LRT tyrimai

2020.12.09 05:30

LRT tyrimas. Verygos pažadas aprūpinti Lietuvą įranga bliūkšta – plaučių ventiliavimo aparatų įsigyta beveik perpus mažiau, nei planuota

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.12.09 05:30

Pavasarį paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalbėjo, jog Lietuva norėtų turėti ne mažiau kaip 1400 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Tuo metu jų esą buvo 900. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija įrangos įsigijo beveik perpus mažiau, nei planavo. Be to, dalis nupirktų aparatų Lietuvos iki šiol nepasiekė, už kitus, taip ir nepristatytus, pinigų grąžinimo laukta mėnesį.

Lietuvos koronaviruso epicentru jau vadinami Kėdainiai tik po pakartotinių kreipimųsi gruodžio pradžioje sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pažadėto dirbtinės plačių ventiliacijos (DPV) aparato. Ligoninei jis buvo skirtas dar lapkričio 12 d., Kėdainiuose atidarius 50 vietų COVOD-19 skyrių. Iki tol padėtį gelbėjo du DPV aparatai, nupirkti rajono savivaldybės lėšomis. Kitu atveju ligoninė nebūtų turėjusi jokios galimybės padėti sunkiems ligoniams.

Tyrimas trumpai

  • Apie būtinybę įsigyti dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų nueinanti Vyriausybė paskelbė įvedusi ekstremalią situaciją šių metų pavasarį. Tuo metu skaičiuota, kad Lietuvoje yra apie 900 DPV aparatų.
  • Kovo pabaigoje SAM vadovas A. Veryga Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą informavo apie siekį Lietuvoje turėti apie 1400 DPV aparatų. Toks skaičius numatytas ministerijai pateiktoje Anesteziologų ir reanimatologų draugijos rekomendacijoje, pagrįstoje pavasarine padėtimi Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje.
  • Kovo pabaigoje sudaryta 3,5 mln. eurų vertės sutartis su Kinijos bendrove „Jiangsu Sainty Machinery IMP&EXP Co. LTD” dėl 100-o DPV įrenginių pirkimo. Tačiau tiekėjai nutraukė sutartį. Pinigai Lietuvai grąžinti tik balandžio pabaigoje.
  • Ministras A. Veryga kovą skelbė apie ketinimus įsigyti 400 aparatų per Europos Komisijos skelbtus pirkimus. Tačiau gegužę SAM informavo Komisiją, kad pirks 100 DPV aparatų. Taip esą nuspręsta, įvertinus tuo metu buvusią epidemiologinę situaciją šalyje.
  • Sutartis su Europos Komisijos konkurso būdu atrinktu tiekėju „Vyaire Medical Products Ltd“ pasirašyta rugsėjį. Spalio mėnesį Lietuvą pasiekė 25 aparatai, tačiau kiti turėtų būti atgabenti iki metų pabaigos.
  • SAM skelbia, kad nuo ekstremalios situacijos paskelbimo nupirko 310 DPV aparatų. Dalis jų gydymo įstaigų dar nepasiekė.
  • Šiuo metu, kaip nurodo SAM, Lietuvoje yra daugiau kaip 1000 DPV aparatų.

„Sveikatos ministro įsakymu buvo lapkričio 12 dieną paskirtas aparatas, bet jo kol kas nesulaukėme, – prieš savaitę LRT aiškino Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas. – Dabar yra du aparatai, kuriuos savivaldybė nupirko. Jeigu ji būtų nenupirkusi – ką mes darytume? Reiškia, mes turėtume iš tos vadinamosios švarios reanimacijos paimti aparatus ir nebūtų kitiems ligoniams.“

Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo SAM, minėtas DPV aparatas Kėdainių ligoninei buvo pristatytas praėjusį ketvirtadienį, gruodžio 3 d.

Prieš tai Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius pasakojo, kad rajone nustatant vis daugiau susirgimų, į SAM dėl aparato pakartotinai buvo kreiptasi praėjusios savaitės pradžioje. „Su neoficialiomis žiniomis ten sakė, kad lyg ir tiekimo problemos, tiekėjas ten nespėja pristatyti ar dar kažkas panašaus“, – praėjusį trečiadienį dalijosi administracijos vadovas.

