LRT tyrimai

2020.02.12 05:30

LRT tyrimas. Verygos rankose – pusė milijardo, bet sunkūs ligoniai toliau girdi mirties nuosprendį

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.02.12 05:30

Sveikatos apsaugos ministerijos valdomame Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve šiemet planuojama sukaupti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad skaičiavimus atliekanti Valstybinė ligonių kasa nurodė kur kas mažesnį rezervo poreikį, tačiau suma išaugo Finansų ministerijos valia.

Turėdama savo kišenėje milžinišką sumą, Aurelijaus Verygos ministerija niekaip neranda kelių dešimčių milijonų, būtinų gyvybes gelbstintiems vaistams kompensuoti.

Tyrimas trumpai

  • Šių metų pradžioje PSDF rezervas sudarė 341 mln. eurų, o metų pabaigoje gali siekti 541,8 mln. eurų.
  • Valstybinė ligonių kasa skaičiavo, kad šių metų rezervui galėtų būti panaudota 70 mln. eurų iš viršplaninių pajamų, tačiau Finansų ministerija nurodė panaudoti 200,8 mln. eurų.
  • Taip nuspręsta motyvuojant tuo, kad valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 m. turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles.
  • Kaupdama pusės milijardo PSDF rezervą, Sveikatos apsaugos ministerija neranda lėšų inovatyviems, geriausius išgyvenamumo rodiklius turintiems vaistams kompensuoti.
  • Šiuo metu rezerviniame vaistų sąraše yra 18 preparatų, iš jų 14 skirti onkologinėms ligoms gydyti. Jei visi šie vaistai būtų pradėti kompensuoti, pirmaisiais metais tam reikėtų iki 40,9 mln. eurų. Kai kurie preparatai kompensavimo laukia jau kelerius metus.
  • Pernai pradėti kompensuoti 7 inovatyvūs preparatai, kainuosiantys beveik 3 mln. eurų.
  • Pernai ministro A. Verygos sprendimu iš PSDF rezervo panaudota 55,4 mln. eurų. Didžioji dalis sumos paskirstyta įsiskolinimams už vaistinėse įsigyjamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones.

Prieš kelis mėnesius Elvyra Volungevičienė atsisveikino su artimaisiais ir gydančiais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikais. Nuo 2011 m. su daugine mieloma (kraujo vėžiu) kovojanti moteris išgirdo, kad iki tol jai taikytas gydymas nebeveikia, o inovatyvus preparatas, galintis išgelbėti gyvybę ir pripažintas kitose šalyse, Lietuvoje nekompensuojamas.


„Paprašiau vaikų, atnešė gėlių mano gydytojui Valdui Pečeliūnui. Įteikė, padėkojome už tuos devynerius metus, kad dirbome, kad tapome šeima. Man taip pasirodė, kad jis apsiverks greičiau negu aš. Nuostabūs daktarai, žinokite. Jie tempia taip ilgai gydymą, kad tu gyventum“, – sunkiai rinkdama žodžius Santaros klinikos palatoje LRT Tyrimų skyriui pasakojo E. Volungevičienė.

Jai pasisekė: kai į namus išleista pacientė jau ištikta krizės vėl buvo nuvežta į ligoninę, nuskambėjo žinia, kad E. Volungevičienės ir dar vieno paciento gydymui reikalingą preparatą kaip labdarą skyrė vaisto gamintojai. Šiuo metu moters būklė ženkliai pagerėjusi.

Santaros klinikų hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius teigia, kad medikai nuolat jaučia inovatyvių – tai yra naujausių, aukštus išgyvenamumo rodiklius užtikrinančių vaistų, taikomų gydyti pažengusias vėžio stadijas – trūkumą.

„Šiuo metu pasaulyje vyksta perversmas, vis daugiau ir daugiau inovatyvių vaistų ateina onkologinėms ligoms gydyti. Pasaulyje tie vaistai prieinami, tačiau jie nėra prieinami mūsų pacientams – dėl to, kad jie nekompensuojami. Tai reiškia, kad daugelis šių pacientų tiesiog neišgyvena ir žūsta dėl ligos“, – sakė profesorius.

