LRT tyrimai

2020.02.20 05:30

LRT tyrimas. Į Kuršių marias – gyvsidabris iš Klaipėdos uosto

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt 2020.02.20 05:30

Į Kuršių marias daugybę metų tekėjo ne tik „Grigeo Klaipėdos“ nuotekos. Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, nuotekas su gyvsidabriu į unikalų vandens telkinį leido ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Aplinkosaugininkai ilgą laiką į uosto veiklą žiūrėjo pro pirštus. Be to, klausimų kyla ir dėl nuodingo dumblo, kurį įstatymai jūroje gramzdinti draudžia, sutvarkymo.

Dumblui kasti ir tvarkyti buvo nusamdyti net keli rangovai, skirta Europos Sąjungos parama, tačiau abi sutartys buvo nutrauktos.

Tyrimas trumpai

  • Nuotekos iš pavojingo dumblo aikštelės Klaipėdoje į Kuršių marias 7 metus tekėjo be taršos leidimo.
  • Aplinkosaugininkai valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veikla susidomėjo tik pernai, kai juos spausti ėmė Klaipėdos aktyvistai.
  • Uostui tik šių metų pradžioje išduotas taršos leidimas. Valstybės įmonės atstovai Aplinkos ministeriją iki tol bandė įtikinti, kad tai, kas į marias sunkiasi iš maišų su užterštu dumblu, nėra nuotekos.
  • Koks yra tikslus užteršto dumblo kiekis aikštelėje ant marių kranto, aplinkosaugininkai nežino. Uostas, nors buvo prašomas pateikti dokumentus, negali pagrįsti viso aikštelėje laikomo kiekio.
  • Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimu, nuo 2013 m. Klaipėdos uostą valdanti valstybės įmonė iškasė beveik pusę milijono kubinių metrų užteršto grunto, kurį įstatymai leidžia laikyti tik sausumoje. Aikštelėje laikomas kiekis kone perpus mažesnis. Visuomenininkai baiminasi, kad dalis užteršto grunto galėjo būti suversta į Baltijos jūrą, tačiau Klaipėdos uostas tai neigia.
  • LRT duomenimis, dalis grunto, iškasto iš užteršta laikytos zonos, aplinkosaugininkų leidimu jau buvo suversta į Baltijos jūrą. Uostas tikina, kad šis gruntas buvo priskirtas nepavojingam, nes taip parodė jų atlikti tyrimai.
  • Užterštas gruntas buvo kasamas ir tvarkomas pagal du projektus, tačiau abiem atvejais sutartys su rangovais nutrauktos.
  • Nors projektai taip ir nebuvo baigti, jiems įgyvendinti Uosto direkcija įsisavino beveik 4 mln. eurų ES paramos.
  • Valdžia dar 2017 m. Klaipėdos uostui padarė paslaugą: leido Baltijos jūroje gramzdinti didesnius itin pavojinga medžiaga užterštus grunto kiekius. Dumblą laidoti jūroje yra kur kas paprasčiau ir pigiau, nei jį tvarkyti sausumoje.
  • LRT skaičiavimu, vien nuo 2018 m. aplinkosaugininkai išdavė leidimų jūroje laidoti per 10 mln. kubinių metrų grunto. Vietose, kuriose šis gruntas verčiamas, yra fiksuojama didesnė tarša. Aplinkos apsaugos agentūra teigia neturinti galių patikrinti, ar į jūrą nebuvo suversta ir užteršto grunto.

Kilęs „Grigeo Klaipėdos“ skandalas, kai prokurorai paskelbė, kad į Kuršių marias tekėjo nevalytos nuotekos, gali būti tik ledkalnio viršūnė. Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) daugybę metų į Kuršių marias išleidžia vandenį iš pavojingo dumblo aikštelės, o aplinkosaugininkai dėl tokios veiklos veiksmų ėmėsi tik dabar.

Minėta užteršto grunto aikštelė įrengta ant Kuršių marių kranto, šalia Smeltės pusiasalio. Sovietmečiu šioje vietoje buvo pradėta ir nebaigta statyti valčių prieplauka, tačiau vėliau teritorija, uostamiesčio valdžios sprendimu, buvo perduota naudoti Klaipėdos uostui.

Aikštelė įrengta panaudojant dalį sausumos ir dalį Kuršių marių akvatorijos.

