LRT tyrimai

2020.12.10 05:30

Po tyrimo. Naujų ministrų prašymą stabdyti tarnautojų konkursus senoji valdžia išgirdo tik viena ausimi

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.12.10 05:30

Būsimi nauji ministerijų vadovai kreipėsi į nueinančią valdžią prašydami nutraukti tarpuvaldžiu organizuotus valstybės tarnybos konkursus. Kaip anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius, iki pasikeičiant valdžiai kai kurie ministrai pasirūpino artimų žmonių karjera, taip pat suskubo ieškoti naujų vadovų. Bet ne visi prašymai buvo išgirsti, konkursų karuselė visiškai nesustojo. 

Pasirodžius LRT tyrimui apie tarpuvaldžiu organizuotas naujų departamentų vadovų konkursus, paskirtoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į dabartinę ministerijos valdžią, prašydama sustabdyti kadrų paieškas, leidžiant naujai vadovybei pačiai apsispręsti, kokių žmonių reikia.

„Mes paprašėme nueinančios ministerijos vadovybės nutraukti ar sustabdyti visus paskutinės minutės sprendimus dėl naujų pareigybių ir kai kurie sprendimai buvo priimti“, – LRT teigė A. Armonaitė.

Anksčiau dabartinis ministerijos vadovas Rimantas Sinkevičius LRT sakė, kad raginimai stabdyti konkursus nėra privalomi ir skubiai organizuotose paieškose bėdos nematantis, tačiau ateinančios valdžios prašymus vis dėlto išgirdo. Nuspręsta nebeieškoti vadovų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) bei Inovacijų ir pramonės departamentui.

Kaip anksčiau rašė LRT, surasti MITA nuolatinį vadovą senoji valdžia esą nusprendė iki politinių permainų, nes įstaiga svarbi skirstant DNR plano lėšas. Pramonei atnaujinti per penkis MITA kuruojamus projektus iki 2021 m. turėtų būti padalyta 83,2 mln. eurų. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, MITA vadovo poste greičiausiai buvo norima matyti dabartinį laikinąjį direktorių, socialdemokratą Gintą Kimtį.

Bet visiškai sustabdyti paieškų karuselės kol kas nepavyko. Net keliose ministerijose paskutinėmis minutėmis pradėta ieškoti bene aukščiausių įstaigų pareigūnų.

Prašymas išgirstas ne iki galo

Paskutinę minutę, lapkričio 20 d., jau paskelbus naujosios valdžios kandidatus į ministerijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pradėjo ieškoti žmogaus į ministerijos vyriausiojo patarėjo poziciją. Tai vienas aukščiausių karjeros tarnautojų institucinių postų, prilyginimas generaliniam inspektoriui, teismo pirmininko patarėjui arba vyriausybės atstovui Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Beje, tokios pozicijos ministerijoje anksčiau nebuvo. Tai reiškia, kad vadovybė ne tik paskutinę akimirką paskelbė konkursą, bet iš esmės sukūrė naują darbo vietą. LRT šaltinių duomenimis, šiame poste gali būti matomas dabartinis R. Sinkevičiaus patarėjas Darius Liutikas, anksčiau ėjęs viceministro pareigas Žemės ūkio ministerijoje, vadovaujant Giedriui Surpliui.

Pats R. Sinkevičiaus patarėjas LRT sakė, kad šios pozicijos su nueinančia ministerijos vadovybe neaptarinėjo.

„Tikrai ne. Tikrai dalyvausiu keliuose konkursuose. Turiu patirties valstybės tarnyboje, dirbu 17 m. ir, manau, toliau tęsiu karjerą valstybės tarnyboje. Tai visų panašių galimybių, kur galėčiau tęsti tarnybą, dairysiuosi ir dalyvausiu konkursuose“, – sakė D. Liutikas ir patvirtino, kad yra pridavęs dokumentus vyriausiojo patarėjo postui užimti.

Už šį darbą ministerija pasiryžusi mokėti daugiausia, kiek leidžia įstatymai, t. y. nurodytas maksimalus atlyginimo koeficientas. Pati ministerija, paklausta, kodėl paskutinę minutę pradėjo ieškoti aukšto pareigūno, atsakė, kad dėl COVID-19 pandemijos padidėjo ministerijos krūvis.

„Ministerijos vyriausiojo patarėjo atranką vykdys nauja vadovybė. Vyriausiojo patarėjo pareigybė nėra politinio pasitikėjimo pareigybė ir niekaip nesusijusi su ministro kadencija. Konkursai skelbiami palaipsniui, ne vienu metu, siekiant pritraukti platesnį dalyvių ratą“, – rašoma atsakyme.