Jis „labai skausmingu“ vadina faktą, kad valstybė, nerandanti kelių dešimčių milijonų gyvybes gelbstintiems vaistams, PSDF rezerve laiko sumą, artėjančią prie pusės milijardo eurų.

„Matydami, kad yra didelis rezervas, mes vis tiek matome, kad tas rezervas nėra skiriamas nei paslaugoms apmokėti, nei inovatyviems vaistams kompensuoti, nei medikų atlyginimams“, – teigė L. Griškevičius.

Pirmoji paciento pergalė

Advokatė Aistė Samuilytė-Mamontovė sako vasario pabaigoje minėsianti metų sukaktį: nuo tada, kai jos mamai, sergančiai itin retos formos vėžiu, pradėtas taikyti gydymas inovatyviais vaistais. Ir nuo tada, kai prasidėjo kova su sveikatos apsaugos institucijomis, siekiant, kad vaistas būtų kompensuojamas.

Už moters gydymui reikalingą preparatą iki šiol moka jos šeima – po 4,5 tūkst. eurų per mėnesį. A. Samuilytė-Mamontovė neslepia: sumokėjęs vieną mėnesį, niekada nežinai, ar pavyks surinkti lėšų kitai dozei. Tačiau ji džiaugiasi, kad mamos būklė akivaizdžiai gerėja: medikai teigia, kad per metus su naujuoju vaistu vėžys beveik įveiktas, tačiau gydymą dar reikia tęsti.

„Praėjusių metų vasarį mamai buvo parašytas mirties nuosprendis. Tai yra, pasakyta (medikų – red.), kad mes esame bejėgiai, ir jūs esate paliekama paliatyviam gydymui. Kas reiškia, kad bus išrašomas morfinas, siekiant palengvinti kančias iki mirties. Iš tikrųjų, sirgdamas tokia liga, patenki į mirtininkų sąrašus. Tarsi sėdėtum įkalinimo įstaigoje ir lauktum mirties bausmės. Bet ten lauki dėl to, kad padarei nusikaltimą. O čia – kad taip tau susiklostė. Ir tu lyg ir gali gauti gydymą, bet jo negauni“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo A. Samuilytė-Mamontovė.

Jos mamą gydančios Santaros klinikos – nes pacientas pats to daryti negali – pernai kreipėsi į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją, prašydami kompensuoti preparatą, kurio veiksmingumas jau įrodytas remiantis kitų šalių patirtimi. Tačiau ši SAM žinioje esanti institucija net kelis kartus, nenurodydama motyvų, atsisakė skirti kompensaciją.

Net tada, kai šis klausimas pasiekė teismą, A. Samuilytės-Mamontovės teigimu, SAM atstovai tvirtino, kad duomenų apie vaisto veiksmingumą esą nėra. „Santaros klinikų atstovas tada pasakė: štai aš jums rodau statistiką – pacientė tris kartus viršijo išgyvenamumo rodiklius su savo diagnoze, vien dėl to, kad gydėsi šituo vaistu“, – dalijosi ji.

Advokatė tvirtino susidūrusi su cinišku valdininkų požiūriu į jų situaciją: nors dėl sunkios pacientės būklės kaskart prašyta kompensavimo klausimą spręsti skubos tvarka, ji nė karto nebuvo pritaikyta. „Kad ir kaip žiauriai skambėtų, iš tikrųjų jautėsi, kad buvo laukiama mamos mirties. Nes jeigu žmogus numirs, nebeliks problemos“, – kalbėjo A. Samuilytė-Mamontovė.

Tačiau praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs iki šiol precendento neturėjusį skundą prieš SAM bei Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją, panaikino ankstesnius jų sprendimus ir įpareigojo iš naujo svarstyti Santaros klinikų prašymą kompensuoti pacientei reikalingą preparatą.