Su LRT Tyrimų skyriumi kalbėję Klaipėdos visuomenininkai šią teritoriją vadina „pavojingų atliekų sąvartynu“. Čia laikomas iš akvatorijos iškastas gruntas, kurio negalima laidoti Baltijos jūroje, nes jis priskiriamas aukščiausiai – IV užterštumo – kategorijai. Gruntas yra užterštas naftos produktais, taip pat sunkiaisiais metalais: gyvsidabriu, kadmiu, švinu ir kt.

„Keista, Kuršių marios, o vaizdas kraupus. 4,5 ha teritorijos paversta biotoksiško dumblo sąvartynu“, – sako Klaipėdos visuomenininkė Raimonda Zaborė.

Gruntas į aikštelę išsiurbtas iš vadinamosios Malkų įlankos, kur taršios medžiagos kaupėsi dar nuo sovietmečio. Viena tokių ypač pavojingų medžiagų – tributilalavas, alavo organinis junginys. Ši medžiaga iki 2002 m. buvo naudojama gaminant laivų dažus, ji pati toksiškiausia, per vandenį ir mitybos grandinę patenka į dumblius bei jūrų gyvūnų organizmus ir gali juos net pražudyti.

„Jis yra toksiškas net labai mažais kiekiais. Antra problema, kad tai yra labai lėtai degraduojanti medžiaga. Ji, nusėdusi į dugną, gali ten pragulėti labai daug metų“, – aiškina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Sergejus Suzdalevas.

Dar 2008 m. Lietuvoje buvo patikslintos „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“ (šis normatyvinis dokumentas dar vadinamas LAND 46-2002). Būtent šiuo dokumentu uždrausta užterštą gruntą versti į Baltijos jūrą. Jį leista tvarkyti tik sausumoje.

Tiesa, realiai tokio užteršto grunto aikštelė pradėta įrengti tik 2013 metais. Ją planuojant, dar 2010 m. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Nuotekos į Kuršių marias

Nors aikštelė veikia jau 7 metus, ilgą laiką aplinkosaugininkai jai jokio ypatingo dėmesio neskyrė. Pasitikėjo paties uosto vykdomu monitoringu.

Į jau minėtą aikštelę užterštas gruntas iš akvatorijos siurbiamas specialiai įrengtu vamzdynu. Gruntas maišomas su medžiaga, padedančia atsiskirti vandeniui, ir laikomas maišuose – vadinamuosiuose geosintetiniuose konteineriuose. Iš maišų besisunkiantis vanduo pereina kelis baseinus ir galiausiai subėga į Kuršių marias.

Pirmuosius vandens tyrimus Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas atliko, kai aikštelėje imti krauti pirmieji maišai su užterštu dumblu. Tada jokių viršytų normų nenustatyta.

KRAAD tuo metu vadovo Andrius Kairys, kuris šiemet buvo atleistas iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD).

Nuo 2013 m. aikštelėje daugėjo maišų su užterštu gruntu. Jie čia imti krauti vienas ant kito. Taigi didėjo ir iš maišų besisunkiančio vandens kiekis.

Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsakymą, kad monitoringą vykdė patys rangovai, iš akvatorijos kasę ir tvarkę užterštą gruntą.

Iki pat praėjusių metų, kol užteršto dumblo klausimo nepradėjo judinti Klaipėdos visuomenininkai, aplinkosaugininkai savo iniciatyva jokių naujų tyrimų nesiėmė. Pernai, balandį, Departamentas į Uostą kreipėsi prašydamas pateikti 2018ؘ–2019 m. aplinkos monitoringo ataskaitas. Tuomet paaiškėjo, kad į marias išleidžiamame vandenyje yra gyvsidabrio.

Į tai reaguodami, aplinkosaugininkai patys paėmė vandens mėginius – jie paimti pernai, gegužę ir rugsėjį. Tačiau viršytų normų esą nenustatyta.

Nepaisant to, Uosto direkcijai vis vien gresia bauda. AAD už tai, kad į aplinką be leidimo buvo išleistas gyvsidabris, Uostui ruošiasi surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Departamentas LRT informavo, kad „šiuo metu dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl 2019-05-07 paimtame mėginyje nustatytos 0,011 µg/l gyvsidabrio koncentracijos viršijimo yra išsiųstas pranešimas atvykti atsakingiems asmenims protokolui surašyti“.

