tapo ekonomikos ir inovacijų ministru.
  • LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, J. Narkevičiaus sprendimu suburtos valdybų Atrankos komisijos neanalizavo galimų A. Šliupo interesų konfliktų.
  • Nuo 2019 m. A. Šliupas pagal individualios veiklos sutartį veikė kaip Danijoje registruotos bendrovės „SkyWays Technics“ MRO plėtros vadovas. Ši bendrovė tuo metu priklausė Ukrainos oligarchui Igoriui Kolomoiskiui.
  • Prieš keletą mėnesių iki tampant Lietuvos oro uostų valdybos nariu, A. Šliupas bendrovės vardu kreipėsi į Lietuvos oro uostus dėl jo atstovaujamos bendrovės investavimo galimybių į Kauno oro uostą, priklausantį VĮ Lietuvos oro uostai.
  • Jam vadovaujant valdybai, ši pareikalavo nuodugnių įmonės Lietuvos oro uostai duomenų apie derybines pozicijas visuose viešuosiuose pirkimuose. A. Šliupas tuo metu dar turėjo konsultavimo sutartį su „SkyWays Technics“.
  • Dėl 2008 m. pasirašytos „Kauno aerouosto“ sutarties, kai A. Šliupas vadovavo šiai dabar Lietuvos oro uostams priklausančiai įmonei, jis mina teismų slenksčius, nes ją įmonė yra apskundusi teismui. Sutartis pasirašyta su logistikos bendrovei „Hoptrans“, kurioje A. Šliupas yra anksčiau dirbęs, priklausančia įmone.
  • 2020 m. kovą, prasidėjus pandemijai, A. Šliupui tapus specialios J. Narkevičiaus vadovaujamos Susisiekimo ministerijos darbo grupės nariu, didžiąją dalį medicinos apsaugos priemonių pervežimo sandorių pagal supaprastintas viešųjų pirkimų procedūras laimėjo bendrovė „Hoptrans Logistics“.

Nors nepriklausomi įmonių valdybos nariai privalo neturėti net regimo interesų konflikto, A. Šliupui Oro uostų valdybos nariu nesutrukdė tapti tai, kad jis pagal individualios veiklos sutartį buvo samdomas privačios bendrovės „SkyWays Technics“, užsiimančios orlaivių remontu (MRO, angl. maintenance, repair and overhaul), konsultantas įmonės plėtrai.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad prieš tai, kai tapo Lietuvos oro uostų valdybos nariu, A. Šliupas domėjosi galimybėmis ir sąlygomis, kokiomis jo konsultuojama bendrovė galėtų veikti Kauno oro uosto teritorijoje.

Vėliau, 2020 m. gegužę A. Šliupui perėmus Oro uostų valdybos pirmininko vairą, valdyba pareikalavo visos informacijos, susijusios su planuojamais vykdyti oro uostų viešaisiais pirkimais.

Be to, į abi pozicijas – ir į „Lietuvos geležinkelių“, ir į Lietuvos oro uostų valdybos narius – LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, jo kandidatūrą palaikė asmenys, su kuriais turėjo darbinių ar kitokių ryšių, taip pat ir tuo metu, kai socialdemokratų Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje ėjo susisiekimo viceministro pareigas.

Už Šliupo šuolio į valdybas – jo buvusių bendražygių ir bendradarbių rankos

Su buvusiu susisiekimo viceministru V. Kondratovičiumi, 2020 m. sausio mėnesį ministro Jaroslavo Narkevičiaus deleguotu į Oro uostų valdybos Atrankos komisiją, dabar susisiekti nepavyko. Tačiau pavasarį, kalbinamas LRT Tyrimų skyriaus, jis neslėpė, kad pats A. Šliupą kvietėsi ir į Susisiekimo ministerijos specialią logistikos darbo grupę, po kurios pasitarimų daugiausia skrydžių supaprastintų viešųjų pirkimų keliu laimėjo „Hoptrans“, ir palaikė jį atrankoje į Lietuvos oro uostų valdybą.

