LRT tyrimai

2019.11.11 05:30

LRT tyrimas. Tikrieji Kauno rajono prijungimo motyvai: valdžia savo lovose galės miegoti ramiai

atnaujinta 17.37
Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.11.11 05:30

Kauno miesto valdžiai bandant prisijungti dalį Kauno rajono aiškėja, kad už šio plano gali slypėti tiek noras rajono sąskaita finansuoti miesto politikų rinkimų pažadus, tiek asmeniniai mero bei tarybos narių interesai. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad dalis „Vieningo Kauno“ narių patys gyvena norimose prijungti teritorijose, o išplėtus miesto savivaldybės ribas, išaugtų ir mero verslo galimybės.

Rugsėjį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą išplėsti miesto savivaldybės ribas, prisijungiant tankiausiai apgyvendintus ir daugiausia gyventojų pajamų mokesčio sunešančius Kauno rajono miestelius ir kaimus. Valdantieji sprendimą grindė tuo, kad miestas jau „išaugo savo rūbą“, kad yra gerokai išsiplėtęs į rajoną, o jo gyventojai naudojasi miesto paslaugomis ir infrastruktūra, nors mokesčių miestui nemoka. Kritikai kartojo, kad šis noras slepia tiek politikų siekį rajono gyventojų sąskaita padidinti miesto biudžetą, tiek ir asmeninius Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo interesus.

Miesto savivaldybės teritorijai išsiplėtus, išaugtų ir jos tarybos įtaka – jų sprendimams pavaldi taptų laisvoji ekonominė zona, Kauno oro uostas, didžiuliai komerciniai plotai, besidriekiantys abipus svarbiausių šalies magistralinių kelių, bei vaizdingos vietovės, tinkančios gyvenamiesiems namams statyti.

„Tai nėra vienadienis apmąstymas ar sugalvojimas, ar kažkokių pagirių darinys, tai yra normalus procesas, prie kurio mes dirbome visą praėjusią kadenciją ir prieš praėjusius rinkimus nenorėjome skleisti į viešumą, bet buvome jau pasiruošę“, – pritarus sprendimui sakė Kauno meras.

Miesto taryba iš rajono?

„Man atrodo, kad visada smagiau gyventi dideliame mieste, sutvarkytame mieste negu kaime“, – po rugsėjo 10 d. vykusio posėdžio, kuriame Kauno taryba pritarė siūlymui išplėsti miesto teritoriją Kauno rajono sąskaita, žiniasklaidai aiškino Kauno meras V. Matijošaitis.

„Geriau veiktų visa infrastruktūra, keleivių vežimo klausimas, gatvių priežiūra, mokyklos, darželiai“, – dėstė Kauno meras.

Pasirodo, kad norinčių gyventi ne rajono, o miesto savivaldybėje yra ir pačioje Kauno miesto taryboje, „Vieningo Kauno“ frakcijoje.

Vijūkų kaimas, Kauno rajonas. Gyvenvietė tankiai apstatyta individualiais namais bei kotedžais. Šiltą rudens vakarą minios vietos gyventojų išeina pasivaikščioti su vaikais ir šunimis. 2010 m. čia baigtas statyti ir 149 kvadratinių metrų ploto kotedžas, priklausantis Kauno miesto tarybos nariui Visvaldui Varžinskui. Politikas deklaruoja gyvenantis Kauno Baltų prospekte, sovietiniame daugiabutyje esančiame 60 kvadratinių metrų bute.

„Mes esame deklaravę Baltų prospekte, Kauno mieste. Ir mes, ir mano vaikai. Kitu atveju aš negalėčiau būti tarybos nariu. Jei aš tikrai nebūčiau Kauno gyventojas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iškart panaikintų mano mandatą. Nes valstybė labai gerai viską patikrina“, – telefonu LRT Tyrimų skyriui tvirtino V. Varžinskas.

Tačiau politiko būstas Vijūkuose net ir darbo dienos vakare neatrodo tuščias. LRT Tyrimų skyrius turi įrodymų, kad V. Varžinskas šiuose namuose gyvena. Kieme – tiek paties politiko, tiek jo žmonos automobiliai.