Viceministrė Justina Grigaravičienė sako, kad iš KVJUD taršos leidimo iš tiesų turėjo būti reikalaujama, nes pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą gyvsidabris yra priskiriamas prie prioritetinių pavojingų medžiagų.

„Kai kalbame apie taršos leidimą, specialiąją nuotekų dalį, ją įmonė turi turėti tada, kai išleidžiamose nuotekose randamos atitinkamos medžiagos. Pavojingos prioritetinės medžiagos. Šiuo atveju jos buvo fiksuotos pagal monitoringo rezultatus 2018 metais. Ir tada atitinkamai buvo pradėtas procesas dėl taršos leidimo gavimo, buvo susisiekta su įmone. Įmonė turėjo pateikti duomenis, pateikti paaiškinimus. (...) Agentūra pakartojo tyrimus, ir tada pamatyta, kad buvo viršytas nedidelis gyvsidabrio kiekis. Bet vis tiek Reglamentas nustato, kad, jei yra viršijimas, įmonė turi turėti taršos leidimą nuotekų daliai“, – kalbėjo viceministrė.

Uosto direkcija ministeriją bandė įtikinti, kad iš maišų su pavojingu grunto į marias tekantis filtratas nėra nuotekos. Tokios pozicijos KVJUD laikosi ir dabar.

„Tai, ką mes darom... Turbūt kol mes girdime tik apie tai, kaip yra leidžiamos nuotekos. Bet kaip yra valomos ir kaip yra surenkamos, mes negirdime. Tai yra tas projektas, kuriuo galime didžiuotis. Čia yra valomos marios su šituo projektu, – tikina laikinasis uosto vadovas Vidmantas Paukštė. – Vanduo, išbėgantis iš maišų, yra Kuršių marių vanduo, ne kitoks. Jis nesukuriamas kažkur, ne kažkuo užteršiamas, tai yra tas pats vanduo.“

Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūra aiškina, kad taršos leidimo nereikalavo, nes uostas vykdė specifinę veiklą, kuri buvo apibrėžta tik jau minėtu reglamentu LAND 46-2002.

„Čia buvo speciali veikla, kuriai nebuvo taikomi leidimų išdavimo kriterijai“, – sako Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė.

Beje, Uosto paraišką prieš Kalėdas gavę aplinkosaugininkai taršos leidimą išdavė jau pirmosiomis šių metų dienomis. Visuomenininkai stebisi tokia skuba, nes pagal įstatymus leidimas turėjo būti derinamas su Aplinkos apsaugos departamentu, laukiama jo pastabų.

„Tvarka yra tvarka. Ar paprasta įmonė, neturėdama tokios įtakos kaip Uosto direkcija, ar ji galėtų tokiu būdu turėti tokį sąvartyną ant marių kranto? Kuršių marių kranto?“ – svarstė R. Zaborė.

Pagal planą Kuršių marias maksimaliai nuo teršalų turėjo saugoti ir speciali geotekstilinė užtvara, įrengta baseino gale. Tačiau, kaip matyti iš „Google Earth" užfiksuotų vaizdų iš palydovo, tokia užtvara funkcionavo ne visada. Tai patvirtina ir pačios KVJUD 2016 m. pateikiami atsakymai tiekėjams, kuriuose rašoma, kad „geotekstilinė užtvara nėra išlikusi“. Iš atsakymų tiekėjams matyti, kad iki antrojo konkurso keli maišai, kuriuose buvo laikomas užterštas gruntas, buvo suplyšę. Anot visuomenininkų, tai leidžia pagrįstai baimintis, kad pavojingos medžiagos galėjo patekti į akvatoriją. Be to, uosto pateiktoje paraiškoje dėl leidimo aplinkosaugininkams yra teigiama, kad užteršto grunto aikštelė nuo Kuršių marių yra nutolusi 1,5 km atstumu, nors realiai ji yra įrengta ant Kuršių marių kranto.

Užteršto grunto paieškos

Su LRT bendravę visuomenininkai baiminasi, kad dalis iškasto užteršto grunto galėjo būti suversta į Baltijos jūrą. O tai įstatymai draudžia.