A. Samuilytė-Mamontovė nesistebi, kad iki šiol tokio pobūdžio bylų teismai beveik neturėjo. „Aš ėmiausi dėl to, kad pati esu advokatė ir mačiau prasmę tiek dėl mamos, tiek dėl kitų žmonių. O iš pavyzdžių, kuriuos mačiau, kuriuos man minėjo gydytojai, yra taip, kad žmonės kreipiasi į ministeriją, jiems atsako – ne, jie vėl kreipiasi. Bet teisminis procesas yra labai brangus ir žmonės nebekovoja. Ir dažnai jie miršta netgi to susirašinėjimo procese“, – pasakojo ji.

SAM šio teismo sprendimo per numatytą laiką neskundė. „Komisija vykdo teismo sprendimą – atnaujino Santaros klinikų prašymo svarstymą, nuspręsta iš naujo kreiptis į gydymo įstaigą, kad ši pateiktų aktualius duomenis. Pacientas taip pat bus pakviestas dalyvauti posėdyje bei pateikti savo paaiškinimus“, – LRT Tyrimų skyriui nurodė SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.

Naujas prašymo dėl vaisto kompensavimo svarstymas greičiausiai įvyks kovo mėnesį. Po praėjusį gruodį nuskambėjusio teismo sprendimo Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija jau buvo susirinkusi į posėdį, vykusį sausį, tačiau L. Samuilienės klausimas jame nebuvo svarstytas.

Vietoj gydymo – skausmų malšinimas

„Reiks kažkada mirti, bet... taip norisi dar pusę metų ar metus ištraukti. Visai nieko būtų dar pamatyti, kas Lietuvoj darosi... Dabar taip įdomu viskas...“, – viltingai kalba Santaros klinikose labdarai gautu preparatu gydoma E. Volungevičienė.

Jos šeima pirkti reikiamo vaisto neturėjo galimybių. Dauginės mielomos gydymas inovatyviais vaistais per metus kainuoja nuo 40 tūkst. eurų. Preparatą būtina vartoti ilgą laiką.

„Žinojau, kad yra vaistas, kuris gali padėti, bet – nekompensuojamas. Ir dar sužinojau, kad tą rezervą (PSDF rezervą, siekiantį beveik pusę milijardo – red.), šitiek milijonų, kitiems metams perdavė, tai man šitas nesuprantama. Naujų vaistų labai reikia. Ir daug kas išgyventų. Nes miršta. Kasdien miršta. Ir vaistų reikia ne kitąmet, kada tuos milijonus skirstys. Ir kam juos kaupti, tuos 500 milijonų rezervinių lėšų, kai šiandien juos galima naudoti“, – kalbėjo moteris.

Profesorius L. Griškevičius situaciją, kai medikai yra priversti paaiškinti pacientams, kad gydymo jiems negali taikyti, nes reikiami vaistai – nekompensuojami, vadino tragiška.

„Iš tikrųjų mes galime skirti tiktai tokį gydymą, koks mums yra prieinamas. Tai yra iš esmės kompensuojamas gydymas. Jeigu kompensavimo nėra, mes tiktai galime pasiūlyti simptominį gydymą: skausmų malšinimą, kraujo perpylimus, tik tiek“, – sakė jis.

L. Griškevičiui pritaria Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė. „Mes kol kas negalime eiti koja kojon kartu su Europos arba pasaulio vėžio gydymo algoritmais ir kai kuriose situacijose mūsų šalis yra likusi paskutinė, nekompensuodama vaistų tam tikrai ligonių grupei. Tokios situacijos mums ypatingai skaudžios, ypač kasdieniniame darbe, kai sėdime prieš ligonį, jo artimuosius, ligonio būklė yra gera pakankamai, ir jis prašo tolimesnio gydymo. O yra viena eilė metastazavusio vėžio pravesta, antra eilė, ir toliau vaistų nėra, arba nekompensuojami. Jie yra, bet mūsų šalyje nekompensuojama“, – kalbėjo medikė.

