LRT tyrimai

2019.10.16 05:30

LRT tyrimas. Žvyrkelių asfaltavimo programa – tiesiami keliai ir per Valiaus Ąžuolo, ir per Ramūno Karbauskio valdas

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.10.16 05:30

„Valstiečių“ kritika, skirta Žvyrkelių asfaltavimo programai, slepia asmeninius politikų interesus. Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, dalis žvyrkelių, kurie pagal programą turėtų būti išasfaltuoti iki 2020 m., veda per partijos pirmininko Ramūno Karbauskio ir parlamentaro Valiaus Ąžuolo valdas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) vadovaujantis V. Ąžuolas ėmėsi žvyrkelių parlamentinės kontrolės.

Asfaltas – per V. Ąžuolo valdas

Pagal Vyriausybės žvyrkelių asfaltavimo programą, iki 2020 m. turėtų gerokai pagerėti susisiekimas Akmenės rajono Kruopių miestelio gyventojams. Iš šio miestelio yra kilęs ir jame gyvena „valstiečiams“ priklausantis Seimo narys V. Ąžuolas.

Akmenės rajono savivaldybei išties pasisekė – čia planuojama išasfaltuoti vieną ilgiausių kelio atkarpų: nuo Juotmalkių per Kruopius iki pat Šemetaičių. Nutiesus kelius gyventojams pagerės susisiekimas su Kuršėnais. Kai kuriose gyvenvietėse asfaltas jau yra, todėl kelias bus asfaltuojamas ruožais – iš viso asfalto bus paklota daugiau nei 20 km.

Tačiau darbai vėluoja, ir jau dabar aišku, kad jų pradėti šiemet nepavyks, nors pagal planą didžioji dalis ruožų per Kruopius turėjo būti nutiesti iki metų pabaigos.

Kruopių gyventojai sako, kad kai kuriuos žvyrkelius išasfaltuoti prašo jau ilgiau nei dešimtmetį. Tačiau tik pastaraisiais metais jų prašymai įgavo kūną, kai į Kruopius vedantys žvyrkeliai buvo įtraukti į asfaltavimo programą. 2016 m. į Seimą su „valstiečiais“ pateko ir Kruopiuose gyvenantis Seimo narys V. Ąžuolas. Aplinkinių kaimelių žmonės juokauja, kad būtent tada ir įgavo daugiau vilties, jog kelius pagaliau nuklos asfaltas.

„Visi prižadėjo. Ir Seimo narys taip sakė, ir rajono (valdžia), ir internete taip buvo paskelbta, kad 2019 metais tikrai bus“, – sakė Kruopių seniūnijoje esančio Spaigių kaimo seniūnaitis Giedrius Lalas.

Būtent jis LRT žurnalistams ir aprodė iš Kruopių į Spaigius vedantį žvyrkelį. G. Lalas pasakojo, kad kelias išties reikalingas, mat juo važinėjantys gyventojai aplamdo mašinas, o prastu oru kelias tampa nė neišvažiuojamas: „Nuo 2017 m. vis laukiam to kelio, bet vis nėra ir nėra. 2017 m. išvis tas kelias buvo didžiulis iššūkis pravažiuoti, kai palyja, kai buvo lietingi metai. Su lengva mašina nelabai ir galėjai pravažiuoti.“

G. Lalui antrino ir kasdien į mokyklą vaikus vežiojantis mokyklinio autobuso vairuotojas Jonas.

„Jis visą laiką, kiek sutinkam, sako, kad kažkas juda, negali, kažkokių jiems problemų...“, – apie V. Ąžuolo pažadus gyventojams kalba G. Lalas.

Kaip vėliau paaiškėjo, į kelionę po žvyrkelį leidęsis seniūnaitis G. Lalas – ir pats ūkininkas, turintis žemių aplinkiniuose kaimuose. Su „valstiečių“ sąrašu jis dalyvavo šiųmečiuose rinkimuose į Akmenės rajono tarybą.

