LRT tyrimai

2020.10.01 05:30

LRT tyrimas. Verygos užsakymas: už gydytojų mokymus sumokėjo 24 kartus brangiau

atnaujinta 2020-10-02, 10.08
Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.10.01 05:30

Vos prasidėjus karantinui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pavaldžiai įstaigai nurodė skubiai įsigyti nuotolinius mokymus medikams, kaip gydyti ligonius, sergančius COVID-19. Be konkurso 1,2 mln. vertės užsakymą gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų valdoma įmonė Krizių tyrimo centras. Dviejų valandų trukmės vieno mediko mokymai kainavo 375 eurus. Po kelių savaičių iš Vilniaus universiteto įsigytų valanda „gyvų“ mokymų kainavo 8 eurus (16 eurų už 2 valandas).

Kovo viduryje paskelbus karantiną ir baiminantis Italijos scenarijaus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė inicijuoti mokymus medikams, kaip gydyti ligonius, sergančius COVID-19. Jau kitą dieną neskelbiamų derybų būdu pasirinkta mokymus vykdysianti įmonė – Krizių tyrimo centras. Su ja pasirašyta 1,2 mln. eurų vertės sutartis.

Tyrimas trumpai

  • Kovo 24 d. Operacijų vadovo sprendimu, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrui pavesta įsigyti nuotolinius mokymus medikams kaip gydyti Covid-19 sergančius pacientus.
  • Kovo 25 d. neskelbiamų derybų būdu iš vieno dalyvio išrinktas laimėtojas - UAB Krizių tyrimo centras. Tą pačią dieną pasirašyta sutartis.
  • Dviejų valandų nuotoliniai mokymai kainavo 1,2 mln. eurų. Arba 375 eurai vienam medikui (187,5 už valandą).
  • Po kelių savaičių A. Verygos įsakymu organizuoti panašūs mokymai Vilniaus universitete. Čia už vieno mediko mokymo valandą mokėta beveik 8 eurai. Arba 24 kartus pigiau nei privačiai bendrovei.
  • UAB Krizių tyrimo centras akcininkai dirba LSMU Ekstremaliosios medicinos katedroje.
  • A. Veryga iki tapdamas ministru dirbo LSMU.

Vieno mediko mokymas, trukęs 2 valandas, valstybei kainavo 375 eurus (187,5 euro už valandą).

Pirkimą SAM pavedimu įvykdė pavaldus Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras (SSKC). Laikinai jo vadovo pareigas einanti Elena Ramelienė teigė, kad Krizių tyrimo centras buvo vienintelė įmonė, sugebanti ir galinti tokiu metu tokius mokymus vykdyti. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad, kai po kelių savaičių panašūs mokymai, tik jau gyvai, o ne nuotoliniu būdu, operacijų vadovo ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu buvo rengiami Vilniaus universitete, jie kainavo beveik 24 kartus pigiau – 7,9 euro už valandą vienam medikui.

Remiantis turima informacija, SSKC, vykdydamas SAM pavedimą dėl mokymų, pirmiausia kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), esantį Kaune. Mat LSMU veikia Ekstremaliosios medicinos katedra, kuri turi galimybes organizuoti tokius mokymus. Tačiau šis universitetas atsisakė užsakymo. Į Vilniaus universitetą dėl šių mokymų SSKC apskritai nesikreipė.

Tad 1,2 mln. eurų SAM užsakymas atiteko privačiam Krizių tyrimo centrui. Jo vadovas ir akcininkas Dinas Vaitkaitis yra jau minėtos LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas. Kiti du akcininkai yra šios katedros lektoriai.

Šiems medikams priklauso ir UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija. Pastaroji, kaip dar pavasarį skelbė LRT Tyrimų skyrius, jau ne vienus metus laimi milijoninius Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių pirkimus, nors panašią programinę įrangą gali nemokamai suteikti valstybė.

Kaip žinia, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra glaudžiai susijęs su LSMU ir jo valdomomis Kauno klinikomis. Šiose įstaigose ministras dirbo iki 2016 m., LSMU Kauno klinikose iki šiol dirba jo sutuoktinė. Per pastaruosius ketverius metus A. Veryga net kelis kartus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos buvo pripažintas patekęs į interesų konfliktą, kaip ministras priimdamas LSMU palankius sprendimus. Šiuos etikos sargų sprendimus yra patvirtinę teismai.