Pristatė didesnius aparatų poreikius

LRT Tyrimų skyrius iš SAM negavo tikslių duomenų, kiek lovų su DPV šiuo metu turi Lietuvos gydymo įstaigos. Pavasarį paskelbus ekstremalią situaciją, skaičiuota, kad tokios įrangos šalyje yra apie 900 vienetų. Dabar SAM nurodo, kad turi daugiau kaip tūkstantį DPV aparatų. Prieš kelis mėnesius žiniasklaidai SAM atstovai minėjo, kad tokių aparatų yra 1023.

LRT tyrimas. Ligoninių aprūpinimas įranga sukėlė abejonių: plaučių ventiliavimo aparatų įsigyta perpus mažiau, nei žadėta

„Remiantis Vyriausybės birželio mėn. patvirtintu COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių planu, esant kritinei epidemiologinei situacijai, vienam milijonui gyventojų privalo būti numatyta 300 lovų su DPV aparatais ir 1800 lovų – su deguonies tiekimu. Šį poreikį šiuo metu turimas DPV aparatų skaičius tenkina“, – rašoma LRT Tyrimų skyriui pateiktame SAM atsakyme.

Tačiau tame pačiame atsakyme minimi ir kiti skaičiai. Jais buvo grindžiami dar pavasarį planuoti DPV pirkimai, kurių apimtis turėjo būti gerokai didesnė, nei įvykdytų iki šiol.

Taigi, SAM nurodė, kad DPV poreikis buvo suformuluotas vadovaujantis 2020 m. kovo 30 d. Anesteziologų ir reanimatologų draugijos (ARD) raštu. Dokumente, rengtame kovo 25–27 d., rekomenduota, atsižvelgiant į pavasarinę Jungtinės Karalystės, Italijos ir Ispanijos patirtį, milijonui gyventojų planuoti ne 300, bet 400–500 DPV lovų.

„Esant sunkiai valdomam epidemijos augimui, blogiausio scenarijaus atveju galima buvo tikėtis, kad intensyvios terapijos/DPV lovų poreikis būtų siekęs 400 lovų vienam milijonui gyventojų. Kaip pavyzdį galime pateikti Jungtinę Karalystę, kur blogiausio scenarijaus pasiruošimui buvo planuojama 500 lovų milijonui gyventojų“, – apie teiktą nuomonę LRT raštu atsakė ARD pirkininkas Tomas Jovaiša.

Jis akcentavo, kad ruošiantis blogiausiam scenarijui draugijos klausta apie galimą maksimalų poreikį. „Pateiktas skaičius buvo mažesnis nei kitų Europos valstybių planuotas pesimistiškiausias scenarijus. Atsiradus naujų duomenų planai buvo koreguoti“, – nurodė profesorius.

T. Jovaiša taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis teiktų siūlymų atsispindi šiuo metu galiojančiame gydymo įstaigų atsako į COVID-19 plane. „Atradus efektyvesnes ankstyvojo gydymo priemones, antrosios bangos metu yra stebimas sumažėjęs intensyvios terapijos/DPV poreikis hospitalizuotiems pacientams (šiuo metu apie 7 proc.), todėl yra tikėtina, kad net ir labai sunkios antrosios bangos metu maksimalus intensyvios terapijos lovų skaičius bus apytiksliai 3 kartus mažesnis, nei prognozuota pirmosios bangos pradžioje. Tai atitinka pasirinktą kryptį stiprinti esamas reanimacines vietas centruose ir regioninėse bei rajonų ligoninėse“, – akcentavo jis.

Tuo pačiu ARD vadovas teigė: „Žinome, kad įprastinės deguonies terapijos poreikiui ir lovų skaičiaus planavimui buvo skirta daug dėmesio, ir kad šiuo metu jis yra pakankamas, bet pabrėžiame, kad tai nėra tiesioginė mūsų draugijos sritis“.