Dar kartą susisiekus su V. Varžinsku aptarti LRT Tyrimų skyriaus surinktų duomenų, politikas supyko.

„Jūs manęs klausiate ko: kur aš miegu, su kuo miegu ar kur esu deklaravęs. Aš jums sakiau, kur esu deklaravęs. O miegu aš visur, kur turiu nekilnojamojo turto. Ir Lietuvoj, ir ne Lietuvoj, ir mieste, ir rajone. Ir netgi du nekilnojamuosius turtus turiu, net ne vieną. Ir miegoti turiu teisę ten, kur mane priima ir kur noriu“, – dėstė V. Varžinskas.

Anot politiko, formaliai jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, kur dirba ir moka mokesčius, o po darbo gali vykti miegoti į bet kurį nuosavą nekilnojamojo turto objektą.

– Žinokit, aš nekilnojamojo turto objektus turiu netgi du Kauno rajone. Tai į kurį aš važiuoju po darbo?

– Mano žiniomis, į Vijūkus.

– O iš kur jūsų žinios? Ta prasme, jūs ką, sekėt mane? Stebėjote, paskui važiavote?

– Ir šaltinių aplink gyvenančių ir turim nuotraukas, kad jūs ten dažnai grįžtat.

– Aš ten dažnai grįžtu, aš turiu nekilnojamojo turto, tai važiuoju aplankyti.

V. Varžinskas – ne vienintelis Kauno miesto tarybos narys, kuris tvirtino gyvenantis Kauno mieste, nors LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo kitaip. Pavyzdžiui, „Vieningo Kauno“ narys, į tarybą kandidatavęs antruoju numeriu sąraše Jonas Audėjaitis visuose LRT Tyrimų skyriaus surinktuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodo Kauno rajone, Lapių miestelyje. Šis adresas prie politiko pavardės įrašytas ir 2017 metų „Vieningo Kauno“ visuotinio narių susirinkimo protokole. Tuo metu J. Audėjaitis jau buvo išrinktas į miesto tarybą.

Tačiau LRT Tyrimų skyriui šaltiniai patvirtino, kad J. Audėjaitis gyvena Lapėse. Jo automobilis darbo dienos vakare taip pat užfiksuotas prie žalumos apsupto 136 kvadratinių metrų namo su lauko statiniais ir išpuoselėtu kiemu.

„Mano gyvenimas apima tiek Kauno miestą, tiek rajoną“, – telefonu nedaugžodžiavo J. Audėjaitis.

Klausimų kelia ir kitos „Vieningo Kauno“ narės – Viktorijos Mačiūnės – gyvenamoji vieta. Politikė dokumentuose nurodo, kad gyvena Kauno mieste, 28 kvadratinių metrų bute, kuris registruotas jos močiutės vardu. Tačiau 2014 m. ji kartu su vyru įsigijo 2,5 karto didesnį būstą Seniavos kaime, Garliavos apylinkių seniūnijoje. 2017 m. politikė buvo išrinkta į Seniavos namų bendruomenės tarybą. Šios organizacijos tikslas, kaip nurodoma įstatuose, rūpintis Seniavos gyventojų gerove, aplinka ir interesais.

V. Mačiūnė į LRT Tyrimų skyriaus klausimus sutiko atsakyti tik raštu. Paklausta, kodėl tapo Seniavos bendruomenės nare, tikino apie tokią organizaciją niekada negirdėjusi. Tačiau patikslinus, kad organizacija vadinasi „Seniavos namų bendruomenė“, atrašė, jog ši veiklos nevykdo nuo 2018 metų.

Registrų centre nėra jokios informacijos apie bendruomenės veiklos sustabdymą, o politikė ir toliau nurodoma kaip šios organizacijos tarybos narė. Į klausimą, kodėl aktyviai įsitraukė į Seniavos gyventojų gerove besirūpinančios organizacijos veiklą, V. Mačiūnė taip ir neatsakė. Neatsakė ir į klausimą, kur iš tikrųjų gyvena – nuosavame būste Seniavos kaime ar mažame močiutės bute mieste.

