LRT tyrimai

2020.06.11 05:30

LRT tyrimas. Kokie aitvarai sunešė turtus Narkevičiui: bankuose šimtai tūkstančių, valdo daugybę žemės

Rūta Juknevičiūtė, Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt 2020.06.11 05:30

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, įklimpęs į skandalą dėl namo Trakuose renovacijos, tvirtina, kad jis tvarkytas dabar jau mirusių tėvų lėšomis. Turtus jie esą susikrovė iš atgautų žemių, tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad po tėvų mirties J. Narkevičius paveldėjo net daugiau žemės, nei šie buvo susigrąžinę.

Tuo metu, kai vyko namo renovacija, politiko kišenės tik pilnėjo – J. Narkevičius deklaruoja, kad 2012 m., po ekonominės krizės, kartu su žmona į bankus padėjo 439 tūkst. eurų (1,5 mln. litų). Kokie aitvarai sunešė turtus, ministras paaiškinti atsisako – jo advokato teigimu, tai yra teisėsaugininkų atliekamo tyrimo objektas.

Tyrimas trumpai

  • 2016 ir 2019 m. privačių interesų deklaracijose, pateiktose Vyriausiajai rinkimų komisijai, J. Narkevičius nurodo, kad su žmona į bankus 2011–2012 m. padėjo 1,5 mln. litų (439 tūkst. eurų) indėlių.
  • Ar politikas nepadarė klaidos, deklaracijose nurodydamas indėlius eurais, o ne litais, J. Narkevičius nekomentuoja. Jis taip pat neatskleidžia šių lėšų kilmės.
  • Oficialiais duomenimis, nuo Nepriklausomybės atkūrimo J. Narkevičiaus tėvams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7 ha žemės Trakų rajone. Nors politikas anksčiau tvirtino, kad tėvai turtus susikrovė iš esą parduotų žemių, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, valdomų žemių plotai ne mažėjo, o priešingai – išsiplėtė (iki 10 ha).
  • Oficialiais duomenimis, iš visų Narkevičių šeimai sugrąžintų žemės sklypų buvo parduotas tik vienas – prie įvažiavimo į Trakus. J. Narkevičiaus motinai čia buvo grąžinti 8 arai. NT ekspertų vertinimu, tuo metu šio sklypo vertė galėjo siekti nuo 64 iki 130 tūkst. litų.
  • Ministras neatskleidžia, kokias atgautas žemes pardavė jo tėvai.
  • Narkevičių šeimos turtus šiuo metu analizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Į skandalą įklimpęs susisiekimo ministras J. Narkevičius dar gegužės viduryje teisinosi, kad už namo Trakuose, Trumpojoje gatvėje, renovaciją didžiąja dalimi sumokėjo kartu gyvenę jo tėvai. Esą buvo apmokėtos sąskaitos už 160 tūkst. litų (46,3 tūkst. eurų). Žurnalistų Seime klausiamas apie grynaisiais pinigais esą apmokėtas sąskaitas, prieš mėnesį ministras teigė: „Pinigai buvo laikomi, nepasitikima bankais, čia sakau, dauguma pinigų – iš tėvų taupymo.“ Jis taip pat yra sakęs, kad tėvų turtai buvo sukaupti pardavus atgautas žemes.

Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad po tėvų mirties ministras kartu su broliais Trakų rajone paveldėjo didesnius žemių plotus, nei susigrąžino jų tėvai. Šiuo metu trims broliams Narkevičiams Trakų mieste ir rajone priklauso 14 žemės sklypų. Didžiąją dalį jų Narkevičiai valdo su kitais žemę susigrąžinusiais asmenimis, nes sklypai nėra padalyti.

Dar dviejų sklypų savininkė (vieno – Trakų m., kito – Varnikų kaime) yra J. Narkevičiaus žmona.

