LRT tyrimai

2020.04.24 05:30

Maisto rezervui – milijonai, o ką su juo daryti, nežino net valdžia

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.04.24 05:30

13 mln. eurų – tiek per dešimtmetį, LRT skaičiavimais, valstybė išleido grūdų rezervui saugoti, nors neturėjo jokio plano, ką su grūdų atsargomis daryti ištikus karui ar kitai nepaprastajai padėčiai. Maisto rezervo kaupimo ir saugojimo sistemą kritikuoja tiek premjero patarėjas, tiek buvę žemės ūkio ministrai.

Rezervo kaupimo sistema naudinga įmonei „Jonavos grūdai“, kurios ketvirtadalį pelno pasiima valdančios partijos lyderio Ramūno Karbauskio verslas. Be to, aiškėja, kad už rezervą atsakinga Žemės ūkio ministerija iki šiol neturi sudariusi sutarčių dėl kitokio maisto nei grūdai ir cukrus.

Trumpai

  • Žemės ūkio ministerija, atsakinga už maisto rezervo kaupimą, nuo 2008 iki 2018 m. už grūdų saugojimą įmonėje „Jonavos grūdai“ sumokėjo 13,1 mln. eurų. Be šios sumos, dar papildomai kainavo iš pačių grūdų įsigijimas.
  • Milijonai grūdų pirkimui ir saugojimui buvo leidžiami neturint aiškaus plano, ką su atsargomis daryti ištikus ekstremaliai situacijai ar krizei.
  • LRT šaltinių duomenimis, grūdai gali būti saugomi brangiau nei rinkos kaina. ŽŪM grūdų saugojimo kainos neatskleidžia.
  • ŽŪM atstovai praėjusią savaitę tikino, kad netiesa, jog rezerve yra tik kviečiai miltai, tačiau buvę žemės ūkio ministrai pripažino, kad iki šiol jokių įvairesnių produktų į rezervą nebuvo kaupiama.
  • Nors įstatymo pataisos, leidžiančios dėl įvairesnių produktų sudaryti sutartis su privačiomis bendrovėmis, įsigaliojo pernai, ŽŪM dar nepasirašė nė vienos sutarties.
  • Nuo 2008 iki 2013 m. „Agrokoncerno grūdai“ valstybės įmonei pardavė 6 tūkst. t grūdų, vėliau esą jokie sandoriai dėl grūdų pirkimo nebuvo sudarinėjami.
  • „Jonavos grūduose“ 70 proc. akcijų valdo valstybė, 25 proc. – „Agrokoncerno grūdai“. Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio verslui tenka apie ketvirtadalį „Jonavos grūdų“ pelno.

Lietuvoje išplitus COVID-19 infekcijai ir paaiškėjus, kad medicinos rezervas nebuvo tam tinkamai pasiruošęs, prabilta ir apie kitus rezervus. Vienas tokių – maisto rezervas, saugomas įmonėje „Jonavos grūdai“, kurios 70 proc. akcijų priklauso valstybei, o 25 proc. – „Agrokoncerno grūdams“. Įmonės, saugančios valstybės rezervą, veiklą LRT Tyrimų skyrius analizavo dar prieš kelerius metus.

Kovo pabaigoje kai kurie Seimo nariai ėmė kelti klausimą, ar valstybė yra pasiruošusi visavertį maisto rezervą. Parlamentaras Kazys Starkevičius tikino, kad, jo žiniomis, jame yra tik grūdai ir cukrus. Balandžio pradžioje maisto rezervo klausimą su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Praėjusią savaitę K. Starkevičius LRT atskleidė ir jo žinomus rezervo kiekius: esą rezerve yra 10 tūkst. t kviečių ir 4 tūkst. t miltų.

Kiek vėliau K. Starkevičius, kalbėdamas su LRT, jam žinomus kiekius patikslino: esą rezerve šiuo metu yra 10 tūkst. t grūdų ir 4 t cukraus. Tiesa, Žemės ūkio ministerijos, atsakingos už maisto rezervą, atstovai prieš savaitę neigė, kad rezerve yra „tik kviečiai ir miltai“.

