LRT tyrimai

2020.11.25 05:30

LRT tyrimas. Kadenciją baigiantys ministrai rūpinasi saviškiais

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.11.25 05:30

Ateinantys naujieji ministrai susidurs su senųjų ministerijų vadovų palikimu – į valstybės tarnybą priimtais politinio pasitikėjimo asmenimis arba paskirtais įstaigų vadovais. LRT Tyrimų skyriaus informacija rodo, kad karjeros sėkmės sulaukė ministrams Andriui Palioniui, Jaroslavui Narkevičiui ir Rimantui Sinkevičiui artimi žmonės.

Šiemet, dar prieš pasibaigiant tuomečio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Kęstučio Šetkaus kadencijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbė naujojo vadovo paiešką. Konkursas pradėtas sausio mėnesį, bet netrukus atšauktas, nes planuota įstaigą reorganizuoti.

Vis tik spalio pradžioje, prieš pat rinkimus, EIM ir vėl pradėjo ieškoti agentūros vadovo, kurio MITA neturi daugiau kaip pusę metų. LRT šaltinių teigimu, surasti nuolatinį vadovą nueinanti valdžia nusprendė iki politinių permainų, nes esą įstaiga svarbi skirstant DNR plano lėšas. Pramonei atnaujinti per penkis MITA kuruojamus projektus iki 2021 m. turėtų būti padalyta 83,2 mln. eurų.

MITA vadovo paieška tęsiasi, nepaisant naujai išrinktos valdžios raginimo susilaikyti nuo skubotų paskyrimų tarpuvaldžiu.

„Pagal jus tie raginimai yra privalomi ar kaip? Kur čia bėda? Visos laisvos vietos turi būti skelbiamos, čia nėra politinio pasitikėjimo žmonių, čia yra dalykiniai žmonės“, – LRT teigė EIM ministras R. Sinkevičius.

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, naujojo MITA vadovo pozicijoje greičiausiai norima matyti dabartinį laikinąjį direktorių, socialdemokratą Gintą Kimtį. Esą prieš paskelbiant konkursą R. Sinkevičius buvo susitikęs su buvusiu partijos kolega. Ministras sakė, kad pokalbio metu potencialaus vadovavimo agentūrai neaptarė, tačiau neneigė raginęs G. Kimtį dalyvauti konkurse.

„Visus raginu, ten 40 žmonių dalyvauja. Įskaitant poną Kimtį. Nu ir koks čia dylas? Partija panaši, socialdemokratams priklauso ponas Kimtys. Jūs čia ieškote šešto kampo“, – LRT komentavo R. Sinkevičius.

LRT tyrimas. Ateinantiems ministrams – senųjų palikimas: karjeros sėkmės sulaukę artimi žmonės

Laikinasis MITA vadovas G. Kimtys, LRT paklaustas, ar yra kalbėjęs apie įstaigos vadovo konkursą ir ar sulaukė raginimų iš ministro R. Sinkevičiaus teikti dokumentus, sakė negalintis atsakyti į tokį klausimą.

„Nenoriu būti netikslus. Tai labai seni įvykiai. Atsiminti, ar jis ragino, ar jis skatino, ar tiesiog paklausė: „Ar dalyvautum?“ – tai labai smulkios detalės. Aš būčiau dalyvavęs ir pats buvau apsisprendęs kandidatuoti, jeigu būtų konkursas, tai yra asmens apsisprendimo valia“, – sakė G. Kimtys.

Tiek R. Sinkevičius, tiek G. Kimtys LRT pabrėžė, kad atranką į vadovo konkursą vykdo Valstybės tarnybos departamentas (VTD). Tačiau jos direktorius Gediminas Miškinis sakė, kad departamentas nustatyta tvarka atrenka du konkurso laimėtojus, iš kurių vieną pasirenka į pareigas priimantis asmuo. Šiuo atveju – ministerija. Tuo labiau, kad atrankos komisijoje dalyvauja ir ministerijos deleguotas tarnautojas.

Prie R. Sinkevičiaus – staigus pakilimas

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, kadenciją baigiantys ministrai „savo“ žmonėmis pradėjo rūpintis jau nuo vasaros.

Šią liepą pakilti karjeros laiptais to paties R. Sinkevičiaus valdomoje ministerijoje pasisekė Eglei Sakalauskaitei, ilgamečio socialdemokrato, buvusio generalinio miškų urėdo ir dabartinio Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko dukrai.

