LRT tyrimai

2020.12.07 05:30

LRT Tyrimas. Verygos nurodymai stumia greitąsias pirkti paslaugas iš vienos įmonės

Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.12.07 05:30

Spalį trys Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotys nusprendė pradėti naudotis valstybės teikiamu radijo ryšiu ir informacine sistema. Taip siekiama sutaupyti ir išvengti pirkimo iš vienintelės nuolat konkursus laiminčios privačios įmonės.

Tuo pat metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tris mėnesius ignoravusi GMP stočių prašymus padėti, per kelias dienas parengė ir išleido įsakymą, užkertantį kelią tokiems GMP planams. Nors Seimo Antikorupcijos komisija įpareigojo ministeriją šiuos įsakymus atšaukti, ši aiškina, kad to padaryti kol kas negali.

Tyrimas trumpai

  • Telšių apskrities GMP stotys, norėdamos sutaupyti, nusprendė pradėti naudotis ne privačių įmonių, o valstybės teikiamomis ryšio paslaugomis pranešimams perduoti.
  • Tai padaryti buvo galima tik pasirašant sutartį dėl dispečerinių paslaugų su Panevėžio GMP stotimi, nes tai vienintelė dispečerinė, dirbanti su valstybės teikiamu ryšiu ir informacine sistema.
  • Sveikatos apsaugos ministras A. Verygos per dvi dienas parengė ir pasirašė įsakymą, užkirtusį kelią pasirinkti GMP stotis. Įsakymas nederintas su nė viena suinteresuota įstaiga.
  • 4 iš 5 didžiųjų GMP dispečerinių ryšio paslaugas perka iš UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir UAB „Dekbera“.
  • „Tarptautinės skubiosios medicinos akademijos“ akcininkai yra trys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medikai.
  • Seimo Antikorupcijos komisija yra pripažinusi, kad A. Verygos įsakymas yra palankus verslui ir užkerta galimybę taupyti valstybės lėšas.
  • Nuo 2015 m., kai nuspręsta, kad GMP turi būti prijungta prie bendros BPC sistemos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinės įmonėms TSMA ir „Dekbera“ sumokėjo 14,7 mln. eurų.
  • Perėjimas prie bendros BPC sistemos stringa, nes UAB „Dekbera“ skundžia konkurso sąlygas.

Telšių apskrities GMP stotys vasarą nusprendė atsisakyti privataus verslo teikiamų ryšio paslaugų iškvietimams perduoti ir pradėti naudotis nemokamu valstybės teikiamu ryšiu. Taip siekta taupyti įstaigų lėšas, nes kiekvienais metais privačioms bendrovėms sumokėdavo po daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Be to, jau ne vienus metus kalbama apie tai, kad netrukus visa greitoji medicinos pagalba prisijungs prie Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir privačių įmonių paslaugomis naudotis nebereikės.

Nors dar liepą įstaigos SAM siuntė klausimus kaip galėtų tai padaryti, jokių atsakymų nesulaukė. Tačiau, likus kelioms dienoms iki planuoto perėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, užkirtusį kelią mažosioms GMP atsisakyti privataus verslo paslaugų.

Kadangi Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos GMP dispečerinės dirba su tomis pačiomis įmonėmis – UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“(TSMA) ir UAB „Dekbera“ – GMP stotys, gaunančios pranešimus per šias dispečerines, taip pat privalo pirkti paslaugas iš tų pačių tiekėjų, nes kiti negali pasiūlyti suderinamos įrangos.

Seimo Antikorupcijos komisija pripažino, kad ministro įsakymas neteisingas, nes užkerta kelią GMP stotims taupyti lėšas. Politikai nurodė atšaukti įsakymą, tačiau SAM sako, kad to padaryti dabar negali, ir toliau palieka galioti dviem privačioms įmonėms naudingą tvarką.

STT pavasarį įvertino, kad GMP stotys permoka už paslaugas jas įsigydamos iš privačių įmonių, kai valstybė tokias pačias siūlo nemokamai.

TSMA, valdoma trijų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medikų, jau ne kartą figūravo istorijose, sukėlusiose klausimų dėl galimo šios įmonės užnugario ministerijoje. O UAB „Dekbera“ visada laimi konkursuose kartu su TSMA.