Tiek LRT Tyrimų skyriaus kalbinti šaltiniai, tiek turimos nuotraukos rodo, kad V. Mačiūnės šeima gyvena būtent čia, Seniavoje, Kauno rajone.

LRT tyrimų skyriui susisiekus su V. Mačiūne telefonu, ji teigė į visus klausimus jau atsakiusi elektroniniu paštu.

– Su Seniavos taryba susijęs klausimas buvo prieš tampant tarybos nare. Prieš tampant viešu asmeniu. Ir veikla sustabdyta prieš tai. O dėl gyvenimo aš 10 metų gyvenu Kaune ir, kaip jau minėjau, mano veikla apima tiek Kauno miestą, tiek rajoną. Ir daugiau neturiu ką pakomentuoti.

– Bet gyvenate jūs Seniavos kaime, ne Kauno mieste.

– Aš galiu jums palikti vietos interpretacijai, nes į visus klausimus jums atsakiau.

– Čia ne interpretacijos. Aš tiesiog sakau, kad mūsų šaltiniai teigia, kad jūs ten gyvenate. Taip pat turime nuotraukas, kad jūs ten tikrai gyvenate.

– Nu nuostabu, kad jūs taip rūpinatės manimi, man tikrai labai malonus jūsų dėmesys iš tikrųjų.

– Bet jūs taip pat ir neatsakėte nei taip, nei ne.“

(Dingo ryšys. Daugiau neatsiliepė.)

Kita „Vieningam Kaunui“ priklausanti tarybos narė, UAB „Vičiūnų grupė“ administravimo direktorė Ramunė Bičkauskienė, deklaruoja gyvenanti prieš pat 2015 m. savivaldybių rinkimus įsigytame 29 kvadratinių metrų bute Kauno mieste. Tačiau jai nuo 2005 m. priklauso ir prabangiai atrodantis namas, esantis Didvyrių kaime, Raudondvario seniūnijoje.

Šiame kvartale visi namai, kaip ir Kauno politikės turimas, ne mažesni kaip 150 kvadratinių metrų. Kvartale prašalaičiams vaikščioti nejauku. Čia arba atsitrenksi į aukštą tvorą, kuriomis apjuosti visi namai, arba pasieksi skardį, į kurį remiasi ir R. Bičkauskienės valda. Be to, čia kabo ne vienas įspėjamasis ženklas apie saugomą ir filmuojamą teritoriją, į kurią prašalaičiams būtų kviečiama policija.

Politikė LRT Tyrimų skyriui tvirtina gyvenanti kartais mieste, kartais rajone, o būstą centre įsigijo prieš 2015 m. savivaldos rinkimų tikrai dėl kitų priežasčių.

– Jūs negyvenate Donelaičio gatvėje, Kaune?

– Kartais taip. Gyvenu ir ten, bet tikrai ne visada.

– Bet didžąją dalį laiko gyvenate ne ten.

– (Pauzė) Kaip čia jums pasakyti, aš turiu interesų ir Kauno rajone, ir mieste.

– Aš matau, kad jūs turit ir rajone. Bet žinau, kad jūs gyvenate Didvyrių kaime ir tą butą mieste įsigijote prieš pat rinkimus.

– Ne, ne prieš pat rinkimus. Kada įsigijau nebepamenu. Bet butas įsigytas jau pakankamai seniai.

– Registrų centro duomenys rodo, kad 2014 pabaigoje įsigijote.

– Tai 2014, taip. O kada aš išrinkta į tarybą?

– 2015 metais. Ar ne?

– (Tyla). Taip.

– Tai va, išeina, kad įsigijote prieš pat rinkimus.

– Bet tikrai su rinkimais nesusiję.

VRK sako, kad įstatymas vietos politikams nurodo prievolę tik deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje politikas kandidatuoja į savivaldą.

„Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos“, – rašoma VRK atsakyme.

Taip pat numatoma, kad tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, jei jis išvyksta gyventi į kitą teritoriją. Kitaip tariant, jei tarybos narys fiziškai gyvena bet kur Lietuvoje ar užsienyje, jis gali eiti politines pareigas – tereikia deklaruoti gyvenamąją vietą bet kokiame būste toje savivaldybėje, į kurios tarybą yra išrinktas.

V. Matijošaitis sako, kad tarybos nariai elgiasi taip pat, kaip ir kiti žmonės, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą mieste tam, kad vaikai galėtų eiti į darželį. Paklaustas, ar tai, kad taip pat elgiasi ir tarybos nariai, yra gerai, atsakė, kad ne. „Nėra gerai, bet tarybos nariai taip pat yra žmonės. O pasaulis keičiasi. Anksčiau plaukdavom medinėm valtim, o dabar dideliais laivais plaukiam“, – LRT tyrimą komentavo V. Matijošaitis.

Galimybė mero verslui

Prie Kauno prijungti planuojamose rajono teritorijose nekilnojamojo turto turi ir miestą valdanti Matijošaičių šeima bei jų verslas. Laisvojoje ekonominėje zonoje daugiau kaip 4 hektaruose žemės veikia bendrovės „Vici logistika“ bei „Baltic fish export“. Pagirių kaime 2,5 hektaro užimančius sklypus su sandėliais valdo UAB „Vičiūnai“. Dar 2,3 ha įmonei priklauso Žemaitkiemio kaime.

Tiek mero, tiek jo sūnų verslo spektras – platus. Be geriausiai žinomų žuvies produkcijos gamybos, kavinių tinklo ir nekilnojamojo turto vystymo įmonių, Matijošaičių verslo imperija apima ir džiūvėsių gamybos, kiaušinių, vištienos, grūdų bei pašarų verslus. Taip pat jiems priklauso logistikos ir sandėliavimo įmonės.

Verslo vystymo ekspertai sako, kad Kauno rajonas kartu su čia esančia Laisvąja ekonomine zona bei aplink nutiestomis svarbiausiomis kelių arterijomis bei didžiuliais komercinės žemės plotais bet kokiam verslui, kuris gamina, sandėliuoja ir išvežioja prekes, yra patrauklus.

Jei miesto savivaldybė perimtų šias teritorijas, „Vieningo Kauno“ valdoma taryba galėtų spręsti itin daug klausimų, aktualių čia veikiančiam verslui. Pavyzdžiui, kur ir kada tvarkyti infrastruktūrą, koreguoti sklypų paskirtį, leidžiamą užstatymo tankį, leisti arba drausti vykdyti veiklą ir t. t. Taip pat taryba galėtų spręsti, kam ir už kokią kainą išnuomoti valstybinę žemę bei formuoti sklypus joje.

LRT šaltiniai tvirtina, kad atsižvelgus į kilusius skandalus Kauno mieste, kai miesto taryba priimdavo sprendimus, palankius mero verslui, išsiplėtus Kauno miestui, išsiplėstų ir Matijošaičių verslo įtakos galimybės.

„Visų pirma, turiu pabrėžti, kad esu atsiribojęs nuo verslo valdymo, o jis išsidėstęs ne tik Kaune ar Kauno rajone, bet ir visoje šalyje bei už jos ribų. Todėl šiuo atveju nėra ir negali būti jokių interesų ar sąsajų su ketinimu plėsti Kauno miesto savivaldybės administracines ribas“, – sakė Kauno meras.

Laisvi plotai – nekilnojamajam turtui

Nekilnojamojo turto ekspertai Kauno rajoną vadina itin patraukliu. Daugiau kaip 90 proc. per pastaruosius kelerius metus išduotų statybos leidimų koncentruojasi būtent tose teritorijose, kurios įtrauktos į Kauno miesto augimo planą. Kaune mažėjant gyventojų skaičiui, miesto savivaldybės plane atsidūrusiuose kaimuose žmonių daugėja. O kartu – dygsta individualūs namai, kotedžai ir daugiabučiai.