Sako, kad bendrovė „vienintelė kompetentinga“

Kovo 24 d. operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro A. Verygos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro bendru sprendimu buvo nutarta skubiai apmokyti medikus, kaip gydyti COVID-19 sergančius pacientus. Nupirkti šiuos mokymus pavesta SSKC. Šis jau kitą dieną – kovo 25-ąją – pasirašė sutartį su Krizių tyrimo centru.

Pirkimas vyko neskelbiamų derybų būdu, nė nesvarstant kitų galimų paslaugos teikėjų.

„Tiesiog tai vienintelė institucija, kuri sugeba ir gali tokiu metu tokius mokymus vykdyti. Buvo turbūt ir ministerijos nuoroda mums kreiptis į tokią instituciją, kuri, mes žinom, tikrai kompetentinga“, – LRT Tyrimų skyriui telefonu sakė laikinoji SSKC direktorė E. Ramelienė.

Perklausus, ar tai buvo SAM nurodymas, kokią įmonę pasirinkti, E. Ramelienė pakartojo, kad kiti variantai nė nebuvo svarstomi. „Tai aš dar kartą sakau, tai yra vienintelė institucija, kuri tai galėjo įgyvendinti, nes reikėjo skubiai tai padaryti“, – LRT Tyrimų skyriui sakė ji.

Po kelių dienų SSKC direktorė jau teigė, kad ministerija konkrečiai nenurodė, su kokia įmone sudaryti sutartį.

„Buvo įsakymas čia ir dabar, nes nebuvo laiko, kada galvoti. Mes, pasitarę darbe, nusprendėme, kad geriausias yra Krizių tyrimo centras, nes su jais dirbome anksčiau ir tai pasiteisino“, – prisiminė E. Ramelienė.

Tačiau ji prasitarė, kad iš karto buvo kalbėta, jog pats pirkimas bus brangesnis, o medikų pavyks apmokyti mažiau.

„Tai buvo ministerijos pinigai. Pradžioje buvo didesnė suma, mažesnis kiekis specialistų (turėjo būti – red.) parengtas. Kaina turėjo būti 1,5 mln. eurų. Tai mes šiek tiek tą kainą nusiderėjome. Aišku, specifikacijas mums padėjo parengti ministerija, Sveikatos departamentas. Mes neturėjome taip staigiai ir galimybių, ir specialistų. Tai jie mums padėjo tas specifikacija parengti. Manau, jos vykusios“, – LRT Tyrimų skyriui teigė E. Ramelienė.

Sveikatos apsaugos ministras sako neprisimenantis šio pirkimo detalių. „Tikrai negaliu dabar pakomentuoti, pasakyti. Reikėtų pažiūrėti, kokiu būdu buvo ieškota, kaip apsispręsta. Negaliu atsakyti“, – sako ministras.

Pateikiame visą pokalbį su ministru.

– Kodėl nurodėte pirkti mokymus medikams iš Krizių tyrimo centro?

A. Veryga: Tikrai negaliu dabar pakomentuoti, pasakyti. Reikėtų pažiūrėti, kokiu būdu buvo ieškota, kaip apsispręsta. Negaliu atsakyti.

– Per vieną dieną apsispręsta, o už 1 mln. 200 tūkst. buvo nupirkta.

A. Veryga: Gali būti, aš tikrai neatsimenu detalių ir smulkmenų.

– O kaip dėl kainos? 180 eurų už valandą privatininkams, kai universitetai už 8 eurus tai daro?

A. Veryga: O iš kur jūs žinote, už kiek universitetai tai daro?

– Nes vėliau iš universitetų buvo užsakyta.

A. Veryga: Nežinau, sakau, negaliu tiek detalių žinoti. Kai kurių gal net ir nežinau. Reikėtų susirasti. Kiek žinau, tie klausimai pateikti, tai mes į juos ir atsakysime.

– Kokie jūsų santykiai su Krizių tyrimo centro akcininkais?

A. Veryga: O kokie santykiai? Jokie. Kokie jie gali būti?

– Nes labai vėl sektis jiems pradėjo pastaruoju metu pirkimuose.