Tokių ūkininkų, kurių žemės – kaimuose, per kuriuos pagerės susisiekimas, „valstiečių“ rinkimų sąraše – ne vienas. Tai – su LVŽS vėliava savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavę Akmenės rajono ūkininkai – Sigitas Damskis, Gedas Adomaitis, Jonas Kiminas ir kt.

O štai V. Ąžuolas – vienas stambiausių Kruopių ūkininkų. Ūkininkavimu užsiima ir jo motina. Būtent V. Ąžuolas buvo vienas aktyviausių politikų, kėlusių stringančio žvyrkelių asfaltavimo klausimą.

LRT Tyrimų skyrių politikas tikino, kad jo susirūpinimą žvyrkeliais sukėlė nuolatiniai gyventojų skundai.

„Man kaip gaunasi? Aš pats Akmenės apygardoj (išrinktas, – red. past.), nuolat žmonės skambina: tai kada bus, tai kada bus? Kodėl nėra, kodėl nėra? – kalbėjo V. Ąžuolas. – Padėjėjams nuolat yra raštai, užklausimai. Kasdien, kas mėnesį. Seniūnai jau nebeišgali skambinti. Kiekvieną dieną žmonės klausia ir klausia, kodėl nėra.“

Komiteto primininkas pripažįsta, kad pats klausimais užvertė už žvyrkelius atsakingą Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD).

„Aš daug daugiau užklausų siunčiu su mano apygarda susijusių, nes man žmonės susiunčia visus klausimus. Aš žmonėms sakau: jau prieš mėnesį tą patį klausimą siuntėt – kodėl žvyrkelis neasfaltuotas, po mėnesio vėl siunčia, po trijų mėnesių vėl siunčia. Aš jau suprantu ir Kelių direkciją: aš jiems siunčiu, siunčiu, siunčiu...“, – pasakojo BFK pirmininkas.

Seime priekaištų dėl prastai panaudojamų programos lėšų pasigirdo dar prieš metus, tačiau jie dar labiau suintensyvėjo, kai buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis iš pareigų atleido su „valstiečių“ sąrašu rinkimuose dalyvavusį Klaipėdos uosto vadovą Arvydą Vaitkų. Tada valdančiųjų lyderis R. Karbauskis įsivėlė į žodžių karą su buvusiu ministru ir tikino, kad žvyrkelių programa buvo sužlugdyta. O V. Ąžuolas klausimo aiškinimąsi su Kelių direkcija perkėlė ir į Biudžeto ir finansų komitetą. Vasarą „valstiečio“ vadovaujamas komitetas ėmėsi žvyrkelių asfaltavimo parlamentinės kontrolės.

Tuomet kai kurie opozicijai priklausantys komiteto nariai stebėjosi, kodėl būtent jų atstovaujamas komitetas ėmėsi šio klausimo.

Kaip rodo LRT surinkti duomenys, susirūpinimas žvyrkeliais gali slėpti ir asmeninius politiko interesus.

Minėtuose Kruopiuose, Gaisrininkų gatvėje, politikas turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais. Tačiau tai palyginti niekis su jo valdomis visoje Kruopių seniūnijoje.

LRT Tyrimų skyrius išanalizavo politikui ir jo motinai priklausančius žemės sklypus Akmenės rajone ir nustatė, kad numatyti asfaltuoti žvyrkeliai veda per politikui ir jo šeimai priklausančias valdas. V. Ąžuolas ir jo motina turi žemės sklypų visuose kaimuose, per kuriuos bus tiesiamas asfaltas – Dovydžių, Pagervių, Spaigių, Rudeliškių, Kinkių I, Kinkių II, Klaišių, Dulbių. Bendras minėtuose kaimuose V. Ąžuolo valdomas plotas, LRT skaičiavimais, yra daugiau nei 200 hektarų, o jo motinos (su nuomojama žeme) – daugiau nei 400 hektarų.

Žvyrkeliais važinėja ne tik rajono gyventojų lengvieji automobiliai, bet ir iš laukų grįžtanti žemės ūkio technika. Taigi ir pačiam V. Ąžuolui naudinga, kad keliai būtų nutiesti.

„Jeigu aš gyvenu ten, tiek aš važiuoju, tiek kiti važiuoja tais keliais. Jei gyvenčiau Mažeikiuose, aš važiuočiau Mažeikių keliais. Natūralu, kad, kur gyveni, ten aktualu“, – sako Seimo narys.

Vien 3,46 km ilgio ruože nuo Kruopių iki Spaigių su asfaltuotinu žvyrkeliu ribojasi 10 žemės sklypų, valdomų V. Ąžuolo ar jo motinos.

„Aš neturėjau jokios galimybės keisti tų balų, nes savivaldybė skyrė savo sprendimu“, – aiškina V. Ąžuolas.

Savivaldybės skiriamas balas, sprendžiant dėl vieno ar kito žvyrkelio, sudaro tik penktadalį bendro balo. 80 proc. sprendžiamojo balso tenka LAKD. Ji maksimalius balus skyrė už tai, kad keliu važiuoja viešasis transportas, už eismo intensyvumą, už tai, kad, išasfaltavus kelią, pravažumas dar labiau padidės, atsižvelgdama į gyventojų prašymus, taip pat už tai, kad pagėrės susisiekimas tarp skirtingų administracinių centrų.

Kelias, kaip teigia LRT kalbinti Kruopių gyventojai, išties reikalingas. Tačiau ar žvyrkelių parlamentinės kontrolės ėmęsis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas rūpinasi tik kaimo žmonių ar ir savo asmeniniais interesais? O tiksliau, keliais, kuriuo važinėja jo žemės ūkio technika ir kurio asfaltavimas užtruko?

„Man irgi toks klausimas kyla: kadangi aš esu Akmenės–Mažeikių apygardos narys, praktiškai, kad niekam neužkliūtų ir visi būtų laimingi, aš turėjau pasakyti, kad tuose dviejuose rajonuose neasfaltuotų kelių. Nes, jeigu jūs išasfaltuosit, tada bus pasakyta, kad dėl Seimo nario“, – aiškino V. Ąžuolas.

Malonės sulaukė ne visi

Šiuo metu, LAKD duomenimis, šalyje yra 6 359 km žvyro kelių. Iki 2020 m. pagal Vyriausybės planą turėtų būti išasfaltuoti 1 654 km, taigi žvyro dangos dar liktų 4 705 km.

Štai vos 20 km nuo Kruopių yra Dargaičių kaimas. Iki jo – taip pat žvyrkelis, tačiau į programą šis kelias neįtrauktas. Gruzdžių seniūnė Nijolė Bagdonavičienė sako, kad seniūnijoje yra dar bent trys kaimai, kuriuose gyvena nemažai žmonių, o kelias per gyvenvietes – žvyruotas.

Dargaičiuose gyvena apie pusšimtis žmonių, tačiau žvyrkeliais esą važiuoja ne tik jie. Vasaromis aplinkinių kaimų gyventojai vyksta prie Dargaičių tvenkinio. Dargaičiuose taip pat įsikūręs ir ūkininko Raimondo Neverdausko zoologijos sodas, kuriame lankosi šeimos iš visos Lietuvos.

„Vasarą savaitgaliais atvažiuoja nuo 500 iki 1 000 žmonių. Jei 500, tai skaičiuokime: 130 mašinų į vieną ir į kitą pusę. Dulkės nenusėda“, – sako zoologijos sodo savininkas.

Jam antrina ir seniūnė N. Bagdonavičienė: „Gaunu daug priekaištų, skundų iš gyventojų, kad kelias yra blogas. Kad važiuojančių yra nemažai. Šiais laikais, patys suprantat, – sunkioji technika, traktoriai ūkininkų. Mes stengiamės apsisaugoti, gyventojų prašymu ir gyvenamosios zonos ženklus uždėjom.“

LAKD aiškinimu, į programą pateko tie žvyrkeliai, kurie pagal nustatytus kriterijus surinko daugiausia balų. Metodikų yra dvi. Pagal vieną vertinami žvyrkeliai, esantys gyvenviečių teritorijose. Tuomet balai skiriami atsižvelgiant į gyventojų skaičių, jų prašymus ir eismo intensyvumą. Pagal antrąją metodiką vertinami valstybinės reikšmės rajoniniai keliai tarp skirtingų dangų („zebrų“ metodika). Tuomet vertinamas ir eismo intensyvumas, ar kelyje yra viešojo transporto maršrutų, ar eismas suintensyvės, ar pagerės lankytinų vietų pasiekiamumas.

Kelias į niekur?

Tačiau yra atvejų, kai būtent eismo intensyvumas tampa lemiamu kriterijumi atrenkant, kokius žvyrkelius asfaltuoti.

Vienas iš tokių pavydžių – Pakruojo rajone, Klovainių seniūnijoje, išasfaltuotas trumputis kilometro ilgio ruožas, vedantis per Sitkūnų kaimą. Kaime, 2011 m. surašymo duomenimis, negyvena nė vieno žmogaus. Greta Sitkūnų yra Spilgių kaimas, kuriame skaičiuojama per 14 gyventojų, tačiau žvyrkelis asfaltuojamas ne prie pačios gyvenvietės.

O kelio ruožas per Sitkūnus ves tik iki miško. Pakruojo valdžia šio kelio nenurodė kaip prioritetinio, tačiau jis vis tiek surinko pakankamą balų skaičių ir pateko į programą. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) aiškina, kad pagrindiniu kriterijumi, vertinant kelią, tapo tai, kad jame eismas intensyvus.

„Dėl gyvenviečių turime labai aiškią poziciją, kad 2021 m. valstybinės reikšmės keliuose neturi likti žvyrkelių. Šitie objektai turi būti pabaigti. Spilgių kaimas, tas ruožas buvo pasirinktas, nes eismo intensyvumas didelis, o kitą ruožą pabaigsime“, – sako LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.

Gyvenimas Sitkūnuose išties verda – čia keliu važinėja žemės ūkio technika. O ji, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, neretai suka iš R. Karbauskio verslui priklausančių valdų Spilgių, Sitkūnų, Puodžiškių kaimuose. Bendras valdų plotas minėtuose kaimuose – beveik 180 hektarų.

Pagerės susisiekimas ir per R. Karbauskio valdas

„Žmogus ne skaidrumu važiuoja, žmogus važiuoja žvyrkeliu ir tas žvyrkelis nepravažiuojamas“, – taip apie stringančią Žvyrkelių asfaltavimo programą dar rugpjūtį žurnalistams kalbėjo „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.

Sutapimas ar ne, valdančiųjų vedlio interesai Žvyrkelių programoje taip pat akivaizdūs.

Kaip nustatė LRT tyrimas, tarp į programą įtrauktų žvyrkelių – keliai, kurie arba ribojasi su politiko valdomis, arba veda iki jų. Tokių atvejų, be jau minėto kelio per Sitkūnus, yra mažiausiai penki.

„Jūs man pasakėt naujieną, aš to niekada nežiūrėjau, galbūt ir daugiau eina per mano valdas, jeigu taip šnekėti, tai tais keliais važinėja žmonės, kurie gyvena tose teritorijose. Aš asmeniškai tose teritorijose negyvenau, kita vertus, žemės ūkio technika sudaro labai mažą dalį važiuojančių tais keliais“, – aiškina R. Karbauskis.

Dar vienas pavyzdys – Šiaulių rajono kelias, vedantis nuo Meškuičių iki R. Karbauskio gimtinės – Naisių. Dar 2018 m. čia turėjo būti išasfaltuota 5,5 km ilgio atšaka, tačiau kelią iki šiol dengia žvyras.

Išasfaltavus kelią, susisiekimas pagerės ne tik Meškuičių ir Naisių gyventojams, bet ir iš laukų važiuojančiai žemės ūkio technikai.

Meškuičių miestelyje „Agrokoncernas“ nuomojasi valstybinį žemės sklypą, bendrovei priklauso sandėliai, ūkiniais pastatai, malūnas.

Tuo metu Naisių kaime skirtingos su politiku susijusios bendrovės turi arba nuomoja daugiau nei pusšimtį žemės sklypų, kurių bendras plotas, LRT Tyrimų skyriaus skaičiavimais, yra daugiau nei 100 hektarų. Asfaltuotas kelias veda per Gibaičių ir Karvazų kaimus. Gibaičiuose su R. Karbauskiu susijusioms įmonėms ar politiko šeimos nariams priklauso arba yra nuomojamos žemės, kurių bendras plotas yra 107 hektarai. Karvazų kaime žemes sklypų priklauso politiko šeimos nariams, dar du nuomojami, taigi bendras naudojamos žemės plotas yra dar iki 50 hektarų.

„Aš nežinau, kurie keliai yra, aš niekada tuo nesidomėjau. Čia ne mano funkcija – aš Kultūros komiteto pirmininkas. Jei šnekėti apie tai, kad kažkas ištyrė, sveikinu – labai gerai. Dabar žinosiu, kad keli keliai... O asfaltuotų kelių tikriausiai jūs rasite ne penkis, o šimtus tokių, kurie yra šalia vieno ar kito ūkininko valdų“, – kartojo R. Karbauskis.

Šiaulių rajone, Pakštelių kaime, taip pat bus tiesiamas asfaltas. Per Pakštelius, kuriuose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, gyvena 39 žmonės, jau yra nutiestas asfaltas. O 2020 m. asfaltuotas ruožas turėtų pailgėti – nuo kaimo asfaltas ves iki krašto kelio, jungiančio Kuršėnus ir Mažeikius.

Šis žvyrkelis taip pat pateko tarp Šiaulių rajono savivaldybės prioritetų. Tačiau susisiekimas pagerės ne tik kaimo gyventojams, bet ir R. Karbauskio valdose dirbantiems ūkininkams. Asfaltuojamo kelio pradžia sutampa kaip tik su pačiam R. Karbauskiui priklausančiu žemės sklypu. Iš viso politikas ir su juo susijusios įmonės Pakštelių kaime valdo daugiau nei 70 hektarų žemės.

Kai kuriuos Pakštelių kaime esančius politiko verslo sklypus pagal panaudos sutartį naudoja ir „Ūkininkų medžiotojų klubas“.

Dar vienas pavyzdys – Panevėžio rajoninis kelias Velžys–Jotainiai–Pagiriai–Šėta. Šį kelią planuota asfaltuoti šiemet, juo pagerės susisiekimas tarp dviejų rajoninių kelių. Kelias ves nuo Klebonų kaimo per Čelkius, Stebėkių I-ąjį kaimą iki Stebėkių II-ojo kaimo.

Stebėkių I-ajame kaime su R. Karbauskiu siejamos žemės ūkio įmonės – Suvalkijos žemės ūkio bendrovė, „Aukštaitijos agrocentras“, „Vadoklių agrocentras“ turi kelias dešimtis žemės sklypų, kurių bendras plotas daugiau nei 80 hektarų. Sklypų turima ir Čelkių kaime.

Stebėkių II-ajame kaime, per kurį taip pat bus nutiestas asfaltas, „Vadoklių agrocentrui“ taip pat priklauso žemių.

Nutiesus kelią pagerės susisiekimas ir su Vadokliais, kur įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Panevėžio agrocentras“. Vadokliuose stovi ir elevatorius, į kurį ūkininkai veža grūdus.

Pakruojo rajone, Karašilio kaime, yra įsikūrę R. Karbauskio verslui priklausantys agrochemijos sandėliai, taip pat veikia Pakruojo elevatorius. 2018 m. asfaltuotas žvyrkelis veda nuo Kolyčių per Preičiūnų kaimą iki rajoninio kelio, jungiančio Šiaulius ir Pasvalį. Pasiekus rajoninį kelią iki elevatoriaus ir agrochemijos sandėlių, per patį Karašilį teks pavažiuoti 0,65 km jau anksčiau nuklotu asfaltu. Karašilio kaime, 2011 m. duomenimis, gyvena 30 žmonių.

Pagal programą Pievėnų kaime, Mažeikių r. savivaldybėje, šiemet turėjo būti išasfaltuoti du ruožai. Vienas – daugiau nei 4 km ilgio – vedantis iki Rubikų, o kitas – trumputis, vos 0,33 km, – iki Stočkų. Abu šiuos ruožus savivaldybė nurodė tarp savo prioritetų. Trumpesnioji atšaka nuo Pievėnų kaimo ves tik iki kelių sodybų ir iki miško. Nepaisant to, kelias Viekšniai–Stočkai–Pievėnai surinko maksimalų balų skaičių.

Pievėnų kaime skirtingoms su R. Karbauskiu siejamoms bendrovėms priklauso daugiau nei 100 hektarų žemės. Turima žemės sklypų greta esančiame Gaurylių kaime, taip pat ir Stočkų kaime, į kurį ves žvyrkelis.

Stringa ar ne žvyrkelių asfaltavimas?

Žvyrkelių asfaltavimo parlamentinės kontrolės ėmęsis V. Ąžuolas tikina, kad situacija nedovanotina, o Žvyrkelių programa esą buvo žlugdoma: „Pernai metų situacija – neatleistina. 85 mln. eurų nepanaudoti keliams. Direkcija jų nepanaudojo.“

Anot V. Ąžuolo, kasmet nuo 2018 iki 2020 m. turėjo būti išasfaltuota po 335 km žvyrkelių, tačiau kasmet numatytų asfaltuoti kilometrų skaičius atsilikdavo ir persikeldavo į kitus metus.

„2017 m. pabaigoje pasikvietėm ministrą, pasikvietėm Kelių direkciją, jie konstatavo, kad iš planuotų 600 km pavyko išasfaltuoti beveik 450 km, o 150 km buvo užstrigę teismuose dėl rangovų kaltės. Vieni bankrutavo ar dėl kitų įvairiausių situacijų taip atsitiko“, – sako BFK pirmininkas.

Anot V. Ąžuolo, pernai dėl ankstesnio vėlavimo turėjo būti išasfaltuota jau ne 335 km žvyrkelių, o 500 km, sumuojant ir tuos, kurie nebuvo laiku išasfaltuoti.

Tuo metu LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis sako, kad numatytas planas šiemet viršytas. „Tas susikaupęs atsilikimas už metus likviduojamas šiuo metu. O kitais metais tokiu pat būdu ir kitą atsilikimą mes panaikinsime.“

LAKD teigimu, iš numatytų 1 654 km jau išasfaltuota 977 km, likusius planuojama pabaigti per šiuos ir kitus metus. „Tai svarbus projektas – žvyrkelių asfaltavimas. Visi turi interesą, kad jis sėkmingai vyktų. Mes tą suprantame. Mes sakome, taip, yra aplinkybių, kurių negali numatyti, dėl to ir vėluoja. Bet mes nematome problemų, nes projektai yra tęstiniai. Jie eina ne per vienerius kalendorinius metus“, – aiškina LAKD atstovas A. Vilkelis.

Šis tyrimas pradėtas rengti rugpjūčio mėnesį. Jį rengiant naudoti Nekilnojamojo turto registro duomenys, išanalizuoti tūkstančiai žemės sklypų. Taip pat analizuoti LAKD duomenys apie Lietuvos Vyriausybės patvirtintą 2017–2020 m. žvyrkelių asfaltavimo programą. Atliekant šį tyrimą bendrauta su 12 šaltinių, dalis jų yra oficialiai cituojami šiame tekste.