LRT tyrimai

2020.04.29 05:30

LRT tyrimas. Stringantis Vyriausybės planas milijonus neša dviem įmonėms

atnaujinta 09.08
Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.04.29 05:30

Stringantis Greitosios medicinos pagalbos (GMP) integravimas į Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistemą naudingas dviem įmonėms – UAB Tarptautinei skubiosios medicinos akademijai ir UAB „Dekbera“. Jos gauna milijonus už paslaugas, kurias valstybė teikia nemokamai. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus duomenys, privatininkų tiekiama ryšio ir informacinės sistemos paslauga, kurią gina GMP asociacija, iki šiol trims ją naudojančioms GMP dispečerinėms kainavo daugiau kaip 17 mln. eurų. Pinigai mokami ir toliau, nes UAB „Dekbera“ stabdo BPC viešuosius pirkimus.

Pirmąjį balandžio savaitgalį kai kurios GMP stotys liko be dalies naudojamų technologijų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, taip nutiko dėl UAB Tarptautinės skubiosios medicinos akademijos (TSMA) ir UAB „Atvira karta“ konflikto. Dėl to Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinės nustojo teikti duomenis į dalies GMP stočių informacinę sistemą, įsigytą iš UAB „Atvira karta“.

Tyrimas trumpai

  • Lietuva 2004 m. nusprendė pereiti prie bendrojo pagalbos numerio 112. Vienintelė tarnyba, iki šiol neprisijungusi prie BPC sistemos, – GMP. Tam priešinosi GMP asociacija, sakydama, kad BPC neturi specialistų, galinčių teikti medicininę pagalbą telefonu.
  • Saulius Skvernelis, būdamas vidaus reikalų ministru, tokį elgesį vadino sabotažu, tačiau jo vadovaujamai Vyriausybei irgi sunkiai sekasi įgyvendinti integracijos projektą.
  • Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių GMP stotys, teikiančios ir dispečerinių paslaugą, naudojasi privačių bendrovių produktais. UAB „Dekbera“ tiekia radijo ryšio, o UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija (TSMA) – informacinės sistemos paslaugas. Tai valstybei jau kainavo per 17 mln. eurų.
  • Balandžio pradžioje dalis GMP stočių susidūrė su nesklandumais, nes Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinės nustojo teikti duomenis į jų naudotas informacines sistemas. GMP stotys buvo priverstos pradėti naudoti jau minėtos TSMA programą, kuri sukurta kartu su UAB „Dekbera“.
  • Panevėžio GMP stotis ir dispečerinė naudojasi nemokamu VRM ryšiu ir BPC informacine sistema. Jos operatyvumo rezultatai lenkia Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių.
  • Siekiant GMP įtraukti į bendrą BPC sistemą, ši privalo įsigyti naują programinę įrangą. Tačiau dėl UAB „Dekbera“ skundų pirkimai stringa.
  • Kol nepavyksta įgyvendinti GMP integracijos į BPC, dvi privačios bendrovės ir toliau gauna milijoninius užsakymus, o dėl skirtingų informacinių sistemų lėtėja pagalbos teikimas žmonėms.

Todėl sutriko vienos formos pildymas, ir medikai privalėjo karantino metu grįžti prie popierinių kortelių pildymo, o tai, plintant virusui, kėlė papildomą pavojų užsikrėsti. Kai kuriose stotyse, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi liudijimai, sutriko ir kvietimo perdavimas.

Sveikatos apsaugos ministerijai ši situacija buvo žinoma, tačiau ir dabar jos atstovai kartoja, kad jokių sutrikimų nebuvo, nes elektroninių kortelių pildymas nėra būtinas veiksmas, ir jis įtakos greitosios darbui esą neturi.

GMP stotys, kurios vis dar turėjo galiojančias sutartis su UAB „Atvira karta“, buvo priverstos pradėti naudotis nauja TSMA suteikta informacine sistema. Ji sukurta bendradarbiaujant su UAB „Dekbera“. Nors jokie konkursai neįvyko, nauja technika GMP stotims buvo perduota be jokių paaiškinimų.

