LRT tyrimai

2020.12.17 05:30

Lietuvos pasiruošimas galimai nelaimei Astravo AE: rizika likti be geriamojo vandens, o planą B griauna investuotojų interesai

atnaujinta 14.44
Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.12.17 05:30

Lietuvos pasiruošimas galimai Astravo AE nelaimei kol kas apsiriboja tik jodo tablečių dalijimu. Ekspertai jau ne vienus metus įspėja, kad Neries taršos atveju vilniečiai liktų be geriamojo vandens. Vyriausybė nėra parengusi plano, kaip juo aprūpinti gyventojus, ir atsakomybę permeta savivaldybėms. Maža to, vokiečių investuotojui panorus statyti gamyklą Vilniaus pašonėje, leista mažinti vandenvietę, kuri nelaimės atveju galėtų tarnauti kaip rezervinė ir tenkinti pusę sostinės geriamojo vandens poreikio.

Prieš metus Vokietijos bendrovė „Homanit“ – viena stambiausių medžio plaušų plokščių gamintojų – paskelbė planuojanti statyti gamyklą Vilniaus rajone, buvusių „Pagirių šiltnamių“ teritorijoje. Tuomet skelbta, kad į šią gamyklą bus investuota apie 100 mln. eurų ir sukurta daugiau nei 400 darbo vietų.

Šių metų spalio pabaigoje paskelbta ir apie „Homanit Lietuva“ įsigytą 77 hektarų sklypą, kuriame bus statoma gamykla. Tačiau jos statyboms priešinasi vietos bendruomenė – ji išsiuntė raštus tiek Seimui, tiek Vyriausybei.

„Mes jokiu būdu nesame prieš investicijas ir prieš darbo vietų kūrimą“, – akcentuoja Pagirių bendruomenės atstovas Vytautas Vyskupaitis.

Anot jo, gyventojams daugiausia klausimų sukėlė netikėtas ir be jų žinios įvykęs Pagirių vandenvietės apsaugos zonos sumažinimas. Būtent tai uždegė žalią šviesą gamyklos, kurios veikloje būtų naudojamos pavojingos medžiagos, statyboms.

Dalis teritorijos, kurioje planuojamos statybos, pateko į Pagirių vandenvietės apsaugos zoną, kurioje tarši veikla nebūtų leidžiama.

Anksčiau būtent ši vandenvietė buvo įvardijama kaip rezervinis požeminio geriamojo vandens šaltinis, kuris esant reikalui galėtų tenkinti apie 50 proc. Vilniaus miesto geriamojo vandens poreikio.

„Apie „Homanit“ planus žinojome jau galbūt prieš porą metų, ėjo kalbos, kad šioje vietoje norėtų statyti gamyklą. Tačiau mes žinojome, kad čia yra vandenvietės apsaugos zona ir kad negali būti vykdoma veikla, kurioje naudojamos cheminės medžiagos, todėl buvome ramūs. Ir tik gruodžio 2 dieną gavome informacijos, kad bus viešas susitikimas, į kurį ir tai ne kiekvienas papuolė“, – LRT pasakojo V. Vyskupaitis.

Pagirių vandenvietės apsaugos zonos buvo patvirtintos dar 2005 metais atliktos studijos pagrindu. Dalis teritorijos, kurioje „Homanit“ planuoja savo veiklą, pateko į trečiąją požeminio vandens telkinių apsaugos juostą. Tokioje, remiantis galiojančiais reikalavimais, draudžiama gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas bei preparatus, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti.

„Pagirių vandenvietė – viena iš vandenviečių ne ant Neries upės baseino, todėl Astravo AE nelaimės atveju ji galėtų būti naudojama kaip alternatyvus vandens šaltinis“, – atsakymą raštu LRT pateikė „Vilniaus vandenų“ atstovai. Tiesa, anot jų, vandenvietė yra viena iš mažųjų bendrovės eksploatuojamų vandenviečių.

Vietos bendruomenės nariai baiminasi, kad vandenvietes sąskaita leidus statyti gamyklą gresia nemalonios pasekmės.

„Jei ta vandenvietė yra rezervinė, kas bus, jei netyčia kas nors nutiks, pavyzdžiui, Astravo AE – juk reaktoriai aušinami Neries vandeniu, o pagrindinė vandenvietė, aptarnaujanti Vilnių, stovi Neries baseine. Kas tada bus? Rezervinės vandenvietės čia nebeturėsime, iš kur mes gersime vandenį?“ – svarsto Pagirių bendruomenės atstovas V. Vyskupaitis.