Pasak B. Brasiūnienės, medikai privalo informuoti pacientą apie visas gydymo galimybes – tada kai kurie klausia reikiamo vaisto kainos. „Bet žinote, ką reiškia kalbėti prieš žmogų, kuris, pavyzdžiui, yra pensinio amžiaus, vienišas, su atitinkamomis pajamomis. Jis klausia vilties ir toliau prašo gydymo. Ir tam žmogui mes turim... Kartais yra nebeetiška sakyti apie tuos tūkstančius močiutei, kuri sako: aš ten parduosiu kažką“, – pasakoja ji.

Reikalingi vaistai – rezervo sąraše

Remiantis SAM pateiktais duomenimis, 2019 m. iš gamintojų buvo gautos 55 naujos vaistinių preparatų paraiškos dėl kompensavimo. Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėja Ieva Greičiūtė-Kuprijanov, šiuo metu kompensavimo komisija svarsto 43 vaistų ir 3 medicinos pagalbos priemonių paraiškas. Tai reiškia, kad per praėjusius metus apsvarstyta vos 12 paraiškų.

Aukšto įvertinimo sulaukę preparatai atsiduria vadinamajame rezerviniame sąraše. Jame esantys vaistai pradedami kompensuoti, atsiradus finansinių galimybių. SAM pateiktais duomenimis, per 2019 metus iš rezervo į kompensavimo sąrašus įtraukti 7 inovatyvūs vaistai, kainuosiantys beveik 3 mln. eurų. Iš viso rezerviniame sąraše šiuo metu yra 18 preparatų, 14 iš jų – onkologinėms ligoms gydyti. Jei visi šie vaistai būtų pradėti kompensuoti, pirmaisiais metais tam reikėtų iki 40,9 mln. eurų, trečiaisiais – 64,8 mln. eurų (onkologiniams preparatams atitinkamai 37,3 mln. eurų ir 56,4 mln. eurų).

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga LRT Tyrimų skyriui teigė, kad šių vaistų kompensavimas yra įmanomas.

„Tos sumos, kurias jūs paminėjote, yra teorinės sumos, deklaruotos pradinės sumos. Dėl tų vaistų vyksta derybos. Tai aš tikrai neatmesčiau, kad po derybų ta suma gali būti net ir perpus mažesnė. Vadinasi, tai tikrai yra ir pakeliamos išlaidos, ir aš nelabai turiu abejonių, kad tie vaistai bus kompensuojami“, – aiškino jis.

Tačiau iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad kai kurie preparatai rezerviniame sąraše savo eilės laukia ne vienus metus. Pavyzdžiui, paraiška dėl dauginės mielomos gydymui skirto „Carfilzomibum“ buvo pateikta dar 2017 m. pradžioje, o į rezervinį sąrašą preparatas įtrauktas tik praėjusių metų pabaigoje.

Klausiamas apie šią situaciją, A. Veryga teigė negalintis pasisakyti dėl konkrečių vaistų. „Yra, matyt, įvairių priežasčių, dėl ko vienas ar kitas vaistas yra nekompensuojamas arba laukia sąraše. Aš galiu tik priminti, kad iš tikrųjų jau porą metų, kai mes vaistų politiką įgyvendinome, mes praktiškai išsivalydavome tą vadinamąjį rezervo sąrašą, įtraukdavome absoliučią daugumą ten esančių vaistų. Tai ir ateityje mes tuos vaistus iš rezervo įtraukinėsime, nes, supraskite, tai yra susiję vėlgi su tų pačių išlaidų planavimu“, – teigė politikas.

