LRT tyrimai

2019.10.31 05:30

Po LRT tyrimo Neringos valdininkams „ne“ negalioja: auksinis verslas klesti toliau

Rūta Juknevičiūtė, Jovita Gaižauskaitė-Remesė, LRT Tyrimų skyrius2019.10.31 05:30

Po vasarą atlikto LRT tyrimo apie valdiškų butų nuomą poilsiautojams Neringos savivaldybė tikina uždraudusi tokią veiklą. Tačiau LRT eksperimentas rodo, kad kai kuriems savivaldybės butų nuomininkams senų įpročių atsikratyti sekasi sunkiai. Tarnybiniai butai ir toliau pernuomojami Nidos poilsiautojams. Teisės į butus vietos politikai nepraranda, nors turi ir kito nekilnojamojo turto.

Neringa – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kur garažai savivaldybės leidimu virsta dviaukščiais kotedžais su mansardomis. Tačiau popieriuje tokie statiniai taip ir lieka negyvenamomis patalpomis.

Vasarą LRT Tyrimų skyrius jau rašė apie tai, kad garaže, Purvynės gatvėje, įsikūręs Neringos meras socialdemokratas Darius Jasaitis ir toliau neapleidžia tarnybinio buto Preiloje.

Taip pat skaitykite

Šiuo metu mero nuomotas butas jau perduotas Turto bankui, todėl merui ir jo sutuoktinei Kristinai Jasaitienei iš tiesų tenka glaustis dviaukščiame garaže su mansarda.

Tačiau kitiems kurorto socialdemokratams vis dar sekasi. Savus garažus pavertę dviaukščiais, kuriuose vasaromis gali apsistoti turistai, vietos politikai ir toliau nepraranda teisės pusvelčiui nuomotis tarnybinių butų.

Vienas tokių pavyzdžių – socialdemokratams priklausančio Neringos savivaldybės tarybos nario Ričardo Kičiatovo šeima.

Vietos politiko sutuoktinė Jolanta Kičiatovienė vasarą paskirta savivaldybės kontroliere. Tokias pareigas einantis tarnautojas turi prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas. Tačiau pati K. Kičiatovienė, kaip liepą skelbė LRT tyrimas, iš savivaldybės vos už 142 eurus per mėnesį nuomojasi didžiulį – 90 kv. m – butą Nidos centre, adresu Taikos g. 9–13. Šis butas kurorto poilsiautojams vasarą būdavo pernuomojamas už nakvynę prašant iki 120 eurų.

LRT duomenys rodo, kad Kičiatovų šeima teisės į savivaldybės būstą nepraranda, nors Neringoje turi ir kito nekilnojamojo turto.

Kičiatovams priklauso du pastatai Purvynės gatvėje. Formaliai tai – garažai, tačiau realybė rodo ką kita – abu pastatai labiau primena dviaukščius kotedžus, kuriuose galima gyventi.

Dar vasarą Seimo narys Justas Džiugelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Neringos savivaldybės būstų skyrimo tvarkos ir jų subnuomos.

STT Klaipėdos valdyba keturis kartus atsisakė pradėti tyrimą. Tokį jų sprendimą tris kartus naikino Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Prokurorui kilo įtarimų, kad Kičiatovams priklausančios patalpos – garažai – tik įvardijami kaip negyvenamosios patalpos, o realiai jie galėjo būti pertvarkyti į gyvenamąsias šio fakto nekilnojamojo turto registre neregistruojant.

Neringos savivaldybė dar 2008 m. R. Kičiatovui ir J. Kičiatovienei išdavė leidimus vykdyti statybos darbus.

LRT duomenimis, Kičiatovams priklausančius garažus apžiūrėjo ir pareigūnai. Nustatyta, kad pastatai iš tiesų yra rekonstruoti į dviaukščius su mansarda. Į juos įeinama per stiklines duris, patalpos apstatytos baldais, yra kriauklė, vonios kambarys, namų apyvokos daiktai, vandens šildymo katilas.

Remiantis Registrų centro duomenimis, šių dviejų garažų vertė yra daugiau nei 5000 eurų, tačiau tai – 2004 m. vertinimas, kai šie garažai nebuvo rekonstruoti juos pritaikant gyvenimui. Akivaizdu, kad dabar šių statinių vertė būtų kur kas didesnė.

Nei R. Kičiatovas, nei jo sutuoktinė situacijos nesutiko komentuoti. Paskambinus tarybos nariui ir pasiūlius susitikti, šis suskubo baigti pokalbį: „Vieną kartą jau šnekėjau su LRT. Ačiū. Neturiu laiko. Viso gero.“

J. Kičiatovienė, paprašyta į klausimus atsakyti bent raštu, taip pat padėjo telefono ragelį.

Teisinis akligatvis – iš savivaldybės būstų iškraustyti neįmanoma?