Norėjo sutaupyti

Birželį Telšių GMP stotis vykdė viešąjį konkursą programinės įrangos paslaugoms pirkti. Tačiau, kaip teigia stoties vadovė Laima Jurytė-Zakarauskienė, paaiškėjo, kad mažiausią kainą pasiūliusi įmonė paslaugos teikti negalėtų, nes jos programinė įranga nesuderinama su ta, kurią naudoja Šiaulių GMP dispečerinė, aptarnaujanti Telšių GMP ir perduodanti jai iškvietimus.

„Kai dirbome su Šiaulių dispečerine, turėjome galimybę pirkti paslaugas tik iš TSMA. Būtent tai ir lėmė, kad tiekėjas, pasiūlęs mažesnę kainą, negalėjo teikti paslaugos, nes neturi integruotos programinės įrangos, reikalingos Šiaulių dispečerinei“, – situaciją aiškino L. Jurytė-Zakarauskienė.

Telšių GMP turėjo ir vienintelį ryšio tiekėjo pasirinkimą – UAB „Dekbera“, nes ši taip pat teikia paslaugas Šiaulių GMP dispečerinei. Per metus šioms dviem įmonėms Telšių GMP sumokėdavo daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

Telšių GMP pradėjo domėtis, kaip galėtų pereiti prie nemokai valstybės teikiamo ryšio. Vienintelė galimybė – pasirašyti sutartį su Panevėžio GMP stotimi dėl dispečerinės paslaugų. Dar liepą prasidėjusios derybos tarp Telšių apskrities GMP stočių, rajonų vadovų ir Panevėžio miesto mero buvo sėkmingos. Sutarta, kad nuo lapkričio visa Telšių apskritis jungsis prie Panevėžio GMP dispečerinės, kuri perduos GMP stotims iškvietimus. Tai turėjo suteikti galimybę GMP stotims pradėti naudotis nemokamu Vidaus reikalų ministerijos radijo ryšiu ir BPC informacine sistema.

SAM ignoravo, o tada neleido

LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad dar liepą Telšių GMP stotis oficialiu raštu kreipėsi į SAM, prašydama padėti išspręsti finansines problemas. Rašte išdėstytos išlaidos privačioms įmonėms, teikiančioms ryšio paslaugas, ir prašyta padėti derėtis su tiekėjais dėl mažesnių įkainių. Taip pat iškelta idėja dėl galimybės jungtis prie nemokamo valstybinio ryšio ir prašyta patarimų, kaip būtų galima tai įgyvendinti.

Šis pagalbos prašymas ministerijai išsiųstas liepos 2 d. Tačiau SAM atsakymas apie tai, kad raštas gautas ir užregistruotas, atkeliavo tik po trijų mėnesių – spalio 9 d., kai Telšių GMP stotis jau buvo pasirašiusi sutartį su Panevėžio GMP dispečerine ir ruošėsi perėjimui.

Tačiau SAM spaudos tarnybos atsakymuose LRT Tyrimų skyriui teigiama, kad ministerija apie GMP stočių planus oficialiai nebuvo informuota. Tikina, kad sprendimą pakeisti dispečerinę gali priimti tik rajono taryba.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad SAM iki šiol nėra gavusi savivaldybių tarybų sprendimų dėl greitosios medicinos pagalbos dispečerinės paslaugų teikimo Telšių ir Mažeikių rajone perdavimo iš VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo pavesti teikti minėtas paslaugas VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos stočiai, nors realiai tai daroma nuo š. m. spalio 30 d.“, – rašoma SAM atsakyme.

Kodėl ministerija ignoravo GMP stočių prašymą padėti ir konsultuoti, kaip būtų galima pereiti į nemokamą valstybės teikiamą ryšį, SAM kol kas neatsakė.

Tačiau, likus kelioms dienoms iki GMP stočių suplanuoto perėjimo į valstybinį ryšį, pasirodė per dvi dienas ministro A. Verygos parengtas įsakymas, kuriuo užkertamas kelias tokiems planams. Jame įtvirtinamos griežtos ribos, kokia GMP stotis su kuria GMP dispečerine turi dirbti. Taip pat numatoma, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) apmokėjimas už paslaugas skirstomas tik pagal nustatytas teritorijas.

Dėl to susidaro situacija, kad nors Panevėžio GMP stotis teikia dispečerinės paslaugas Telšių ir Mažeikių GMP stotims, apmokėjimas už tai skiriamas Šiaulių GMP stočiai, kurios teritorijoje yra šie rajonai.

„Mes juk viską pradėjome anksčiau, nei įsakymas įsigaliojo. Prašėm, kad mums bent Telšius „įdėtų“. Juk mes darbus pasiruošimo jau nuo liepos pradėjom. Nieko, jie rašo tuos pačius raštus, kartoja tą patį per tą patį“, – sakė Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė.