Netoli minėtos Pagirių vandenvietės, iš kurios pumpuojamas vanduo į sostinę, prieš daugiau nei dešimtmetį jau buvo įvykusi ekologinė nelaimė. 2009 m. vasarį Vaidotų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuvirtus cisternai iš šios į aplinką išsiliejo nafta. Teršalais buvo užterštas ir gruntas. Todėl „Lietuvos geležinkeliams“ teko nukasti naftos prisigėrusį gruntą, ardyti bėgius ir atlyginti aplinkai padarytą žalą. Tuo metu mokslininkai buvo perspėję, kad Vaidotų geležinkelio stotis yra pastatyta netinkamoje vietoje, nes po ja gruntas palyginti laidus, be to, netoli yra ne tik Pagirių vandenvietė, bet ir Vokės upė.

Neįmanoma tapo įmanoma

LRT surinkti duomenys rodo, kad gamyklos statybas rezervinės vandenvietės apsauginėje zonoje padėjo legalizuoti aktyvūs investuotojų tarpininkų – „Investuok Lietuvoje“ veiksmai. Jais buvo siekiama sumažinti vandenvietę.

LRT turi įrodymų, kad dar 2018 m. „Investuok Lietuvoje“ atstovė kreipėsi į tuometį aplinkos viceministrą Dalių Krinicką su klausimu dėl gamyklos, kurioje būtų gaminamos dažytos didelio tankio medienos plaušų plokštės, statybų.

2018 m. liepos 15 dieną Aplinkos ministerija pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad teritorijoje Pagirių kaime planuojamai veiklai yra taikomi apribojimai dėl pavojingų medžiagų.

„Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos nuomone, yra draudžiamos bet kokios cheminės medžiagos“, – tokį atsakymą ministerija pateikė „Investuok Lietuvoje“ ir pridūrė, kad medienos plokščių gamyboje galimos tipinės teršiančios medžiagos yra toluenas, ksilenas, trichloretilenas ir kiti tirpikliai. Be to, impregnavimui naudojami fenoliai, chlorfenoliai, pesticidai, arsenas, boras, chromas, varis, gyvsidabris, alavas, cinkas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt.

„Visos šios medžiagos yra ne tik cheminės, bet dar ir pavojingos cheminės medžiagos. Ar šių medžiagų naudojimas gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kokybei, priklauso nuo to, koks bus gamybos procesas, t. y. ar yra galimybė šioms medžiagoms patekti į aplinką“, – rašė Aplinkos ministerija.

Pagirių bendruomenės nariai tikina iki šiol negavę atsakymų, kokios cheminės medžiagos būtų naudojamos gamyboje. „Taip pat nesulaukėme atsakymo, iš kur bus imamas vanduo, kaip bus valomos nuotekos, kokia tarša. Kaip taip galima, kad mus pastato prieš faktą? Kai pradėjome žiūrėti, pamatėme, kad vandenvietės apsaugos zona imta ir sumažinta“, – teigė V. Vyskupaitis.

LRT kalbintas buvęs aplinkos viceministras D. Krinickas tikina detaliai neatsimenantis situacijos. Tačiau, jo nuomone, „nors vandenvietės ribos yra sumažintos popieriuje, požeminio vandens rezervuaras nepasislenka ir jam vis tiek išlieka rizika, jei šalia statoma su cheminėmis medžiagomis dirbanti gamykla“.

Už Pagirių vandenvietę atsakinga Vilniaus miesto savivaldybei pavaldi įmonė „Vilniaus vandenys“. Tai ji turėjo įvertinti, ar vandenvietės apsaugos zonos perskirstymas būtų galimas techniškai, ekonomiškai naudingas, taip pat ar nebūtų pažeistas viešasis interesas.

„Todėl buvo atlikta Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių ir apsaugos zonos išžvalgymo bei perskaičiavimo studija, ją 2019 m. atliko UAB „Vilniaus hidrogeologija“, – teigiama „Vilniaus vandenų“ atsakyme LRT.

Anot „Vilniaus vandenų“, 2018 m. „Investuok Lietuvoje“ kreipėsi į sostinės savivaldybę dėl strateginio investuotojo Vokietijos įmonės „Homanit“ atėjimo į Lietuvą ir susidomėjimo teritorija, esančia šalia Pagirių vandenvietės. Tačiau investicijų atėjimu esą buvo suinteresuotos ir miesto, ir rajono savivaldybės.