J. Kičiatovienei savivaldybės būstas buvo paskirtas dar 1999 metais. Ji buvo įrašyta į piliečių eilę gauti valstybės paramą.

Nors praėjo keli dešimtmečiai, o Kičiatovai per tą laiką įgijo kito turto, pradėjo verslą, savivaldybė jų iškraustyti iš tarnybinių būstų neskuba.

„Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sąlygų yra laikomasi, priežasčių nutraukti nuomos sutarties – nėra“, – teigia savivaldybė.

Viena priežasčių ir ta, kad tas turimas turtas oficialiai nėra gyvenamosios paskirties.

Vieša paslaptis, kad garažus kotedžais Neringoje yra pavertę nemaža dalis jų savininkų. Tačiau kol garažų paskirtis nebus pakeista, jie ir toliau nebus traktuojami kaip gyvenamieji būstai.

Pernai savivaldybė patvirtino Purvynės gatvės detalųjį planą, tačiau jame nėra numatyta keisti žemės paskirtį iš garažų masyvų į gyvenamųjų namų.

Patys garažų savininkai galėtų kreiptis dėl detaliojo plano sprendinių ar žemės naudojimo būdo pakeitimo, tačiau, jei atsirastų bent vienas nenorintis to daryti, procesas sustotų.

Tai reiškia, kad daliai garažus į kotedžus persidariusių neringiškių patogu nekeisti statinio paskirties. Kitaip jie prarastų teisę į iš savivaldybės gautą būstą.

Subnuoma uždrausta ar ne?

„Šiuo metu nėra pas mus turistų, ir jie (butai – LRT) nepernuomojami“, – apie verslą iš valdiškų butų nuomos kalba Neringos savivaldybės meras socialdemokratas Darius Jasaitis.

Dar vasarą LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad savivaldybei priklausantys butai yra pernuomojami Nidos poilsiautojams brangiausio Lietuvos kurorto kainomis. Tačiau taip kišenę pildėsi ne pati butų savininkė – savivaldybė, o butuose pusvelčiui apsigyvenę vietos valdininkai ir politikai. Leidimą pernuomoti butus jų nuomininkams buvo suteikusi pati savivaldybė.

Po LRT paskelbtos informacijos praėjus daugiau nei trims mėnesiams, savivaldybė tikina, kad leidimą pernuomoti jai priklausančius butus jau panaikino.

„Šiuo metu nėra pas mus turistų, ir jie (butai – LRT) nepernuomojami.“

„Teisiškai, atvirai pasakius, man pasikalbėjus su teisininkais, civilinis kodeksas leidžia tai daryti. Tačiau mes, kad nebūtų jokių interpretacijų, iš tikrųjų tą panaikinome“, – aiškina meras.

Nors savivaldybė tikina, kad subnuomą pažabojo, administracijos direktoriaus įsakymas, skirtingai nei kiti pasirašyti tą pačią dieną, atsirado tik prieš kelias dienas, apie dokumentą paklausus pačios savivaldybės.

„Dėl darbo krūvio kolegė nespėjo įkelti spalio mėnesio įsakymų. Šiandien jūsų minimą įsakymą įkėlė“, – antradienį atsakymą pateikė savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė. Tiesa, bent du kiti tą pačią dieną, spalio 9-ąją, pasirašyti įsakymai į registrą buvo įkelti. Taip pat ir vėlesnių dienų. Savivaldybė tikina, kad su įsakymu suinteresuoti asmenys buvo supažindinti.

Kaip Tyrimų skyriui sakė kai kurie savivaldybės tarybos opozicijos nariai, apie tokį E. Šakalio įsakymą jiems neteko nieko girdėti.

Nors savivaldybė tikina, kad jai priklausantys butai jau nėra pernuomojami, LRT surinkti duomenys rodo priešingai – kai kurie savivaldybių butų nuomininkai senų įpročių neatsisako.

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai paskambino šešiems asmenims, kurie skelbimuose siūlo išsinuomoti savivaldybei priklausančius butus. Iš šešių du asmenys patvirtino, kad nakvynę galima užsirezervuoti savaitgaliui. Trečioji nuomotoja paaiškino, kad butą nuomoja tik sezono metu.

Viena tokių, kuri sutiko savivaldybės butą, adresu Taikos g. 9–11, išnuomoti savaitgaliui – buvusi liberalė Daiva Gureckienė.

„60 eurų“, – nuomos kainą parai įvardijo Daiva prisistačiusi moteris.