„Mes privalome vykdyti teisės aktus. Kai pasirašėm sutartį, šito įsakymo dar nebuvo. Jei būtume žinoję, kad jis bus, galbūt būtume kažkokiu kitu keliu ėję, kažkaip kitaip problemą sprendę. O jis atsirado prieš akis, prieš pat pradedant teikti paslaugas. Ir visiems žinant, kad esam pasirašę sutartį. Ir iki šiol mums nesmagu, dirbam su dviem įrangom“, – pasakojo L. Jurytė-Zakarauskienė.

Asmeninio pobūdžio žinutės

Minėto įsakymo projektas registruotas spalio 27 d., o jau kitą dieną ministras A. Veryga jį pasirašė, nors dokumentas, remiantis Seimo Antikorupcijos komisijos išvada, nebuvo derintas nė su viena suinteresuota institucija – VLK, GMP stotimis, BPC.

Komisijos išvadoje rašoma, kad šiuo sprendimu užkirstas kelias Telšių apskrities GMP stotims sutaupyti valstybės lėšas ir jos „toliau privalės pirkti paslaugą iš privačių asmenų, kai tokia paslauga galėtų būti teikiama nemokamai“.

Komisijos išvadoje taip pat nurodoma, kad įsakymą rengė ministerijos atstovė Viktorija Buzytė dėl to, kad gavo GMP asociacijos kreipimąsi, tačiau nepaaiškino, kodėl buvo taip skubėta.

Antikorupcijos komisijos posėdyje V. Buzytės teirautasi ir apie pasklidusią informaciją, esą ji rašė grasinančias žinutes GMP įstaigų vadovams. Valdininkė paaiškino, kad žinutės buvo privataus pobūdžio, nes jos santykiai su GMP įstaigų atstovais draugiški.

„Labai nustebino ministerijos atstovės V. Buzytės, kurios pavardė yra po visais raštais, pozicija. Užuot klausus, diskutavus, kodėl tokie procesai vyksta. Nes tikrai, kai mes šitą klausimą pakėlėme, paaiškėjo, kad tema labai skaudi, tik neaišku kam“, – sakė L. Jurytė-Zakarauskienė.

V. Buzytės palankumu vienai įmonei stebisi ir Plungės rajono meras Andrius Klišonis.

„Manau, šios paslaugos teikėjai yra suradę užuovėją SAM. Tai labai aiškiai pasimatė, kai buvo Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis, kai ministerijos atstovė V. Buzytė bandė kiek argumentuoti, kodėl ministerija draudžia Panevėžio GMP dispečerinei suteikti paslaugas Telšių apskrities savivaldybės greitosioms. Manau, tai, švelniai kalbant, neskaidrumo pavyzdys“, – svarstė A. Klišonis.

Antikorupcijos komisija įpareigojo A. Verygą atšaukti įsakymą ir situaciją įvertinti iš naujo. Tačiau SAM sako, kad įsakymas galės būti atšauktas tik tada, kai rajonų tarybos nuspręs, jog leidžia GMP stotims pradėti naudotis ne Šiaulių, o Panevėžio dispečerinės paslaugomis.

V. Buzytė į LRT klausimus asmeniškai atsakyti nenorėjo, pasiūlė kreiptis į SAM spaudos tarnybą. Ši paragino atskirai ministerijos darbuotojų nekalbinti, nes jie į klausimus neatsako.

Ministro įsakymas – po GMP asociacijos kreipimosi

Kaip Seimo Antikorupcijos komisijoje tikino V. Buzytė, A. Verygos įsakymas parengtas, kai buvo gautas GMP asociacijos kreipimasis.

Dabar jau buvęs GMP asociacijos vadovas, vadovaujantis ir Kauno GMP stočiai, Nerijus Mikelionis sako, kad asociacija prašė ministerijos išaiškinimo.

„Asociacijos Valdyba niekada nesikreipė dėl įsakymo poreikio, draudžiančio ar leidžiančio GMP stotims pasirinkti GMP dispečerinę. Asociacijos Valdyba yra persiuntusi Šiaulių GMP raštą dėl situacijos Telšių apskrityje SAM, prašydama pateikti nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos“, – rašoma N. Mikelionio atsakyme.

Jis tikina, kad asociacija negali daryti įtakos pasirenkant dispečerinę, tačiau sako negavęs jokio oficialaus įtaigų kreipimosi dėl susidariusių problemų.