„Praeityje buvo grąžinta daug žemės sklypų, kurie už patrauklią kainą buvo parduoti. O jauniems žmonėms, ką tik sukūrusiems šeimas, norėjosi turėti savo namą ir žemės sklypą prie jo, todėl ir užsistatė Kauno prieigos privačių bei daugiabučių namų kvartalais, nes ten buvo pigiau. Tokiu būdu daug jaunų žmonių tapo Kauno rajono gyventojais, susiformavo bendruomenės, gyvenamų namų kvartalai, kurie plėtėsi. Bet didžioji dalis tų žmonių dirba Kauno mieste ir ryte vakare važiuoja iš ir į miestą, tokiu būdu naudodami Kauno miesto sukurtą infrastruktūrą, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Edvinas Mamedovas.

Pašnekovo teigimu, būtent dėl to Kauno valdžia sumanė tokius kvartalus prijungti prie miesto ir centralizuoti valdymą bei optimizuoti išlaidas. „Tačiau pats prijungimas, manau, nėra tinkamai apgalvotas, nes prie miesto jungti reiktų tik tuos rajonus, kurie labiausiai prie jo priartėję ir integravęsi. Taip pat nėra aišku, kokia bus reali nauda tiems rajonams, kurie planuojami prijungti prie miesto. Kas konkrečiai juose bus pagerinta? Pastatyta? Sutvarkyta? Nes kiekvienas rajonas turi savo problemų“, – LRT Tyrimų skyriui sakė E. Mamedovas.

Kitos LNTPA narės, nekilnojamojo turto vystymo įmonės „Etapas group“ direktorius Mindaugas Velička teigė, kad planuojamos prijungti teritorijos ir dabar komerciškai patrauklios, o nekilnojamojo turto kainos jose – menkai atsilieka, o kai kada ir lenkia kainas mieste.

„Tikėtina, kad jos taptų patrauklesnės dėl lūkesčių, kad ateityje gerės jose esanti infrastruktūra. Iki šiol Kauno rajonas plėtėsi gan chaotiškai – siauros gatvės, be šaligatvių, chaotiškas užstatymas, visuomeninio transporto ir socialinės infrastruktūros trūkumas. Miesto plėtra labiau balansuota ir kryptinga. Griežtesni infrastruktūros reikalavimai, tai tikėtina, kad ji būtų suvaldyta ir prijungtose teritorijose“, – svarstė M. Velička.

Miestui – gyventojai, rajonui – sąvartynas

Miesto ribų išplėtimo plane nurodoma 13 Kauno rajono seniūnijų. Tačiau jas siūloma prijungti ne visas, o tik atskiras jų dalis. Išsirinktos 99 gyvenvietės. Tai – tankiausiai apgyvendinti, apimantys Kauno oro uostą, laisvąją ekonominę zoną, komercines teritorijas aplink svarbiausius magistralinius kelius bei vaizdingose vietose esantys plotai.

Pavyzdžiui, planuojamoje prijungti Raudondvario seniūnijos dalyje gyvena 5776 žmonių. Plane matomas išsikišęs į viršų „snapas” – Bernatonių kaimas, besidriekiantis palei Nevėžį. Tai – dešimtys hektarų valstybinės žemės. Mažiausiai trys hektarai – laisva valstybinė žemė ant upės kranto.

„Bernatonių kaimui dar reikėtų palaukti savo laiko. Nes kol kas jis nėra iš tų vietų, kur žmonės pirmiausia svarsto įsigyti sklypą ar gyvenamą plotą. Taip pat ir vystytojai dar atsargiai žiūri į jį. Netoliese esantis Užliedžių kaimas gali pasigirti žymiai didesniu potencialu ir plėtra. O kai neseniai atsirado asfaltas, plėtra įgavo dar didesnį pagreitį“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas.