A. Veryga: Na, ką jūs turit omeny „santykiai“? Kokie jie gali būti? Jokie santykiai, mes ne kolegos. Mes dirbome kažkada universitete, bet kada tai buvo – prieš ketverius metus.

Šio pirkimo sutartis ir sąlygos buvo paviešintos tik po to, kai į SSKC kreipėsi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pasak tarnybos vadovės Jovitos Petkuvienės, įstatymas nenumato, kiek mažiausiai įmonių reikia kviesti į neskelbiamas derybas. Tai reiškia, kad dėl ekstremaliosios situacijos šalyje SSKC galėjo pirkti paslaugą neskelbdama derybų ir pasikviesti vienintelį paslaugų teikėją.

„Iš paviešintos Techninės specifikacijos vienareikšmiškai teigti, kad techninė specifikacija parengta konkrečiam teikėjui, negalime. Tačiau pirkimo vykdytojui vykdant neskelbiamas derybas ir kviečiant pasiūlymą pateikti tik vieną teikėją, nebūtina persistengti rengiant techninę specifikaciją, kvalifikacinius reikalavimus ar pasiūlymo vertinimo kriterijus, nes ir taip konkurencijos nebus“, – rašoma VPT atsakyme.

Paklausta, ar buvo svarstomi kiti galimi paslaugos teikėjai, E. Ramelienė sakė, kad galvota apie universitetus, tačiau šie imtis užduoties tikriausiai negalėjo.

„Buvo svarstyta, kad gal į universitetus reikėtų kreiptis, bet tuo metu universitetai nebuvo pasiruošę“, – aiškino E. Ramelienė. Paklausta, kaip sužinojo, kad universitetai nebuvo pasirengę, SSKC vadovė teigė, kad bandyta tartis su LSMU.

„Šiaip tai tikriausiai ir ministerija buvo kalbėjusi. Kauno universitetas apskritai nesileido su mumis į kalbas, nes to universiteto profesoriai tikrai yra užimti. Tai profesūra, ji turi darbo. Paskui mes pagalvojome, kad nėra laiko, ir einame, mūsų manymu, patogiausiu ir lengviausiu keliu“, – prisiminė E. Ramelienė.

Tačiau LRT Tyrimų skyriui pateiktame atsakyme LSMU rašo, kad tokio kvietimo „jokiais kanalais nėra gavęs“.

Kitus prisiminė po mėnesio

Krizių tyrimo centro nurodomas adresas korespondencijai sutampa su LSMU adresu – Eivenių g. 4, Kaunas. Tame pačiame pastate veikia ir UAB Krizių tyrimo centro direktoriaus bei akcininko D. Vaitkaičio vadovaujama LSMU Ekstremaliosios medicinos katedra.

„Dabar turbūt ir nebepasakyčiau, kas kreipėsi. Mes turime pirkėją, esame pardavėjas, sudarėme sutartį, įvykdėme mokymus“, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius patvirtino, kad dėl mokymų su sostinės universitetu buvo susisiekta vienintelį kartą – balandžio pabaigoje.

„Mūsų universitetas dalyvavo projekte, kuris buvo susijęs su gydytojų apmokymu, kaip elgtis gaivinant pacientus. Kalbant apie intensyviąją terapiją ir dirbtinę plaučių ventiliaciją. SAM skyrė daugiau kaip 5 tūkst. eurų gydytojų apmokymui ir daugiau kaip 2 tūkst. eurų gydytojų rezidentų apmokymui. Mūsų Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, jos dėstytojai tai darė (mokė medikus – red.). Manau, kvalifikuotai. Daugiau tokių kreipimųsi nebuvo“, – LRT Tyrimų skyriui sakė V. Kasiulevičius.

Mokymai Vilniaus universitete inicijuoti balandžio pabaigoje, kai jau artėjo prie pabaigos Krizių tyrimo centro mokymai.

Privatininkų mokymai – 24 kartus brangesni

Kaip minėta, privataus Krizių tyrimo centro mokymai nupirkti už 1,2 milijono. Laikinoji SSKC vadovė E. Ramelienė teigė nemananti, kad kaina buvo per didelė.