„Abi savivaldybės buvo įsitraukusios į diskusijas apie naująjį investuotoją, jo poreikius (vienas jų buvo nutiesti geležinkelio atšaką, kuri kirstų nedidelę dalį trečiosios Pagirių vandenvietės apsaugos zonos), taip pat kuriamą vertę Vilniaus miestui ir rajonui. Savivaldybių atstovai disponavo visa informacija apie investuotoją, būsimą jo veiklą, veiksmus ir panašiai. Mūsų žiniomis, dėl investuotojo privalumų ir įsipareigojimų buvo diskutuota ne kartą ir viešai“, – teigia „Vilniaus vandenys“.

Tuo metu „Investuok Lietuvoje“ pateikė atsakymą, kad vandenvietės apsaugos zonos mažinimo procesą inicijavo visos „suinteresuotos šalys“, tarp jų – ir Aplinkos ministerija.

„Bendrovė „Homanit“ rinkosi lokaciją gamyklos statyboms, minima teritorija bendrajame Vilniaus rajono plane jau buvo numatyta kaip pramoninė, t. y. jai buvo parengtas detalusis planas su pramonei skirta žemės paskirtimi. Kadangi pasirinktas sklypas pateko į Pagirių vandenvietės apsaugos zoną, investuotojas ir suinteresuotos šalys inicijavo procesą su atsakingoms institucijoms („Vilniaus vandenys“, Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra bei Geologijos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė bei Vilniaus rajono savivaldybė) siekiant išsiaiškinti galimybę atlikti vandenvietės apsaugos zonų korekcijas. Atsakingos institucijos, laikydamosi nustatytų procesų, vertino, ar ir kaip pakeitimai gali paveikti skirtingas suinteresuotas šalis, ir priėmė sprendimą dėl jų pagrįstumo. „Investuok Lietuvoje“ nei vertinimo, nei sprendimo priėmimo procese nedalyvavo“, – teigiama „Investuok Lietuvoje“ atsakyme.

Gyventojų nerimą supranta, žada neteršti

Prieš pradedant gamyklos statybas turės būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, jis dar nėra pradėtas. Įmonės „Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostrauskas sako, kad bendruomenės susirūpinimą supranta, su jos nariais jau imta kalbėtis. Be to, vertinant poveikį aplinkai bus atliktas triukšmo bei taršos modeliavimas. Įmonė žada imtis priemonių, kad už gamyklos ribų būtų suvaldytas ne tik triukšmas, bet ir kvapai, dulkės.

„Mes esame pasiruošę įsiklausyti į pateikiamus argumentus ar klausimus ir į juos argumentuotai atsakyti“, – sako A. Ostrauskas.

Anot jo, gyventojai neturėtų baimintis ir dėl sumažintos vandenvietės. Esą atlikti skaičiavimai ir vertinimas parodė, kad uždaryti šiaurinį vandenvietės bloką, nenaudojamą jau daugelį metų, galima veiklą tęsiant ir plečiant pietinėje vandenvietės dalyje. Likusių gręžinių užtektų patenkinti tiek vandens rezervo, tiek gyventojų bei valstybės poreikiams didesne apimtimi, net jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų incidentas.

„Atsakingų institucijų sprendimu, perskirsčius vandenvietės apsaugos zonas, vandens debito daugiau nei pakanka visiems aplinkos, gyventojų ir valstybės interesams patenkinti. Tokius tyrimo rezultatus patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnyba, o šiuo metu minėti pakeitimai integruojami keičiant Vilniaus rajono bendrojo plano ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo specialiojo plano sprendinius“, – teigia „Homanit Lietuva“ vadovas.

Registrų centro duomenimis, šimtaprocentinis „Homanit Lietuva“ akcininkas yra Vokietijoje registruota bendrovė „Homanit Holding GmbH". Galutinis naudos gavėjas yra verslininkas Fritz Homann. Iš pradžių „Homanit Holding“ Lietuvoje planavo įsigyti „Grigeo“ antrinės bendrovės „Grigeo Baltwood" akcijas, tačiau prieš kelerius metus šių planų atsisakyta.