Būsima EIM ministrė A. Armonaitė stebisi tuo, kad vadovybė vienus konkursus pristabdė, tačiau šis – tebevyksta. Anot jos, nors galutinę atranką atliks pati, išrinktas žmogus gali likti šešėlyje.

„Jeigu nuoširdžiai norėjo papildyti komandą, reikėjo tai daryti anksčiau, nes buvo tam laiko ir pareigybė buvo tuščia. Aš nežinau, kam konkrečiai ieškoma žmogaus. Tarsi sakoma, kad dirbs su inovacijomis ir panašiai. Bet ar nebūtų logiška leisti naujai atėjusiai ministerijos vadovybei atsirinkti, ko reikia“, – LRT sakė A. Armonaitė.

Tai pačiai pareigybei surasti žmogų spalio pabaigoje, jau po rinkimų, pasišovė ir Teisingumo ministerija, kurios atstovai pabrėžia, kad konkursas organizuotas, kai rugsėjį šias pareigas užėmusi Rasa Svetikaitė buvo paskirta į teisingumo ir intelektinės nuosavybės atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.

„Laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Elvinas Jankevičius neplanuoja skirti ministerijos atstovo į konkurso komisiją, šią pareigą palieka būsimam ministerijos vadovui. Ministro komandos nariai – politinio patikėjimo valstybės tarnautojai – šiame konkurse neketina dalyvauti“, – dėstoma atsakyme.

Susisiekimo ministerijos konkursas sukėlė pasipiktinimą

Kaip anksčiau rašė LRT, rugsėjį skelbtas konkursas į Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo postą galėjo būti pritaikytas dabartinei ministro J. Narkevičiaus atstovei spaudai Aldonai Grinienei.

Tada A. Grinienė nepaneigė dalyvaujanti minėtame konkurse, tačiau plačiau komentuoti atsisakė. Dabar aiškėja, kad Valstybės tarnybos departamentas (VTD) atrinko du daugiausia balų surinkusius kandidatus šiai pozicijai užimti, vienas jų – J. Narkevičiaus patarėja. Tai LRT atskleidė net keli tame pačiame konkurse dalyvavę asmenys.

„Kai paskelbė balus, A. Grinienės net nebuvo skelbime. Pasakė, kad užėmė antrą vietą“, – rašoma laiške.

Kitas konkurso dalyvis teigė, kad laimėtojas nuo pat pradžių buvo aiškus.

„Kam reikalinga parodija organizuojant viešą konkursą, bereikalingai naudojant kitų kandidatų laiką ir daužant jų viltis laimėti, teikiant nusivylimą karjera valstybės tarnyboje“, – rašoma kitame laiške.

Taps A. Grinienė Komunikacijos skyriaus vadove, ar ne – turi nuspręsti jos dabartinis vadovas J. Narkevičius, nes, pasak VTD direktoriaus Gedimino Miškinio, galutinį sprendimą priima Susisiekimo ministerijos vadovybė.

Tiesa, J. Narkevičius jau kiek anksčiau pasirūpino, kad A. Grinienė jam pasitraukus iš ministerijos neliktų be darbo. Nors oficialiai A. Grinienė vis dar pristatoma kaip ministro patarėja viešiesiems ryšiams, iš tiesų ji jau kurį laiką įdarbinta Komunikacijos skyriaus patarėja. Nors tai nėra skelbiama viešai, šią informaciją patvirtino pati ministerija.

Tai reiškia, kad jeigu A. Grinienė nebūtų paskirta į konkursines pareigas, darbą ministerijoje vis tiek turėtų.

Paprašytas sureaguoti į kritiką organizuotam konkursui ir tai, kad esą laimėtojas jau galėjo būti numatytas, G. Miškinis atmetė priekaištus, jog procesas buvo angažuotas.

„Man sunku vertinti komisijos darbą. Čia reikėtų gilintis, peržiūrint viską konkrečiai. Tikrai nesu įsigilinęs į tą konkursą, bet jis tikrai buvo rimtas, ir kandidatai buvo rimti. Galima tik kelti klausimą, kaip jūs minėjote, ar įstaiga laiku pateikė prašymą skelbti konkursą“, – LRT sakė VTD vadovas.

A. Grinienė į žurnalistų nuolatinius skambučius, prašant pakomentuoti konkurso eigą, neatsakė. Susisiekti nepavyko ir su ministru J. Narkevičiumi.

Paskirtoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, po kurios sparnu atsidurs ir VTD, savų žmonių paskyrimus į ministerijų postus vadina sovietiniu palikimu.