LRT Tyrimų skyrius aiškinosi, ar tai galėtų būti tiesa.

Aplinkosaugininkams pateikti iškasto grunto kiekiai ir deklaruojami pačios Uosto direkcijos skiriasi. Be to, galimai užteršto grunto kiekiai dokumentuose ėmė nykti, kai buvo nutraukta sutartis su rangovais, kurie tą gruntą ir turėjo sutvarkyti.

Uosto direkcija pateikė atsakymą, kad aikštelėje šiuo metu yra susandėliuota 259 220 kubinių metrų užteršto grunto.

Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) skaičiavimais, nuo 2013 iki 2019 m. buvo iškasta 498 991 kubinis metras aukščiausios – IV užterštumo – klasės grunto. Tokią informaciją Agentūrai ataskaitose pateikė pati Uosto direkcija.

Tai kone dvigubai didesnis kiekis, nei šiuo metu yra susandėliuota.

Vėliau Uosto direkcija patikslino, kad ataskaitose aplinkosaugininkams nurodo iškastą grunto kiekį su vandeniu, o aikštelėje grunto kiekis suskaičiuotas kaip sausa masė.

LRT Tyrimų skyrius tikrino ir šią versiją. Perskaičiavus aplinkosaugininkų nurodytą kiekį į sausą masę, tokio grunto aikštelėje galėtų būti tik 224,5 tūkst. kubinių metrų. Tokiu atveju aikštelėje yra mažiau grunto, nei deklaruoja Uostas.

Laikinasis uosto vadovas Vidmantas Paukštė, paklaustas, ar gruntas galėjo būti suverstas į jūrą, sakė: „Žinokit, nemanau. Mes esam didelį čia darbą atlikę. Ir tikrai manau, kad čia yra ekologine prasme labai labai svarbus projektas.“

Koks užteršto grunto kiekis yra aikštelėje, Aplinkos apsaugos agentūros atstovai sužinojo tik iš LRT Tyrimų skyriaus. „Tiesiog tada mes aiškinsimės ir matysim, mes tiesiog šiuo momentu nematome jokių aplinkosauginių pažeidimų“, – sakė A. Margerienė.

Ji aiškino, kad Agentūra yra leidusi uostui aikštelėje sandėliuoti 400 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto, o šis kiekis dar nėra viršytas. Anot A. Margerienės, Aplinkos apsaugos departamentas, pakėlęs bepilotį, galėtų pats suskaičiuoti, kiek tokio grunto aikštelėje realiai yra.

Kiekiai nyksta

Užterštą gruntą tvarkyti sausumoje yra kur kas brangiau, nei jį laidoti jūroje.

Galimai užteršto grunto, kurį privalu iškasti ir sutvarkyti, kiekis dokumentuose keitėsi ne kartą.

KVJUD užsakymu bendrovė „Kelprojektas“ 2016 m. parengė atrankos dokumentus dėl užteršto grunto saugojimo aikštelės. Dokumente buvo nurodyta, kad neišvalyto grunto kiekis gali siekti 400 tūkst. kubinių metrų.

Tačiau pavojingų atliekų dokumentuose grunto kiekiai ėmė mažėti. 2017 m. vyko uosto techninės tarybos posėdžiai dėl Malkų įlankos gilinimo.

Kaip matyti iš pirmojo posėdžio, vykusio 2017 m. balandį, nurodomas užteršto dumblo kiekis jau buvo tik 175 tūkst. kubinių metrų. Šis skaičius buvo nurodytas remiantis atliktų matavimų ir geocheminių tyrimų duomenimis.

V. Paukštė tuomet „pasiūlė teisingai projekte surašyti formuluotę dėl galimų pavojingų atliekų atsiradimo tikimybės tam, kad šis neapibrėžtumas vėliau negąsdintų rangovo“.

Antrajame posėdyje, kuris vyko 2017 m. spalį, užteršto grunto kiekis vėl patikslintas. Pranešta, kad jo tebėra tik 11 700 kubinių metrų, ir jis aptinkamas tik viename iš kasimo barų.