Giedrius Surplys, tuomečio premjero S. Skvernelio patarėjas, Vyriausybės kanceliarijos deleguotas į valdybos Atrankos komisiją, teigė patį posėdį prisimenantis lyg per miglą ir apie A. Šliupą iki tol nieko nežinojęs. Anot jo, lyg ir buvo keltas klausimas dėl galimo interesų konflikto, bet patikinus, kad jo nėra, regis, daugiau gilintasi ir nebuvo.

A. Šliupas, patvirtintas Oro uostų valdybos nariu, gegužę buvo išrinktas ir įmonės valdybos pirmininku.

O kai 2020 m. vasarą S. Skvernelio ilgai tuščią buvusį ekonomikos ir inovacijų ministro postą užėmė buvęs A. Butkevičiaus Vyriausybės susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, pas kurį A. Šliupas dirbo viceministru, šio pozicijos dar labiau sustiprėjo. Šį rudenį A. Šliupas kaip nepriklausomas valdybos narys buvo paskirtas ir į naujojo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atšauktą dėl skaidrumo ir profesionalumo trūkumo „Lietuvos geležinkelių“ valdybą.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, ministrui abejonių galėjo sukelti kelių valdybos narių skyrimo aplinkybės.

Ekonomikos ir inovacijų ministras R. Sinkevičius į Atrankos komisiją delegavo savo ministerijos kanclerį Aleną Gumuliauską, o Vyriausybės kanceliarija delegavo vicekanclerį Alminą Mačiulį.

Šis ilgus metus ėjo aukštas pareigas Susisiekimo ministerijoje, o kai A. Šliupas 2012 m. tapo susisiekimo viceministru, A. Mačiulis persikėlė į A. Butkevičiaus Vyriausybės kanceliariją ir tapo jos vadovu. A. Mačiulis iš Vyriausybės kanceliarijos neišėjo ir premjeru tapus S. Skverneliui – jis buvo jo Vyriausybės vicekancleriu. A. Mačiulis, paklaustas, ar jis nematęs interesų konflikto, kad Atrankos komisijoje į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą palaikė A. Šliupą, sakė, kad jų keliai buvo susikirtę, ypač tada, kai A. Mačiulis kurį laiką dirbo Transporto investicijų direkcijos vadovu, bet dabartinėmis aplinkybėmis tai neturėję jokios reikšmės.

A. Mačiulio teigimu, išsamios informacijos apie kandidatų į valdybos narius Atrankos komisijos neturi, jos tik gali įvertinti kandidatų kompetenciją. Kandidatai patys turi pateikti išsamią informaciją apie savo veiklas ir jis teigia tikrai nežinojęs, kuo užsiima A. Šliupo atstovaujama bendrovė.

Nuo 2012 iki 2016 m. Susisiekimo ministerijai vadovaujant R. Sinkevičiui, „Orlen Lietuvoje“ dirbęs A. Gumuliauskas įsidarbina tuomet dar ankstesnio jos vadovo – Stasio Dailydkos vadovaujamuose „Lietuvos geležinkeliuose“. Per trumpą laiką A. Gumuliauskas pakilo iki finansų direktorės pavaduotojo, o šiai išėjus į pensiją tapo „Lietuvos geležinkelių“ finansų direktoriumi.

Su tuomečiu viceministru A. Šliupu, kuris kuravo ne „Lietuvos geležinkelius“, tačiau kuriam buvo pavestas „Rail Balticos“ klausimas, A. Gumuliauskas susitikdavo kaip „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

O su dar vienu šios komisijos atrinktu dabar jau atšauktos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nariu Valdu Tekoriumi A. Gumuliauską dar visai neseniai siejo tiesiogiai darbiniai ryšiai. V. Tekorius buvo „Klaipėdos vandenų“ valdybos nariu, kai 2019 m. A. Gumuliauskas laimėjo „Klaipėdos vandenų“ direktoriaus konkursą. Po poros mėnesių atsistatydinęs iš šių pareigų, A. Gumuliauskas toliau liko įmonės valdyboje, kol R. Sinkevičius jį pasikvietė į EIM kanclerius.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, balsuodamas A. Gumuliauskas nesusilaikė nei A. Šliupo, nei V. Tekoriaus atžvilgiu ir raštu nedeklaravo nesenų darbinių ryšių. Be to, V. Tekorius į valdybos narius buvo pasiūlytas, paskui ir išrinktas pačių Atrankos komisijos narių.