„Tai blogai, ir tikrai manau, kad turėtų būti stabdoma visa tai, kas dabar pradėta ir bandoma skubos tvarka įgyvendinti. Atėję nauji žmonės į ministerijas galėtų užtikrinti, kad nebūtų susodinti artimi žmonės. Juolab kad vėliau gali kilti abejonių dėl tų žmonių kompetencijų“, – LRT sakė A. Bilotaitė.

Būsima ministrė teigia girdinti signalų, kad atrankas organizuojantis departamentas neatsispiria spaudimui.

„Mano pagrindinis principas – kad visos atrankos būtų daromos maksimaliai skaidriai, ir tos visos sovietinės nomenklatūrinės tradicijos, kai bandoma daryti spaudimą ir įtaką, kad tam tikrose pozicijose atsidurtų savi artimi asmenys, yra netoleruotinos“, – teigė paskirtoji vidaus reikalų ministrė.

Pats G. Miškinis sako, kad šiuo metu didelio spaudimo nejaučia, tačiau pripažįsta, kad ministerijų į atrankų komisijas paskirti žmonės gali daryti įtaką.

„Tarkim, paimkime dešimtbalę vertinimo skalę. Turim rekomendacijas, kaip reikia rašyti balus, bet labai daug kas priklauso nuo įstaigų, kurios deleguoja savo žmones. Visada balsavimas turi trūkumų“, – komentavo VTD direktorius.

Planuose – valstybės tarnybos reforma

Pristatydama naujosios vyriausybės programą, paskirtoji Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį į planus įvertinti dabartinę valstybės tarnybos padėtį.

„Viena didžiausių bėdų, dėl ko mūsų visos strategijos nesulaukia tokios sėkmės, kokios galbūt galėtų, vis dėlto yra tai, kad valstybės tarnybos, viešojo administravimo žmonės labai dažnai būna ir demotyvuoti ir nevertinami, kad tai darytų“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.

A. Bilotaitė sako, kad viešojo valdymo reforma – vienas prioritetinių jos darbų, nes esą valstybės tarnyba yra nugyventa.

„Kalbame apie valstybės valdymo kompetencijų centro atsiradimą, kuris būtų planuojamas steigti valstybės tarnybos departamento pagrindu. Šiuo metu departamentas atlieka atrankų funkciją, o mūsų tikslas, kad užsiimtų ir pačios tarnybos stiprinimu, motyvacinės sistemos kūrimu, žmogiškųjų išteklių valdymo diegimu ir apskritai monitoringu“, – naujus planus dėstė paskirtoji Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministrė.

Anot jos, dar viena naujiena – centralizuotas vadovų korpuso valdymo modelis. Teigiama, kad šiuo metu į vadovų postus pritraukti aukščiausios kompetencijos žmones ir išlaikyti juos įstaigose – labai sunku. Todėl, esą, reikia atskirai investuoti į vadovų grandį.

Tuo labiau šiuo metu didžioji dalis ministerijų ir departamentų vadovybės – politizuota. Tai reiškia, kad nueinanti valdžia, kaip rodo šių metų pavyzdžiai, tarpuvaldžiu bando įdarbinti politinio pasitikėjimo asmenis į saugias vietas, o nauji valdantieji kardinaliai keičia vadovų korpusą, siekdami sukurti savo komandos ratą.

„Keičiasi visas politinis korpusas. Jis apima ne tik politikus, bet ir politinio pasitikėjimo tarnautojus, kurie ėmėsi lyderystės valdant COVID-19 sukeltą krizę, nes trūko iniciatyvos valstybės tarnyboje. Trumpu laikotarpiu bus iššūkių dėl krizės valdymo, nes keisis ne tik ministrai, bet ir viceministrai, kancleriai, ministrų patarėjai ir kiti“, – LRT komentuoja TSPMI profesorius dr. Vitalis Nakrošis.

Kaip teigia mokslininkas, tarpuvaldis visuomet pasižymi dideliu aktyvumu įdarbinant savo rato žmones, todėl nueinanti valdžia turėtų susilaikyti nuo aukštesnių vadovų paskyrimų.

„Politizacija prasidėjo nuo G. Vagnoriaus vyriausybės, kai pradėjo keisti sovietinius kadrus valstybės tarnyboje. Ir tada mūsų politinėje sistemoje įvykdavo visiškas valdančiosios daugumos pasikeitimas, kuris keitė savo žmones, bet neinvestavo į pažangų valstybės valdymą“, – teigė V. Nakrošis.