Net ir praėjus beveik mėnesiui, GMP stotys sako, kad naujoji programa dar tinkamai neveikia. Pavyzdžiui, Valstybinė ligonių kasa (VLK) nemato duomenų, kurie yra suvesti į šią naują programą. O tai svarbu, nes GMP stotys pagal šiuos duomenis gauna finansavimą.

LRT Tyrimų skyriui toliau gilinantis į šią temą, paaiškėjo, kad dvi įmonės – TSMA ir „Dekbera“ – gauna didžiausią naudą iš daugiau kaip dešimtmetį niekaip nepavykstančio GMP integravimo į BPC. Kol tai neįvyks, TSMA ir „Dekbera“ toliau brangiai teiks GMP programos ir ryšio paslaugas.

Naujasis integracijos planas ir vėl stringa, nes UAB „Dekbera“ skundžia BPC skelbiamus viešuosius pirkimus.

Medikai nesupranta, kas įvyko

GMP dispečerinės, gavusios kvietimą, visą informaciją apie ligonį perduoda į GMP stočių naudojamą informacinę sistemą. Visi duomenys matomi pagrindiniame kompiuteryje, esančiame GMP stotyje ir GMP brigados planšetėse.

Paramedikai, atvykę pas ligonį, toliau pildo kortelę planšetėje: kokie veiksmai atlikti, kokių ir kiek vaistų suteikta, kita svarbi informacija apie paciento būklę. Vėliau, šią kortelę išspausdinę, perduoda ligoninei kartu su pacientu.

Duomenys būna matomi ir GMP stotyje, nes mėnesio pabaigoje GMP stotys turi pateikti ataskaitą VLK apie iškvietimus, suteiktą pagalbą ir sunaudotas priemones.

Iki balandžio šioms kortelėms pildyti naudota UAB „Atvira karta“ sukurta programa „Colibris“. Ja ir toliau sėkmingai naudojasi Panevėžio GMP dispečerinė ir jos aptarnaujamos GMP stotys.

„Mums viskas veikė, nes nieko nekeitėme. Kiekviena dispečerinė turi atskirų tiekėjų Nr. 110 formą, o mes nieko nekeitėme, tai pas mus jokių sutrikimų nebuvo“, – sako VšĮ Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė.

Tuo metu Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinių aptarnaujamos GMP stotys patyrė daug nesklandumų dėl priverstinio perėjimo prie TSMA programos. LRT Tyrimų skyrių pasiekė dešimtys GMP stočių darbuotojų liudijimų apie chaosu tapusį darbą.

„Po paros kortelės (vidutiniškai apie 50 kortelių) perduodamos statistikei, kuri iki šiol puikiai susitvarkydavo su savo darbu, kokybiškai jas suvesdavo į sistemą ir gaudavo už tai atlyginimą. Dabar, siekiant patobulinti visa tai, buvo užblokuota sistema, prie ankstesnės formos suvesti duomenys nebeprieinami. Šiuo metu turime apie 300 nesuvestų kortelių ir neaišku, kada pavyks tinkamai atlikti šiuos darbus. Kasdien prisideda vis po 50 naujų kortelių. Pateikta nauja prieiga prie duomenų bazės turi labai daug nebaigtų vietų, joje daug klaidų, ir dabar mes priversti su programą administruojančiais techniniais darbuotojais spręsti, kaip tą sistemą pataisyti. Niekas nesiteikia paaiškinti susidariusios situacijos, išskyrus porą TSMA laiškų, kur išdėstyta, kokią kokybišką paslaugą jie teikia, kad sistemos pakeitimas nesutrikdė informacijos perdavimo ir kokie negeri žmonės mums teikė paslaugą nuo 2012–2013 m. iki šiol“, – rašoma atvirame VšĮ Kauno rajono GMP stoties vadovės Nelitos Gudžiūnaitės-Bybartienės laiške, išplatintame balandžio 7 dieną.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turima informacija, darbas ir toliau nėra sklandus. Medikai sako negaunantys pakankamai informacijos, kodėl nebegali naudotis programa, kuria buvo patenkinti.

Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinių vadovai kartoja, kad šis pasikeitimas įvyko dėl dviejų įmonių – TSMA ir UAB „Atvira karta“ – konflikto, į kurį nesikiša. Tą patį kartoja ir SAM.