Jis taip pat aiškino, jog pirmiausia kompensuojami gyvybiškai svarbiausi vaistai. „Ir, žinoma, kad dėl jų yra deramasi. Ir gerai, kad yra nusiderama, gaunama normali kaina. Tai ar mes turėtumėme beatodairiškai, bet ką, iš karto tik atėjus ir pasiūlius kompensuoti – iš karto įtraukti?“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak prof. L. Griškevičiaus, medikai supranta, kad mokesčių mokėtojų lėšos nėra beribės, todėl – nori nenori – Lietuva turi atsirinkti efektyviausius vaistus. Tačiau, kaip rodo jo turima analizė, laiko trukmė nuo inovatyvaus vaisto registracijos iki kompensavimo Lietuvoje yra maždaug septynis kartus ilgesnė negu, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir procesas dažniausiai užtrunka ne trumpiau kaip dvejus metus.

„Pastaruoju metu negalime sakyti, kad situacija yra nors kiek pagerėjusi, ypač kai kurioms pacientų grupėms, kurios negauna inovatyvių vaistų ištisus metus. Mes vis tiek matome, kad daugelis vaistų, nors ir pripažinti tos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos kaip veiksmingi, įtraukiami į vadinamąjį rezervinį sąrašą, ir tam rezerviniame sąraše yra mėnesiais ir metais. Tai reiškia, kad pacientai negauna gydymo. Daugeliui tai reiškia mirties nuosprendį“, – teigė jis.

Tragiškiausia šiuo metu medikai vadina mielominės ligos – dažniausio mūsų šalyje onkologinio susirgimo – gydymui skirtų vaistų situaciją. Nors daugelio Europos Sąjungos šalių gydytojai kovai su daugine mieloma ne vienus metus taiko inovatyvius vaistus, Lietuvoje nė vienas iš tokių preparatų nėra kompensuojamas. Ligos pirmos, antros, trečios eilės gydymas užtikrinamas tik generiniais vaistais, bet ligai atsinaujinant šis gydymas tampa neefektyvus.

„Visi mūsų vaistai, kuriuos mes skiriame mielominei ligai gydyti, yra generiniai. Tai vaistai, kurie yra sukurti daugiau negu prieš 10 metų. Tuo tarpu šiai ligai gydyti yra atsiradę keliolika naujų inovatyvių vaistų, tačiau, deja, nė vienas jų nėra kompensuojamas“, – pažymi profesorius L. Griškevičius.

SAM nurodo, kad šiuo metu rezerviniame vaistų sąraše yra įrašyti du vaistai, skirti dauginei mielomai gydyti – jau minėtas karfilzomibas bei pomalidomidas.

„Su karfizlomibo gamintoju vyksta derybos, laukiama jų rezultatų ir planuojama, kad kompensavimo komisija kovo mėnesį svarstys klausimą dėl galimybės kompensuoti rezerviniame vaistų sąraše esančius vaistus. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, pacientams kompensuojami tie vaistai, kurie, remiantis mokslo įrodymais, yra veiksmingiausi ir saugiausi. Labai svarbu, kad pacientams reikalingi vaistai juos pasiektų kuo greičiau. Tam SAM deda maksimalias pastangas“, – atsakyme LRT Tyrimų skyriui nurodė SAM atstovė I. Greičiūtė-Kuprijanov.

Kartu ji pažymėjo: valstybės finansinės galimybės yra ribotos ir ji negali iškart kompensuoti absoliučiai visų pasaulyje naujai sukuriamų vaistų, tad sprendimas priklausys nuo PSDF biudžeto galimybių.

„Turbūt čia reiktų ne manęs klausti, o atitinkamų institucijų, kurios žino, kiek tuose sąrašuose – kiek mėnesių ir metų – jau guli vaistai. Mes dažnai girdime, kad jau įtrauktas (vaistas – red.) į sąrašą, arba matome tuos sąrašus, ir sako – tuoj tuoj. Ir kartais praeina tikrai daugiau negu mėnesiai ir metai. Mes esame su kai kuriais vaistais likę paskutiniai Europoje – kaip šalis, kuri iki šiol neturime to vaisto. Ir mes iš karto pasmerkiame žmones toksiškesniam ir mažiau efektyviam gydymui“, – kalba chemoterapeutė B. Brasiūnienė.