„Įvertinus, kad buvo pirkta visa aparatūra ir buvo organizuojamos simuliacinės klasės tose gydymo įstaigose, instruktoriai važiavo, dirbo, manau, kad tai normali kaina“, – LRT Tyrimų skyriui tvirtino E. Ramelienė.

SSKC ir Krizių tyrimo centro pasirašytoje sutartyje nurodoma, kad medikai turės būti mokomi „atlikti pradinį ir nuolatinį standartizuotą paciento būklės vertinimą, deguonies skyrimą įvairiomis priemonėmis, dažniausių COVID-19 pacientų ūmių būklių atpažinimo ir būtinos pagalbos teikimo“. Mokymų trukmė – 2 valandos.

Pasak E. Ramelienės, Krizių tyrimo centras apmokė beveik 3 500 medikų. Be to, jos teigimu, buvo įkurta 40 darbo vietų gydymo įstaigose.

„Pirko kompiuterius gydymo įstaigoms, nes rajoninės nėra pajėgios, neturi tokių priemonių. Juk tokie buvo mokymai, kur viename gale mato, ką turi atlikti, ir muliažus turi, ir turi tą patį atlikti. Paskui jie paliko tuos kompiuterius toms gydymo įstaigoms. Taip, ne vien tik už mokymą. Buvo priemonės pirktos“, – tikino E. Ramelienė.

Remiantis sutartyje nurodomais parametrais, tokie planšetiniai kompiuteriai, kokie buvo naudoti mokymų metu, mažmeninėje rinkoje vidutiniškai kainuoja apie 400 eurų. Tai reiškia, kad įranga įmonei galėjo atsieiti apie 48 tūkst. eurų. Taigi, patys mokymai, be įrangos, galėjo kainuoti 1,15 mln. eurų.

Panašūs mokymai Vilniaus universitete, kur vieno mediko mokymo valanda kainavo beveik 8 eurus, būtų atsiėję kiek daugiau nei 55 tūkst. eurų. Perkant įrangą, šie mokymai būtų kainavę kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.

„Tai gana nemaža suma. Mūsų universiteto vadinama komercinė suma, kurią moka gydymo įstaigos, dažniausiai skaičiuojama apie 8 eurus už valandą. Ta suma yra patvirtinta. Man atrodo, kad kolegos iš LSMU panašią sumą turi“, – LRT Tyrimų skyriui sakė Vilniaus universiteto atstovas V. Kasiulevičius.

Kaip minėjo laikinoji SSKC vadovė E. Ramelienė, LSMU, į kurį buvo kreiptasi dėl mokymų organizavimo, „nesileido į kalbas“. Universitetas dar neatsakė į klausimą, kodėl nesutiko organizuoti šių mokymų, o vėliau jiems delegavo per 60 dėstytojų.

LSMU veikianti Ekstremaliosios medicinos katedra, kurios vedėjas prof. dr. D. Vaitkaitis vadovauja ir privačiam Krizių tyrimo centrui, pagal teikiamus veiklos aprašymus moko būtent to, kas SSKC pirktuose mokymuose dėstyta medikams. Sprendžiant iš katedros veiklos aprašymo, ji turi ir įrangą, kurią SSKC vadovė mini kaip bendrovės Krizių tyrimo centras pranašumą, leidusį kokybiškai ir greitai suteikti paslaugas.

„Studijų procesas aprūpintas šiuolaikinėmis skubiosios medicinos mokymo priemonėmis: kompiuterizuotais gaivinimo manekenais, modeliais skubios pagalbos procedūrų mokymui, imitacinių situacijų simuliatoriais“, – nurodoma LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros aprašyme.

Ir tai – ne vieninteliai sutapimai. Krizių tyrimo centro nurodomas adresas korespondencijai sutampa su LSMU adresu – Eivenių g. 4, Kaunas. Tame pačiame pastate veikia ir UAB Krizių tyrimo centro direktoriaus bei akcininko D. Vaitkaičio vadovaujama LSMU Ekstremaliosios medicinos katedra.