„Jokios konkrečios informacijos apie sutrikimus ir šį kartą gauta nebuvo, išskyrus tai, kad GMP brigados kurį laiką turėjo pildyti formą Nr. 110/a rankiniu būdu. Atkreipiame dėmesį, kad ši forma yra ataskaita, ir ji pildoma jau suteikus pacientui paslaugą, tad laikini trukdžiai neturėjo jokios įtakos medikų reakcijos laikui ar paslaugų kokybei. Šiuo metu visi trikdžiai pašalinti, naujoji programinė įranga veikia sklandžiai“, – rašoma SAM komentare.

Medikai su tuo nesutinka ir svarsto, kad TSMA galėjo pasinaudoti tuo, jog visų dėmesys buvo sukoncentruotas į pandemiją, tad pabandė pašalinti konkurentus.

Tačiau ši kortelių pildymo programa tėra papildomas įrankis, kurį teikia TSMA. Pagrindinis jos GMP dispečerinėms parduodamas produktas – reagavimo į iškvietimus programa. Nors dar 2004 m. nuspręsta, kad šalyje turėtų veikti vienintelis pagalbos numeris 112, o visos pagalbą teikiančios tarnybos turėtų naudotis viena BPC teikiama informacine sistema.

Sabotažas ar kelionė atgal?

Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos, buvo nuspręsta pereiti prie bendrojo pagalbos numerio 112. Tam buvo sukurtas BPC, kuris turėjo atsiliepti į visus iškvietimus ir perduoti juos tarnyboms.

Tada turėjo būti išjungti visi kiti galioję pagalbos numeriai. Policija ir priešgaisrinė tarnyba į šią sistemą integravosi, o medicinos pagalba vis dar veikia atskirai. Ją vis dar galima kviesti keliais skirtingais telefono numeriais.

GMP integracijai visada priešinosi GMP asociacija. Argumentuota tuo, kad BPC neturi pakankamai darbuotojų, galinčių teikti medicininę pagalbą telefonu.

2012 m. lapkritį, likus mėnesiui iki 15-osios Vyriausybės, vadovaujamos Andriaus Kubiliaus, darbo pabaigos, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė įsakymą, kuriame apibrėžiamos laikinos taisyklės, kaip turi dirbti GMP dispečerinės.

Dokumente apibrėžiami ir techniniai reikalavimai, kokią įrangą turi turėti GMP dispečerinės, GMP stotys, brigadų automobiliai, kaip pranešimai apie iškvietimus turi būti perduodami. Visus šiuos reikalavimus tuo metu atitiko dvi privačios įmonės – UAB „Dekbera“ ir TSMA. Pirmoji daliai GMP dispečerinių ėmė teikti radijo ryšio paslaugas, antroji – informacinę sistemą.

Nuo tada GMP asociacija, kurios vadovo Nerijaus Mikelionio vadovaujama Kauno dispečerinė perka paslaugas iš TSMA ir „Dekberos“, kartojo, kad naudotis BPC siūloma nemoka informacine sistema negali, nes ji gerokai prastesnė už teikiamą privačios įmonės.

2015 m. tuomečiai sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis planavo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes įžvelgė sabotažą neintegruojant GMP į bendrą BPC tinklą.

„Atsiranda tam tikri interesai, aš kitaip nepavadinsiu, kaip turėti savo „kunigaikštystę“, „darželį“, dvylika ar kažkiek tų stočių. Finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų, galbūt aš klystu, bet kuri nėra įteisinta, nėra sertifikuota ir tiesiog stabdoma normali praktika, kuri turėtų būti, kuri egzistuoja visose šalyse“, – taip tuo metu žiniasklaidoje piktinosi vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs S. Skvernelis. Jis pridūrė, kad tokie „kunigaikštysčių“ interesai ne tik trukdo darbą, bet ir nusižengia įstatymams.

Tačiau po mėnesio dėl viešojo intereso gynimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi GMP asociacija, teigdama, kad BPC per dešimtmetį nepasirengė integracijai, nors tam buvo skirta dešimtys milijonų.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, vykdančios nuoseklius Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus (nuo 2005 m.) turi efektyvią modernią pajėgų valdymo sistemą, kuri užtikrina labai aukštą kvietimų aptarnavimo operatyvumą. Šios sistemos griovimas ne tik būtų ekonomiškai neefektyvus, nes kainuotų didelius pinigus, bet ir sukeltų grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei: sprendimą dėl brigados siuntimo (nesiuntimo) priiminėtų ne medikas profesionalas, neaiškios taptų atsakomybės ribos, sumažėtų operatyvumas“, – rašoma VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties, valdančios Vilniaus dispečerinę, pranešime.

