LRT tyrimai

2019.11.14 05:30

Po gaisraviete Alytuje – taurinimo cechas ir mįslė, kas liko jo sandėliuose

Rūta Juknevičiūtė, Giedrius Vitkauskas, Rūta Lankininkaitė, LRT.lt 2019.11.14 05:30

Trys LRT kalbinti chemikai sako, kad dioksinai, kurių po gaisro Alytuje rasta piene, negalėjo susidaryti tik degant padangoms. Tai gali reikšti, kad gaisravietėje degė ne tik jos, bet ir rūsiuose galbūt likusios cheminės medžiagos. Gaisro vietoje prieš keliolika metų veikė bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ taurinimo cechas, kuriame chemikalais buvo dažomi ar balinami audiniai.

Anot chemikų, užsilikusios medžiagos galėjo tapti priežastimi, dėl kurios po gaisro buvo užnuodytas pienas. Ar visi chemikalai po „Alytaus tekstilės“ uždarymo buvo utilizuoti, negali pasakyti ir bankroto administratorius. Archyvuose turėjusių būti dokumentų nerado ir Alytaus savivaldybė.

Ar gamykloje degė tik padangos?

Po gaisro Alytuje, kur spalį degė padangų perdirbimo gamykla „Ekologistika“, veterinarijos inspektoriai pieno mėginiuose aptiko padidėjusį dioksinų kiekį. LRT kalbinti chemikai sako, kad dioksinas degant tik padangoms nesusidaro. Tai reiškia, kad gamykloje galėjo degti ne tik padangos.

Prieš keliolika metų gaisravietės vietoje veikė bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ taurinimo cechas, kuriame chemikalais buvo balinami, dažomi ir marginami audiniai. Jau kilus gaisrui, viešai pasigirdo svarstymų, ar visi chemikalai iš teritorijos buvo išvežti ir ar jų negalėjo būti likę rūsiuose, kuriuos po gesinimo užtvindė vanduo.

Gamyklai iki 2000 m. vadovavęs, dabar Alytaus tarybos narys Gintautas Andriuškevičius aiškina, kad toje vietoje, kur kilo gaisras, prieš keliolika metų vyko taurinimas – technologinis procesas, kurio metu keičiama audinių išvaizda.

Anot jo, didžiuliai rūsiai yra likę visai kitoje vietoje – po verpimo cechu, o ten, kur kilo gaisras, galėjo būti trys cheminės stotelės, cisternose gamybos metu laikoma nuo 200 iki 300 kg cheminių medžiagų.

„Daugiausia balikliai, dažymo medžiagos“, – prisimena jis.

Tačiau, anot buvusio gamyklos vadovo, mažai tikėtina, kad po bankroto cheminių medžiagų būtų likę, nes jos brangios.

„Cheminės medžiagos buvo labai brangios, jos buvo iš Vokietijos, o prieš bankrotą jų didelio kiekio nesandėliavo. Prieš bankrotą neturėjo pinigų, aš galvoju, kad maksimaliai jas išdirbo. O jei kas ir liko, bankroto administratorius galėjo parduoti“, – svarsto G. Andriuškevičius.

Tačiau LRT susisiekus su „Alytaus tekstilės“ bankroto administratoriumi Rimgaudu Jacevičiumi, šis tikino senų dokumentų neturintis, o visų detalių prisiminti irgi negalintis: „Žinote, nežinau. Įmonė didelė, galėjo nežymus kiekis ko nors būti neiššluota. Bet kad kažkokios chemikalų dėžės ar kažkas – ne.“

R. Jacevičius tikina, kad visi dokumentai buvo perduoti Alytaus archyvui, taip pat ir tai, kokios medžiagos buvo utilizuotos arba parduotos.

„Viskas aprašyta, surašyta, kiek ir kokios sumos, kaip utilizuota, kas parduota. Didžiulė įmonė, didelės apimtys, viskas yra išlikę“, – tikina bankroto administratorius.

LRT duomenimis, Ekstremalių situacijų komisija ieškojo avarijos vietos rūsių brėžinių Registrų centre, tačiau tokių nerado. O savivaldybės archyve pavyko rasti tik „Alytaus tekstilės“ bankroto dokumentus, kuriuose aprašomi santykiai su darbuotojais. Jokių dokumentų apie chemikalus archyve esą nėra išlikę.