Pats A. Gumuliauskas, paklaustas, ar ne jis ir teikė V. Tekoriaus kandidatūrą į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, atsakė, kad neprisimena.

„Manau, kad ne. Bet dabar neprisimenu, negaliu tiksliai pasakyti. Lyg ir kitą pavardę teikiau“, – aiškino A. Gumuliauskas. Jis taip pat teigė, kad informaciją apie jo ir naujųjų valdybos narių darbinius ryšius galima rasti viešai, o to raštu nedeklaravo, nes nemanė, kad galėjo kilti koks nors interesų konfliktas. Anot A. Gumuliausko, žodžiu vykusiose diskusijoje jis sakė, kad jam yra tekę dirbti su V. Tekoriumi.

Jo teigimu, Atrankos komisijoje į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kiek jis pats pamena, nebuvo keliamas klausimas nė dėl vieno nario galimo interesų konflikto dėl jų atstovaujamo verslo. Be to, kaip teigia LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai, dalį valdybos narių į naująją „Lietuvos geležinkelių“ valdybą apskritai galėjo pasiūlyti ir pačios bendrovės Personalo skyrius.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Atrankos komisijoje į Lietuvos oro uostų valdybą A. Šliupas pats patikino, kad neturi jokio interesų konflikto, o išsamesnės informacijos komisija neturėjusi.

Privačios bendrovės konsultantas MRO plėtros klausimais – į valdybos pirmininkus

Kauno oro uostas, valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai dalis, yra vienas didžiausių Lietuvoje ir sparčiausiai besivystančių orlaivių remonto ir aptarnavimo paslaugų mazgų (MRO, angl. maintenance, repair and overhaul).

2019 m. rudenį Danijoje registruota bendrovė „SkyWays Technics“ kreipėsi į Oro uostus dėl verslo perspektyvų. Kaip nurodoma Oro uostų atsakymuose į LRT Tyrimų skyriaus klausimus, ši įmonė „domėjosi galimybėmis išsinuomoti žemę arba jau įrengtą angarą bendrovės vystomai lėktuvų remonto veiklai. Buvo atsakyta į bendrovei kylančius klausimus dėl nuomos galimybių“.

Remiantis registrų išrašais, „SkyWays Technics“, orlaivių remonto bendrovei, taip pat dar kelioms susijusioms bendrovėms, registruotoms skirtingose šalyse, vadovauja Benjaminas Jais Nielsenas. Danijos registrų duomenimis, vienos iš tų įmonių stebėtojų tarybos vadovu yra Ukrainos verslininkas Grigorijus Gurtovojus, o visos jos priklauso koncernui „Mansvell Enterprises Ltd.“, kurio galutinis naudos gavėjas yra Ukrainos oligarchas Igoris Kolomoiskis.

2019 m. „SkyWays Technics“ Lietuvoje Oro uostų pasiūlymais nesusidomėjo, tačiau netrukus, 2020 m. pačioje pradžioje, sausio mėnesį, Registrų centro duomenimis, daniška bendrovė įsteigia čia filialą – „SkyWays Technics Baltics“.

Ši įmonė įsikūrė ne Kauno oro uosto, o Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.

Su Lietuvos oro uostais dėl „SkyWays Technics“ verslo perspektyvų kalbėjosi ir jos konsultantu MRO plėtrai Lietuvoje buvo samdomas tas pats žmogus – aviacijos ekspertas A. Šliupas. Lietuvoje lankėsi ir su Lietuvos oro uostų administracija buvo susitikęs ir pats „SkyWays Technics“ vadovas B. J. Nielsenas.

Tuo pat metu, kai Lietuvoje registruojamas minėtos įmonės filialas, t. y. sausio mėnesį, kaip ir minėta anksčiau, susisiekimo ministro J. Narkevičiaus sprendimu sukuriama naujos Lietuvos oro uostų valdybos Atrankos komisija. Susisiekimo ministerijai tuomet atstovauja viceministras Vladislavas Kondratovičius. Jis kartu su A. Šliupu 2012–2014 m. dirbo A. Butkevičiaus Vyriausybės susisiekimo viceministrais, vėliau, Lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškųjų šeimų sąjungai pasitraukus iš koalicijos, liko dirbti Susisiekimo ministerijoje.