GMP asociacijos vadovas ir Kauno GMP stoties direktorius N. Mikelionis kartojo, kad jokio sabotažo nėra, tiesiog perėjimas prie BPC sistemos sugriautų turimą sistemą ir juos nublokštų penkerius metus atgal.

„Tiesiog esame prieš, kad būtų griaunama dabar puikiai funkcionuojanti GMP sistema. Jei naudotume BPC siūlomą sistemą, grįžtume penkerius metais atgal. Kad būtų dar aiškiau – iš mersedeso persėstume į zaporožietį“, – žiniasklaidai 2015 m. komentavo N. Mikelionis.

Dabar N. Mikelionis sako, kad jis išsakė ne savo, o visos GMP asociacijos narių nuomonę, kad BPC naudota sistema buvo gerokai atsiliekanti nuo GMP naudojamų. „Mūsų turima sistema buvo keliais žingsniais priekyje. Jei mes tuo metu būtume perėję prie BPC, būtume netekę daugelio funkcijų, kurias turime dabar“, – sako N. Mikelionis.

Jis priduria, kad tuo metu vyko diskusija, ar apskritai reikalingos GMP dispečerinės, nes norėta jų funkcijas perduoti BPC, todėl natūralu, kad kilo pasipriešinimas.

Dabar BPC naudojama sistema netrukus baigs galioti, ir reikia įsigyti naują. Vyriausybės plane numatyta, kad BPC, suderinusi visų tarnybų poreikius, nupirktų naują informacinę sistemą, kuria pradėtų naudotis ne tik iki šiol tai dariusios tarnybos, bet ir GMP. Tokiu būdu TSMA prarastų pajamas, gaunamas iš GMP dispečerinių.

Šiuo metu, kai BPC planuoja pirkti naują programinę įrangą, pasak N. Mikelionio, to yra laukiama ir GMP ja naudosis. „Bendra sistema reikalinga, ir mes apie tai esame ne kartą pasisakę. Ir derinę reikalavimus ir specifikacijas su BPC. Derinę mūsų poreikius kaip GMP“, – sako N. Mikelionis.

Planas paskendo teismuose

Ši Vyriausybė buvo numačiusi, kad BPC 2019 m. liepą turėtų pradėti viešojo pirkimo konkursą naujai programai įsigyti. Tačiau konkursas iki šiol neįvyko, nes UAB „Dekbera“ kelis kartus skundė konkurso sąlygas.

„Mano požiūriu, apskritai ilgą laiką nebuvo normalaus bendradarbiavimo ir pasitikėjimo tarp GMP ir BPC. Nenoriu plėtotis į 2010–2015 metų laikotarpį, kai aš pats nedirbau BPC. Bet tuo laikotarpiu didžioji GMP įstaigų dalis atskirai nuo BPC siūlomos informacinės sistemos ir VRM radijo ryšio tinklo paslaugų įsidiegė alternatyvias informacines sistemas ir naudojosi privataus radijo ryšio tiekėjo paslaugomis, kurios iš esmės dubliuoja daugelį BPC informacinės sistemos ar VRM radijo ryšio tinklo funkcijų“, – sako BPC vadovas Audrius Čiuplys.

Pasak A. Čiuplio, BPC programinę įrangą įsidiegė šiek tiek anksčiau, nei GMP ėmė pirkti iš privačių įmonių, todėl visada buvo naudojamas argumentas, kad BPC turima programa ne tokia moderni.

Vis dėlto dabar, pasak A. Čiuplio, GMP pereiti prie BPC sistemos nebeliko prasmės, nes turima programa nebeveiks po 2021 metų. Dėl to šiuo metu vyksta viešieji pirkimai naujai įsigyti.