Tuo metu rajonui paliekamose 12 Raudondvario seniūnijos gyvenviečių įsikūrę kiek daugiau nei 350 žmonių. Didžiąją šios teritorijos dalį sudaro dirbami laukai. Nepatektų į miesto savivaldybę ir mažytis Raudondvario seniūnijos kraštas su Kačiūniškės kaimu ir V. Matijošaičio įsigytu dvaru bei jo sūnui priklausančiais sklypais aplink jį.

Iš visos Lapių seniūnijos prie Kauno tenorima prijungti tris gyvenvietes: Lapių miestelį, Ginėnų ir Staviškių kaimus. Ginėnai driekiasi tarp Lapių miestelio ir Neries. Čia – taip pat ne vienas laisvas valstybei priklausantis žemės sklypas, kuris, anot ekspertų, galėtų tapti vieta patraukliems nekilnojamojo turto objektams.

Visi kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai sutaria, kad šis rajonas ir dabar labai patrauklus. „Ginėnai jau nuo senesnių laikų gali pasigirti patrauklumu ir gerai išvystytu gyvenamuoju kvartalu bei unikalia, šalia upės esančia vieta“, – tikino A. Kišūnas.

O štai Staviškių kaimo didžiąją dalį – daugiau kaip 63 hektarus – užima miškas, priskiriamas rekreacinėms teritorijoms. Kol kas ekspertai sako nematantys šios vietos patrauklumo, tačiau tai gali pasikeisti sutvarkius infrastruktūrą.

Kitos 13 Lapių seniūnijos gyvenvietės kartu su Lapių sąvartynu paliekamos rajonui. Nors jose gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, tačiau didžioji dalis teritorijos tinkama tik žemei arti.

Iš Ringaudų seniūnijos miestu netaptų tik du kaimai – Karkiškių ir Girininkų II – su 56 gyventojais. Tuo metu 17 kaimų su beveik 8 tūkst. gyventojų pereitų Kauno miestui.

Plėtra svarbiau nei interesai

LRT Tyrimų skyrius primena, kad siūlymas plėsti Kauno miesto savivaldybės ribas buvo užregistruotas tik rugsėjo 10-ąją vykusio tarybos posėdžio išvakarėse. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo ir argumentų, kad siūlymas neaptartas komitetuose, o ir tarybos nariai neturėjo pakankamai laiko su juo susipažinti, nuspręsta dėl šio klausimo balsuoti.

Tačiau ant posėdžio pirmininko, „Vieningo Kauno“ nario Andriaus Palionio, stalo gulėjo šūsnis prašymų nusišalinti nuo balsavimo. Juos pateikė 21 „Vieningo Kauno“ frakcijos narys ir du Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai.

„Vieningo Kauno“ narys Kęstutis Morkūnas LRT Tyrimų skyriui teigė, kad nusišalinti buvo patarta visiems tarybos nariams, turintiems rajone nekilnojamojo turto. „Turiu, kaip ir dauguma kauniečių, nekilnojamojo turto rajone. Tai toks buvo patarimas visiems nusišalinti, kad nebūtų jokių ten [interesų konfliktų]“, – telefonu sakė politikas.

„Priėmus nusišalinimą nebus galima priimti sprendimo. Yra pateikta tiek nusišalinimų, kad nebus kvorumo, tai dabar turėsim spręsti, ar priimam to tarybos nario nusišalinimą, ar nepriimam, kad būtų išlaikytas kvorumas“, – pakvietė kolegas A. Palionis.

Ir tada prasidėjo dešimt minučių trukęs procesas. Nusišalinti norintys tarybos nariai po vieną kilo iš savo vietų, ėjo iš salės, o joje likę kolegos balsavo, kad nusišalinti neleidžia.

Kaip elektroniniu laišku paaiškino tarybos narys Rosvydas Marcinevičius, tai tiesiog buvo didesnės svarbos klausimas nei dėl atskirų narių nuosavybės. „Kadangi dalis tarybos narių arba jų šeimos nariai turi turto Kauno rajono teritorijoje, nuo klausimo svarstymo nusišalino. Tačiau taryba nusprendė, kad tai didesnės reikšmės klausimas, kuriam pavienių teritorijų nuosavybė rajone įtakos negalėjo turėti, ir nusišalinimus atmetė“, – atsakyme rašo R. Marcinkevičius.