Tačiau tai, kad A. Šliupas MRO plėtros klausimais konsultavo su orlaivių servisu susijusią bendrovę, jam nesutrukdė tapti ne tik Oro uostų valdybos nariu, bet ir jos pirmininku. Be to, A. Šliupas yra ir UAB „Kauno laisvoji ekonominė zona“ valdybos narys.

A. Šliupas savo interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad „pagal individualios veiklos pažymėjimą teikia konsultacines paslaugas Danijoje registruotai įmonei „SkyWays Technics A/S“. Tačiau šį savo interesą A. Šliupas deklaravo tik birželio mėnesį, nors Oro uostų valdybos pirmininku buvo išrinktas gegužę.

A. Šliupui tapus valdybos pirmininku, valdyba nurodė Lietuvos oro uostų vadovybei pateikti ir jautrią verslui informaciją apie viešuosius pirkimus.

LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, iš Lietuvos oro uostų valdybos posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 28 d., po diskusijų dėl valdybos darbo reglamento nuspręsta jį papildyti numatant, kad ir prieš paskelbiant prekių, paslaugų ar darbų viešąjį pirkimą valdyba svarsto planuojamus skelbti viešųjų pirkimų dokumentus.

Šią informaciją LRT patvirtino Oro uostų vadovybė. Atsakymuose raštu rašoma, kad „2020 m. liepos 28 d. valdybos nutarimo pagrindu valdybai yra pateikiama visa informacija apie įmonės planuojamus viešuosius pirkimus, kuriuos pagal galiojantį valdybos darbo reglamentą privalo tvirtinti įmonės valdyba. Iki anksčiau minimo nutarimo valdybai būdavo teikiama apibendrinta planuojamo skelbti viešojo pirkimo santrauka“.

Kitaip tariant, valdybos pirmininkui A. Šliupui, kuris kartu buvo samdomas MRO sektoriaus įmonės MRO projektų plėtros konsultantas, yra žinoma jautri konkurentų informacija – visi viešųjų pirkimų dokumentai prieš skelbiant viešąjį pirkimą.

Interesų deklaracijoje viena, realybėje – kita

„Valdyba prašo įmonę pateikti visą reikalingą informaciją tokia apimtimi, kokia yra reikalinga priimti valdybai deleguotus klausimus. Pagal kompetenciją. O kas liečia jūsų klausimą dėl viešųjų pirkimų, pagal valdybos kompetenciją valdyba privalo tvirtinti tam tikro lygio sandorius. Tai tam, kad mes galėtumėm įvertinti šito sandorio aplinkybes pagal visas aplinkybes, kurios buvo atliktos iki tol, tai mes privalome susipažinti su visa tokiam svarstymui reikalinga informacija“, – sako A. Šliupas, paklaustas, kam Oro uostų valdybai, iki tol neprašiusiai duomenų apie bendrovės derybines pozicijas, to prireikė.

„Jeigu valdyba gautų informaciją tik prieš sandorio patvirtinimą, kas reikalaujama pagal įstatytus, tai yra situacija, kai valdyba pastatoma prieš faktą“, – aiškina A. Šliupas ir neigia, kad tai nors kiek galėtų būti aktualu aviacijos verslu užsiimančiai bendrovei, kurią jis konsultavo.

Be to, esą jo individualios veiklos sutartis su „SkyWays Technics“ nutrūko dar rugsėjo mėnesį, nes bendrovė projekto, kuriam ir samdė A. Šliupą, dėl pandemijos tiesiog nebevykdo.

Tačiau ši informacija niekaip neatsispindi A. Šliupo interesų deklaracijoje. Ten yra tik ta pati 2020 m. metų birželį pateikta Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko interesų deklaracija, kurioje jis nurodo savo santykį su „SkyWays Technics“. Bet nei tada, kai jis konsultavo danų bendrovę, nei kai ši sutartis nutrūko, jokio interesų konflikto A. Šliupas teigė nematantis.

