LRT tyrimai

2020.04.22 05:30

Po LRT tyrimo. Sukčių išvilioti milijonai teka ir į lietuviškas sąskaitas

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.04.22 05:30

Po LRT tyrimo, kuris išaiškino plačią Lietuvoje ir Kipre veikiančią investicinio sukčiavimo schemą, nuo kurios nukentėjo šimtai gyventojų, aiškėja daugiau duomenų apie iš žmonių viliojamus pinigus. Į nusikalstamas schemas įsipainioja ir lietuviškos finansų įstaigos. FNTT jau sustabdė 8 mln. eurų, tačiau skundų gavo dėl 12 mln.

„Girdint, kiek žmonių iš trečiųjų pasaulio valstybių prarado visas gyvenimo santaupas, jau nekalbu apie grasinimus nusižudyti, dėl moralinių priežasčių palikau darbą“, – teigia į LRT Tyrimų skyrių kreipęsis ir anonimu norėjęs išlikti Kipro investicinėje įmonėje dirbęs lietuvis.

LRT Tyrimų skyrius šiemet, vasarį, paviešino surinktus duomenis, kaip žmonės tampa užsienyje įsikūrusių investicinių platformų aukomis. LRT bendravo su beveik 10 žmonių visoje Lietuvoje ir žino dar bent 100 atvejų, kai buvo nusitaikiusi ta pati praturtėjimą investuojant siūlanti Kipro bendrovė. Daugelis aukų, sužavėtos pažadų, prarado dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Taip pat skaitykite

Po šios istorijos su redakcija susisiekė lietuvis, dirbęs brokeriu Kipre, tačiau, kaip pats sako, dėl moralinių priežasčių nusprendęs palikti darbovietę.

Lietuvis dirbo Limasolio mieste, kurio gyventojų skaičius siekia apie 100 tūkst., o investavimo paslaugas siūlančių įmonių čia – daugiau kaip 90. Anot jo, visos įmonės prisidengia skambiais vardais, į pavadinimus įtraukdamos, pavyzdžiui, „Swiss Capital“, „EasyFX“, nors nieko bendro su tuo neturi. Esą taip bandoma sukurti patikimumo įvaizdį.

Kaip pasakoja vaikinas, antroji įmonė, kurioje dirbo, apgaudinėjo klientus siūlydama investuoti į produktus, kurių kaina neatitinka realybės. Pirmojoje žmonės buvo įviliojami į įvairias investicines schemas.

Tiesa, LRT šaltinis teigia, kad su Europos Sąjungos piliečiais buvo elgiamasi kur kas atsargiau, tačiau su „investuotojais“ iš trečiųjų šalių elgtasi bet kaip, nes jie esą neturi kur kreiptis.

„Pavedimai vaikšto per gausybę bankų. ES klientai gauna ir perveda pinigus per Vokietijos, Olandijos ir panašius bankus. Tačiau, kalbant apie klientus už ES ribų, pasitaikė įvairiausio tipo bankų. Dauguma, liūdna, yra Baltijos valstybėse. Lietuviškas joks bankas nefigūravo, buvo daugiausia mūsų kaimynai latviai“, – teigia brokeriu Kipre dirbęs lietuvis.

Nors šioje istorijoje Lietuvos finansų įstaigos nedalyvauja, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenys rodo, kad lietuviškomis sąskaitomis užsienyje esantys sukčiai pasinaudoja gana dažnai.

8 mln. eurų – tiek lėšų lietuviškose sąskaitose šiuo metu yra įšaldžiusi FNTT. Minėti pinigai priklauso užsieniečiams, kurie gali būti pakliuvę į investicinio sukčiavimo schemas. Šiuo metu FNTT yra gavusi 70 užsienyje gyvenančių žmonių skundus dėl prarastų 12 mln. eurų.

Įjungta pinigų plovimo mašina

Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Čekijos piliečiai skunduose nurodo, kad buvo apgauti, o jų pinigai išvilioti per internetines investavimo platformas, kurios esą tik sukūrė investavimo pojūtį, nors iš tiesų pinigai buvo pasisavinami. Užsieniečiai į Lietuvos institucijas kreipėsi pamatę, kad pinigus pervedinėjo į lietuviškas sąskaitas.