LRT tyrimas: atskleidžiami nauji faktai apie paslaptingus Narkevičiaus turtus

Tuo metu, kai buvo baigiamos namo Trakuose statybos, Narkevičių šeima galėjo disponuoti šimtatūkstantinėmis sumomis. Deklaracijose, prieš rinkimus teiktose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), J. Narkevičius atskleidė sumas, kurias kaip indėlius pasidėjo į bankus. Nors tuo metu tiek J. Narkevičius, tiek jo žmona ėjo vadovaujančias pareigas Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybėse, kiek vėliau politikas darbavosi Seime, pagal to meto atlyginimų vidurkius tokių sumų iš oficialių pajamų šeima negalėjo sukaupti.

Po krizės – paslaptingas praturtėjimas

2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, panašu, nebuvo tokia skausminga Narkevičių šeimai. Tais metais buvo pradėta namo Trakuose, Trumpojoje g., rekonstrukcija. Ją, kaip skelbė LRT tyrimas, atliko dabar jau bankrutavusi bendrovė „Sodžiaus būstas“.

Taip pat skaitykite

Namas priklausė J. Narkevičiaus motinai Irenai Narkevič. Ji mirė 2013 m. Po dvejų metų politikas neteko ir tėvo. 2016 m. J. Narkevičius paveldėjo rekonstruotą namą, kuriame gyveno kartu su tėvais.

Prasidėjus namo rekonstrukcijai, J. Narkevičius ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o prieš tai 6 m. vadovavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, 2008 m. rudenį J. Narkevičius išrinktas į Seimą.

Jo žmona Irena Narkevič 2008–2012 m. su trumpa pertrauka ėjo Trakų rajono administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, trumpą laikotarpį vadovavo rajono administracijai.

Sutuoktinių pajamos nuo 2008 iki 2012 m., LRT skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 133 tūkst. litų per metus.

Kaip matyti iš J. Narkevičiaus VRK 2019 m. pateiktų duomenų, jis 2011 m. vasaros pabaigoje į banką pasidėjo 224 tūkst. eurų indėlį. Tuo metu sutuoktinė I. Narkevič, kaip deklaravo politikas, į banką 2012 m. kovą pasidėjo du indėlius – 100 tūkst. ir 115 tūkst. eurų. Taigi iš viso po krizės šeimos sąskaitose bankuose kaip indėliai nugulė 439 tūkst. eurų (tuomete valiuta – 1,5 mln. litų).

Įvertinus sutuoktinių pajamas, jiems būtų tekę 11 m. neišleisti nė cento, kad sukauptų tokias santaupas.

Pasiklydo tarp litų ir eurų?

Minėti duomenys pateikti 2016 m. ir 2019 m. rinkiminėse J. Narkevičiaus deklaracijose VRK. Tiesa, 2012 m., pildydamas anketą, jis minėtą 224 tūkst. eurų indėlio sumą ir 113 tūkst. žmonos indėlio sumą buvo nurodęs ne eurais, o litais. J. Narkevičiaus žmona savo 2015 m. deklaracijoje VRK nėra nurodžiusi vyro indėlio, o pati įvardijusi ne du, bet tik vieną 2012 m. sandorį dėl indėlio – triskart mažesnę sumą – už 29,2 tūkst. eurų.

LRT Tyrimų skyrius kreipėsi tiek į J. Narkevičių, tiek į jo sutuoktinę, prašydami paaiškinti anketose nurodytus duomenis apie indėlius, tačiau nė vienas į klausimus neatsakė. Su LRT susisiekė ministro patarėja Aldona Grinienė, kuri svarstė, kad sumos galbūt turėjo būti nurodytos ne eurais, o litais.