Tuomet viena iš posėdžio dalyvių pastebėjo, kad galimai užteršto grunto kiekiai skirtinguose dokumentuose nesutampa. Užteršto grunto sutvarkymo kaip atliekų plane jo yra 95 tūkst. kubinių metrų, o gilinimo darbų projekte nurodytas skaičius – tik 11 700 kubinių metrų. Ta pati specialistė pabrėžė, kad, nurodant mažesnį kiekį, nėra nurodyta, kokiais tyrimais remiamasi. Jai buvo atsakyta, kad duomenys abiejuose projektuose turi sutapti.

LRT prašė Uosto pateikti abu projektus, tačiau Uosto direkcija to nepadarė. Buvo atsakyta, kad vykusiomis diskusijomis posėdžiuose vadovautis nederėtų.

2019 m. gilinimo darbų projektą parengė bendrovė „SWECO“. Jos dokumentuose buvo nurodyta, kad užteršto dumblo gali būti nuo 13 530 iki 21 990 kubinių metrų.

Tačiau, jau paskelbus gilinimo darbų konkursą, net ir šio kiekio nebeliko. Norą konkurse dalyvauti pareiškę tiekėjai KVJUD klausė, ar teks kasti „SWECO“ projekte nurodytą užteršto grunto kiekį. Kaip matyti iš susirašinėjimo su tiekėjais, KVJUD atsakė, kad gilinimo bare, kuriame turėjo būti visas užterštas gruntas, jo išvis neliko.

KVJUD atsakymuose tikino, kad akvatorijoje aukščiausios užterštumo kategorijos grunto neaptikta. „Visas 11 bare iškastas gruntas (apie 78 470 kub. m) bus gabenamas ir šalinamas tolimojoje sąvartoje jūroje“, – atsakymuose rašė Uosto direkcija.

LRT Tyrimų skyriui direkcija pateikė atsakymą, kad tokį sprendimą priėmė remdamiesi atliktais tyrimais ir prisegė jų rezultatus: „Galimai užteršto grunto kiekis 11 700 m³ skaičiuotas remiantis atliktais batimetriniais matavimais ir darant prielaidą, kad visas sąnašinis gruntas gali būti IV užterštumo klasės. Tačiau prieš darbų pradžią buvo atlikti grunto užterštumo tyrimai, kuriais buvo nustatyta, kad Malkų įlankos gilinimo iki -14,5 m darbų apimtyje nėra IV užterštumo klasės grunto.“

Konkursai nutraukti, tačiau ES lėšos įsisavintos

Užterštas gruntas iš akvatorijos buvo kasamas po dviejų konkursų, ir abu jie buvo nutraukti dėl to, kad rangovai negalėjo vykdyti darbų. Nors sutartys buvo nutrauktos, kaip teigia KVJUD, šiems projektams jie panaudojo 3,82 mln. eurų ES paramos.

Iš viso dviem rangovams sumokėta 8,4 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė atsakymą, kad, sprendžiant, ar paramą gali tekti grąžinti, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

„Įgyvendinančiosios institucijos, atlikdamos projekto administravimo veiksmus, įvertina, ar gauta informacija turi pažeidimo požymių, t. y. vertina kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Tuo atveju, jeigu nustato, kad gauta informacija turi pažeidimo požymių, atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą, ir jeigu nustato pažeidimą bei su pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti lėšas, šios lėšos turi būti grąžintos teisės aktuose nustatyta tvarka“, – atsakymą raštu pateikė ministerija.

Pirmąjį konkursą dar 2011 m. laimėjo latvių bendrovė BGS. Pagal pasirašytą sutartį rangovai turėjo iškasti ir sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto. Sutarties vertė – 6,38 mln. eurų, tačiau jiems buvo sumokėta tik pusė šios sumos – iš viso 3,2 mln. eurų.

Latviai iš Malkų įlankos akvatorijos iškasė ir aikštelėje sudėjo 93 305 kubinius metrus grunto. Tai perpus mažiau, nei reikalauta technine užduotimi. Latviai darbų baigti negalėjo dėl to, kad iš akvatorijos nebuvo patraukti vadinamieji dokai – įrenginiai laivams statyti ar remontuoti.

Antrasis konkursas buvo paskelbtas 2016 m., o 11,4 mln. eurų vertės sutartis su suomių įmonių grupe („Sito Rakennuttajat Oy“, „Vesirakennus Ojanen Oy“, „Vesityö Oy“, „Baltic Techservice OU“) pasirašyta 2017 metais. Suomiai pagal techninę užduotį turėjo iškasti ir 257 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto, tačiau darbų taip pat nebaigė.