„Taip, aš domėjausi šios verslo plėtros perspektyvomis, tarp galimų pasirinkimų buvo ir Kauno oro uostas, tačiau ne vienintelis Kauno oro uostas pasaulyje yra, ir aš galiu pasakyti, kad buvo pasirinktas visai kitas oro uostas, beje, gana toli nuo Lietuvos“, – sakė A. Šliupas.

Jo manymu, Lietuvos oro uostų pasiūlymai 2019 m. buvo mažiau patrauklūs nei kiti, tačiau dėl pandemijos šis jo verslo projektas apskritai sustojo.

Paklaustas, kodėl priėmusi sprendimą nesiplėtoti Lietuvoje, įmonė 2020 m. vis dėlto mūsų šalyje įsteigė filialą ir įsikūrė Kauno LEZ, kurios valdyboje jis taip pat yra, A. Šliupas teigė, kad tai susiję su visai kitomis priežastimis.

„Jei jūs pažiūrėtumėte į bendrovės tinklalapį, pamatytumėte, kad jų veikla yra ir jų ofisai yra tiek Amerikoje, tiek Azijoje, tiek JAE. Kas susiję su MRO, su techninės bazės steigimu ir plėtra, tai yra visiškai skirtingas dalykas, nei jie turėjo planų su plėtra, ir tai nieko bendra su manimi neturėjo. Tam tikros back office (įmonės departamentai, tiesiogiai neaptarnaujantys klientų) palaikymo funkcijas perkelti iš Danijos į Lietuvą, ir tai tikrai šių paslaugų apimtimi, jų intereso būti Kauno oro uoste tikrai nebuvo. Jie ofisą įsisteigė ir ofisą išsinuomojo ne Kauno oro uoste. Daug skandinaviškų įmonių perkelia savo back office‘us į Lietuvą“, – aiškino įmonės „SkyWays Technics“ sprendimus A. Šliupas.

Remiantis viešųjų šaltinių informacija, šiuo metu šioje įmonėje nėra nė vieno drausto darbuotojo, o nuo kovo dirbo vienas arba du drausti darbuotojai.

Beje, tuo pat metu, kai nutrūko jo sutartis su „SkyWays Technics“, pasikeitė ir šios įmonės akcininkas. Kontrolinį bendrovės akcijų paketą dabar, A. Šliupo žiniomis, valdo ne Ukrainos oligarchas I. Kolomoiskis, o pats B. J. Nielsenas.

M. Gelžinis, Lietuvos oro uostų vadovas, teigė nežinojęs, jog A. Šliupo santykiai su „SkyWays Technics“ yra nutrūkę, nes interesų deklaracijoje to nėra. Be to, jis teigė iki šiol nežinojęs ir apie faktą, kad ši bendrovė nebesidomi Kauno oro uostu, kaip LRT Tyrimų skyriui teigė A. Šliupas. Lietuvos oro uostai iki šiol ją vertino kaip potencialią investuotoją.

„Ne, tokio patvirtinimo tikrai nesu gavęs, kad mes esame išbraukti iš kažkokio sąrašo. Mano žiniomis, jie dar ieško ir iki kovido apie plėtrą tikrai galvojo. Mano manymu, tai neužbaigtas klausimas ir jie ieškos, kur plėstis“, – sakė M. Gelžinis, Lietuvos oro uostų vadovas.

Tačiau ne tik šis klausimas dėl šio galimo interesų konflikto turėjo kilti Lietuvos oro uostų valdybos Atrankos komisijai.

A. Šliupas logistikos kompanijoje „Hoptrans“ dirbo 2007 m., prieš tapdamas „Kauno aerouosto“ vadovu. A. Šliupo iniciatyva „Hoptrans“ dalyvavo pagal supaprastintas viešojo pirkimo procedūras rengtame Susisiekimo ministerijos konkurse, kai pavasarį skubiai iš Kinijos reikėjo pargabenti apsaugos priemones. Apie tai LRT informavo pavasarį.

Be to, anot M. Gelžinio, A. Šliupas ragino Lietuvos oro uostus nerinkti oro uosto rinkliavų iš kompanijų, kurios laimėjo konkursus medicinos apsaugos priemonėms pervežti.