Klausimų, kas paslėpta sovietmečiu darbą pradėjusios gamyklos rūsiuose, kyla ir chemikams. Anot jų, minėti dioksinai, kurių po gaisro rasta piene, nesusidaro degant tik padangoms. Taip LRT paaiškino net 3 skirtingi chemikai. Jie visi kelia versiją, kad rūsiuose arba galėjo būti plastikinių vamzdžių, arba juose iš tiesų yra likę chemikalų, kurie buvo naudojami gamyboje.

„Gali būti, aišku. Chloras gali būti naudojamas pramonėje, jis kai kur ir naudojamas. Be abejo, iš kažkur tas chloras turi atsirasti – iš dangaus nenukrito, nes ore tai jo nėra. Vienas dalykas, jei buvo kažkokių plastikinių darinių iš PVC, kur tikrai paplitęs polimeras, kita, jei buvo vietų, kur likę neiškrautų chemikalų – chloro junginių balinimui... Irgi galėjo aukštoje temperatūroje...“, – sako Vilniaus universiteto organinės chemijos profesorius Albinas Žilinskas.

Jam pritaria ir VU Chemijos instituto katedros profesorius Viktoras Masevičius. Anot jo, dioksinai taip pat galėjo susidaryti ir jei buvo laikomos specifinės paskirties gumos: „Variklio perdavimo diržas galėtų būti tokios gumos pavyzdys, tačiau padangose nenaudojami tokie polimerai. Kiti šaltiniai, be abejo, yra įvairūs oksidatoriai, kurie pasitaiko balikliuose.“

Chemikams pritaria ir bendrovės „Vandens tyrimai“, kuri „Dzūkijos vandenų“ užsakymu atliko vandens tyrimus, vadovas Valdas Šimčikas.

„Dioksinai, aišku, – labai kenksmingos medžiagos, bet kad jos susidarytų, reikalinga, kad deginimo metu būtų chloro organinių junginių. Jų padangose praktiškai nebūna. Kai kuriose rūšyse gali būti iki 0,1 proc., bet nykstančiai iki nulio. Čia gali būti variantas, kad tie rasti dioksinai yra iš kitų šaltinių, arba gali būti, kad tuose sandėliuose buvo saugomos ne tik padangos“, – aiškina jis.

Tyrimų dėl dioksino pėdsakų organizme pageidauja ir gaisrą gesinę ugniagesiai, tačiau tokie tyrimai Lietuvoje esą nėra atliekami.

Cheminė tarša fiksuota ir anksčiau

Aplinkosaugininkai šiuo metu dar atlieka grunto tyrimus, jų rezultatų tikimasi jau šį penktadienį. Paskutiniai tokie tyrimai teritorijoje buvo atliekami kone prieš kelis dešimtmečius. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, monitoringas buvo vykdomas nuo 2000 iki 2004 metų.

Gręžinių vandenyje per stebėjimo laikotarpį buvo fiksuota tarša įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Teritorijoje buvo nustatyti 2 ryškūs taršos šaltiniai – druskos kaupimo rezervuaras ir chemijos sandėlis. Pirmuoju atveju buvo nustatyta žymi tarša chloridais, antruoju atveju – daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais. 2001–2002 metais daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekis viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją 82 kartus.

Tuo metu šioje teritorijoje dar veikė „Alytaus tekstilė“, tačiau, jai bankrutavus, požeminio vandens kokybė nebebuvo tiriama.

Kurie tyrimai rodo realią situaciją?

Pirmadienį Alytaus meras Nerijus Cesiulis paskelbė, kad jų užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog tarša chemikalais kur kas didesnė, nei skelbė aplinkosaugininkai.

Bendrovė „Vandens tyrimai“ nustatė, kad gesinimo vandenyje rasti kai kurie cheminiai junginiai normą viršija ir kelis šimtus kartų.

Aplinkos apsaugos agentūros atliktuose tyrimuose tokio viršijimo nenustatyta.