„Kiekviena GMP įstaiga tiekėją pasirinkusi pagal savo priimtas procedūras ir tvarkas. Problemos, su kuriomis susiduria GMP stotys, yra sprendžiamos, tai patvirtina Valdybos posėdžių protokolai, susirašinėjimai su SAM ir pačiomis įstaigomis, tačiau LGMPĮA valdyba nėra gavusi oficialių narių kreipimųsi šiuo klausimu“, – teigia N. Mikelionis.

GMP stotys stebisi, kodėl su jomis pačiomis, asociacijos narėmis, jos vadovas N. Mikelionis nebendravo ir nesigilino į problemas.

„Jausmas toks, kad asociacijai nerūpi mažosios GMP įstaigos. Ji gina tik didžiųjų GMP įstaigų vadovus. Informavau asociacijos vadovą N. Mikelionį, kad ruošiamės, kalbama su vadovais, kad pasirinktume kitą paslaugos teikėją. Jis net nesureagavo, net nesikreipė, nepaklausė, kodėl visa apskritis išeina. Ir nesusikalbėjimas, ir protegavimas asociacijos tų dviejų privačių įmonių interesų matomas labai stipriai“, – sakė Plungės GMP stoties vadovė Rasa Mončienė.

N. Mikelionis su tokiais kaltinimais nesutinka. „Pagal LGMPĮA įstatus, GMP Valdybą sudaro 5 didžiųjų ir 5 mažųjų GMP atstovai, kuriuos renka visuotinis LGMPĮA suvažiavimas. Absoliučiai visi teisės aktai, nutarimai ar įsakymai Valdybos pritarimą gauna tik po svarstymo. Valdyboje. LGMPĮA Valdyba ir pirmininkas niekada neprotegavo jokios įmonės“, – sako N. Mikelionis.

Plungei išeiti neleido – pinigus moka ir toliau

Iš trijų GMP stočių, panorusių pradėti naudotis valstybiniu ryšiu, tai pavyko padaryti tik dviem – Telšių ir Mažeikių. Plungei to padaryti neleido rajono taryba.

Nors remdamiesi lygiai tokia pačia tvarka, dispečerinę kiek seniau pakeitė kelios kitos savivaldybės: Anykščių, Marijampolės, Kazlų Rūdos. Dabar SAM ir Šiaulių GMP dispečerinė kreipėsi į Plungės rajono tarybą su reikalavimu dėl to balsuoti.

Šiaulių GMP stoties vadovė Eugenija Kukaitienė tvirtina, kad nėra prieš mažųjų GMP perėjimą kitur, tačiau pranešti apie tai reikėjo anksčiau, o ne paskutinę dieną. „Niekas nepagalvojo, kad gali kažkas po truputį, po gabaliuką atsignybti. Aš sutinku su viskuo, tegul jie tik praneša. O ne likus mėnesiui. Jie nieko net neužsiminė, kad ruošiasi išeiti. Telšiai supyko dėl atjungimo pavasarį“, – sako Šiaulių GMP stoties vadovė Eugenija Kukaitienė.

„Tai nėra dispečerinės pasirinkimas. Tai paslaugos teikėjo pasirinkimas eiti ten, kur siūlo kokybiškas ir nemokamas arba mažiau apmokamas paslaugas. Man nesuprantamas ir ministerijos, ir savivaldybės nepritarimas. Tikrai jaučiu ir spaudimą, ir manipuliavimą. Kaip šitaip gali būti, kai norima sutaupyti, o neleidžiama“, – sakė R. Mončienė.

Plungės rajono meras sako pats iškėlęs idėją, kad reiktų pasirinkti kitą paslaugos tiekėją ir nešvaistyti PSDF lėšų.

„Iš dispečerinių paslaugų vienintelis Panevėžys naudojasi valstybiniu ryšiu, ir tas ryšys yra GMP stotims nemokamas. Tuo labiau kad Panevėžio GMP paslaugas teikia ne tik Panevėžio apskričiai, bet ir Anykščių savivaldybei, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybei, dar Kalvarijos, man atrodo“, – sako A. Klišonis.