„Todėl ir BPC įstatymo pakeitimas, kuris buvo priimtas pernai, numato, kad BPC ir pagalbos tarnybos (GMP) tarpusavio sąveikai užtikrinti bendrai naudos BPC informacinę sistemą nuo 2021 metų“, – sako A. Čiuplys.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai GMP sistemoje tvirtina, kad šiuo metu yra „tempiamas laikas“ ir išnaudojamos visos priemonės, kad pirkimai neįvyktų arba įvyktų kuo vėliau.

Paskelbti viešųjų pirkimų konkursai nuolat stringa. UAB „Dekbera“ apskundė konkurso sąlygas, sakydama, kad jos neužtikrina konkurencijos. Teismas dalį įmonės skundo tenkino, dalį – atmetė. Įmonė kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą, šis skundą atmetė.

Galų gale, paskelbus naują konkursą, UAB „Dekbera“ dėl tų pačių konkurso sąlygų ir vėl pirkimą apskundė teismui. Pagrindinis įmonės prieštaravimas – konkurse numatytas reikalavimas, kad naujoji programinė įranga veiktų naudojant žiniatinklį. Tai reiškia, kad iš bet kurios vietos bet kuriuo metu GMP galėtų prisijungti prie programos, turėdamos adresą bei prisijungimo duomenis.

Pasak BPC vadovo, tai palengvina atnaujinimo darbus bei sistemos palaikymą. Toks būdas laikomas pažangiu. Tuo metu UAB „Dekbera“ reikalauja, kad konkurso sąlygose būtų numatyta, jog sistema veiktų per specialią programą.

Dabar, kaip teigia BPC vadovas, konkurso sąlygos suderintos su visomis tarnybomis, ir jokie skundai negalimi.

Vis dėlto, procesas nebūtinai pajudės į priekį. LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai neatmeta, kad UAB „Dekbera“, jei konkurso nelaimės, skųs patį konkursą.

„Taip ir vėl suksis pasaka be galo. Vėl prasidės teismai, kurie užtrunka. O per tą laiką GMP ir „Dekberos“ bei TSMA sutartys pasibaigia, pasirašomos naujos. Konkursai teismuose, o valstybės pinigai toliau plaukia šitoms dviem įmonėms“, – sako LRT Tyrimų skyriaus šaltinis.

SAM, paklausta, kaip vertina tai, kad dėl stringančių procedūrų ir GMP asociacijos pasipriešinimo valstybė dviem privačioms įmonėms sumokėjo per 17 mln. eurų už paslaugas, kurias galėjo gauti nemokamai, sako, kad priežasčių dėl kliūčių buvo daug, tačiau tai nėra SAM atsakomybė.

„Vienas iš šios Vyriausybės programoje numatytų darbų – pagaliau modernizuoti Bendrojo pagalbos centro (BPC) informacinę sistemą ir sujungti visas tarnybas į vieną bendrą sistemą. Priežasčių, kodėl tai nepadaryta iki šiol, daug, jas vertinti nėra SAM kompetencija. Be to, GMP struktūra nėra pavaldi SAM, stotys ir dispečerinės pačios ar per savivaldybes ar gydymo įstaigas organizuoja savo veiklą, vykdo viešuosius pirkimus ir pan. Sveikatos apsaugos ministerijai svarbiausia, kad visos atsakingos institucijos tinkamai atliktų savo darbą ir šis sudėtingas per ilgai užtrukęs procesas sėkmingai baigtųsi. Tam BPC reikia įsigyti naują skambučių administravimo ir pagalbos tarnybų pajėgų valdymo programinę įrangą, kuria nemokamai galės naudotis GMP dispečerinės. Apie pačią programinę įrangą ir kokia šiuo metu situacija su viešaisiais pirkimais derėtų teirautis pirkimą vykdančio BPC specialistų“, – rašoma SAM atsiųstame Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos Viktorijos Buzytės komentare.

Laikas – pinigai

Vis nepavykstanti GMP integracija į BPC valstybei kainuoja nemažus pinigus. Kol GMP asociacija vardija nemokamų VRM ryšio ir BPC informacinės sistemų trūkumus, dvi įmonės uždirba milijonus.

Dalis milijonų byra į trijų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikų, kuriems priklauso TSMA, kišenes. Įmonės akcininkas ir direktorius – Nedas Jasinskas. LSMU jis – skubiosios medicinos gydytojas. Kiti du akcininkai – LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorius Paulius Dobožinskas ir to paties skyriaus vedėjas prof. Dinas Vaitkaitis.