Chemikas V. Masevičius aiškina, kad neatitikimų galėjo atsirasti, jei kuriuo nors atveju buvo tiriamas tik paviršinis vanduo. Tokiu atveju tai paaiškintų, kodėl aplinkosaugininkų tyrimas didelio viršijimo neužfiksavo. Tačiau toks tyrimas, kai tiriamas tik paviršiuje esantis vanduo, esą nėra tikslus: „Kaip čia pasakius, turime aiškius neatitikimus. Jei jūs ėmėte iš dugno, kuriame yra susikaupęs dumblas, aiškiai gavote didesnę koncentraciją, nei pasėmus vandenį iš paviršiaus mėginio.“

Pati Aplinkos apsaugos agentūra savo atliktų tyrimų nesutinka komentuoti. O aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė tikina, kad tyrimai buvo atlikti tinkamai. Tiesa, mėginiai buvo imami net keletą kartų, o ministerija kol kas turi tik pirmojo ėmimo rezultatus.

„Taip, pirmojo ėmimo. Negalima sakyti, kad imta tik paviršiuje. Negaliu tiksliai pasakyti, nes ne aš imu tuos mėginius, bet buvo paimta taip, kad būtų galima gauti maksimalų rezultatą, – kalbėjo viceministrė. – Po to tyrimai buvo pakartoti iš keleto gylių, kiek įmanoma gilyn – iki 3 lygių. Bus atlikti papildomi tyrimai. Vakar, perkeliant vandenį iš rūsių į rezervuarą, vėl buvo paimti tyrimai. Tam, kad tinkamai atliktume tyrimus, reikia teisingai žinoti metodologiją, kaip turi būti paimtas mėginys. Mūsų Aplinkos apsaugos agentūros specialistai žino kaip ir išmano.“

Kitų tyrimų rezultatus planuojama gauti penktadienį.

Viceministrė atkreipia dėmesį, kad savivaldybės užsakymu tyrimus atlikę „Vandens tyrimai“ nėra akredituota laboratorija. Tiesa, jie turi pačių aplinkosaugininkų leidimą imti mėginius.

Tiek savivaldybės, tiek aplinkosaugininkų mėginiai imti ir skirtingose vietose.

Alytaus savivaldybės prašymu mėginius iš vandens valyklų paėmė „Dzūkijos vandenys“. Spalio 22 d. tyrimams paimtas vanduo iš fekalinio šulinio – tai yra tai, koks vanduo tekėjo nuotekų tinklais į valymo įrenginius. Spalio 28 d. tirti paimtas vanduo iš oro šachtos po gamybinėmis patalpomis.

Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūra spalio 24 d. tyrimams paėmė vandenį iš rūsio ties oro paėmimo šachta.

Agentūra rūsyje, šachtoje, po gaisro susikaupusį vandenį prieš savaitę rekomendavo dozuojant leisti į Alytaus nuotekų tinklus. Tokia rekomendacija papiktino savivaldybę, ji nustebino ir chemikus.

„Iš tikrųjų tai nėra toks dalykas, kurį ten (valyklose, – red. past.) esantys mikroorganizmai gali perdirbti, vadinasi, nedideliais kiekiais išleidžiant vis tiek pateks į Nemuną“, – sako V. Masevičius.

Gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo beveik prieš mėnesį, spalio 16-ąją. Jis buvo užgesintas spalio 25 dieną.

Kas ta „Alytaus tekstilė“?

· 1969 metais įkurta „Alytaus tekstilė“ buvo didžiausia tekstilės įmonė Lietuvoje ir didžiausia įmonė Alytuje. Medvilnės kombinatas daugiausia gamino patalynę.

· „Alytaus tekstilės“ privatizavimo sutartis buvo sudaryta 1998 m. rudenį. Kontrolinį bendrovės akcijų paketą tada įsigijo Honkongo kompanija „Asean Interests Limited“, žadėjusi 240 mln. litų (69,5 mln. eurų) investicijas ir išlaikyti 3,5 tūkst. darbo vietų, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Lietuvos teismai nutarė, kad su pažadų nevykdančia kompanija Alytaus įmonės privatizavimo sutartis turi būti nutraukta.

· Dėl patiriamų finansinių sunkumų gamykla bankrutavo 2007 m.

· Registrų centro duomenimis, buvusius taurinimo cecho pastatus, kurie ir sudegė, 2016 m. įsigijo bendrovė „Vivatrans“. Pastaroji yra vienintelė Alytaus padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ akcininkė.

Taip pat skaitykite