Dar kartą D. Gureckienei paskambinome ir po savaitės, apsilankę Neringoje. Tąkart moteris taip pat patvirtino, kad ilgajam lapkričio savaitgaliui galėtų išnuomoti Taikos g. 9–11 esantį butą. Neringiškė, pasiteiravusi, kokiam skaičiui žmonių reikėtų išnuomoti butą, pasiūlė net du variantus:

„Turiu ir didesnį keturvietį, ir dvivietį mažesnį. Kokio jūs norit? Taikos gatvėje yra didesnis. Taikos g. 9–11. (Butas laisvas šiam savaitgaliui?) Taip, kol kas taip.“

Trečiąkart D. Gureckienei perskambinome jau prisistatę žurnalistais. Tada moteris paaiškino iš savivaldybės negavusi jokios informacijos apie panaikintą leidimą pernuomoti butą.

„Nežinau, kol kas neturime nuosprendžio, kad negalėtume to daryti. Tai ir nuomojam“, – teigė D. Gureckienė.

Dalis skelbimų, kuriais nuomos paslaugas siūlė tarybos nariai, savivaldybės tarnautojai ar su socialdemokratais susiję asmenys, jau išimti.

Kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Seimo Audito komitetui siųsto atsakymo, 2014–2019 m. laikotarpiu Neringoje iš viso buvo 23 atvejai, kai asmenys pernuomojo Neringos savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Tačiau patys mokesčių inspektoriai veiksmų dėl tokios veiklos nesiėmė, nes asmenys, pernuomoję savivaldybės butus, esą turėjo įsigiję verslo liudijimus.

Įsakymas, kuriuo leista savivaldybės butus pernuomoti poilsiautojams, atsirado 2009 m. Jį pasirašė tuometinis savivaldybės administracijos direktorius, socialdemokratas Algimantas Vyšniauskas. Jo dukra taip pat gyvena savivaldybei priklausančiame būste.

„Leidžiu Savivaldybės gyvenamųjų patalpų (išskyrus socialinio būsto) nuomininkams subnuomoti patalpas vasaros sezono metu“, – buvo rašoma A. Vyšniausko pasirašytame įsakyme.

Tiesa, nors patalpas leista pernuomoti tik vasaros sezono metu, kaip rodo anksčiau LRT Tyrimų skyriaus aptikti skelbimai, nuoma vykdavo ir ne sezono metu.

Be to, įdomu tai, kad nuomotojams sutikimus išduodavo, o ir subnuomos kontrolę buvo paskirta vykdyti tuometinė Butų ūkio direktorė Aušra Verbovienė. Ji pati, kaip liepą skelbė LRT Tyrimų skyrius, pernuomodavo iš savivaldybės gautą valdišką butą.

Nustebino savivaldybės atsirašinėjimas

Liepos viduryje LRT Tyrimų skyriaus paviešinta informacija apie tarnybinių butų nuomą sujudino ir politikus, ir institucijas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys J. Džiugelis kreipėsi į Seimo Audito komitetą, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Generalinę prokuratūrą.

Seimo Audito komiteto prašymu šį klausimą į savo darbotvarkę įtraukė ir Valstybės kontrolė, pernai pradėjusi savivaldybių turto auditą.

Tačiau politikus nustebino mažiausios Lietuvos savivaldybės nenoras teikti duomenų ir atsirašinėjimas institucijoms.

„Tai rodo, kad tas klausimas nėra iki galo švarus. Neringos savivaldybė, tikėtina, ieško galimybės neatsakinėti į visuomenei rūpimus klausimus, taip pat ir tarnyboms“, – sako J. Džiugelis.

Mėnesio pradžioje iš Neringos savivaldybės į Valstybės kontrolę atkeliavo laiškas, kuriuo atsisakoma bendradarbiauti. Kontrolieriui Arūnui Dulkiui adresuotas atsakymas buvo pasirašytas rugpjūtį pareigas pradėjusios eiti savivaldybės kontrolierės J. Kičiatovienės.

„Tikrai turėjome pirminį sutikimą dalyvauti, pradėjus projekto įgyvendinimą, mums tapo žinoma, kad Neringos savivaldybė ketina atsisakyti dalyvauti dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto“, – sako Jūra Ivonaitytė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.

„Mes labai mandagiai ir gražiai Valstybės kontrolės paprašėm, kad mes bendradarbiausim, pateiksime visą dokumentaciją, kokią reikia, atrakinsime visas duris, kurias norės pamatyti, bet vardan objektyvumo ir nešališkumo, nes Neringoje visi vienas kitą pažįsta, galbūt buvo giminės ar kažkas, kontrolierė paprašė jai leisti nedalyvauti šitame tyrime“, – situaciją aiškina D. Jasaitis.