Tačiau Plungės rajono taryba nusprendė kol kas nepritarti vietos greitosios perėjimui prie valstybinio ryšio, keičiant tiekėją. Tai, pasak mero, padaryta taryboje daugumą turinčių „Vieningos Plungės“ ir konservatorių balsais, o didelį dėmesį šiam klausimui rodė vienas konkretus valdančiųjų atstovas – medikas ir „Vieningos Plungės“ atstovas taryboje Raimondas Doviltis. Taip pat A. Klišonis stebėjosi ir SAM pozicija reikalaujant, kad paslaugos teikėjas būtų pasirenkamas tik po to, kai tam pritars rajono taryba.

„Ministerijos pozicija labai neaiški. Arba tiesiog, nenoriu vartoti, kol neturiu aiškesnių argumentų, neskaidri. Nes ministerija reikalavo, kad būtų priimtas tarybos sprendimas, nors vietos savivaldos įstatymas nereikalauja, kad taryba priimtų sprendimus. Tai vien GMP direktoriaus kompetencijos sritis, nes tai paslaugų pirkimo sutartis. Ministerija reikalavo tarybos sprendimo, kad užvilkintų laiką. Tai, manau, daroma vien tam, kad privatūs ryšio paslaugų teikėjai užsitikrintų dideles pajamas iš šios svarbios srities“, – sako A. Klišonis.

Susisiekus su R. Dovilčiu, jis tvirtino, jog rūpinasi GMP dirbančiais žmonėmis. „Tai 16 žmonių, kurie dirba Šiaulių greitojoje klausimas. Tie darbuotojai turi žinoti, ką dirbs po savaitės. Tai buvo išmesta per dvi dienas, darbuotojai netenka darbo, tie 16 žmonių“, – sakė R. Doviltis.

Jo minimi 16 žmonių yra klasterinės GMP brigados darbuotojai. Tačiau, pasak Plungės GMP stoties vadovės, šie žmonės darbe reikalingi. „Klasterinės brigados poreikis niekur nedingsta. Koks skirtumas, iš kur gaunam pranešimus, Šiaulių ar Panevėžio“, – sakė R. Mončienė.

Be to, R. Doviltis aiškina, kad VRM ir BPC teikiamos paslaugos nėra visiškai nemokamos, nors GMP stotims jos nekainuoja. Jis taip pat įžvelgia sąmokslą, siekiant užvaldyti rinką.

„Automatiškai išeis (į valstybinį ryšį, kai GMP bus prijungta prie bendros BPC sistemos, – LRT past.). Kam mes keliam tą klausimą? Juk buvo pasakyta, kad visi išeis prie bendro ryšio. Ko išvis tą problemą keliam? Ne čia problema. Jūs pasižiūrėkit giliau. Nori pasiimti rinką liberalai, o paskui už to stovės dideli užsakymai ir pirks už europinius pinigus. Pamatysit“, – sako R. Doviltis.

Dabar, pasak mero, planuojama iš naujo svarstyti šį klausimą, kad būtų galima pradėti naudotis valstybiniu ryšiu nuo sausio.

STT vertinimas – lėšos švaistomos

Keturios didžiosios GMP stotys, atliekančios ir dispečerinės funkcijas, – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – paslaugas perka iš įmonių „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir „Dekbera“. Dėl to visos mažosios GMP stotys, priskirtos prie didžiųjų dispečerinių, taip pat privalo pirkti paslaugas iš tų įmonių, nes kitų bendrovių programinė įranga nebus suderinama su naudojama dispečerinės, kad būtų galima perduoti iškvietimus.

Vienintelė Panevėžio GMP ryšio ir programinės įrangos paslaugas gauna iš valstybės.

Kaip rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimas, valstybė permoka už tokią situaciją. Anot STT išvados, teisės aktuose palikta per didelė laisvė GMP dispečerinėms pasirinkti, kuo naudotis – privačių įmonių ar valstybės teikiamomis paslaugomis.

Dėl to, remiantis STT skaičiavimais, panašų gyventojų skaičių aptarnaujančių Klaipėdos ir Panevėžio GMP dispečerinių išlaidos skiriasi tris kartus. 2019 m. Panevėžio GMP paslaugoms išleido 71 tūkst. eurų, o Klaipėdos GMP – 233 tūkst. eurų.

Panašios pagal aptarnaujamų gyventojų skaičių Klaipėdos ir Panevėžio GMP per pastaruosius 2 metus išleido pinigų ryšio paslaugoms.

Taip yra todėl, kad Panevėžio GMP ryšio ir informacinės sistemos paslaugas gauna nemokamai, o iš privataus verslo perka tik papildomą programinę įrangą. O Klaipėdos GMP visas paslaugas perka iš privačių tiekėjų.