Nuo balsavimo bandė nusišalinti ir Kauno meras V. Matijošaitis bei jo sūnūs, tarybos nariai, Dainius ir Šarūnas Matijošaičiai. Tačiau jiems taryba nusišalinti taip pat neleido.

Vis dėlto kai kuriems tarybos nariams paaiškinti, kodėl jie nenorėjo dalyvauti balsavime, buvo sunku. „Aš gyvenu Kauno mieste, todėl esu suinteresuota“,– aiškino „Vieningo Kauno“ narė, mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė. Politikė LRT Tyrimų skyriui telefonu tvirtino neturinti jokio turto ar interesų rajone.

Dalis tarybos narių kiek sutriko paklausti, kodėl nenorėjo dalyvauti balsavime, ir prašė atsiųsti klausimus elektroniniu paštu. Juo politikai sutartinai atsakė apie giminaičių Kauno rajone turimą nekilnojamąjį turtą bei minėjo frazę, kad jų gyvenimas apima tiek miestą, tiek rajoną.

Nuomonę bus galima nusipirkti

Įstatymas numato, jog siekdama pakeisti miesto ribas Kauno valdžia turi kreiptis į Vyriausybę su prašymu pradėti procesą. Tada Vidaus reikalų ministerija per 20 dienų turi paskelbti datą ir tvarką, kaip bus vykdoma ši apklausa.

Kauno miesto tarybos kreipimąsi Vyriausybė gavo rugsėjo pabaigoje, tačiau iki šiol Vidaus reikalų ministerija nėra paskelbusi jokių konkrečių apklausos detalių.

„Šiuo metu vyksta jos (apklausos – LRT past.) derinimo procesas, o po to numatyta kreiptis į VRM, kad būtų organizuojami tolesni veiksmai klausiant gyventojų nuomonės“, – lapkričio pradžioje naujienų agentūrai BNS sakė Kauno vicemeras A. Palionis.

Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, tiek Seimo valdantieji sakė, kad apklausos rezultatai lems galutinį sprendimą, ar Kauno miestui bus leista plėstis rajono sąskaita. Tačiau įstatymas nurodo, kad tokia apklausa tėra patariamoji, todėl nebūtina vadovautis jos rezultatais.

Pavasarį viešojoje erdvėje buvo pasirodę Kauno mero V. Matijošaičio pasisakymai Kauno regiono plėtros tarybos pasitarime apie planuojamus nusipirkti apklausos rezultatus. „Aš suprantu, kad mėginsit mane pagąsdinti apklausom, bet mes tikrai surasim būdą ir padarysim, kaip paimti be apklausų“, – tikino V. Matijošaitis.

Kitam posėdžio dalyviui pastebėjus, kad „jei sugebėsit padaryti prieš gyventojų valią, tai valio“, V. Matijošaitis atkirto, kad „mes tą jų valią nusipirksim“.

Įstatymas numato ne vieną apklausos būdą – nuo nuomonės surinkimo telefonu, sueigose, atvykstant į gyventojų namus ar patiems gyventojams atvykstant į specialias vietas. Tačiau nėra numatomas minimalus reikalingas balsų skaičius. Kitaip tariant, apklausa laikoma įvykusia, jei joje dalyvauja bent vienas žmogus.

Kauno miesto ir rajono ribos jau buvo keistos 1996 m. Tada prie miesto prijungta 14 gyvenviečių, tačiau gyventojų nuomonės neklausta. Apklausa atlikta prieš 12 metų. Tada norėta išplėsti Kauno miestą, o Kauno rajoną panaikinti ir jo likutį pavadinti Vilkijos savivaldybe. Tačiau tada ir gyventojai, kurie būtų prijungti prie miesto, ir tie, kurie būtų tapę naujos savivaldybės gyventojas, pokyčių nenorėjo.