Jų valdoma įmonė už programinės įrangos nuomą vien iš dviejų sutarčių su VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stotimi, kuriai vadovauja GMP asociacijos prezidentas N. Mikelionis, nuo 2016 m. uždirbo 6,2 mln. eurų.

Paskutinė sutartis pasirašyta 2019 m. sausio 9 dieną. Už beveik 3,7 mln. eurų VšĮ Kauno GMP stotis išsinuomojo GMP kvietimo administravimo sistemą trejiems metams – iki 2022 m. sausio 9 d. Nors tuo metu dar galiojo sprendimas po pusmečio pereiti prie bendros BPC sistemos.

„Sutartis pasirašyta su sąlyga, kad ji bet kada gali būti nutraukta. Ji bus nutraukta tada, kai BPC bus sukurta nauja sistema, kuri atitiks mūsų reikalavimus“, – sako Kauno GMP stoties vadovas N. Mikelionis.

Po kelių mėnesių tokią pačią paslaugą iš TSMA už kiek daugiau nei milijoną eurų įsigijo VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis. Sutartis – taip pat trejiems metams.

VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis informacinę sistemą perka iš UAB „Dekbera“. Sutartis taip pat trejiems metams, tik suma menkesnė – 418 tūkst. eurų.

Tačiau UAB „Dekbera“ pagrindinis pajamų šaltinis – radijo ryšio paslaugos, kurias ji teikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių dispečerinėms. Už įvairias ryšio paslaugas per tą laiką, kai Lietuva turėjo pereiti prie bendros BPC sistemos, keturios dispečerinės UAB „Dekbera“ sąskaitą papildė 8,6 mln. eurų. Tuo metu TSMA vien iš programinės įrangos nuomos uždirbo daugiau kaip 9 mln. eurų.

Įdomu ir tai, kad, kaip teigia LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai, į GMP stotis, kuriose darbas sutriko dėl netikėto perėjimo prie naujos TSMA teikiamos sistemos, apmokyti, kaip su ja dirbti, atvyko UAB „Dekbera“ darbuotojai. Ši, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys, kūrė ir chaosą GMP stotyse sukėlusią naują TSMA programą.

Visas įmonės akcijas valdo jos direktorius Albertas Dekinas. Jis su LRT Tyrimų skyriumi bendrauti nenorėjo. Įmonės darbuotoja, atsiliepusi telefonu, paprašė klausimus atsiųsti elektroniniu paštu. Atsakymų įmonės direktorius dar nepateikė.

Dėl ko lėtėja greitosios?

Tačiau, atrodo, nesklandumai, su kuriais susidūrė dalis GMP stočių dėl išjungto duomenų perdavimo iš dispečerinių į jų naudojamas sistemas, nėra vieninteliai.

Vilniaus GMP darbuotojai pasakoja, kad dėl UAB „Dekbera“ naudojamo ryšio jie ne visada gali matyti, kur yra GMP brigadų automobiliai. „Vaikui nutiko nelaimė. Mama skambino į 112 iš savo telefono, tėtis – į 033 iš savo. Kadangi skambinta iš skirtingų numerių į skirtingus pagalbos numerius, buvo išsiųsti du automobiliai į tą patį adresą, nes dispečerės tiesiog nemato automobilių padėties ir kur jos vyksta“, – pasakoja vienos iš Vilniaus rajono GMP stoties darbuotojas.

Tačiau VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarciany sako, kad jokių nesklandumų nėra. „Ne, mes matome kiekvieną automobilį. Mes tik Panevėžio nematome, nes jie dirba su VRM ryšiu. Matome ir statusus, ir t. t.“, – sako Z. Skvarciany.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai kitose GMP stotyse pasakoja panašias istorijas. „Įvairių sutrikimų būna nuolat, tik visi apie tai tyli. Čia didelė paslaptis. Va, tik klausimas, kodėl mes dirbame su stringančiu brangiu ryšiu, kai Panevėžys – su nemokamu ir veikiančiu“, – svarsto nenorėjęs prisistatyti GMP stoties darbuotojas.