„Mano šaltiniai patikimi“, – tikino K. Starkevičius.

LRT nusprendė patikrinti, ar parlamentaro nurodomi kiekiai gali būti realūs ir kokiomis kainomis grūdai rezerve yra saugomi.

Saugojimui – milijonai, nors nežinoma, ką su atsargomis daryti

Tai, kas ir kokiais kiekiais yra saugoma rezerve, yra įslaptinta informacija. Paslaptis turėtų būti ir tai, kur rezervas saugomas, tačiau ši paslaptis jau seniai yra vieša. Maisto atsargas sandėliuose saugo minėta įmonė „Jonavos grūdai“.

Nors rezervo kiekiai nėra viešinami, sumas, kurias Žemės ūkio ministerija sumokėjo už grūdų saugojimą „Jonavos grūdams“, galima matyti iš šių Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų. LRT peržiūrėjo šias ataskaitas nuo 2008 iki 2018 m. (praėjusių metų – 2019 m. – ataskaita dar nėra pateikta).

Remiantis duomenimis, pateiktais minėtose ataskaitose, per dešimtmetį Žemės ūkio ministerija už grūdų saugojimą „Jonavos grūdams“ sumokėjo daugiau nei 13,1 mln. eurų. Tačiau tai – tik saugojimo paslaugos, nesumuojant to, kiek valstybė išleido rezervo pildymui įsigyjant grūdų.

Štai 2018 m. rezervo saugojimas kainavo 523 tūkst. eurų, dar 604 tūkst. eurų, remiantis ataskaita, ŽŪM „Jonavos grūdams“ sumokėjo ir už pačius grūdus.

Sumas, ŽŪM sumokėtas „Jonavos grūdams“ už grūdų saugojimą pateikiame lentelėje žemiau.

Iš šių duomenų matyti, kad didžiausią sumą už grūdų saugojimą rezerve buvo sumokėta 2011 m. – net 4,3 mln. eurų per metus. Tuo metu ŽŪM vadovavo K. Starkevičius.

Nors rezervui kasmet išleidžiamas kone milijonas eurų, aiškėja, kad institucijos neturėjo jokio plano, kaip ekstremalios situacijos ar krizės atveju būtų elgiamasi su rezervu.

Maisto rezervo saugojimo sistemai kritiką žeria ir premjero patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis:

„Nuo 1990 m. tos sumos didelės buvo skiriamos nuolatos be didelio įsigilinimo, kas su tuo daroma“, – sako jis, – net ekonominės krizės metu Lietuva leisdavo po 5 mln. už tai, kad grūdus saugotų, neturėdama jokio aiškaus plano, ką su tais grūdais darys... Nežinau, gal psichologinis efektas yra, bet praktinės naudos tai nėra jokios. Tai buvo grūdai, cukrus ir druska.“

Žemės ūkio ministerija neatskleidžia, ar rezerve iš tiesų yra tik šie produktai.

Tačiau su LRT bendravę buvę žemės ūkio ministrai patvirtino, kad kitokių atsargų, bent jau anksčiau, nebuvo kaupiama.

„Kai aš atėjau dirbti, lygiai tokia pati situacija buvo, – teigia buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, – mano nuomone, turėtų būti kaupiami ir kiti produktai. Mes buvom atsakingi už tai, o įmonė Jonavoje juos saugojo. Kai pasibaigdavo laikas, juos parduodavo. Valstybė už tai apmokėdavo, už saugojimą, aišku, įmonei buvo labai naudinga.“

„Net nežinau, ar valstybei reikia tokią atskirą savo įmonę turėti. Valstybė yra akcininkai vien dėl to, kad reikia saugoti rezervą. Aš manau, kad tai įmonei yra didžiulė nauda iš to, kad tas rezervas yra“, – pridūrė ji.