Milijonai – kad geriau atrodytume Briuselio akyse

Siekiant gerinti inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą organizavimą, premjeras Saulius Skvernelis šių metų pradžioje subūrė darbo grupę kovai su sunkiomis ligomis. Į ją įtrauktas prof. L. Griškevičius mano, kad darbo grupė greičiausiai aptars naujus būdus ir taisykles, kaip pagerinti esamą situaciją.

„Tačiau tos taisyklės veiks tik tuo atveju, jeigu finansavimas bus adekvatus. Jeigu finansavimo nėra inovatyviems vaistams, tai reiškia, kad jie nebus prieinami, kad ir kokios geros taisyklės bebūtų. Darbo grupėje galima siekti išspręsti problemas, kai yra adekvatus finansavimas“, – tvirtino jis.

Medikai stebisi – kodėl, stingant lėšų pacientų gydymui, SAM pavaldaus PSDF rezerve kaupiamos šimtamilijoninės sumos. Šis rezervas ypač sparčiai pradėjo augti nuo 2018 m., kai nuo 81 mln. eurų metų pradžioje šoktelėjo iki 159 mln. eurų metų pabaigoje. Šių metų pradžioje, Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, jis siekė 341 mln. eurų, o metų pabaigoje, planuojama, turėtų priartėti prie 541,8 mln. eurų.

Prieš kelis mėnesius, Seime svarstant PSDF biudžetą, buvo pateikta informacija, kad šiais metais fondo pajamos turėtų didėti daugiau kaip 200 mln. eurų. Šios lėšos galėtų būti panaudotos įvairioms sveikatos programoms finansuoti, tačiau valdantieji apsisprendė kitaip – papildomus pinigus laikyti rezerve.

LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad PSDF biudžeto išlaidų skaičiavimus atlikusi VLK siūlė, kad rezervui galėtų būti panaudota 70 mln. eurų. Tačiau Seimą pasiekusiame projekte įrašyta kita – 200,8 mln. eurų – suma.

„Pagal VLK nuostatus, VLK už finansinę veiką yra atskaitinga Finansų ministerijai. Būtent šios institucijos nurodymu buvo suplanuota 200,8 mln. eurų PSDF rezervo suma. Tai 2019 m. rudenį buvo nurodyta motyvuojant tuo, kad valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 m. turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, atsižvelgiant kartu su valstybės ir savivaldybių biudžeto rodiklių projektais teikiamus įstatymų projektus dėl pajamų didinimo“, – nurodoma VLK pateiktame atsakyme LRT Tyrimų skyriui.

Ar iš tiesų Finansų bei Sveikatos apsaugos ministerijų susitarimai lėmė, jog valstybės biudžeto stabilumo vardan PSDF rezerve apsispręsta „įšaldyti“ pusę milijardo sveikatos apsaugos lėšų?

„PSDF biudžeto rezervą įpareigoja kaupti ir rezervo lėšų panaudojimo paskirtis numato Sveikatos draudimo įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad finansiniai rezervai kaupiami ne tik PSDF rezerve, tačiau ir „Sodros“, Rezerviniame (stabilizavimo), Ilgalaikio darbo išmokų, Garantiniame fonduose. PSDF rezervas nėra skirtas valstybės biudžeto reikmėms. Įstatyme numatytais atvejais PSDF rezervo lėšos būtų naudojamos tik PSDF biudžeto reikmėms“, – nurodė Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovė Gintarė Bazevičiūtė.

Buvusi finansų ministrė, Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė tvirtina kitaip: „įšaldydama“ PSDF rezerve pusę milijardo, valstybė taip bando parodyti, jog laikosi finansinės drausmės.

„Vyriausybė per savo mokestinę reformą padalijo žmonėms tokias mažas „dovanėles“ su nedideliais mokesčių sumažinimais kai kam. Ir dėl to valstybės biudžete susiformavo tam tikras trūkumas tų viešųjų finansų, kurie gali būti skiriami užtikrinti finansinį stabilumą mūsų valstybėje. Todėl, kai buvo formuojamas valstybės biudžetas šiems metams, ir buvo sumanytas šitas paprastas triukas. Kadangi reikia pademonstruoti prieš Briuselį, kad mes turime tvarius finansus, kad laikomasi fiskalinės drausmės, buvo tiesiog sužaista per PSDF“, – teigė ji.