Net ir puikiai veikiant visoms priemonėms, dėl naudojamų kelių numerių ir skirtingų sistemų darbas lėtėja.

„BPC operatoriai, sujungdami skambinantį asmenį (arba patys skambindami dėl kompleksinių įvykių), laukia toje pačioje skambučių eilėje, kaip ir skambinantis asmuo tiesiogiai vis dar veikiančiais GMP numeriais 03, 103 ir 033, kuriais skambinantys asmenys taip pat konsultuojami įvairiais medicininiais klausimais. Todėl esant skubiam iškvietimui, gautam numeriu 112, skambinantiems asmenims, sujungiamiems su GMP, tenka laukti, kol bus užbaigta medicininė konsultacija. Dėl to skambinantys asmenys piktinasi dėl pernelyg ilgo laukimo eilėje laiko“, – pasakoja BPC vadovas Audrius Čiuplys.

Be to, GMP sistema, nors ir po dešimtmečio naudojimo esanti morališkai pasenusi, pasak A. Čiuplio, turi privalumų, kuriais negali pasigirti privačių įmonių teikiamos paslaugos. Pirmiausia ši sistema yra prieinamesnė visiems šalies gyventojams. „BPC informacinė sistema turi tiesiogines balso ryšio linijas su 3 mobiliojo ryšio operatoriais ir fiksuoto ryšio operatoriumi. Tai leidžia užtikrinti aukštą 112 prieinamumą gyventojams. GMP sistemos tokio patikimumo neužtikrina. Būta atvejų, kai numeriu 03, 033 nebuvo galima prisiskambinti net kelias valandas“, – tvirtina A. Čiuplys.

Zaparožietis lenkia mersedesą?

Vienintelė kitu keliu pasukusi GMP stotis, turinti ir dispečerinės funkcijas, buvo Panevėžio GMP stotis. Ji nepirko privačių tiekėjų ryšio bei informacinės sistemos, o pradėjo naudotis nemokamais VRM ir BPC teikiamais produktais.

„Nebuvau pradininkė to, kai atėjau dirbti, GMP jau dirbo BPC sistemoje. Tik tiek, kad reikėjo nemažai darbo įdėti, kad viskas atitiktų ir galėtume akredituotis“, – pasakoja VšĮ Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė.

Anksčiau įgyvendinti planą norėjo ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė. Tačiau pasak politiko, tam labiausiai priešinosi patys GMP darbuotojai. „Jie streikus organizavo, piketus. Jie norėjo būti nepriklausomi, savarankiški“, – prisimena A. Butkevičius.

Jis prisimena ir tuo metu labai nustebinusį faktą, kuris, pasak A. Butkevičiaus, sutrukdė greičiau integruoti GMP į bendrą BPC sistemą. „Be Vyriausybės nutarimo pati ministerija (SAM – LRT past.) skyrė finansavimą patobulinti sistemą, susijusią su telefoniniais pokalbiais, atskiram numeriui. Tai sutrukdė greičiau integruoti. Vieni skiria pinigus, o kiti bando integruoti į bendrą sistemą“, – pasakoja A. Butkevičius.

Tokios kitokiu būdu veikiančios dispečerinės Lietuvoje galėjo ir nebūti. Centralizuojant dispečerinių tinklą, pirminis planas buvo palikti keturias – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos – dispečerines.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai sako, kad Panevėžio GMP dispečerinės norėta atsisakyti būtent dėl to, kad ši naudojasi ne privačiu ryšiu ir informacine sistema.

„Pasakyta buvo aiškiai: neatitiksite reikalavimų, kurie surašyti taip, kad tiktų tik tiems, kurie naudojasi dviejų įmonių paslaugomis. Bet Panevėžys pasistengė ir praėjo akreditaciją, o dabar ir puikius rezultatus rodo“, – sako LRT Tyrimų skyriaus šaltinis sveikatos apsaugos sistemoje.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Panevėžio GMP, dirbdama su BPC ir VRM sistemomis, rodo geriausius rezultatus. Pagal gerus GMP rezultatus pirmą vietą užima Panevėžio GMP stotis. Pavyzdžiui, pernai Panevėžio GMP gautas įvertinimas už operatyvumą ir intensyvumą siekia 53 taškus, kai Kauno GMP surinko 41 tašką, Vilniaus ir Šiaulių dar mažiau – atitinkamai 24 ir 27 taškus.