Darbai vėlavo pirmiausia dėl to, kad konkursą konkurentai apskundė. Vėliau trukdė nepalankios oro sąlygos. Galiausiai 2019 m. balandį pasirašytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo. Remiantis dokumentu, bendrovės spėjo iškasti tik 97 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto.

Tačiau Uosto direkcija tikina, kad suomiai iškasė iš viso beveik 166 tūkst. kubinių metrų grunto. LRT net kelis kartus KVJUD prašė pateikti tai įrodančius dokumentus – darbų priėmimo aktus, tačiau jie nebuvo atsiųsti. Kaip įrodymą, kad su suomiais sutartimi dėl nutraukimo buvo atsiskaityta tik už dalį darbų, Uosto direkcija atsiuntė banko nuorašą su atliktais pavedimais. Remiantis jais, suomiams iš viso buvo sumokėta 5 mln. eurų.

„Ten (nutraukimo sutartyje, – red. past.) yra kalba apie tai, kas liko, apie tai, ką mes užfiksavome ir kas dar buvo neužaktuota. Nes prie tai buvusios užduotys... Dalis darbų buvo atlikta, užaktuota ir priimta“, – kalbėjo V. Paukštė.

Suomiai gruntą turėjo šalinti iš 8 skirtingų akvatorijos zonų. Kaip nustatė LRT Tyrimų skyrius, dalis grunto iš šių zonų jau atsidūrė Baltijos jūroje. Štai vienoje iš zonų (priešais krantinę Nr. 65) buvo nurodytas 24 500 kubinių metrų tikėtinai užteršto grunto kiekis. 2018 m. gegužės 4 d. Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą šį kiekį (apie 25 tūkst. kubinių metrų) gramzdinti jūroje.

Uosto direkcija aiškina, kad prieš darbų pradžią atliko grunto tyrimus ir nustatė, kad taršos nėra.

Atliekos, kurių niekas nenorėjo

Klaipėdos aktyvistai sako, kad ant Kuršių marių kranto įrengta aikštelė yra tarsi tiksinti ekologinė bomba. O nerimą esą kelia ne tik į marias iš jos tekantis vanduo su gyvsidabriu ir alavo junginiais, bet ir tai, kad aikštelė yra gerokai perkrauta.

Prieš dešimtmetį projektuojant aikštelę buvo numatyta, kad daugiausia joje gali tilpti tik 200 tūkst. kubinių metrų grunto. Pagal pirminį planą visas saugomas gruntas turėjo būti užpiltas smėliu ir apželdintas žole, vėliau teritoriją pritaikant uosto poreikiams. Tačiau tai iki šiol nepadaryta.

Maišai su pavojingu gruntu čia imti krauti 4–5 aukštais.

Statybos leidimą, kuriuo aikštelė plečiama nuo 4,5 ha iki 4,76 ha, KVJUD gavo tik 2016 metais.

Iš techninės tarybos posėdžių matyti, kad valstybės įmonės atstovai puikiai suvokė, jog aikštelėje sutalpinti viso iškasto užteršto grunto negalės. Posėdžiuose buvo svarstomos galimybės užterštą gruntą iš Lietuvos išvežti.

Dumblą svarstyta vežti į Latviją ar į Lenkiją, tačiau šios šalys tokio didelio kiekio nepriėmė. Taip pat svarstyta galimybė dumblą išgabenti į Nyderlandų sąvartyną, tačiau ši alternatyva buvo per brangi.

Dumblą priimti atsisakė ir Lietuvoje veikiančios atliekų įmonės. Viename iš posėdžių protokolų rašoma, kad pavojingas atliekas deginanti valstybės įmonė „Toksika“ informavo, kad per metus gali sutvarkyti labai mažą kiekį grunto, „Fortum Lietuva“ atsakė, kad galimybių priimti gruntą deginti neturi, o Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pareiškė, kad išvis nepriima tokio grunto.

Valdžios dovana

Nuolaidų atsikratant užteršto grunto Uosto direkcijai padarė ir ši valdžia.

2017 m. pabaigoje Aplinkos ministerija atidėjo nuo 2018 m. turėjusius įsigalioti griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus dėl grunto taršos.