Seime vykstant PSDF biudžeto svarstymui, priekaištų dėl pučiamo rezervo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sulaukė net iš valdančiųjų atstovų. „PSDF biudžetas didėja 241 mln. eurų, į rezervą jūs vėl siūlote 200 mln. eurų, nors VLK prognozuoja tik 70 mln. eurų poreikį. Sveikatos reikalų komitete irgi buvo pasiūlymų iš rezervo į einamąsias išlaidas perkelti 100 mln. eurų. Gal geriau vis dėlto toks realesnis būtų išlaidų ir pajamų santykis, o ne fiskalinės drausmės išlaikymas medicinos darbuotojų ir pacientų sąskaita“, – posėdžių salėje teigė tuo metu „valstiečiams“ priklausęs medikas Raimundas Martinėlis.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras A. Veryga Finansų ministerijos nurodytam rezervo didinimui neprieštaravo.

„Ką reiškia – prieštaravau, neprieštaravau? Vyriausybė veikia kolegialiai. Valstybės biudžetas yra planuojamas kartu, visų. Puikiai žinote, kad yra fiskalinės drausmės įstatymas. Tai, žinote, prieštaravimai vyksta, kai vyksta derybos. Žinoma, kad aš norėčiau, kad tas rezervas būtų mažesnis, bet galų gale Seimas apsisprendžia dėl biudžeto balsuodamas“, – sakė politikas LRT Tyrimų skyriui.

Iš rezervo ateina „mažos dovanėlės“

Pasak R. Budbergytės, tai, kad pinigai PSDF rezerve kaupiami ne krizės atvejui, bet siekiant stabilizuoti valstybės finansus, yra akivaizdu.

„Tai vyksta nebe pirmi metai, bet, žinoma, pirmą kartą buvo įšaldyta tokia didelė pinigų suma. Bet visi jau tada, kai buvo svarstymas biudžeto projekto, žinojo, kad iš tiesų tas didelis rezervas tikrai nebus panaudotas kaip rezervas, kad jis stabilizuos mūsų finansus. Ir, žinoma, sveikatos apsaugos ministras gi žino, kad visus metus jis galės įkišti ranką į tą gana gilią kišenę ir iš ten pažarstyti dovanėlių žmonėms, medicinos darbuotojams, didinant algas ir vykdant kažkokius duotus pažadus“, – kalbėjo opozicijos atstovė.

Iš tiesų „neliečiamas“ rezervas prie pusės milijardo artėjančiame fonde sudaro 1,5 proc. PSDF biudžeto planuojamų pajamų (šiais metais 34,6 mln. eurų). Tai yra pagrindinė rezervo dalis, kurios lėšas gali skirstyti tik Vyriausybė – tuo atveju, jei nesurenkamos planuotos PSDF pajamos arba reikia pinigų ekstremalios situacijos atveju.

O štai didžioji – rizikos valdymo – rezervo dalis naudojama sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Iš LRT Tyrimų skyriui pateiktų VLK atsakymų matyti, kad 2018 m. ministro A. Verygos įsakymais iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies buvo skirta 80 mln. eurų, daugiausia (71 mln. eurų) – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Pernai iš PSDF rezervo keturiais ministro įsakymais paskirstyta 55,4 mln. eurų. Daugiausia – 50,4 mln. eurų – nukeliavo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidoms apmokėti. O 42 mln. eurų iš šios sumos, kaip matyti iš praėjusių metų pabaigoje vykusio Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžio protokolo, – suplanuota įsiskolinimams vaistinėms padengti.