Rizika – vienuolikai Vilniaus vandenviečių

LRT šaltiniai Aplinkos ministerijoje tikina, kad pastaraisiais metais vandenviečių apsaugos klausimais einama „liberalizavimo keliu“.

Tiesa, ekspertų nuogąstavimais, būtent vandenviečių ir geriamojo vandens klausimas kol kas yra silpnoji vieta galimos nelaimės Astravo AE atveju.

Dar 2014 metais Aplinkos ministerijos iniciatyva atlikta studija parodė, kad neprireiktų nė paros, kol taršalai iš Astravo AE patektų į Nerį. O tai reiškia, kad būtų užterštos ir vandenvietės, aprūpinančios geriamuoju vandeniu.

„Bet kokie teršalai iš Astravo AE, patekę į Nerį, jau po 10–12 val. pasiektų šiaurines Vilniaus miesto vandenvietes, kurios yra tik 30 km atstumu nuo AE, o dar po kelių valandų – ir kitas miesto vandenvietes, esančias Neries pakrantėse“, – teigiama mokslininkų studijoje.

Anot studijos, Vilniuje Neries ir jos intakų slėniuose yra išžvalgyti ir įvertinti ypač dideli požeminio vandens ištekliai, čia susitelkusios vienos iš didžiausių šalies vandenviečių. Iš 20 tokių vandenviečių 11-a yra prie Neries. Be to, dėl sumažėjusio geriamojo vandens poreikio ne visos jos dirba. Bet kuriuo atveju šios 11 vandenviečių (Nemenčinės, Karveliškių, Virių, Pečiukų, Smėlynės, Turniškių, Verkių, Trinapolio, Vingio, Jankiškių, Bukčių) yra ypač svarbios centralizuotam Vilniaus geriamojo vandens tiekimui.

Mokslininkai rekomendavo paruošti gyventojų aprūpinimo švariu geriamuoju vandeniu praktinių veiksmų planą bet kokiais avariniais Astravo AE atvejais. Tačiau ministerijos iniciatyvos iki šiol kratosi.

Studijai nepakako duomenų

„Vilniaus vandenys“ pernai rugpjūčio 20 dieną kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybių studijos parengimo. Kreipimesi nurodyta, kad, reaguojant į hidrogeologų tyrimus ir vertinimus, Neries radiacinės taršos atveju būtina keisti Vilniaus miesto geriamojo vandens tiekimo schemą. Taip pat reikėtų keisti vandens tiekimo teritorijų ribas, atnaujinti neveikiančių vandenviečių eksploatavimą.

„To nepadarius nepavyktų užtikrinti nepertraukiamo vandens tiekimo visose Vilniaus miesto vandens tiekimo teritorijose, kadangi minėtos vandenvietės geriamuoju vandeniu aprūpina apie 73 proc. Vilniaus miesto vartotojų. Aprūpinti gyventojus vandeniu iš kitų šiuo metu eksploatuojamų vandenviečių būtų neįmanoma“, – buvo dėstoma rašte.

„Vilniaus vandenys“ Vyriausybės prašė „inicijuoti išsamios, moksliniais tyrimais ir skaičiavimais pagrįstos galimybių studijos parengimą, modeliuojant galimos avarijos Astravo AE scenarijus bei parengiant veiksmų planus, kaip gyventojams būtų užtikrinamas saugaus geriamojo vandens tiekimas“.

Tačiau jau po kelių dienų Vidaus reikalų ministerija pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad už vandens kokybę atsako Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o prevencijos planus turi parengti pačios savivaldybės. Be to, galimybių studijai esą nepakanka duomenų.

„Informuojame, kad nė viena institucija nepateikė VRM informacijos apie Lietuvos ar užsienio šalies mokslo instituciją, kuri galėtų atlikti tokią galimybių studiją ir parengti rekomendacijas dėl geriamojo vandens tiekimo saugumo“, – nurodė VRM.

Esą, Radiacinės saugos centro nuomone, modeliuoti galimos avarijos Astravo AE scenarijus būtų sudėtinga, nes nėra patirties vertinant šioje elektrinėje numatomų eksploatuoti tipo reaktorių galimas avarijas bei jų sunkumą, atitinkamai ir galimą taršos nutekėjimą į Neries upės baseiną.