Nuo 2015 m. E. Sakalauskaitė ministerijoje dirbo Teisės taikymo ir personalo skyriaus patarėja. Kai šiemet liepos pradžioje ministro postą užėmė taip pat ilgametis socialdemokratas, dabar „socialdarbiečiams“ priklausantis R. Sinkevičius, E. Sakalauskaitė netrukus buvo paskirta į Turizmo politikos skyriaus vedėjus.

Šiai pozicijai ministerija neorganizavo viešo konkurso per Valstybės tarnybos departamentą. Aiškinama, kad konkursas vyko pačios ministerijos viduje.

LRT Tyrimų skyriaus šaltinių žiniomis, toks paaukštinimas susijęs su R. Sinkevičiaus ir B. Sakalausko bičiulyste – jie esantys medžioklės draugai. Tiek ekonomikos ir inovacijų ministras, tiek buvęs urėdas B. Sakalauskas anksčiau buvo deklaravę, kad priklauso Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai.

R. Sinkevičius, LRT paklaustas, ar B. Sakalauskas – geras jo pažįstamas, šį faktą patvirtino. Tačiau politikas teigė, kad jie nėra bičiuliai, kartu šiuo metu nemedžioja.

„Esam medžioję prieš 5 ar 7 metus. Niekada nebuvome partiniai bičiuliai. Gerai pažįstamas – ne tas pats“, – sakė R. Sinkevičius.

LRT Tyrimų skyrius bandė susisiekti ir su B. Sakalausku, tačiau šis jokiais viešai nurodytais telefonų numeriais neatsiliepė. Tuo metu ministras, aiškindamas staigų E. Sakalauskaitės pakilimą karjeros laiptais, tikino, kad valstybės tarnautoja išlaikė vidinį konkursą, nesvarbu, kad prieš tai užėmė teisės skyriaus patarėjos poziciją.

„Nesvarbu, ji dirbo specialiste, o ten (Turizmo politikos skyriuje, – red. pastaba) buvo laisva vieta“, – LRT aiškino R. Sinkevičius.

Paprašytas patikslinti, ar Teisės skyriaus patarėja galėjo turėti su turizmu susijusių žinių ir vadovauti tokiam skyriui, ministras patvirtino, kad E. Sakalauskaitė tokių žinių turi. Tačiau jos vieša biografija, 2019 m. birželį įkelta į teismai.lt sistemą, rodo, kad prieš tapdama ministerijos Turizmo skyriaus politikos vedėja dabartinė vadovė iki tol nėjo jokių pareigų, susijusių su turizmu.

Ar E. Sakalauskaitei pakanka pasirengimo naujosioms pareigoms, LRT atsakymo kreipėsi į pačią Turizmo politikos skyriaus vadovę. Tačiau ši atsakymo teisę perdavė ministerijos Komunikacijos skyriui. Šis taip pat konkretaus atsakymo nepateikė, bet paaiškino, kad Turizmo politikos skyriaus vedėjo darbas susijęs su teise, o ne su turizmu.

„E. Sakalauskaitė buvo perkelta į vedėjo pareigas kaip ilgametę darbo patirtį teisės srityje turinti darbuotoja, kuri nuo ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos dalyvavo vertinant Turizmo politikos skyriaus rengiamus teisės aktus. Tokiu būdu siekta užtikrinti sklandžią proceso eigą ir tinkamą institucinį atstovavimą rengiant teisės aktus, susijusius su pagalba turizmo verslui COVID-19 pandemijos metu“, – rašome atsakyme el. laiške.

Pati ministerija savo portale nurodo, kad viso skyriaus pirminė funkcija – formuoti valstybės politiką turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros srityse bei organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

A. Palionio patarėjai – menkesni reikalavimai ir didesnė alga

Šią vasarą pasikeitė Valstybės tarnybos departamento (VTD) organizuojami konkursai į ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas, nes kito keliami reikalavimai kandidatams.

Anksčiau ministerijos galėdavo reikalauti ir specifinio išsilavinimo bei darbo patirties, dabar daugumai pareigybių to nebereikia. Departamento vadovas G. Miškinis sako, kad pakeitimai inicijuoti siekiant suvienodinti pareigybes, tačiau pripažįsta, kad kartelė tapo menkesnė.

„Tikslas buvo liberalizuoti žmonių pritraukimą į valstybės tarnybą“, – LRT teigė G. Miškinis.

Ši lengvata tapo naudinga 25 metų buvusiai Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio patarėjai Giedrei Pupšytei. Ji nuolatinę darbo vietą rado pačioje ministerijoje.

A. Palionio kolegos iš Socialdemokratų darbo partijos – Šilutės rajono tarybos nario Arūno Pupšio – dukra šį rudenį tapo ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresniąja patarėja.