J. Narkevičius vėliau kalbinamas Seime atsisakė paaiškinti, kokios tikrosios grynųjų sumos nugulė banke.

„Aš dar kartą kartoju: jeigu vieši duomenys, pinigų srautai, kaip ir kitas dalykas, analizuokit, skaičiuokit, tačiau aš jokių komentarų neteiksiu dėl sutarimo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Visus kitus asmeninio pobūdžio klausimus jums galės atsakyti mano advokatas.“

J. Narkevičiaus advokatas Juozas Čivilis atsiuntė atsakymą, kuriame taip pat teigiama, kad informacija apie indėlius nebus teikiama, nes vyksta ikiteisminis tyrimas: „Šiuo metu STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir mano atstovaujamasis yra įsipareigojęs be prokuroro leidimo neteikti informacijos, susijusios su tyrimo objektu. Jus dominanti informacija patenka į tyrimo sferą.“

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) J. Narkevičiaus pateiktoje šeimos turto deklaracijoje už 2013 m. yra nurodoma, kad kredito įstaigose ir ne jose turimų pinigų bendra šeimos lėšų suma siekė 416 tūkst. litų, tačiau vėlesniais metais lėšos, laikomos bankuose, tik mažėjo. 2014 m. jos sudarė 338 tūkst. litų, 2015 m. – 89 tūkst. eurų (307 tūkst. litų). Be to, I. Narkevič pajamų deklaracijoje už 2015 m. nurodė turinti ir vyriausybės vertybinių popierių už 105 tūkst. eurų.

Kaip matyti iš oficialių duomenų, tuo pačiu laikotarpiu papilnėjo ir J. Narkevičiaus dukterų kišenės. Politiko dukra Karolina Narkevič (nuo 2014 m. ji ėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, šiuo metu dirba kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko patarėja), remiantis VRK duomenimis, 2012 m. pasidėjo 12 tūkst. litų indėlį.

Be to, prasidėjus krizei, 2008 m., abi Narkevičių dukros įsigijo žemės sklypus Žaizdrių kaime. Jų bendra vidutinė rinkos vertė, remiantis Registrų centru, buvo 33 tūkst. eurų.

Parduotas tik vienas sklypas

Po LRT tyrimo apie galimas neskaidrias namo statybas J. Narkevičiui žurnalistams teko aiškintis dėl pinigų, kuriais esą buvo apmokėtos sąskaitos už renovaciją. Politikas tuomet teigė, kad turtai buvo sukaupti jo tėvų.

„Jie buvo gana pasiturintys iki nacionalizavimo – buvo žemės pardavimai, buvo...“, – gegužės 20 d. laidoje „DELFI Dėmesio centre“ sakė J. Narkevičius.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio vėliau perklaustas, ar tėvai atkūrė nuosavybę, pardavė žemes ir iš to turėjo tiek pajamų, politikas sakė: „Ir ne tik iš to.“

Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad iš visų J. Narkevičiaus tėvams grąžintų žemės sklypų buvo parduotas tik vienas – Trakuose, Vilniaus gatvėje. Dabar čia stovi prekybos centras „Norfa“.

Žemė politiko motinai I. Narkevič čia buvo grąžinta 2006 metais. Ji ją dalijosi su kitais žemę atgavusiais asmenimis. Iš bendro 0,6730 ha savininkams sugrąžinto ploto I. Narkevič atgavo aštuntadalį – 0,0865 ha.

„Taip, tikrai, mes paveldėjom, nes mūsų seneliai, senelis iš mamos pusės buvo gana turtingas, prie pat Trakų turėjo, neatsimenu, bet virš 13 ha žemės. Dalis žemės buvo parduota dar mūsų tėvuko – irgi turėjo turbūt 8 ha. Turbūt eina kalba, kur kadaise tėvukas pardavė“, – LRT sakė ministro brolis Kšyštofas Narkevičius.

Narkevičiams iki šiol atkurtos dar ne visos nuosavybės teisės į turėtas žemes. Rajone grąžinta visa žemė, tačiau Trakų mieste liko atkurti dar 1,0870 ha.

„Mamos sklypas buvo parduotas, kur dabar „Norfa“ stovi. Prieš kokius 13 m., kai mama dar buvo gyva. Su kitais bendraturčiais buvo parduota, gal 23 bendraturčiai buvo. Neatsimenu, bet ten tikrai buvo brangiai parduotas“, – pridūrė jis.