„Toks jausmas, kad savivaldybė nuėjo paprasčiausiu keliu ir nusprendė nedalyvauti šitame audite. Neturim kontrolieriaus, kuris gali audituoti, ir mes išvis nedalyvausime. Man atrodo, kad tai yra lengvas bandymas pabėgti nuo problemos. To, kas to audito metu galėtų būti nustatyta, manau, kad savivaldybė elgiasi tikrai labai neskaidriai“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tačiau Valstybės kontrolė – ne vienintelė institucija, su kuria Neringos savivaldybė duomenimis kol kas nesidalija.

Prašytos informacijos iš merijos iki šiol nesulaukė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji dar vasarą kreipėsi į Neringos savivaldybę prašydama duomenų, tačiau, jų negavusi, turėjo kreiptis į Registrų centrą. Savivaldybė esą paaiškino, kad duomenų neteiks, nes jos sudaryta komisija pati ėmėsi tirti situaciją.

„Mes kreipėmės į administraciją prašydami pateikti konkrečius duomenis ir informaciją dėl savivaldybės būstų, tačiau buvome informuoti, kad administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kuri turėtų išanalizuoti visą turimą medžiagą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių vykdymo ir priimti sprendimus dėl tolesnio savivaldybės būsto fondo naudojimo“, – sako Soneta Brinienė, Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyresnioji patarėja.

„Toks jausmas, kad savivaldybė nuėjo paprasčiausiu keliu ir nusprendė nedalyvauti šitame audite. Neturim kontrolieriaus, kuris gali audituoti, ir mes išvis nedalyvausime. Man atrodo, kad tai yra lengvas bandymas pabėgti nuo problemos. To, kas to audito metu galėtų būti nustatyta, manau, kad savivaldybė elgiasi tikrai labai neskaidriai.“

Meras aiškina priešingai – esą visa informacija dalijamasi. „Manau, nesuskundžia niekas mumis, manau, ir jūs nesiskundžiat, kurie atvažiuojat. Man labai dažnai prikiša, kad aš per daug atviras, viską sakau, reikalauju to ir iš administracijos vadovų, kad viskas būtų pateikta, kas nors gali mesti į mane akmenį, kad kam nors į ką nors mes neatsakėm... Galim padaryti čia dvikovą“, – juokiasi D. Jasaitis.

Galima ar ne?

Meras aiškina, kad savivaldybė įstatymams nenusižengė, nes būstų subnuomą, jei tai nėra socialinis butas, leidžia Civilinis kodeksas: „Ne savivaldybė, ne taryba, o Seimas balsuodamas ir tvirtindamas Civilinį kodeksą leidžia visos Lietuvos piliečiams tiek valstybės, tiek savivaldybės būstą pernuomoti. Aš net nežinau, ar mūsų administracijos direktoriaus įsakymas kažkada nebuvo perteklinis. Nes jis tiesiog papildo Civilinį kodeksą. Ar jie gali, ar ne, ta komisija šiai dienai dar aiškinasi teisines aplinkybes, ar mūsų administracijos direktoriaus panaikinimas reikš, kad jie nebenuomos.“

Tiesa, Civilinis kodeksas sako, kad būsto nuomininkas turi teisę pernuomoti turtą, „jeigu ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nenumatyta kitaip“. Tai reiškia, kad pati savivaldybė savo sprendimais galėjo pažaboti pelnymąsi iš jos turto.

„Man labai dažnai prikiša, kad aš per daug atviras, viską sakau, reikalauju to ir iš administracijos vadovų, kad viskas būtų pateikta, kas nors gali mesti į mane akmenį, kad kam nors į ką nors mes neatsakėm... Galim padaryti čia dvikovą.“

Seimo narių grupė – Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Bronius Bradauskas ir Linas Balsys – dar vasarą registravo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisą, kuria siūlė uždrausti savivaldybės būstus pernuomoti.

Kaip dar vasarą atskleidė LRT tyrimas, Neringoje iš valdiško turto pelnytasi nepaisant to, kad skurdžiausiai gyvenantys neringiškiai stogo virš galvos laukia ir po kelis dešimtmečius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, socialinio būsto eilėje Neringoje laukia jau nebe 27, o 29 šeimos, tačiau, to nepaisydama, savivaldybės taryba vasarą pakeitė dar dviejų socialinių būstų statusą į savivaldybės butus. Tai reiškia, kad asmenys, nebeatitinkantys paramos sąlygų, ir toliau galės gyventi valdiškuose butuose.