LRT tyrimai

2020.11.10 09:54

Po tyrimo. Astravo kabelius Lietuvos tinklams siūlo ne tik privačios, bet ir valstybės įmonė

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.11.10 09:54

Milijoniniuose konkursuose su baltarusiška produkcija dalyvauja ne tik privačios bendrovės, bet ir valstybės valdomos įmonės. Kaip anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius, vieną svarbiausių „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) kabelių konkursą laimėjo privati bendrovė su Baltarusijos gamintojo „Energokomplekt“ produkcija.

„Energokomplekt“ yra atominės elektrinės Astrave statytojo Rusijos koncerno „Rosatom“ partnerė, kabeliais aprūpinusi ir ką tik pradėjusią veikti Baltarusijos AE. Tačiau ESO konkurse „Energokomplekt“ kabelius montuoti siūlė ir valstybės valdoma įmonė „Tetas“.

Nors Lietuva ką tik pradėjusios veikti Baltarusijos atominės elektrinės gaminamą elektrą boikotuoja, į Baltarusijos gamintojus, dirbančius su nacionaline grėsme vadinama Astravo atomine ir ją stačiusiu Rusijos koncernu „Gazprom“, nespjauna. ESO pavasarį rengtą viešąjį konkursą elektros linijų kabeliams pirkti laimėjo įmonė „Eco sprendimai“, pasiūliusi Astravą kabeliais aprūpinusios „Energokomplekt“ gaminius.

Kadangi „Energokomplekt“ gamykla yra įtraukta į ESO standartus ir kriterijus atitinkančių gamintojų sąrašą, ne tik „Eco sprendimai“ siūlė šios gamyklos kabelius. Iš trijų su baltarusiškais kabeliais konkurse dalyvavusių įmonių buvo ir „Tetas“.

„Tetas“ ESO pasiūlė „Energokomplekt“ kabelius už 4 323 600 eurų, tuo tarpu pirmosios vietos laimėtojo „Eco sprendimų“ pasiūlymas nesiekė nė 4 milijonų – 3 997 800 eurų.

Tiek konkurso organizatorius – kabelių pirkėjas ESO, priklausantis Lietuvos energetikos bendrovių grupei „Ignitis Group“ – tiek „Tetas“, esantis energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ dalis, yra valstybės valdomos įmonės. „Tetas“ grupės „Epso-G“ skėčiu naudojasi kartu su tokiais gigantais kaip „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „Baltpool“.

Valstybės valdomos ESO ir „Litgrid“ yra didžiausi „Teto“ darbų užsakovai. „Tetas“ atlieka įvairius elektros montavimo darbus ir rinkoje konkuruoja su kitais privačiais rangovais.

Kaip rašė LRT Tyrimų skyrius, „Energokomplekt“, kai 2015 m. „Rosatom“ per kitas koncerno įmones kartu su Baltarusijos Vyriausybe įdiegė bandomąjį projektą, tapo Rusijos energetikos giganto partneriu. Be Astravo atominės jis dalyvavo ir kituose „Rosatom“ atominiuose projektuose, taip pat Irano Bušero atominėje elektrinėje.

Sąlygas nustato ESO, Ukrainos produkcijai pritrūko laiko

Ir „Epso-G“ bendrovė, ir jos patronuojamas „Tetas“ tvirtina, kad „Energokomplekt“ pasirinko iš ESO pateikto tiekėjų sąrašo, tačiau jokių tiesioginių derybų dėl kainos su gamintoju nevykdė.

„Dalyvaudamas pirkimų konkursuose ir siekdamas užsakovui pateikti konkurencingą pasiūlymą, „Tetas“ bendrovės pirkimų padalinys atlieka užsakovo techninius reikalavimus atitinkančių galimų tiekėjų apklausą. Jūsų minėtu atveju rašytinė apklausa dėl elektros kabelio tiekimo kainos ir sąlygų buvo atlikta ir gauti pasiūlymai iš penkių tiekėjų. Pasirinktas naudingiausią siūlymą pateikęs tiekėjas“, – rašoma įmonių atsakymuose į LRT Tyrimų skyriaus klausimus.

Kodėl jų pasiūlyta „Energokomplekt“ kabelių kaina buvo didesnė už kitų konkursų dalyvių, įmonės atsakyti negalėjo, tačiau esą galėjo būti kelios priežastys.

„Viena – kad „Tetas“ nėra sudaręs jokių sutarčių dėl kokio nors konkretaus gamintojo. Todėl galimai didmenininko pasiūlyta kaina buvo didesnė. Kita, teikiant pasiūlymą įvertinus numatomas savo veiklos sąnaudas užtikrinant kokybišką ir savalaikį darbų atlikimą, „Tetas“ pasiūlymo marža galimai buvo didesnė“, – nurodoma atsakymuose.

Įmonės „Tetas“ vadovas Gediminas Mažeika paaiškino LRT, kad prieš šį ESO kabelių konkursą jie porą metų intensyviai ieškojo įvairių kitų konkurencingų pasiūlymų ir bendravo su gamintojais iš Ukrainos, Serbijos ir Graikijos, kurių produkcijos kainos galėtų būti dar mažesnės už „Energokomplekt“. Arčiausiai susitarimo būta su Ukrainos gamintoju „Odesa Kabel“.

Vis tik G. Mažeika pripažįsta, kad naujų kontaktų buvo ieškoma ne dėl politinio konteksto, o todėl, kad, jo manymu, turint omeny, jog „Energokomplekt“ kabeliai yra gaminami Baltarusijoje, jų kaina nemaža.