Nuo 2018 m. buvo numatyta sumažinti grunte leidžiamos pavojingos medžiagos – tributilalavo – kiekį. Tai būtų reiškę, kad mažiau šia medžiaga užteršto grunto būtų galima gramzdinti jūroje. Uostas tikino, kad grunto tvarkymas sausumoje yra per brangus, o, įvedus griežtesnius reikalavimus, nebus galima užbaigti Malkų įlankos gilinimo.

„Uostas labiausiai ir buvo suinteresuotas, buvo net atskiras Aplinkos apsaugos komiteto posėdis tai grunto problemai spręsti. Tuo metu, mano turima informacija, grunto jau buvo sukaupta krante, o toliau reikėjo vykdyti uosto gilinimo darbus. Pagrindinis motyvas buvo dėl uosto plėtros nestabdymo“, – prisimena buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Kai buvo tas komiteto posėdis, jie jau kalbėjo, kad yra sukaupta. Kad jie neturi, kur jo dėti ir „leiskit mums į jūrą (versti, – red. past.)“. Toks buvo pasakymas“, – vėliau pridūrė buvęs ministras.

Didžiausias leistinas tributilalavo kiekis kiekvienoje ES šalyje skiriasi. Uosto direkcija sako, kad Lietuvos reikalavimai yra per griežti:

„Mes turbūt išsiskiriame net ir griežtumo prasme dėl tų ribinių verčių. Mums buvo kaip ir padaryta, negalėčiau įvardinti nuolaida, bet paprasčiausiai, sakyčiau, protingas žingsnis, kad vis dėlto visa tai turi ateiti palaipsniui. Negalima vieną dieną imti ir visiškai sugriežtinti“, – teigia V. Paukštė.

Mokslininkai ne kartą yra įvardiję Baltijos jūrą kaip vieną labiausiai užterštų pasaulyje. Viceministrė tikina, kad, jei, kaip sako uostas, taršos nėra, neturėtų būti baiminamasi ir griežtesnių reikalavimų:

„Tokią prielaidą galim daryti, kad vis dėlto uostas irgi turbūt kaip suinteresuota pusė teikia savo argumentus. Jie bandė įrodyti, kodėl taip neturėtų būti. Galbūt jie teigia, kad tokios taršos net nėra. Bet jei nėra, iš kur tada baimė turėti griežtesnį rodiklį, jei tu jo neviršiji, jis tau problemų nekelia?“

LRT Tyrimų skyriaus skaičiavimu, nuo 2018 m. Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino leidimus Uosto direkcijai jūroje laidoti apie 10,7 mln. kubinių metrų užteršto grunto.

Vietose, kur šis gruntas yra gramzdinamas, aplinkosaugininkai fiksuoja padidėjusią taršą sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, tributilalavu. Tačiau nauji leidimai ir toliau išduodami. A. Margerienė sako, kad ši problema aktuali ne tik Lietuvoje.

„Visa Europa tuo susirūpinsi, yra Helsinkio komisijos darbo grupė, kuri ieško sprendimų“, – sako ji.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius dar šio mėnesio pradžioje pranešė, kad inicijuos planą, kaip sumažinti Baltijos jūros taršą.

LRT bandė susisiekti ir su buvusio Uosto direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi, kuris vadovavo uostui nuo 2013 m. vasario iki pernai kovo, tačiau telefono jis nekėlė, į žinutes neatsakė.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis plačiau situaciją komentuoti nenorėjo, nes esą jau nedalyvauja politinėje veikloje. Tačiau, jo teigimu, Uosto direkcija nuolatos reiškė nuogąstavimus, kad Lietuvos aplinkosauginiai reikalavimai yra bene griežčiausi visoje ES. Esą buvo baiminasi, kad šie reikalavimai trukdys gilinti akvatoriją.

Šis tyrimas pradėtas rengti sausio viduryje. Rengiant publikaciją, peržiūrėta keli šimtai dokumentų nuo 2010 m.: techninių užduočių, projektų, pirkimų, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, institucijų išduoti leidimai, vykusių uosto techninės tarybos posėdžių protokolai, atsakymai ir susirašinėjimas su tiekėjais. Rengiant tyrimo medžiagą, remtasi mažiausiai keliolikos šaltinių medžiaga, pateikta raštu ir žodžiu.