Tačiau kovo pabaigoje vykusiame nuotoliniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje pristatydamas planuojamus įsigijimus, ekstremalių situacijų vadovas – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirėmė būtent šiomis ekspertų rekomendacijomis. Ministras tuo metu akcentavo, kad nors Lietuvos situacija, vertinant koronaviruso plitimą, yra viena geriausių Europoje, rengiamasi „vidutiniškai blogam“ scenarijui, pagal tai ir planuojamas ir įrangos pirkimas.

„Tas vidutinis scenarijus, kuriam realistiškai ruošiamės ir perkame dabar tą DPV įrangą, tai mes jų norėtumėme turėti ne mažiau kaip kokį 1400, maždaug tiek norėtumėme įsigyti. Dabar 900 turime. <...> Baisiausiam scenarijui, sakau, nė viena šalis nėra pasiruošusi, jam nebūtų pasiruošusi ir Lietuva dėl labai objektyvių dalykų – neturėtumėme tiesiog tiek medikų ir tiek vietos su deguonimi, su įranga, jeigu būtų tokia griūtis“, – komiteto posėdyje pažymėjo jis.

Kovo pabaigoje, kai A. Veryga NSGK pristatė ministerijos planuojamus pirkimus, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko maždaug 18 COVID-19 atvejų. Šiuo metu Lietuva muša sergamumo rekordus: dviejų savaičių sergamumo rodiklis jau yra 993 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Pirkimą per Europos Komisiją sumažino

Kovo pabaigoje Seimo NSGK posėdyje kalbėdamas apie pasirengimą „vidutiniškai blogam“ pandemijos plitimo scenarijui, A. Veryga akcentavo, jog rengiantis įsigyti DPV aparatų, yra „kelios užsakymų linijos“. Pirmoji – bendri pirkimai per Europos Komisiją.

„Bet kadangi tikrai abejojama, ar sugebės nupirkti, ar tikrai viskas pavyks, nes tikrai yra procedūros labai ilgos, mes nelaukdami perkame patys tuos aparatus, turime informaciją apie įstaigas, kurios irgi pačios dalį perkasi, duodame joms leidimą. Mes turime tokį tikrą žinojimą apie 80 aparatų, 30 vienos firmos, 50 kitos, kurių Lietuvoje platintojai yra. Ir dabar su Kinija irgi kalbamės, ir Kinijoje esanti mūsų ambasadorė padeda, ieškome papildomai tų aparatų įsigyti. Turime papildomai dvi linijas, kurios leis apsisaugoti bent tiek, kiek yra įmanoma, nuo tokių grėsmių, kad vėl kažkas nesuveikė, ar kažkas kažko nepagamino ar nenupirko“, – parlamentarams aiškino ekstremalių operacijų vadovas.

Iš tiesų dar kovo 17 d. Vyriausybė, remdamasi Finansų ministerijos parengtu projektu, paskelbė apie ketinimą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų skirti 14 mln. eurų SAM dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams įsigyti. Po savaitės SAM pranešė apie planus per Europos Komisijos organizuojamą centralizuotą pirkimą įsigyti 400 vienetų DPV aparatų. Tačiau aiškėja, kad šia galimybe SAM pasinaudojo gerokai mažesne apimtimi, nei skelbė viešai.

„Europos Komisija nuo vasario pabaigos paskelbė kelis kvietimus tiekėjams teikti pasiūlymus dėl medicininės įrangos ir asmens apsaugos priemonių. Kvietimas teikti pasiūlymus dėl dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų (kartu ir dėl akinių, veido skydelių, kaukių) buvo paskelbtas kovo 17 d. Po tokių kvietimų teikti pasiūlymus Europos Komisija pasirašo susitarimus su tiekėjais, kad valstybės narės galėtų užsisakyti konkrečios reikiamos įrangos ir priemonių“, – atsakyme LRT Tyrimų skyriui nurodė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė.

Ji taip pat pažymėjo, kad valstybių narių dalyvavimas bendruose viešuose pirkimuose yra savanoriškas.

„Sprendimą dėl dalyvavimo pirkimuose ir dėl užsakomo įrangos kiekio kiekviena ES valstybė narė priima pati, nesikonsultuodama su Europos Komisija. Dėl užsakomo įrangos kiekio kiekviena valstybė narė į įrangos tiekėją kreipiasi tiesiogiai. Europos Komisija neturi informacijos apie Lietuvos numatytą įsigyti DPV aparatų kiekį“, – rašė ji.