LSMU darbuotojų įsteigtas privatus Krizių tyrimo centras, vykdydamas mokymus, į pagalbą pasitelkė LSMU dėstytojus. Nurodoma, kad šios bendrovės vykdytuose mokymuose dalyvavo 65 LSMU Neuromokslų instituto Palangos klinikos darbuotojai. Viešai prieinama informacija rodo, kad lektoriais buvo ir kitų LSMU padalinių darbuotojai.

Grįžusi sėkmė

Krizių tyrimo centro vadovas D. Vaitkaitis atmetė konkurentų išsakytas dvejones, esą jo įmonei ėmė sektis po to, kai sveikatos apsaugos ministru tapo A. Veryga. „Man atrodo, jūs blogai informuota, mums kaip tik anksčiau geriau sekėsi. Jūs turbūt žiūrite į duomenis po 2017 metų“, – sakė D. Vaitkaitis.

Remiantis viešųjų pirkimų duomenimis, didžiausius viešųjų pirkimų konkursus Krizių tyrimo centras laimėjo 2009–2010 metais. Per dvejus metus įmonė sudarė sutarčių teikti mokymo paslaugas už 6,8 mln. eurų.

Kitas sėkmės etapas įmonę aplankė 2012–2013 m. – ji laimėjo pirkimų už 4,2 mln. eurų. Vėliau ketverius metus Krizių tyrimo centras viešųjų pirkimų sutarčių pasirašė tik už 1 mln. eurų.

Sėkmė Krizių tyrimo centrui vėl šypsotis ėmė nuo 2018 m. Nuo tada iki dabar įmonė pasirašė sutarčių už 4,5 mln. eurų.

Krizių tyrimo centro laimėti viešųjų pirkimų konkursai, mln. eurų

Didžioji dalis stambiausių pirkimų iš Krizių tyrimo centro vykdyta LSMU Kauno klinikų ir Kauno GMP. Bendrai įmonė iš šių dviejų institucijų užsakytų mokymų užsidirbo 6,5 mln. Tai sudaro ketvirtadalį visų lėšų, gautų per viešuosius pirkimus.

Pavasarį LRT Tyrimų skyrius rašė ir apie kitos tų pačių LSMU medikų, valdančių privatų Krizių tyrimo centrą, įkurtos bendrovės sėkmę. Tai privati bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija, kuri pelnosi iš stringančio plano integruoti GMP į vieną Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistemą. Pastaroji įmonė tik iš programinės įrangos nuomos GMP stotims uždirbo jau daugiau kaip 9 mln. eurų.

Tarptautinė skubiosios medicinos akademija jau ne vienus metus didžiajai daliai šalies GMP dispečerinių bei stočių teikia programinę įrangą, nes GMP asociacija ilgą laiką priešinosi greitosios pagalbos prijungimui prie bendros BPC sistemos. Galų gale sutarimas buvo pasiektas: numatyta, kad bendra sistema pradės veikti, kai BPC įsigis naują programinę įrangą, kuria bus aprūpintos visos GMP. Tačiau šis pirkimas stringa, nes yra skundžiamas įmonių, kurioms gresia prarasti galimybę teikti paslaugas GMP.

Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos LRT Tyrimų skyriui pateikti atsakymai dėl medikų mokymų.

Kodėl kovo 24 d. Ekstremalių situacijų operacijų centrui priėmus sprendimą, jog reikia skubiai apmokyti medikus, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrui pavesta ne tik įsigyti tokius mokymus, bet ir nurodyta, kad turi būti perkama iš UAB "Krizių tyrimo centras?

Tai yra ne Ekstremalių situacijų operacijų centro, o valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas.

Operacijų vadovo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. V-512 pavesta Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrui skubiai organizuoti ir nupirkti nuotolinių praktinių mokymų, skirtų parengti sveikatos priežiūros specialistus teikti pagalbą sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), paslaugą. Pažymime, kad šiame operacijų vadovo sprendime nėra ir negalėjo būti įvardintas konkretus paslaugos tiekėjas, nes paslaugos dar nebuvo įsigytos, t. y. nebuvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros.

Kodėl Operacijų vadovo įsakymuose du kartus yra minima vienintelė įmonė – UAB „Krizių tyrimo centras“, kuri vienintelė vykdo mokymus specialistams ekstremalios situacijos metu?

Kaip ir minėta ankščiau, su šia įmone Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras sudarė sutartį dėl paslaugų pirkimo.