Poziciją G. Pupšytė laimėjo konkurso būdu, tačiau jai buvo taikomi kur kas mažesni reikalavimai ir skirta didesnė alga nei analogiškas pareigas einančiam kolegai.

Pasak ŽŪM atstovų, buvusi A. Palionio patarėja laimėjo konkursą, skelbtą šiemet rugsėjo 1 d. Jo aprašyme pažymėta, kad pareiginės algos koeficientas siekia 15, o reikalavimuose nurodoma, kad kandidatas privalo turėti arba atitinkamą išsilavinimą, arba 4 metų darbo patirtį teisės srityje.

„Yra nustatytos dvi alternatyvos. Pirma, reikalavimas, kad atitiktų studijų kryptis. Antra alternatyva – konkrečioje srityje turėti 4 metų patirtį. Mes pasižiūrėjome, kad ji turi teisės magistrą, pagal šią alternatyvą praėjo ir jai nebereikėjo 4 metų darbo patirties. Pažeidimo nėra“, – LRT komentavo Valstybės tarnybos departamento (VTD) vadovas G. Miškinis.

Šiemet gegužę, kai dar buvo taikoma kita, griežtesnė, kandidatų vertinimo metodika, ŽŪM taip pat ieškojo ir rado žmogų į tos pačios grupės vyresniojo patarėjo poziciją. Tačiau ministerija šiam kandidatui turėjo kur kas daugiau reikalavimų: ir aukštasis išsilavinimas, ir ne mažesnė nei 4 metų darbo patirtis žemės ūkio politikos srityje, anglų kalbos žinios pažengusio vartotojo lygiu ir t. t.

Nors reikalavimų šiam kandidatui buvo gausiau nei G. Pupšytei, jam numatytas mažesnis algos koeficientas. G. Miškinis, paklaustas ar logiška skirti didesnę algą kandidatui, kuriam taikomi mažesni reikalavimai, atsakė, kad tai „nėra logiška“.

„Nuo 2019 sausio 1 d. VTD nebeatlieka kontrolės funkcijų. Problema yra, ją reikėtų analizuoti ir spręsti, bet tai turėtų daryti pati Žemės ūkio ministerija“, – teigė VTD vadovas.

ŽŪM atstovai į klausimus, susijusius su buvusios A. Palionio patarėjos įsidarbinimu valstybės tarnyboje, atsakė neišsamiai. Anot jų, reikalavimai toms pačioms pareigybėms skyrėsi, nes patarėjai atlieka skirtingą darbą, o G. Pupšytės alga didesnė, nes „pareigybės yra skirtingos svarbos ir funkcijų apimties“.

„Visi piliečiai turi teisę dalyvauti konkursuose į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jei jie atitinka specialiuosius reikalavimus“, – galimą G. Pupšytės interesų konfliktą el. laiške neigė ŽŪM atstovai. Su pačia G. Pupšyte viešai nurodytu ministerijos telefono numeriu LRT susisiekti nepavyko.

Susisiekimo ministerijoje – „keistoka“ situacija

Tai, kad prie politinio pasitikėjimo asmens gali būti pritaikytas ir kitas konkursas aukštoms pareigoms eiti, rodo situacija Susisiekimo ministerijoje. LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, rugsėjį paskelbtas konkursas į ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo postą galėjo būti pritaikytas dabartinei ministro J. Narkevičiaus atstovei spaudai Aldonai Grinienei.

LRT šaltiniai atkreipia dėmesį, kad reikalavimai vadovo pozicijai užimti yra gana menki, taip pat nėra reikalaujama mokėti anglų ar bet kokios kitos užsienio kalbos, nes, esą, A. Grinienės žinios šioje srityje – prastos. Skyrius vadovo neturi nuo šių metų vasario, bet naujas konkursas paskelbtas beveik prieš pat rinkimus.

Kaip ir ŽŪM minėto konkurso atveju, taip ir šiame kandidato į vadovo poziciją prašoma turėti arba komunikacijos srities išsilavinimą, arba ne mažesnę nei 5 metų darbo patirtį viešųjų ryšių srityje, kurioje A. Grinienė dirba nuo 2004-ųjų.

Ir vėlgi neįprasta tai, kad pavasarį skelbtame konkurse į Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto poziciją ministerija iš kandidato reikalavo mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmeniu. Pasak VTD vadovo G. Miškinio, užsienio kalbos mokėjimo lygis skyriaus vadovui nustatomas pagal ministerijos poreikį.

„Keistokai atrodo, kad to paties skyriaus specialisto reikalaujama mokėti anglų kalbą, tačiau iš skyriaus vedėjo to nereikalaujama. Ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjui, jeigu tai susiję su tarptautiniais ryšiais, užsienio kalbos mokėjimas be abejo reikalingas“, – LRT komentavo G. Miškinis.