„Prisimenu, kad buvo miltai ir grūdai“, – sako buvęs ministras, dabar Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Anot jo, ministerijoje buvo keliamas klausimas, ar toks rezervas turi būti laikomas. Esą ŽŪM yra atsakinga tik už rezervo saugojimą, o jo kaupimo tvarka yra kur kas platesnės kompetencijos klausimas, kuris apima ir Krašto apsaugos ministeriją, ir Vyriausybę.

„Kalbant ir apie tuos grūdus. Tai reikia malūną turėti, kad juos sumalti. Mes esame daug kartų ministerijoje diskutavę, kad nelabai logiškas tas grūdų laikymas. Buvo mintis, kad tikrai reikėtų sudaryti sutartis su gamintojais, su mėsos, su pieno produktų gamintojais, kad esant kritiniam atvejui jie galėtų tiekti produkciją“, – kalbėjo B. Markauskas.

Per krizę brangiai pirktą cukrų bandė parduoti kaip parduotuvėje

ŽŪM, kaip rodo jos skelbti vieši konkursai, dalį rezervo, sukaupto 2007, 2008, 2009 m., intensyviai bandė tuštinti 2018 m. Tuomet siūlyta pirkti tūkstančius tonų kviečių, rugių. Taip pat pardavinėta viena tona 2008 m. druskos. Ministerija kone visus metus nesėkmingai pardavinėjo ir 4 tonas 2008 m. cukraus.

Iš pradžių cukrų iš rezervo siūlyta pirkti kone brangiau nei parduotuvėje – už 0,74 euro už kilogramą. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 m. didmeninė baltojo cukraus kilogramo kaina buvo 0,40–0,51 euro. Mažmeninė – 0,81–0,91 euro.

Per visus 2018 m. ŽŪM skelbė net penkis konkursus minėtoms 4 t cukraus pirkti. Kaina buvo vis mažinama, kol galiausiai buvo nuleista iki 0,35 euro už kilogramą.

Kodėl tik grūdai?

Kodėl Lietuva iki šiol tiek metų kaupė daugiausia tik grūdų atsargas, tikina nesuprantantis ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas:

„Vien grūdai ir cukrus – skurdokas tas rezervas, jei tektų užsidaryti sienas ir maisto nespėtų gaminti mūsų žemdirbiai. Galėtų būti ir pieno milteliai, ir kondensuotas pienas, ir konservai. Ir kruopos, ir makaronai. Kontrolę vykdant ir stebint, kada baigiasi galiojimo laikas, galima produkciją parduoti ir pakeisti naujais.“

A. Pikžirnis aiškina, kad tai, ką kaupti rezerve, yra politinio apsisprendimo klausimas, o grūdų kaip rezervo kaupimas būna susijęs su rinkos reguliavimo klausimais: „Tą reikėtų spręsti. Iš esmės daug kurios šalys kaupia ir grūdus, bet reikia suvokti, kad tai yra labiau ne maisto rezervas, o kainos reguliavimo rezervas, jei kalbant apie vidurinės Azijos ar Afrikos šalis, kur ypatingai yra ta praktika kaupti grūdus ir jų rezervus. Tai reguliavimo priemonė, o ne maisto tiekimo grandinės klausimas. Yra šalių, kurios kaupia sėjamuosius grūdus, jeigu kartais ištiktų tam tikros ekologinės nelaimės, čia turbūt yra labiau arabų šalys, kurios tiesiog kaupia didelius rezervus tam, kad būtų galima paleisti į rinką, jei kartais pakiltų kainos. Žinote, nėra tarptautinės auksinės taisyklės, kuria būtų galima remtis ir sakyti, kad rezervą reikia kaupti būtent taip. Kiekviena šalis turi pagal save žiūrėti.“

Praėjusių metų gale įsigaliojo Valstybės rezervo įstatymo pataisos, kuriomis leista maisto rezervą kaupti su įmonėmis sudarant preliminariąsias sutartis. Kai kurie Seimo nariai tam priešinosi tikindami, kad pagal naują įstatymą rezervas bus kaupiamas tik popieriuje.