Šiaulių GMP stoties vadovė E. Kukuraitienė sako laukianti, kol pagaliau bus pereita prie valstybinio ryšio, tačiau ir toliau paslaugas perka iš privataus verslo.

„Mes visi laukiam, kada pajungs į ryšį BPC, kad mums nereiktų mokėti. Turim skelbti konkursą, pasirinkti tiekėją, viskas nurodyta, kas turi būti mašinose, kokia įranga. Viską padarėm iš savo lėšų, valstybė nedavė nė cento. Ir mes normaliai dirbom“, – sako E. Kukaitienė.

Protegavimą neigia

4 iš 5 didžiųjų GMP stočių, aptarnaujamų įmonių TSMA ir „Dekbera“, atsakymuose LRT Tyrimų skyriui tikina, kad nėra proteguojamos ministerijos ir jiems nėra sudaromos palankesnės sąlygos.

„Apie įsakymą, kuriuo būtų sudarytos išskirtinės sąlygos mūsų bendrovei, girdime pirmą kartą. Deja, bet ne tik apie tai nieko nežinome, bet ir neturime jokių galių daryti įtaką valstybės institucijoms ar tuo labiau jų priimamiems sprendimams savo ar kitų naudai“, – rašoma TSMA direktoriaus Nedo Jasinsko atsakyme.

Taip pat jis priduria, kad, jo žiniomis, spręsti, su kokia dispečerine dirbti mažosios GMP stotys, negali.

„Lietuvos Respublikoje, mūsų žiniomis, nėra jokių teisės aktų, kurie leistų be atskiro nacionalinės institucijos (pirmiausia – Sveikatos apsaugos ministerijos) sutikimo kiekvienam mažosios greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) vadovui vienasmeniškai pakeisti dispečerinės paslaugos teikėją. Tad ši taisyklė galioja visiems be išimties, ir jūsų minimam atvejui Šiauliuose, kur veikianti GMPS, kaip ir kitos perkančiosios organizacijos, paslaugas perka viešųjų pirkimų būdu“, – rašo N. Jasinskas.

O UAB „Dekbera“ administracijos atsiųstame atsakyme griežtai atmetama, kad įmonė kaip nors spaudė GMP stotis nekeisti dispečerinės. „Griežtai atmetame bet kokias spekuliacijas apie jūsų minimo spaudimo atvejus. Priešingai, tokie atvejai galimai yra susiję su kitais rinkos žaidėjais, kurie, pradėję jausti atsakomybę už tai, bando klaidinti tiek jus, tiek visuomenę, tiek atsakingas institucijas, kaltę bandydami adresuoti mums“, – rašo įmonė.

UAB „Dekbera“ nuo 2015 m. laimėjo konkursų didžiosiose GMP stotyse

TSMA nuo 2015 m. laimėjo konkursų didžiosiose GMP stotyse

TSMA jau ne vienus metus teikia programinės įrangos paslaugas 4 didžiosioms GMP stotims. Už šias paslaugas stotys iš viso sumokėjo 9,8 mln eurų. Įmonė, priklausanti trims LSMU medikams figūravo jau ne vienoje klausimų sukėlusioje istorijoje. Balandį LRT Tyrimų skyrius rašė, jog per naktį be jokio konkurso didelėje dalyje GMP stočių buvo atjungta iki tol naudota įranga ir visos privalėjo pradėti naudotis TSMA atvežtais įrenginiais.

Kita tiems patiems medikams priklausanti įmonė „Krizių tyrimų centras“ figūravo istorijoje dėl daugiau kaip 1 mln. eurų kainavusių medikų mokymų karantino pradžioje. SAM tada sakė, kad neskelbiamų derybų būdu jai pavaldi įstaiga pati pasirinko, iš ko pirkti paslaugą, tačiau vėliau LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad ministerija įstaigai nurodė, iš ko paslaugą pirkti.

UAB „Dekbera“, teikianti radijo ryšio paslaugą, beveik visada viešųjų pirkimų konkursus laimi ten pat, kur paslaugas teikia TSMA. Įmonė minėtose keturiose GMP dispečerinėse yra laimėjusi konkursų už 8,7 mln. eurų.

Beje, ši įmonė skundžia BPC skelbiamus viešuosius pirkimus naujai informacinei sistemai įsigyti. O kol BPC įrangos neįsigys, tol nebus pereita prie bendros sistemos, todėl GMP stotys ir toliau pirks paslaugas iš UAB „Dekbera“ ir TSMA.