A. Grinienė, paklausta, ar dalyvauja ministerijos konkurse, šios informacijos nepaneigė, tačiau paprašė galimybės atsakymus pateikti raštu. LRT Tyrimų skyriaus klausė ir dėl dalyvavimo konkurse, ir dėl A. Grinienės anglų kalbos žinių, ir dėl reikalavimų skirtumų vadovo ir specialisto pozicijoms.

Ministerija į pateiktus konkrečius klausimus neatsakė, tačiau el. laiške pabrėžė, kad konkurso tvarka buvo rengiama pagal naujai patvirtintus pareigybių aprašymus.

„Minėtas konkursas yra viešas. Į valstybės tarnautojo pareigas, kurioms paskelbtas konkursas, gali pretenduoti visi asmenys“, – rašoma atsakyme.

Dalyvauja A. Grinienė minėtame konkurse ar ne, ministerijos atstovai siūlė klausti VTD, tačiau dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento departamentas tokios informacijos pateikti negali.

Atvejų šį pusmetį pagausėjo

Pastarasis pusmetis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) buvo gana įtemptas – vienas po kito byrėjo raginimai ištirti politinio pasitikėjimo asmenų skyrimą vadovauti jų kuruotoms įstaigoms.

Pats į tarnybą šiemet kreipėsi dabar jau buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kancleris Karolis Vaitkevičius.

Jis dalyvavo SADM pavaldžios įstaigos „Sodros“ skelbtame konkurse kanclerio pozicijai užimti. Ministerija vasarą pateikė Vyriausybei pasiūlymą dėl įstaigos reorganizavimo, todėl „Sodra“ sukūrė kanclerio poziciją pertvarkoms įgyvendinti. Minėtą konkursą K. Vaitkevičius laimėjo, tačiau gavo neigiamą VTEK išvadą.

„Aš nedalyvavau sprendimuose dėl „Sodros“ pertvarkos, nedalyvavau ją valdant, tai buvo ne mano sritis. Per karantiną pasirašiau popierių, kompensavimas už kaukes ir t. t. Kadangi per mane ėjo pinigų skirstymas, aš negaliu eiti tų pareigų“, – LRT sakė K. Vaitkevičius.

Šią vasarą patikslintame Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme atsirado nuostata, kad jeigu asmuo per paskutinius darbo metus rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su kita įstaiga, įskaitant pinigų skyrimą, metus toje įstaigoje negali eiti jokių pareigų.

Tačiau, nepaskyrus K. Vaitkevičiaus „Sodros“ kancleriu, naujo kandidato institucija nebeieškojo.

„Kol nebuvo aišku, ar „Sodra“ bus reorganizuojama, nuspręsta naujo konkurso neskelbti. Toliau dėl kanclerio pareigybės konsultuosimės su nauja ministerijos vadovybe“, – teigė „Sodros“ atstovai.

VTEK taikiklyje atsidūrė ir buvusi ŽŪM kanclerė Lina Zinkevičienė, kai ši tapo ministerijai pavaldaus Valstybės žemės fondo vadove.

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, VTEK siuntė klausimus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kuriais siekta išsiaiškinti, ar būdama kanclere L. Zinkevičienė priėmė sprendimų, susijusių su Valstybės žemės fondu. Pabrėžiama, kad dokumento vizavimas priskiriamas prie dokumentų rengimo.

ŽŪM LRT komentavo, kad neturi informacijos, jog buvusi kanclerė vizavo dokumentus. LRT susisiekus su pačia L. Zinkevičiene, ši taip pat patvirtino, kad jokių sprendimų, susijusių su fondu, dirbant ŽŪM kanclere, nepriiminėjo, nevizavo jokių dokumentų, o pats fondas nebuvo jai pavaldus.

Tačiau ir L. Zinkevičienės pavyzdys – ne vienintelis.

Po pasirodžiusių publikacijų žiniasklaidoje apie tai, kaip žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas laimėjo konkursą vadovauti pavaldžiai įstaigai, VTEK dar nepradėjo tyrimo dėl jo skyrimo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu, tačiau rekomendavo E. Gustui pagalvoti prieš priimant sprendimą. VTEK tyrimo imtųsi, jeigu viceministras pradėtų eiti naujas pareigas.

Ką nusprendė E. Gustas, LRT bandė sužinoti iš jo tiesiogiai. Tačiau viceministras, atsakęs į telefono skambutį ir išgirdęs, iš kur skambinama, pokalbį iš karto baigė.