Tuo metu Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad kokybiškai analizei parengti reikia patikimų duomenų apie galimą radionuklidų išmetimą ir į aplinkos orą, ir į Neries upę, o jų Lietuva neturi, nes Baltarusijos Respublika jų nepateikė. „Valstybinės atominės energetikos inspekcijos apskaičiuotų galimų radionuklidų išmetimų, naudoti galimai oro pernašai įvertinti, nepakanka minėtos studijos parengimui“, – buvo rašoma atsakyme „Vilniaus vandenims“.

Pozicijos dėl studijos parengimo Aplinkos ministerija nekeičia ir šiandien. Ji LRT pateikė atsakymą, kad įstatymai jos neįpareigoja aprūpinti gyventojų geriamuoju vandeniu. Institucijų veiksmai yra reglamentuoti 2012 metų Vyriausybės nutarimu „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“.

„Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių ar jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų funkcijos, nurodytos šiame plane, neapima gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu užtikrinimo ar geriamojo vandens tiekimo planavimo organizavimo“, – nurodo Aplinkos ministerija.

Anot jos, gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu funkcijos priskirtos savivaldybėms, kurios turi būti pasiruošusios planus.

„Vilniaus vandenys“ teigia, kad savo iniciatyva yra parengę du planus: jei įvyktų branduolinė avarija ir radiacinė tarša iš Astravo AE mus pasiektų per Neries upę, o kitas planas siejamas su tarša, jei ji pasiektų per atmosferą.

„Dalis planuose numatytų prevencinių priemonių jau įgyvendintos, kitas planuojame įgyvendinti ateinančiais metais. Deja, dėl planuose pateikiamos informacijos jautrumo (galimybės, kad šia informacija gali būti pasinaudota, siekiant pakenkti) planų atskleisti negalime“, – atsakymą pateikė bendrovė.

„Vilniaus vandenys“ pateikė savo atsakymą

Kaip vėliau ketvirtadienį LRT.lt atsiųstame pranešime teigė UAB „Vilniaus vandenys“, potencialiai avarijai Astravo AE yra ruošiamasi ir siekiama užtikrinti, kad blogiausio scenarijaus atveju Vilniaus miestas neliktų be vandens.

Teigiama, kad savo iniciatyva bendrovė yra parengusi du planus: vieną – jei įvyktų branduolinė avarija ir radiacinė tarša iš Astravo AE pasiektų per Neries upę, o kitas planas, siejamas su tarša, jei ji pasiektų Vilniaus apskrities teritoriją per atmosferą.

Planų paskirtis yra operatyviai sureaguoti ir atlikti prevencinius veiksmus, apsaugant ir išsaugant Vilniaus vandentiekio sistemą nuo galimo radiacinės taršos poveikio ir užtikrinant gyvybiškai būtiną dalinį paslaugos teikimą.

Dalis planuose numatytų prevencinių priemonių jau įgyvendinamos: suskaičiuoti vandenviečių, nepriklausančių Neries baseinui, pajėgumai, vertinamas vandens tiekimo schemos keitimo darbų mastas – hidraulinio modeliavimo taikymas, vamzdynų sužiedinimas.

„Vilniaus vandenys“ pranešime pabrėžia, kad Pagirių vandenvietė nėra vienintelė, esanti ne ant Neries upės baseino. Todėl Astravo AE nelaimės atveju, ji galėtų būti naudojama tik kaip vienas iš alternatyvių vandens šaltinių.

Be to, vertinant technologinius parametrus – esančių gręžinių ir išgaunamo vandens kiekį – ši vandenvietė yra viena iš mažųjų bendrovės eksploatuojamų vandenviečių. Iš viso bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 34 vandenvietes.

„Planuojamas Pagirių vandenvietės apsaugos zonų perskirstymas jokios įtakos vandenvietėje išgaunamai vandens kokybei ar kiekiui neturi. Prieš priimant sprendimą keisti vandenvietės apsaugos zonas buvo atlikta Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių ir apsaugos zonos įžvalgymo bei perskaičiavimo studija. Ją 2019 m. atliko UAB „Vilniaus hidrogeologija“.

Taip pat buvo įvertinta, ar vandenviečių apsaugos zonų perskirstymas būtų galimas techniškai (neprieštarautų LR įstatymams), ekonomiškai naudingas (išaugtų išgaunamo vandens kiekis) nebūtų pažeistas bendras visuomeninis interesas (įvertinta įtaka iš vandenvietės tiekiamo vandens kokybei)“, – rašoma LRT.lt atsiųstame pranešime.