SAM pateiktuose atsakymuose LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad kovo mėnesį iš tiesų pateikė paraišką įsigyti 400 vnt. DPV per bendruosius pirkimus. Bet paskui nuomonė, akivaizdu, pasikeitė.

„Šių metų gegužės mėn. paprašyta patikslinti perkamą kiekį SAM, įvertinusi tuo metu buvusią epidemiologinę situaciją šalyje, patikslino, kad perkamas DPV kiekis yra 100 vnt.“, – rašoma ministerijos atsakyme.

SAM nurodo, kad sutartį su Europos Komisijos konkurso būdu pasirašė rugsėjį – tokiu būdu įsigyta 100 DPV aparatų. Tačiau didžioji dalis šios įrangos Lietuvą apsiekti turėtų iki metų pabaigos.

Pinigus pervedė, įrangos negavo

Ne ką geriau SAM sekėsi ir su A. Verygos minėta antrąja apsirūpinimo įranga linija. Tik tada, kai Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva buvo atverti pavasarį sudarinėtų COVID-19 pirkimų duomenys, paaiškėjo, kad SAM pavaldus Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) dar kovo pabaigoje sudarė 3,5 mln. eurų vertės sutartį su Kinijos bendrove „Jiangsu Sainty Machinery IMP&EXP Co. LTD” dėl 100-o DPV įrenginių pirkimo.

Pagal sutartį, visa numatyta pirkimo suma tiekėjui buvo pervesta sutarties pasirašymo dieną, tačiau užsakyti aparatai Lietuvos taip ir nepasiekė. „Tiekėjas po sutarties sudarymo savaitės informavo dėl sutarties nutraukimo. Oficiali priežastis buvo įvardinta, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų“, – LRT Tyrimų skyriui atsakė SAM.

Ministerijos teigimu, šią bendrovę rekomendavo Lietuvos ambasada Kinijoje. Kaip LRT Tyrimų skyriui raštu pažymėjo tuometinė ambasadorė Ina Marčiulionytė, tuo metu Kinijoje dėl aparatų vyko tikros lenktynės, juos vieni tiekėjai perpirkinėjo iš kitų.

„Mes ieškojome aparatų per visus turimus kontaktus Kinijoje ir siuntėme specifikacijas į Vilnių, kad specialistai patikrintų. Jums turbūt sunku tai įsivaizduoti, bet derinant pirkimus aparatai buvo perperkami per valandą ar dvi... Šią kompaniją rado kažkuris iš mūsų kinų kontaktų, bet jei gerai prisimenu, jie irgi buvo tarpininkai, kas Kinijoje yra beveik norma... Džiaugėmės, kad pavyko sudaryti sutartį, kad pirma dalis prekių bus pagaminta per mėnesį, ne per 3–4, kas buvo norma tuo metu. Deja, mėnesio gale jie mums – ambasadai – pranešė, kad negalės atlikti užsakymo ir grąžina pinigus. Mes dar bandėme juos įkalbėti, kad gal kiek pavėlintų, bet visgi pagamintų, jie kažką minėjo, kad lyg vyriausybė ima didelį užsakymą ir jie negalės užsakymo atlikti. Bet iš kitų ambasadų irgi girdėjau, kad tuo metu tos istorijos buvo nuolat“, – nurodė diplomatė.

Lietuvos sumokėti pinigai – 3,5 mln. eurų – visą mėnesį šildė kinų įmonės kišenę. Visą sumą tiekėjas, SAM teigimu, grąžino tik balandžio 23 d.

Nepasisekė ir pačios SAM planuotas pirkimas įsigyti 7 vienetus DPV aparatų iš bendrovės „Hospitex diagnostic Kaunas“. Pagal balandžio 1-ąją sudarytą sutartį už pirkinį SAM ketino mokėti beveik 245 tūkst. eurų, sutikdama įrangos laukti iki vasaros pabaigos.