NT ekspertai, į kuriuos kreipėsi LRT, įvertino, kad šio sklypo vertė galėjo būti nuo pusės iki milijono litų ar net kiek daugiau. Tai reiškia, kad J. Narkevičiaus motina iš šio pardavimo galėjo gauti nuo 64 tūkst. iki 150 tūkst. litų.

Tikino žemes pardavę, tačiau jų tik daugėjo

LRT duomenimis, J. Narkevičiaus motinai – Irenai Narkevič – žemė Trakų mieste ir Senųjų Trakų seniūnijoje buvo grąžinta 2005 m. ir 2006 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais.

2016 m., po abiejų tėvų mirties, visus šiuos žemės sklypus paveldėjo J. Narkevičius ir du jo broliai.

Politiko žmona I. Narkevič po tėvo mirties 2012 m. paveldėjo sugrąžintą žemės sklypą Trakų mieste, Karaimų gatvėje.

LRT Tyrimų skyrius patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis. Iš jų matyti, kad J. Narkevičius su dviem broliais turi 10 sklypų Trakų mieste su bendraturčiais.

J. Narkevičiaus tėvui 1996 m. grąžintas ir 0,5 ha dydžio žemės sklypas Trakų rajono Leitiškių kaime. Vėliau Narkevičių valdos čia išsiplėtė 9 kartus. Dabar trijų brolių valdomos žemės apima 4,5 ha.

Senųjų Trakų seniūnijoje politiko tėvams sugrąžina 5,95 ha žemės. Šiuo metu J. Narkevičiui ir jo broliams priklauso keli žemės sklypai Senųjų Trakų seniūnijoje, Ostruvkos kaime, Lukos ežero pakrantėje.

I. Narkevič iš tėvų paveldėtos žemės Trakų centre, Karaimų gatvėje, taip pat nėra pardavusi. Žemės sklypą ji dalijasi su broliu. Abiem priklauso ir žemės sklypas su sodyba ant Nerespinkos ežero kranto Varnikų kaime.

VMI vertina turto kilmę

Po LRT tyrimo apie J. Narkevičiaus namo statybas Seimo narė, opozicijai priklausanti Agnė Bilotaitė gegužės 19 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), prašydama nustatyti susisiekimo ministro J. Narkevičiaus turto kilmę.

VMI pateikė atsakymą, kad Seimo narės kreipimąsi gavo ir šiuo metu vertina informaciją.

„Pažymime, jog siekdama įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, VMI atidžiai stebi situaciją, fiksuoja ir vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan. Nustačius neatitikimus, yra priimami atitinkami sprendimai dėl kontrolės veiksmų pradėjimo. Viešai skelbiama informacija apie Jaroslavą Narkevičių šiuo metu yra vertinama pagal VMI kompetenciją bei analizuojama, lyginama su kitais apie mokesčių mokėtoją turimais duomenimis“, – teigiama VMI raštu atsiųstame komentare.

LRT tyrimas balandžio viduryje skelbė apie galimas neskaidrias J. Narkevičiaus namo Trakuose, Trumpojoje g., statybas. Buvęs politiko šeimos draugas Aleksandras Ribnikovas LRT Tyrimų skyriui liudijo, kad J. Narkevičius, tuo metu ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, pažadėjo jo statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai esą 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad bendradarbiavimas tarp J. Narkevičiaus ir dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininko A. Ribnikovo vyko daugiau nei dešimtmetį, iki 2017 m. Praeitį atskleisti nusprendęs verslininkas tvirtina, kad viešųjų pirkimų pinigais, atskaičiuojant procentą nuo laimėtų konkursų, buvo finansuoti ir kiti J. Narkevičiaus šeimos gerovės projektai. Nei už juos, nei už anksčiau rekonstruoto namo remonto darbus su verslininku, jo teigimu, nebuvo atsiskaityta – politiko šeimos vardu tėra išrašytos vos kelios sąskaitos.

Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). J. Narkevičius gegužės 28 d. STT buvo apklaustas kaip liudytojas.