„Gal ir mes ne viską padarėme, tačiau yra sudėtinga situacija ta prasme, kad Lietuvos rinka yra maža rinka, o sertifikavimas ir procedūros, kurias reikia atlikti, kad naujas gamintojas būtų įtrauktas į ESO sąrašą, ir kainuoja, ir imlus laikui – niekas nenori tuo užsiimti neturėdamas jokių garantijų, kad laimės konkursą”, – aiškina „Teto“ vadovas.

Gaminių kokybei patvirtinti yra privaloma atlikti patikrą nepriklausomose laboratorijose, o jose – didžiulės eilės.

Taip pat skaitykite

Įmonės ESO konkurse gali dalyvauti tik su sertifikuotais gamintojais, atitinkančiai ESO kriterijus – tik tokiomis sąlygomis įtraukiami į gamintojų sąrašą. Kita vertus, rinkoje laikomasi nuomonės, kad jei ESO būtų suinteresuotas, kad tarp gamintojų nebūtų tokių nevienareikšmiškai vertinamų įmonių kaip „Energokomplekt“, galėtų lanksčiau reaguoti į situaciją. Tačiau jokių išlygų nė vienam gamintojui daroma nebuvo, o dėl „Energokomplekt“ taip pat nesiimta jokių priemonių – šis gamintojas esą atitinka visus ESO kriterijus.

„Ignitis Group“ su tokiais priekaištais nesutinka ir sako, kad ESO sąrašas nuolat atnaujinamas.

„ESO techninius reikalavimus atitinkančių gaminių sąrašas yra nuolat atnaujinamas. Į šį sąrašą įtraukiama tų gamintojų produkcija, kuri atitinka keliamus reikalavimus. Minima ukrainietiška „Odesa Kabel“ produkcija taip pat galėtų patekti į sąrašą, jei turėtų reikiamą nepriklausomos laboratorijos sertifikatą. Tuo metu, kai buvo kreipiamasi su prašymu įtraukti „Odesa Kabel“ gaminius į sąrašą, jie neturėjo atitikimą keliamiems reikalavimams įrodančių nepriklausomos laboratorijos dokumentų. Jeigu bendrovė savo produkciją sertifikavo ir ji atitinka keliamus reikalavimus, į sąrašą ji būtų įtraukta“, – rašoma „Ignitis Group“ atsakyme raštu.

Reikia įstatymų pakeitimų

„Epso-G“ grupės, kuriai priklauso „Tetas“, valdybos narys Gediminas Almantas sako, kad tokia praktika, kai viešųjų pirkimų konkursus valstybės valdomose įmonėse laimi tokie nevienareikšmiškai vertinami gamintojai kaip „Energokomplekt“, ne visai suprantama.

„Pagal mūsų politiką ir pagal mūsų politines kryptis, tai tikrai nėra gera praktika. Problema galėtų būti sprendžiama per strateginių įmonių perspektyvą – strateginėse įmonėse yra sandorių patikrinimai, per tą pusę sprendžiama. O šiuo konkrečiu atveju didžiausią problemą matau ESO pusėje. Jie pasirenka sau tinkamus rangovus, juos viešai komunikuoja ir tada įmonės, kurios nori laimėti konkursus, renkasi patį pigiausią tiekėją“, – sako G. Almantas. „Šiuo atveju ESO veikia grynai kaip rinkos sąlygomis įmonė, neatsižvelgdama į jokius politinius niuansus. Viešųjų pirkimų kontekste į tai galima atsižvelgti, tam tikras reglamentavimas yra. Ir pati įmonė gali pasirinkti, bet toks jų pasirinkimas.“

Tuo tarpu „Epso-G“ įmonės „Litgrid“ skelbiamuose konkursuose išvis nenurodytas reikalavimas pateikti tiekėją ir juose dalyvaudamas „Tetas“ bei kitos įmonės dirba su ta produkcija, kuri tiesiog atitinka techninius reikalavimus.

Energetikos ministerija, kuri prižiūri „Epso-G“ grupės įmones, mano, kad norint išvengti tokių situacijų, reikia įstatymų pakeitimų.

„Energetikos ministerija ir ši Vyriausybė savo ruožtu sustiprino nacionalinio saugumo interesų apsaugą strateginėse įmonėse, 2017 m. inicijuodamos ir priimdamos įstatymo pataisas, įsigaliojusias 2018 m. ir numatančias, kad strateginius energetikos projektus įgyvendintų nacionalinio saugumo reikalavimus atitinkančios įmonės, o sandoriai, kai tai numato įstatymas, būtų tikrinami ir tvirtinami iš įvairių institucijų atstovų sudarytos specialios komisijos. Šie įstatymai dar kartą buvo sugriežtinti ir šiemet, tačiau akivaizdu, kad tai yra nuolatinis procesas ir įstatymai turi būti nuolat adaptuojami. Todėl siekiant, kad nekiltų moralinių, vertybinių ir politinių interpretacijų bei spekuliacijų šiais ir panašiais klausimais, įstatymų leidėjai turėtų priimti sprendimus dėl dar didesnio įstatymų griežtinimo ir tada jau riboti galimybes pirkti prekes ar paslaugas iš nedraugiškų trečiųjų šalių“, – rašoma Energetikos ministerijos atsakyme.

Tačiau pabrėžiama, kadangi tai susiję ne tik su energetikos sektoriumi, bet ir su transporto, uostų, geležinkelių ir kita strategine valstybės infrastruktūra bei užsienio prekyba, reikia bendro plataus sutarimo ir sprendimo šiais klausimais, kartu įvertinant, esą kokių ekonominių pasekmių tokie sprendimai gali turėti.