Tipinė investicinio sukčiavimo struktūra veikia bent penkiose valstybėse ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji schemos dalis skirta sukčiams dirbti su žmonėmis – skambinti ir vilioti pinigus. Antroji – plauti pinigus. Būtent organizuoto nusikalstamumo schemos antrojoje dalyje pasirodo Lietuvos finansų įstaigos.

„Dažniausiai tai būna įmonių arba Lietuvos piliečių atidarytos sąskaitos. Bendrovės teikia įvairias konsultavimo arba finansines paslaugas. Jų yra ne viena ir ne dvi. Mes turime dalį asmenų, lietuvių, kuriuos įtariame fiktyviai kuriant įmones, atidarinėjant sąskaitas ir kuriant neegzistuojančius sandorius“, – LRT komentuoja FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Lietuvių, fiktyviai kuriančių įmones pinigams plauti, nustatyta apie kelias dešimtis.

„Tie pinigai Lietuvoje užsilieka trumpai, nes įsijungia pinigų plovimo schemos. Greitai ta pati suma į kitą sąskaitą pervedama. Kituose tyrimuose pavyko nemažą sumą pinigų sustabdyti ir areštuoti“, – komentuoja M. Petrauskas.

Jeigu ikiteisminio tyrimo duomenys dėl įšaldytų 8 mln. eurų pasitvirtintų, FNTT pradėtų tyrimą dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo. Tačiau lietuviai, dalyvaujantys šiose schemose, gali likti nenubausti.

„Tie lietuviai šiuo metu yra liudytojai. Kalbant teisine kalba, mums reikėtų įrodyti, kad liudytojai žinojo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje buvo įvykdytas nusikaltimas, sukčiavimo būdu išvilioti pinigai, ir kad tie pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą“, – teigia FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Sieja su augančiu „fintech“ sektoriumi

FNTT duomenimis, 95 proc. sąskaitų, pro kurias į Lietuvą teka iš užsieniečių išvilioti pinigai, atidarytos elektroninėse pinigų arba mokėjimų įstaigose. Dažniausiai tokiose licencijuotose institucijose sąskaitas atidaryti tiesiog paprasčiau. Pernai dėl minėtų įstaigų pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai. Beveik visais atvejais tyrimai buvo atliekami dėl sukčiavimo arba pinigų plovimo.

„Finansinių technologijų sektorius Lietuvoje itin sparčiai auga. Mūsų tyrimų praktika rodo, kad dažniausiai tos sąskaitos atidaromos visai neseniai licencijas gavusiose įmonėse“, – sako M. Petrauskas.

Lietuvos banko duomenimis, 2019 m. pabaigoje šalyje veikė 115 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų – jų skaičius per metus ūgtelėjo penktadaliu. Šios bendrovė dėl padidintos rizikos yra akylai prižiūrimos šalies centrinio banko, tačiau FNTT teigia, kad dalis elektroninių įstaigų klientų yra aukštos rizikos, esą ne visada pavyksta nustatyti galutinius naudos gavėjus.

„Mes matome, kad dalis asmenų gali būti susiję su Rusijos ir su Kremliaus režimu. Dalis asmenų – su Kinija“, – teigia M. Petrauskas.

Tačiau Lietuvos banko atstovai įsitikinę, kad užsienyje esantys investiciniai sukčiai naudojasi ne tik elektroninių pinigų įstaigomis, bet ir šalies bankais bei finansų maklerių įmonėmis.

„Sukčiavimo schemų paplitimas neturėtų būti siejamas su elektroninių pinigų įstaigų skaičiumi Lietuvoje, o daugiau su pačia sukčiavimo tipologija, pagal kurią sukčiai stengiasi išskaidyti veiklą ir mokėjimus per skirtingas jurisdikcijas, skirtingas finansų įstaigas ir skirtingus produktus“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Anot jos, bankas sulaukia prašymų iš užsienio šalių institucijų surinkti jų atliekamiems tyrimams reikalingą informaciją iš įvairių licencijuotų finansų įstaigų, taip pat ir Lietuvoje registruotų interneto paslaugų teikėjų.

Į centrinį banką kreipiasi ir užsieniečiai, teigiantys schemose praradę lėšų. Dažniausiai jie prašo padėti susigrąžinti pinigus, atkeliavusius į elektronines įstaigas ar bankus, arba informuoja, kad sukčiai apsimeta įvairių Lietuvos institucijų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovais.