Šiomis dienomis vienoje iš valstybinių įmonių – greičiausiai Lietuvos radijo ir televizijos centre – turi būti palikti sandėliuoti milijonus kainavę serveriai, skirti vienam iš valstybės kuriamų duomenų centrų. Priežastis – nėra jų kur statyti, nes patalpos, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, tam neparuoštos ir neįrengtos, ir apskritai nėra tiksliai žinoma, kur jis bus įrengiamas. Vilkinant duomenų centrų steigimą, ne tik rizikuojama iššvaistyti mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšas, bet ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
Duomenų centrai arba Valstybės debesijos paslaugų infrastruktūra (4 duomenų centrai Lietuvoje) yra didžiulis kelių ministerijų projektas, kuriame dalį turi ir Krašto apsaugos ministerija. Tačiau ji atsakomybės už duomenų centrų patalpų įrengimą neprisiima – šis klausimas mėtomas tarp institucijų it karšta bulvė.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, antrojo ir vadinamojo atraminio duomenų centrų patalpoms įrengti skirti pinigai galėjo būti sukaupti buvusioje valstybinėje įmonėje „Infostruktūra“, kuri liepą tapo Kertiniu valstybės telekomunikacijų centru ir valdo vadinamąjį saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą. Tačiau ir šio tinklo plėtra stringa, jam taip pat trūksta lėšų, o jos teikiamo ryšio saugumu ir patikimumu – abejojama.
„Saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas yra vienas esminių Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje elementų. Įgyvendinę šį projektą, sustiprinsime Lietuvos kibernetinį saugumą ir gynybą tiek taikos, tiek krizės metu“, – kartoja krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza savo pranešimuose.
Saugus tinklas sujungs tik tas svarbiausias Lietuvos institucijas, kurios turi pavestas funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos, karo ir kitų kritinių atvejų metu ir kurių veiklos užtikrinimas bei duomenų sauga yra svarbūs valstybės funkcionavimui krizių atveju.
Tokių institucijų sąrašas yra paskelbtas Vyriausybės nutarime – jų yra daugiau nei 400.
KAM viceministras E. Kerza yra vienas pagrindinių saugaus tinklo kūrimo apologetų šioje Vyriausybėje, o šių metų liepos 1 d. pradėjo veikti Kertinis valstybės telekomunikacijų centras (toliau – KVTC) – to vadinamojo saugaus tinklo valdytojas.
Tačiau LRT Tyrimo skyriaus turimi šaltiniai teigia, kad reikalai įstrigo. Saugų valstybinių duomenų perdavimo tinklą administruojanti įmonė susidūrė su problemomis, Kertinis valstybės telekomunikacijų centras jau kurį laiką neturi vadovo.
Šios problemos, negana to, stabdo ir kitus projektus, pavyzdžiui, antrojo valstybinių duomenų centro įkūrimą, kuriam jau nupirkti serveriai, tačiau kur juos įrengti, vietos dar nėra.
Kad sprendimai stringa Krašto apsaugos ministerijoje ir nėra numatyta vieta duomenų centrui, LRT Tyrimų skyriui patvirtino ir infrastruktūros įrangos pirkimus duomenų centrui vykdžiusio Informacinės visuomenės plėtros komiteto (toliau – IVPK) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas.
Visais šiais klausimais jis patarė kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją. Lygiai tą patį – kreiptis į KAM dėl jų pozicijos – patarė ir IVPK vadovas Gintautas Mežetis. O Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis LRT lakoniškai komentavo, kad kiekviena institucija turėtų daryti tai, kas jai yra priskirta.
O 2018 m. balandžio 18 d. Vyriausybės posėdyje Krašto apsaugos ministerijai buvo pavesta įrengti pirmojo ir antrojo duomenų centrų patalpas, o kiti du duomenų centrai atlieka atraminę funkciją.
Vien tik visų duomenų centrų įrangai yra ketinama išleisti apie 20 mln. eurų. Po poros savaičių bus pristatyta dviejų duomenų centrų įranga.
Vienas iš sprendimo, kai karštligiškai ieškoma, kur sandėliuoti įrangą, variantų yra Lietuvos radijo ir televizijos centro rūsiai. Gali būti, kad ten laikinai ir bus įrengtas duomenų centras, nors saugumo požiūriu tokį sprendimą ekspertai aršiai kritikuoja – televizijos bokštas visada yra vienas pagrindinių taikinių.
„Žinybinė problema“, – taip vertina šią problemą verslas. „Daugelį metų trukusios diskusijos 2019 m. buvo finalizuotos ir prasidėjo realus projekto įgyvendinimas, paruošta architektūra, pradėti sudedamųjų dalių pirkimai. Apmaudu, kad dėl tarpžinybinio nesusikalbėjimo projekto įgyvendinimui iškilo rizika“, - komentuoja asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Tačiau užkulisiuose taip pat kalbama, kad KAM pinigų antrojo centro Vilniuje infrastruktūrai įrengti ketino paimti iš buvusios valstybinės įmonės „Infostruktūra“. Tos pačios, kuri nuo liepos tapo biudžetine įstaiga ir buvo pervadinta į KVTC. LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, tik tada, kai suprato neturįs lėšų rezervo, E. Kerza pakeitė savo poziciją ir dabar viešai tvirtina, kad niekada pažado įrengti patalpas antrajam duomenų centrui Vilniuje nedavęs. Tą patį jis pakartojo ir klausiamas LRT – esą niekur nėra raštiško viceministro pažado, kad KAM gali finansuoti antrojo Vilniuje steigiamo duomenų centro įrengimą.
„Žinybinė problema“, – taip vertina šią problemą verslas. „Daugelį metų trukusios diskusijos 2019 m. buvo finalizuotos ir prasidėjo realus projekto įgyvendinimas, paruošta architektūra, pradėti sudedamųjų dalių pirkimai. Apmaudu, kad dėl tarpžinybinio nesusikalbėjimo projekto įgyvendinimui iškilo rizika.“
„Tai visai tikrovės neatitinkanti informacija. Antrojo duomenų centro klausimą sprendžia pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nėra pavestas antrasis. Nėra jokio dokumento, jokio nutarimo ar dar kažkokio patvirtinimo, kad Krašto apsaugos ministerija dar kažką turi padaryti“, – sako E. Kerza.
KAM informacija laikoma po devyniais užraktais, o LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai teigia, kad visos šios problemos viceministrui E. Kerzai kilo dar ir dėl to, kad saugaus tinklo pagrindu tapo tuomet dar valstybinė įmonė „Infostruktūra“. Krašto apsaugos sistemoje, kurioje atsidūrė buvusi valstybinė įmonė „Infostruktūra“, ji buvo vadinama „kiaura“ ir „skylėta“, o jos tinklas – nepakankamai saugiu, tačiau E. Kerza buvo vienas iš šio sprendimo krikštatėvių.
„Tai visai tikrovės neatitinkanti informacija. Antrojo duomenų centro klausimą sprendžia pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nėra pavestas antrasis. Nėra jokio dokumento, jokio nutarimo ar dar kažkokio patvirtinimo, kad Krašto apsaugos ministerija dar kažką turi padaryti.“
Saugus valstybės duomenų tinklas – be tinklo
Buvusi valstybinė įmonė „Infostruktūra“, kuri 2019 m. pervadinta į KVTC, nuo 2001 m. tiekė vadinamojo SVDP tinklo paslaugas: interneto ryšį, duomenų perdavimo, kibersaugos, taip pat kasos aparatų ekspertizės ir interneto paslaugų apsikeitimo mazgo paslaugas. 98 proc. „Infostruktūros“ klientų buvo valstybinės įmonės ir institucijos: prezidentūra, Seimas, ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos.
Nuo liepos, kai KVTC tapo biudžetine įstaiga, ji nebegali teikti jokių komercinių paslaugų, be to, ne visos valstybinės institucijos gali toliau likti saugaus tinklo vartotojomis.
Tad šią vasarą mokyklos, darželiai ir daug kitų, kurios pirko interneto ryšio ir kitas paslaugas iš buvusios valstybinės įmonės „Infostruktūra“, iš KVTC gavo perspėjimus, kad jiems ryšį tieks kitas tiekėjas.
Perspėjime rašoma, kad valstybinė įmonė „Infostruktūra“ nutraukė bendradarbiavimo sutartį su „Litnet“ tinklu dėl duomenų perdavimo paslaugos švietimo įstaigoms.
Daugelis specialistų šį klausimą kėlė ir anksčiau – didelė dalis optinių kabelių, kuriais naudojosi „Infostruktūra“, yra ne jos nuosavybė. „Infostruktūra“ turėjo optinius kabelius Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, naudojasi viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ tinklu, kai ką nuomojasi iš UAB „Telia“, tačiau tarpmiestiniai kabeliai (duomenų srautai) priklauso „Litnet“ tinklui. Negana to, ne visos institucijos Vilniuje taip pat yra sujungtos.
„Litnet“ – Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas, kuris jungia mokslo, studijų ir švietimo institucijų kompiuterių tinklus. Kadangi švietimo ir mokslo institucijų saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sąraše nėra, jie turi iš jo pasitraukti, KVTC netenka teisės naudotis ir „Litnet“ tinklu.
Kaip bus išspręsta problema, „Litnet“ tinklo valdytojai teigia nežinantys, tačiau neoficialiai jie patvirtina, kad tai – šiandieninė aktualija.
Kauno technologijos universiteto, formalaus „Litnet“ tinklo valdytojo, atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas į klausimus raštu atsakė, kad šiuo metu dar galioja sutartis su KVTC, tačiau, jei esą nutiktų taip, kad KVTC nustotų teikti paslaugas mokykloms, nebeliktų bendradarbiavimo objekto, tad sutarties tikslas liktų neįgyvendintas.
„Litnet“ tinklo valdytojai sako neuždarantys durų bendradarbiavimo formoms, tačiau kiek tai atitiks saugaus tinklo kriterijus, skirtingi ekspertai laikosi skirtingų nuomonių.
Valstybės kontrolės 2017 m. Valstybės elektroninių ryšių audito ataskaitoje konstatuojama, kad net 63 proc. visų Lietuvos elektroninių ryšių yra nudėvėti, kelia abejonių dėl patikimumo. Nors ataskaitoje informacija pateikiama neįvardijant konkrečių tinklų, iš pateiktų duomenų galima daryti prielaidą, kad ir „Infostruktūros“, ir „Litnet“ tinklas buvo audituojami – pateikiami jų pavyzdžiai.
„Infostruktūros“ tinklas buvo patyręs ne vieną kibernetinę ataką, kai strigo valstybinių institucijų tinklalapiai, buvo sutrikęs jų pasiekiamumas.
Nors viceministras E. Kerza LRT Tyrimų skyriui neigia, kad bendradarbiavimas su „Litnet“ gali nutrūkti, problema, kuo jį pakeisti, išlieka. Šiai problema spręsti gali prireikti papildomų investicijų, tačiau tai ne vienintelė problema, kurią atsinešė „Infostruktūra“.
KVTC 2019 m. buvo skirta perpus mažiau lėšų, nei planuota, kai įstaigos metinis poreikis yra beveik 5 mln. eurų. Įmonės ir tinklo funkcionavimui palaikyti buvo panaudota dalis iš anksčiau teikiamų paslaugų uždirbtų pinigų, nors būtent iš jų Krašto apsaugos ministerija ketino įrengti vieną iš duomenų centrų.
Visos sąlygos naujam vadovui, o vadovo nėra
Kaip teigia LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai, visos šios problemos bandomos sukarti ant buvusio laikinojo „Infostruktūros“ vadovo Algimanto Inčiaus pečių.
Esą būtent dėl to ir išsiskyrė jo ir KAM viceministro E. Kerzos keliai.
A. Inčius turėjęs tapti ir KVTC vadovu, ši pareigybė – Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą tvarkančios biudžetinės įstaigos vadovo – buvo įrašyta į trūkstamų savivaldybės ir valstybės įstaigose profesijų sąrašą. Taip buvo padaryta, kad biudžetinės įstaigos KVTC vadovas gautų didesnį atlyginimą, nei numato kiti teisės aktai.
Paradoksalu, tačiau sprendimą įtraukti pareigybę į trūkstamų profesijų sąrašą kritikavo ir Vyriausybės teisininkai, tačiau į jų pastabas nebuvo atsižvelgta.
Bet A. Inčius KVTC vadovu taip ir netapo.
Esą kai švietimo įstaigos pagrasino neleisti toliau naudotis „Litnet“ tinklu, KAM vadovybė galbūt pirmąkart sužinojusi, kad „Infostruktūra“ esą turi labai mažą dalį visų reikalingų optinių kabelių ir didelę dalį kabelinės infrastruktūros ar duomenų srautų turi nuomotis iš kitų telekomunikacinių paslaugų teikėjų. Taip pat išryškėjo kitos su „Infostruktūra“ susijusios problemos.
Pats A. Inčius komentuoti situaciją atsisakė.
E. Kerza LRT teigė, kad nesureikšmina A. Inčiaus pasitraukimo, esą jis niekada nebuvo nuolatiniu, o tik laikinu „Infostruktūros“ vadovu. Anot E. Kerzos, netrukus bus paskelbtas naujo vadovo konkursas.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, „Infostruktūros“ problemos dėl tinklo, dėl vadybos ir dėl saugumo buvo visiems žinomos, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta, o sprendimai dėl to, kad būtent ji turėtų tapti saugaus tinklo pagrindu, buvo priimami buldozeriu.
Pasak LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, nuo dešimtmetį skandalų neatsiginančios valstybinės įmonės „Infostruktūra“ specialiosios tarnybos dėl įvairių su jos veikla susijusių rizikų anksčiau buvo rekomendavusios atsiriboti – atskirti komercines ir viešąsias funkcijas ir atsisakyti joje valstybės dalies.
Vienas didžiausių skandalų, į kurį buvo įsipainiojusi „Infostruktūros“ vadovybė, buvo susijęs su partija „Tvarka ir teisingumas“. Partijai, kaip juridiniam asmeniui, ir 6 fiziniams asmenims yra pateikti kaltinimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento klastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Atsižvelgiant ir į specialiųjų tarnybų rekomendacijas, tarp valstybės institucijų įvairiais formatais vyko diskusijos, kaip perimti viešąsias funkcijas, kurias vykdė „Infostruktūra“.
Vyriausybinių ryšių centras neįtiko
Bet kaip tuomet „Infostruktūra“ galėjo tapti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo pagrindu?
Dar 2016 m. viduryje tarp institucijų cirkuliavo dokumentai, kuriuose fiksuojama, kad turi būti kuriamas saugus uždaras valstybės duomenų perdavimo tinklas. Susisiekimo ministerijoje 2016 m. vasarą pasitarimo metu (dalyvavo susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, KAM viceministras Rimantas Usonis, kitų institucijų vadovai) po atlikto situacijos vertinimo buvo nuspręsta uždarą valstybės duomenų perdavimo tinklą kurti Vyriausybinių ryšių centro (toliau – VRC) pagrindu, uždaryti „Infostruktūrą“ ir dalį jos funkcijų bei įrangos perduoti VRC. Šis tinklas turėjo užtikrinti duomenų perdavimą tarp institucijų, bet neteikti interneto paslaugų.
Šis sprendimas, anot LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, nebuvo įgyvendintas – jis nustumtas į antrą planą kilus „auksinių šaukštų“ skandalui.
2017 m. pradžioje klausimas dėl saugaus uždaro valstybės duomenų perdavimo tinklo vėl atnaujintas.
Toks, papildžius Nacionalinio saugumo strategiją, esą turėtų būti skirtas informacijos apsikeitimui tarp valstybės valdymo institucijų, duomenų centrų bei kitų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros taškų ekstremalių situacijų, mobilizacijos metu, taip pat paskelbus nepaprastąją padėtį, nutrūkus ar esant apribotam interneto paslaugų teikimui.
Valstybės institucijų planuose nurodoma, kad tikslinga uždarą valstybės duomenų perdavimo tinklą kurti Vyriausybinių ryšių centro prie KAM valdomų tinklų pagrindu.
Dokumentuose pabrėžiama, kad valstybinė įmonė „Infostruktūra“ turėtų būti integruota į kitas institucijas. Vienoje iš pažymų numatyta, kad „Infostruktūra“ turėtų būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, iš Susisiekimo ministerijos perkeliama į Krašto apsaugos ministeriją, visiškai atsisakoma komercinių funkcijų, „Infostruktūros“ teikiamos ryšio paslaugos perduodamos administruoti Vyriausybiniam ryšių centrui.
2017 m. vasario 1 d. pasitarime Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pritarė darbo grupės, sudarytos peržiūrėti visų valstybės įmonių atliekamas funkcijas, pasiūlymui perleisti Vyriausybinių ryšių centrui prie KAM valstybės įmonės „Infostruktūra“ funkcijas.
Situacija iš esmės pasikeičia 2017 m. viduryje.
„Infostruktūra“ iš Susisiekimo ministerijos yra perduodama Krašto apsaugos ministerijai, o liepos pabaigoje KAM sudaroma nauja darbo grupė, skirta tobulinti prie KAM esančių institucijų – Vyriausybinių ryšių centro, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos ir „Infostruktūros“ – veiklą ir tos veiklos organizavimą.
Tada atsiranda nauja detalė – naujosios darbo grupės sudėtyje vyrauja „Infostruktūros“ darbuotojai, įskaitant ir patį direktorių, kai iš kitų dviejų institucijų nėra nė vieno atstovo.
Ir specialistams netikėtai darbo grupė nerekomenduoja naikinti „Infostruktūros“,- ji vietoje Vyriausybinių ryšių centro valdomo saugaus tinklo ir tampa saugaus tinklo pagrindu.
Specialistai iki šiol gūžčioja pečiais, nes toks sprendimas buvo esą sunkiai pagrindžiamas – VRC, o ne „Infostruktūra“ turėjusi ir patirties, ir specialistų. Dabar KVTC iškilusios problemos rodo, kad problemos buvo prognozuotos.
LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, darbuotojų ir funkcijų perkėlimas į kitas institucijas ar įstaigas jau yra įstaigos reorganizacija, kuriai reikia Vyriausybės pritarimo.
KAM to nepripažįsta ir tvirtina, kad VRC nebuvo reorganizuota. Viceministras E. Kerza LRT teigė, kad, ministerijos teisininkų tvirtinimu, viskas buvo atlikta teisėtai.
KAM atsakymuose raštu rašoma, kad sprendimą dėl Vyriausybinių ryšių centro prie Krašto apsaugos ministerijos funkcijų perskirstymo priėmė Vyriausybė.
„Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad šiuo atveju VRC neturėjo būti reorganizuotas – tai struktūriniai pertvarkymai, kurie buvo įgyvendinti atliekant krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomų kibernetinio saugumo funkcijų konsolidaciją. Šio proceso metu dalis Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos buvo perduotos VRC, kuris dėl naujų funkcijų svarbos, pobūdžio ir apimties buvo pervadintas Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad VRC, kaip juridinis asmuo, nėra panaikintas, pagal teisėkūros taisykles ir praktiką, pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 1993-07-23 nutarimą Nr. 559 nėra pagrindo“, – rašoma KAM atsakymuose.
Pakeitus įmonės statusą į biudžetinės įstaigos, valstybinių institucijų lėšos, kurias jos mokėjo už ryšio paslaugas „Infostruktūrai“, buvo perskirstytos (dalis bus perskirstyta nuo kitų metų) ir perduotos į KAM biudžetą. Tomis ryšio paslaugomis, kurias turėjo anksčiau, institucijos dabar naudojasi „nemokamai“. Bet iškilus poreikiui gauti papildomų ryšio paslaugų, institucijos jas turės įsigyti iš Kertinio telekomunikacijų centro, bet jau už papildomą mokestį, kuris numatytas ir Vyriausybės nutarime.
LRT Tyrimų skyriaus kalbinti ekspertai teigia, kad Vyriausybės nutarime esanti nuostata „ekonomiškai pagrįsta paslaugos savikaina“ sunkiai prognozuojama ir institucijoms, kurios bus prijungtos prie saugaus tinklo, bus galima diktuoti savo kainas ir sąlygas.
Be to, prisijungimo prie saugiojo tinklo išlaidos yra permestos konkrečioms institucijoms.
Šis tyrimas pradėtas rengti rugsėjo mėnesį. Jį rengiant buvo konsultuojamasi su daugiau nei dešimt šaltinių, kalbinama vienuolika pašnekovų, iš kurių ne visi sutiko būti viešai cituojami. Buvo analizuojamos Valstybės kontrolės 2008 m. ir 2017 m. auditų ataskaitos, įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės elektroninių išteklių naudojimą, jų optimizavimą, kibernetinės saugos projektų įgyvendinimą.