Tuo metu valdantieji aiškino, kad iš anksto įsigyti įvairesnių maisto produktų rezervą kainuotų per brangiai. Skaičiuota, kad savaitei reikalingas 8 būtinųjų maisto produktų rezervas, skirtas aprūpinti 450 tūkst. gyventojų, kainuotų mažiausiai 20 mln. eurų, taip pat po 7 mln. eurų kasmet atnaujinimui, nes produktai genda.

ŽŪM LRT pateikė atsakymą, kad kol kas jokių preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių nėra sudaryta. „Minėtas sutartis planuojama sudaryti 2020 m. antrajame pusmetyje, įvykdžius viešuosius pirkimus“, – teigiama raštu pateiktame ministerijos atsakyme.

Valstybė grūdus saugo brangiau nei ūkininkai?

LRT šaltinių teigimu, rezervo saugojimo kaina svyruoja nuo 4 iki 6 eurų už toną mėnesiui.

Tuo metu „Jonavos grūdų“ oficialiame puslapyje nurodoma, kad į elevatorių grūdus pristatantiems ūkininkams grūdų saugojimo kaina liepos–gruodžio mėnesiais yra 1,89 eurai be PVM tonai per mėnesį.

Tai reikštų, kad valstybė grūdus jai didžiąja dalimi priklausančioje įmonėje saugo 2–3 kartus brangiau nei ūkininkai.

Tačiau pati ministerija neatskleidžia, kokiomis kainomis yra sudariusi sutartį su „Jonavos grūdais“.

„Valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija“, – teigia ministerija. Anot jos, su „Jonavos grūdais“ yra sudaryta ilgalaikė sutartis su fiksuota rezervo saugojimo kaina už toną.

Grūdų saugojimo pajamos sudaro apie dešimtadalį visų „Jonavos grūdų“ pardavimo pajamų. Kitas pajamas įmonė gauna iš grūdų pardavimo, taip pat teikiamos kitos paslaugos kaip grūdų džiovinimas, valymas, trąšų saugojimas ir pardavimas.

„Jonavos grūdai“ dirba pelningai – pavyzdžiui, 2018 m. grynasis pelnas sudarė 458,5 tūkst. eurų. Bemaž ketvirtadalį šios sumos per dividendus pasiima ir „Agrokoncerno grūdai“. LRT skaičiavimu, per penkerius metus (2014–2018 m.) „Agrokoncerno grūdai“ iš „Jonavos grūdų“ uždirbo 638 tūkst. eurų dividendų. Valstybei už 2014–2018 m. laikotarpį „Jonavos grūdai“ sumokėjo 1,8 mln. eurų dividendų.

„Agrokoncerno grūdai“ pateikė atsakymą, kad kitokių pajamų nei dividendai iš „Jonavos grūdų“ negauna. O valstybės įmonei nuo 2008 iki 2013 m. yra pardavę tik labai nedidelį kiekį grūdų – 6 tūkst. t. „Paskutinis sandoris, kurio metu UAB „Agrokoncerno grūdai“ bendrovei „Jonavos grūdai“ pardavė grūdus, įvyko 2013 m., nuo to laiko jokie grūdų pardavimo sandoriai nevykdomi”, – atsakyme teigia įmonė.

LRT tyrimas dar 2018 m. spalį skelbė, kad valstybei didžiąja dalimi priklausančioje įmonėje „Jonavos grūdai“ savo įtaką stiprina R. Karbauskio verslas – įmonė „Agrokoncerno grūdai“. Po LRT tyrimo iš nepriklausomų „Jonavos grūdų“ valdybos narių buvo priverstas trauktis Audrius Zalatoris, priklausęs LVŽS. Be to, kaip tada skelbė LRT Tyrimų skyrius, valstybės įmonė, sauganti valstybinį grūdų rezervą, ėmė teikti ir netipines paslaugas, pavyzdžiui, pardavinėti trąšas.

Naujausi