„Vyko derybos, ta prasme, kokios rinkliavos galėtų būti oro uostams, ar reikėtų išvis taikyt kažkokias rinkliavas. Aš negaliu pasakyt, kad tiesiogiai advokatavo „Hoptransai“, bet šiuo atveju kėlė idėją, kad oro uostai turėtų nerinkti rinkliavų iš tų įmonių, kurios veža krovinius“, – LRT Tyrimų skyriui teigė M. Gelžinis.

A. Šliupas su tuo kategoriškai nesutinka ir sako, kad Lietuvos oro uostų vadovui pritrūko kompetencijos paaiškinti, apie ką pavasarį, pandemijos metu, vyko diskusija.

„Jūsų minimu atveju, kadangi medicinos priemonių pervežimo užsakovas buvo valstybė ir transporto kompanijoms, su kuriomis valstybė sudarė sutartis krovinių pervežimui iš Kinijos čarteriniais skrydžiais, už pervežimus buvo apmokama iš biudžeto, taip pat kompensuoti joms oro uostuose patirtas faktines sąnaudas, mano pasiūlymas buvo susijęs su tuo, kaip sumažinti valstybės patiriamas sąnaudas, susijusias su valstybės nuosavybėje esančios infrastruktūros panaudojimu. Oro uosto vadovo buvo paprašyta įvertinti oro uosto rinkliavų teisinį pagrindą tokioms nuolaidoms valstybės naudai taikymo ir priimti sprendimą savo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kas oro uostų vadovo nuožiūra būtų prasminga žvelgiant iš pagalbos valstybei krizės situacijoje perspektyvos“, – atsakė A. Šliupas.

Per koronaviruso krizės laikotarpį, kaip nurodo Viešųjų pirkimų tarnyba, bendrovė „Hoptrans“ gavo užsakymų už daugiau nei 2 mln. eurų. Per Susisiekimo ministeriją ji pelnė liūto dalį apsaugos priemonių pervežimo.

Ryšiai su „Hoptrans“ tęsiasi jau daug metų

Kaune veikianti „Hoptrans“ yra ne tik Rusijos geležinkelių bendrovės „Transkonteiner“ atstovė, bet ir turi didžiulę Kinijos orlaivių aptarnavimo patirtį.

Šį pavasarį kilus katastrofiškam apsaugos priemonių poreikiui, Susisiekimo ministerijos darbo grupėje, kuri atrinko vežėjus, galinčius saugiai ir greitai atgabenti apsaugos priemones iš Kinijos, dalyvavo ir A. Šliupas. Jis į darbo grupę buvo įtrauktas ir dėl ekspertinių žinių, ir dėl to, kad prieš kelias dienas buvo atrinktas į Lietuvos oro uostų valdybą. Kad jį į tokią grupę pasikvietė pats, pavasarį LRT patvirtino tuometinis susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Tačiau jokio interesų konflikto V. Kondratovičius teigė taip pat nematęs, nes sprendimus duoti krovinį atvežti jiems priėmė ne A. Šliupas – jis tik pasiūlęs variantą.

2007–2012 m. vadovaudamas „Kauno aeoruostui“, A. Šliupas pasirašė bent dvi sutartis su „Hoptrans“ įmonėmis, o jam esant susisiekimo viceministru ir Lietuvos pašto valdybos pirmininku, sutartį su „Hoptrans“ pasirašė ir Lietuvos paštas.

2010 m. pasirašytoji „Kauno aerouosto“ neterminuota sutartis su „Hoptrans Logistics“ jai garantavo labai žymias nuolaidas visoms oro uosto rinkliavoms. Iš LRT Tyrimų skyriaus turimos sutarties, kuri baigėsi 2015 m., matyti, kad „Hoptrans Logistics“ rinkliavų nuolaidos svyravo nuo 35 iki 50 proc., priklausomai nuo užsakomųjų krovinių skrydžių per mėnesį. Pavasarį LRT Tyrimų skyriaus kalbintas A. Šliupas teigė, kad prisivilioti dirbti „Hoptrans“ buvo nauda Kauno oro uostui, nes tai – viena didžiausių logistikos kompanijų.