„Lėšos iš PSDF buvo skirtos apmokėti kompensuojamiesiems vaistams ir Medicinos pagalbos priemonėms (MPP) bei centralizuotai perkamiems vaistams ir MPP. Šios lėšos buvo paimtos todėl, kad išlaidos viršijo suplanuotas lėšas. Išlaidos viršijo planą dėl kelių priežasčių – buvo padidintas kompensavimo lygmuo, ankstesniais metais įtraukta daug naujų, tarp jų ir brangių vaistų“, – nurodoma VLK atsakyme.

Pacientų asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės teigimu, toks rezervo lėšų panaudojimas kelia daug klausimų.

„Mes dar rudenį esame girdėję iš Vyriausybės, kad galbūt 2019 metų pabaigoje bus skirtos lėšos iš rezervo būtent tam, kad inovatyvūs vaistai būtų kompensuojami. Tie vaistai, kurie įtraukti į rezervinį vaistų sąrašą. Tačiau metų pabaigoje likome labai nustebę, kai vis dėlto lėšos iš rezervo buvo skirtos kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Tai reiškia, kad priimta vaistų politika nedavė laukto rezultato, tai yra nesutaupė lėšų inovatyvių vaistų kompensavimui. Realybėje matome, kad išlaidos, panašu, padidėjo būtent generiniams vaistams, o inovacijų yra turbūt per 5–6 metus pradėta kompensuoti mažiausiai per visą tą laiką“, – sakė ji.

„O ar yra skirtumas, kuriai eilutei vaistams yra skiriama? Ar būtent inovatyviems, ar kažkokiems kitiems, – tvirtino ministras A. Veryga. – Vaistų eilutė, kaip jūs žinote, yra viena, bendra, ir jeigu ten auga išlaidos, jų ir yra paprašoma iš rezervo. Atskirti, kas yra būtent inovatyviems, kas neinovatyviems, nėra taip paprasta.“

Pasak jo, nėra blogai, jei pinigai nukeliauja vaistams, kuriais gydosi didžioji dalis visuomenės. „Tai jeigu pacientams reikia gydymo dėl kažkokių lėtinių ligų. Ir labai gerai, jeigu yra generiniai vaistai, skirti toms ligoms gydyti. Na, jiems ir yra skiriami pinigai“, – nurodė ministras.

Viešai skelbiami SAM duomenys rodo, kad 2018 m. liepą nuo 80 iki 90 proc. pakėlus kompensavimo lygį kraujotakos sistemos ligoms gydyti skirtiems vaistams, valstybės priemokos už šiuos preparatus turėjo augti 8,2 mln. eurų. Dar 9 mln. eurų išlaidos turėjo didėti, praėjusių metų sausį - balandį kompensavimo lygius tam tikroms vaistų grupėms padidinus iki 100 proc.

Tačiau realybėje vien per tris 2019 m. ketvirčius, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, valstybės išlaidos vaistams padidėjo beveik 64 mln. eurų. Tuo metu pacientų priemokos už vaistus minimu laikotarpiu sumažėjo 16 mln. eurų. Vienas pacientas, pirkdamas vaistus, vidutiniškai per metus išleido 14,5 euro mažiau.

„Kai jūs vertinate vidutiniškai, gal ir juokingai ta suma atrodo. Bet jūs žinote, kad yra ypač vyresnio amžiaus žmonių, kurių pajamos yra žemos, ir tai yra ta grupė, kuri dažniausiai ir serga ne viena liga. Ir jeigu jam reikia primokėti už vaistus kas mėnesį po keliolika ar keliasdešimt eurų, tai tampa nepakeliamomis išlaidomis“, – tvirtino A. Veryga.

Tuo metu I. Drėgvienė svarsto, ar šiuo metu vykdoma vaistų politika yra nukreipta tam, kad būtų stengiamasi padėti žmonėms, kurie iš tiesų negali įsigyti reikiamų vaistų.

„Bet panašu, kad dalijama po vieną kitą eurą didžiajai daliai žmonių, užuot pagalvojus apie tą mažą ratą, kurie šiandien žūsta nesulaukę gydymo“, – teigė I. Drėgvienė.