„Kai buvo dar vienas dispečerinių centralizavimas, pagal pirminį planą mūsų nebuvo. Bet mes labai daug dirbome, stengėmės, kad atitiktume reikalavimus ir gautume akreditaciją. Ir gavome. Tikrai daug dirbome“, – sako R. Ramoškienė.

Tuo metu GMP asociacijos vadovas N. Mikelionis šiuos rezultatus laiko nereikšmingais. Pasak jo, Lietuvoje nėra standartizuoto vertinimo, tai šie VLK pateikiami rodikliai tėra standartinių reikalavimų atitikimas.

„Bėda Lietuvoje ir yra ta, kad vertinimo sistemos ir kriterijų nėra. Juos reikia sukurti ir turėti. Juos reikia lyginti standartizuotai. Kaip teisingai priimti kvietimai, kaip pasirinktas prioritetas, kaip dispečerinės darbuotojas privertė padėti aplink esančias brigadas, kokie gaivinimo rezultatai. Lietuvoje tai yra nevertinama visiškai“, – sako N. Mikelionis.

TSMA vadovas N. Jasinskas LRT pakomentavo tik susidariusią situaciją GMP stotyse dėl pakeistos kortelių pildymo programos. Kitų klausimų užduoti nepavyko, nes N. Jasinskas padėjo ragelį.

UAB „Dekbra“ vėlų antradienio vakarą atsiuntė atsakymus į LRT klausimus. Pasak bendrovės administracijos basirašyto laiško, jokių žinomų įmonės teikiamo ryšio sutrikimų nėra. Įmonė taip pat neigia, kad jų darbuotojai apmokė dalį GMP stočių kaip dirbti su naująja TSMA programa. Tačiau paties bendradarbiavimo su šia įmone neneigia.

„UAB „Dekbera" neteikė mokymo paslaugų GMP stotims. UAB „Dekbera" bendradarbiauja su Tarptautinės skubiosios medicinos akademija lygiai taip pat kaip su kitais partneriais ir įmonėmis. Tai įprasti verslo santykiai. Bendradarbiavimo sąlygos yra komercinės“, - rašoma UAB „Dekbera“ administracijos pasirašytame atsakyme LRT.

Tuo metu į klausimą dėl skundžiamo BPC viešojo pirkimo, UAB „Dekbera“ administracija pabrėžia, kad konkurso sąlygos buvo ribojančios konkurenciją ir galbūt proteguojančios vieną įmonę.

„Mūsų žiniomis, pirkimo trukmę sąlygojo Bendrojo pagalbos centro netinkamai parengtos viešojo pirkimo sąlygos dėl Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo, kurių ydingumą bei jas turint konkurenciją ribojančių požymių pripažino Viešųjų pirkimų tarnyba (teikdama išvadą teisminėje byloje) bei Lietuvos Respublikos teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais“, - rašoma UAB „Dekbera“ atsakyme.

Įmonė įžvelgia, kad BPC galbūt proteguoja UAB „InnoForce“ ir jos partnerius, kurie, pasak UAB „Dekbera“administracijos, yra ilgamečiai partneriai ir gavę daugiausiai pajamų iš BPC. Pasak UAB „Dekbera“ administracijos, ji šiemet BPC siūlė paslaugas pirkti perpus pigiau nei parduoda UAB „InnoForce“, tačiau jų pasiūlymas buvo atmestas dėl kvalifikacijos neatitikimų.

„UAB „Dekbera" vertinimu, atvėrus konkurenciją ir nustačius konkurenciją neribojančias sąlygas, Bendrasis pagalbos centras galėtų ženkliai sutaupyti biudžeto lėšas skiriamas informacinių sistemų sukūrimui bei jų vėlesniam aptarnavimui. Tačiau, kaip liudija praktika, niekas nesikeičia jau daugelį metų ir, tikėtina, labiausiai dėl to nukenčia visuomenė. Biudžeto lėšos panaudojamos neracionaliai, o Bendrojo pagalbos centro vadovybė tai toleruoja“, - dėstoma UAB „Dekbera“ administracijos pasirašytame atsakyme LRT.