„Šį įmonė sutartį nutraukė, informavusi, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ir sumokėtą avansą grąžino. Įmonė buvo pasirinkta, gavus pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad turi DPV ir turima įranga tenkina keliamus reikalavimus (pavasarį buvo daug tiekėjų, siūlančių DPV, kurie mūsų gydytojų ekspertų vertinimu nebuvo geri ar tinkami COVID-19 sergančiųjų gydymui)“, – nurodė SAM.

Dalies prekių dar laukia

SAM nurodo, kad nuo ekstremalios situacijos paskelbimo nupirko 310 DPV aparatų. Pati ministerija dar kovo pabaigoje neskelbiamų derybų būdu, taikydama ypatingą skubą, iš bendrovių „Sorimpeksas“ ir „AmberCell Solutions“ įsigijo 110 aparatų už 1,6 mln. eurų. Šios prekės, kurias bendrovės turėjo pristatyti iki vasaros pabaigos, teigiama, jau išdalytos penkių regionų įstaigoms.

Dar 200 DPV aparatų įsigyta per pavaldų Ekstremalių sveikatai situacijų centrą (ESSC). Rugpjūtį dvi sutartys dėl 100 aparatų tiekimo už maždaug 2,3 mln. eurų sudarytos su įmonėmis „Tradintek“ ir „AMI sprendimai“. SAM teigia, kad aparatai pristatyti lapkričio 10 d., o visa įranga – sukomplektuota ir kokybiška.

Taip pat SAM nurodo, kad rugsėjį ESSC pasirašė jau minėtą sutartį su Europos Komisijos konkurso būdu atrinktu tiekėju „Vyaire Medical Products Ltd“ dėl dar 100 DPV aparatų. Spalio mėnesį Lietuvą pasiekė 25 aparatai, kiti turėtų būti atgabenti iki metų pabaigos.

„Svarbu paminėti, kad šiuo metu vyksta DPV lovų plėtra, nuolat yra plečiamas jų kiekis, gydymo įstaigoms yra paskirstyti papildomi 200 DPV“, – LRT nurodė SAM patarėjas Marius Čiurlionis.

Tačiau LRT kalbintos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nurodė, kad šalia jau turėtų 200 DPV per SAM aprūpinimą juos iki lapkričio pasiekė penki aparatai. Dar 24 vienetai šios įrangos pristatyti tik paskutinėmis lapkričio dienomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos nurodė iki lapkričio vidurio iš SAM gavę 4 DPV. Pastarosiomis savaitėmis šiai įstaigai skirta dar 19 aparatų, bet iki praėjusios savaitės pabaigos gauta tik 10.

Kalbėjo apie mažą susidomėjimą

Apie tai, kad Lietuvai kyla sunkumų apsirūpinant DPV aparatais, LRT Tyrimų skyrius rašė dar kovą.

Tuo metu Lietuvoje veikiantys tiekėjai tvirtino, kad turėti aparatai jau parduoti, o nauji gali keliauti ne vieną mėnesį.

Tuo metu LRT kalbinti verslininkai užsiminė ir apie ne vienus metus nutylėtą problemą – jų teigimu, šalies gydymo įstaigos anksčiau pirko brangią įrangą, tačiau jos nenaudojo. „Aparatai stovi tarsi parodoje“, – tikino pašnekovai.

Jie sakė, kad kai kuriose rajonų ligoninėse brangi įranga buvo nupirkta, bet nenaudota ar mažai naudota net 10 metų. Tokiems prietaisams esą sunku parūpinti tiek atsargines dalis, tiek užtikrinti jų remontą.

Iki kovo 18 d. iš viešųjų pirkimų portalo Kontraktai.eu surinkti duomenys rodė, kad SAM tuo metu nebuvo paskelbusi jokio viešo pirkimo, susijusio su DPV įrangos įsigijimu. Paskutinį kartą prieš paskelbiant ekstremalią situaciją DPV aparatą ilgalaikei dirbtinei plaučių ventiliacijai su atjunkymo funkcija SAM už 38,7 tūkst. eurų pirko 2019 m. lapkritį iš įmonės „Tradintek“.

Kur kas didesnės apimties pirkimas įvyko 2017 m. lapkritį. Tąkart SAM iš bendrovės „AMI sprendimai“ įsigijo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų už beveik pusę milijono eurų.