Tinklo vadovo pareigybė – trūkstamų profesijų sąraše
Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą tvarkančios biudžetinės įstaigos vadovo pareigybė patvirtinta ne bet kaip, o su atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašu.
Tokį Vyriausybės nutarimą 2019 m. balandžio 3 d. pasirašė premjeras Saulius Skvernelis ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Prie nutarimo pridėtas 41 punktas profesijų, kurių trūksta valstybei: automatikos inžinierių, multimedijos programų kūrėjų, inžinierių programuotojų, tinklo analitikų, orlaivio vadų ir t. t. Pirmuoju numeriu įrašytas – įstaigos vadovas.
Vyriausybės nutarimuose paaiškinta, kad „įstaigos vadovo“ profesija susijusi tik su Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą tvarkančios biudžetinės įstaigos vadovo pareigybe.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė stebisi: kaip gali būti, kad šalia trūkstamų profesijų sąraše atsiranda konkrečios įmonės vadovo pareigybė.
„Visgi lieka aktuali Teisės grupės 2019 m. kovo 14 d. išvadoje teikta pastaba dėl ydingo „įstaigos vadovo“ traktavimo, t. y. traktavimo kaip profesijos, o ne kaip pareigų; tai, mūsų nuomone, nesuderinama su (...) įstatymo nuostatų esme, taip pat žodžio „profesija“ semantine prasme (remiantis Lietuvių kalbos žodynu, „profesija“ reiškia nuolatinę specialybę).“
„Infostruktūros“ veiklą lydėjo skandalai
Iki 2015 m. „Infostruktūra“ priklausė Vidaus reikalų ministerijai. 2015 m., kai kilo su partija „Tvarka ir teisingumas“ veikėjais susijęs korupcijos skandalas, jame figūravo ir „Infostruktūra“. Jos vadovui buvo pateikti įtarimai prekyba stambiu mastu.
Ričardas Bražėnas Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime buvo įtariamas dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais VRM vykdytų viešųjų pirkimų. Pareigūnai tyrė galimus neskaidrius VRM viešuosius pirkimus. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų.
Nemalonumų R. Bražėnui kilo dėl to, kad valstybinė įmonė „Infostruktūra“ glaudžiai bendradarbiavo ir kartu dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos konkursuose su bendrove „NT Service“. Šios įmonės vadovui Peisachui Kačerginskiui įtarimai „tvarkiečių“ korupcijos byloje buvo pareikšti dar 2014 metais.
R. Bražėno atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas 2017 m. spalio 13 d.
Tada Vyriausybei pribrendo reikalas „Infostruktūrą“ perduoti Susisiekimo ministerijai. Esą priežastis buvusi ne tai, kad VRM pavaldume buvusi įmonės apaugo interesų konfliktais, bet todėl, kad pagal atliekamas funkcijas ji labiau esą atitinka Susisiekimo ministerijos specifiką.
Kol įmonė buvo perduota Susisiekimo ministerijai, keletą mėnesių „Infostruktūrai“ laikinai vadovavo
Donatas Drevinskas. Nuo 2015 m. rugpjūčio laikinuoju „Infostruktūros“ vadovu tapo Darius Didžgalvis.
2017 m. sausį tarnybinį patikrinimą pradėjo jau įmonę valdanti Susisiekimo ministerija. Tuomet susisiekimo viceministras Paulius Martinkus BNS teigė, kad ministerija turi informacijos, jog bendrovė neskaidriai vykdė viešuosius pirkimus. BNS žiniomis, tyrimas padėtas dėl galimų D. Didžgalvio ryšių su informacinių technologijų bendrovėmis „Blue Bridge“ ir „Santa Monica Networks“. D. Didžgalvis pasitraukė iš vadovo pareigų. Laikinuoju „Infostruktūros“ vadovu tapo A. Inčius.
2017 m. „Infostruktūrą“ nuspręsta perduoti Krašto apsaugos ministerijos žinion. 2019 m. liepą „Infostruktūra“ iš valstybės įmonės tapo biudžetinė ir galiausiai pervadinta į Kertinį valstybės telekomunikacijų centrą.