O dėl išskirtinių sąlygų dar vienai „Hoptrans“ įmonei – UAB „Aviacijos paslaugų centras“ – A. Šliupas dabar mina teismų slenksčius. Šią sutartį, kurią pasirašė A. Šliupas, tuomet vadovavęs „Kauno aerouostui“, Lietuvos oro uostai, kurių valdybos pirmininku šiemet ir tapo A. Šliupas, yra apskundę teismui. Apie tai dar gegužę rašė portalas 15min.lt.

2008 m. „Kauno aerouostas“ pagal sutartį „Aviacijos paslaugų centrui“ išnuomojo žemę, tačiau be aukciono ir išskirtinėmis nepalankiomis oro uostui kainomis, dėl ko netenkama milijonų eurų pajamų. Bendrovei pasistačius ant išnuomotos žemės pastatus, Lietuvos oro uostai negali su ja nutraukti jiems nepalankios sutarties. Todėl teismo yra prašoma pastatus nugriauti. Pats A. Šliupas tuomet sakė, kad sutartį dėl valstybinės žemės nuomos pasirašė pagal tuomečius įstatymus, jis nemato ir jokio interesų konflikto, nes dirba valdyboje, o teisminis ginčas – administracijos atsakomybė.

Sutartį su „Hoptrans“ A. Šliupo vadovaujamas „Kauno aerouostas“ pasirašė 2008 m. spalį, t. y. nepraėjus metams nuo jo kontrakto su „Hoptrans“ pabaigos – jis iš UAB „Hoptrans“ išėjo 2007 m. gruodžio mėn.

Kokią informaciją apie A. Šliupą turėjo Atrankos komisija, neatskleidžiama

Į klausimą, ar Oro uostų valdybos Atrankos komisijos nariai turėjo visą ir išsamią informaciją apie A. Šliupo verslo interesus, Susisiekimo ministerija atrašė, kad atsakyti negali.

Anot ministerijos, ši informacija yra konfidenciali, o Atrankos komisijos nariai yra pasižadėję jokios su kandidatais susijusios informacijos neatskleisti. Pareigą sąžiningai deklaruoti savo interesus turi pats kandidatas į valdybą.

„Kandidatas, pretenduojantis būti skirtas ar siūlomas išrinkti kolegialaus organo nepriklausomu nariu, teikdamas paraišką dalyvauti atrankoje kartu pateikia ir sąžiningumo deklaraciją, nurodydamas visus juridinius asmenis, su kuriais jis yra ar per paskutinius vienus metus buvo susijęs (-usi)“, – rašoma Susisiekimo ministerijos atsakyme.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Atrankos komisijoje dėl galimo A. Šliupo interesų konflikto buvo apsiribota klausimu, ar toks gali būti, ir pasitenkinta atsakymu, kad – ne.

Rytis Ambrazevičius, „Baltic Instutute of Corporate Governance“, kuris vykdo vadybos mokymus ir formuoja teigiamą valdymo praktiką, vadovas, teigia, kad valdybos nariai turėtų neturėti net regimybės interesų konflikto.

Jo teigimu, faktas, kad Kauno oro uoste A. Šliupo atstovaujama įmonė domėjosi verslo galimybėmis, tačiau jokių sutarčių nesudarė, neleidžia teigti, kad A. Šliupas, kaip oro uostų valdybos pirmininkas, patenka į interesų konfliktą. Tačiau tai, kad jo vadovaujama valdyba pareikalavo ir gauna papildomos jautrios informacijos apie visus viešuosius pirkimus prieš juos paskelbiant, R. Ambrazevičiaus teigimu, yra labai nevienareikšmis dalykas.

„Valdybos narys negali dalytis su niekuo jokia jautria informacija. Kiekvienas valdybos narys yra pasirašę savo valdybos darbo sutartį, kad jie negali atskleisti jokios konfidencialios informacijos. Jei jis atskleidžia, tai turi būti pašalinamas“, – LRT Tyrimų skyriui teigė R. Ambrazevičius.

Tačiau, anot jo, jei asmuo vienas pats valdo informaciją, susijusią su įmonės plėtra ir pagal ją priima sprendimus, yra sunku paaiškinti, kaip tokiu atveju išlikti nepriklausomam.