Prieš mėnesį į Vilniaus Katedros aikštę kinų grupė su valstybine atributika susirinko ne spontaniškai oponuodami Honkongo rėmėjams, kaip bando įvykius pateikti Kinijos ambasada. Tai suplanuotos komunistinės Kinijos operacijos dalis.
LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai atskleidžia, kad į rugpjūčio 23 d. vykusią Honkongo palaikymo akciją, susijusią su Baltijos kelio 30-mečiu, susirinkę oponuojantys kinai – ne tik eiliniai žmonės, bet ir Kinijos diplomatinio korpuso atstovai: ambasadorius, gynybos atašė, jo pavaduotojas ir ambasados antroji sekretorė.
Teigiama, kad ambasada pasinaudojo Lietuvoje registruota Kinijos išeivių asociacija. Proteste dalyvavo ne tik jos vadovas, kuriam priklauso kinų restoranas „Asia Tasty“, esantis prie Seimo, bet ir kitų restoranų, tokių kaip „Panda Kinija“ bei „9 drakonai“, vadovai ir Kinijos valstybinės naujienų tarnybos „Xinhua“ žurnalistė.
Šaltinių duomenimis, informaciją apie tai turi ir VSD. Su ja galėjo būti supažindinti kai kurie Vyriausybės ir Seimo nariai. LRT kreipėsi į visus potencialius saugumo pažymų gavėjus. Keli parlamentarai patvirtino su tam tikra informacija susipažinę, tačiau daugiau kalbėti apie tai nepanoro. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas pabrėžia, kad dėl Kinijos grėsmių nacionaliniam saugumui komitetas buvo surengęs specialius uždarus pasitarimus, po jų parengti pavedimai Vyriausybei.
LRT išanalizavo ne tik rugpjūčio 23 d. įvykius, bet ir Kinijos ambasados bei kinų išeivių asociacijos veiklą Lietuvoje. Tyrimas rodo, kad kinų diaspora komunistinės valdžios gali būti naudojama informacijai rinkti ir jos politiniams tikslams įgyvendinti. Atliekant šį tyrimą, siekta identifikuoti platesnį Kinijos politikos kontekstą, atliepiant naująją komunistinės valdžios erą.
Protestai – spaudimo forma
Tai, kad rugpjūčio 23 d. Katedros aikštėje suorganizuotas protestas prieš Honkongo palaikymo akciją susijęs su kinų diplomatais, rodo ir LRT surinkta vaizdinė medžiaga. Viename iš nufilmuotų kadrų aiškiai matyti, kaip iš diplomatiniais numeriais pažymėto automobilio, stovinčio prie viešbučio „Kempinski“, imami protesto transparantai.
Kituose pačių protestuotojų nufilmuotuose vaizduose užfiksuotas ir pats Kinijos ambasadorius Shen Zhifei. Dalyvavusių kinų sąsajas su diplomatine tarnyba aiškiai galima matyti ir atidžiau apžiūrint protesto ir Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimo 70-mečio renginio nuotraukas, mat jose – tie patys asmenys. Pasak ekspertų, nieko nuostabaus, kad prie Vilniaus protesto organizavimo nagus prikišo Kinijos ambasada, kur kas labiau stebina kitas faktas.
„Stebina tai, kad diplomatai buvo „pagauti“, kad buvo akivaizdu, jog jie proteste dalyvavo. Kinai, nesvarbu, ar oficialiai per ambasadą, ar neoficialiai per su valdžia susijusias organizacijas, visame pasaulyje bando priešintis tiems, kurie kritikuoja Kiniją“, – LRT komentuoja Vašingtone įsikūrusios idėjų kalvės „The Heritage Foundation“ Azijos studijų vyresnysis mokslo darbuotojas Dean Chengas.
LRT Tyrimų skyriui pavyko pabendrauti su vienu iš Kinijos pusėje dalyvavusių protestuotoju, restorano „Panda Kinija“ savininku Hongzhi Chenu. Tiesa, bendravome padedami vertėjo iš kinų į rusų kalbą. Įvykius jis atkuria šiek tiek kitaip. Anot verslininko, dalyvauti incidente nuspręsta dėl to, kad Honkongas esą yra Kinijos vidaus reikalas, o „kinai yra už savo valstybę“.
Teigiama, kad informaciją apie Honkongo palaikymo akciją kinų bendruomenė sužinojo per feisbuką, tad vieno konkretaus protesto organizatoriaus nebuvo. Vėliau pridūrė, kad vis dėlto kinų bendruomenė susiorganizavo vykti į Katedros aikštę, likus kelioms valandoms iki įvykio, būdama kitame bendruomenės renginyje. H. Chenas patvirtina ir ambasados dalyvavimo faktą.
„Taip, matėme ambasados darbuotojus. Ambasados darbuotojai, sužinoję, kad aikštėje rinksis nemažai kinų, atvyko prižiūrėti tvarkos ir kad nebūtų kokių nors incidentų“, – įvykius prisimena verslininkas.
Tačiau agresijos išvengti nepavyko. Katedros aikštėje tuo metu buvusi „Tibeto namų“ atstovė Rūta Norkutė atsimena, kad, vos pradėjus jai telefonu filmuoti kinų protestą, telefoną jai bandyta išmušti iš rankų. Dėl to ir dėl esą bandymų varžyti žodžio laisvę buvo iškviesta policija. Pasak R. Norkutės, incidentas privertė susimąstyti apie laisvę.
„Man buvo labai liūdna. Tokią dieną Vilniaus širdyje vėl plazda raudonos vėliavos. Kilo klausimas: ką mes švenčiame, gal mes neturime ko švęsti? Niekas neturi teisės mūsų stumdyti“, – teigia protesto liudininkė.
Rugpjūčio 23 d. įvykiai Lietuvoje sukėlė nuostabą. Pirmą kartą kinų bendruomenė organizavosi į politinį renginį. Tačiau Europos Sąjungoje ir kitose Vakarų valstybėse tai ne naujiena. Pavyzdžiui, 2016 m. Kinijos prezidentui Xi Jinpingui lankantis Prahoje, kinai taip pat rinkosi oponuoti prezidento kritikams ir Tibeto palaikytojams. Susirėmimas buvo kur kas masiškesnis ir net baigėsi teismais dėl iš čekų atimtų Tibeto vėliavų. Įvykių liudininkai tikina, kad Prahoje esančios ambasados dalyvavimas tuo metu taip pat fiksuotas – kinai vežti autobusais.
Tiesa, Čekijoje grėsmės iš Kinijos įvardytos kur kas anksčiau nei Lietuvoje. Dar 2014 m. saugumo tarnybas nustebino kinų žvalgybos bandymai daryti įtaką čekų politikams. Nustatyta, kad įtakos rate dalyvavo ir valstybės tarnautojai. Šiemet santykiai tarp šių valstybių dar labiau pašlijo. Pekinas pagrasino nutraukti investicijas Čekijoje, nes Praha paskelbė gerbianti Taivano nepriklausomybę.
Vis dėlto ryškiausiai Kinijos spaudimas Vakarams jautėsi šį rugpjūtį, Honkongo gyventojams reiškiant nepasitenkinimą dėl teisių varžymo. Kaip skelbia žiniasklaida, kinų diplomatai visame pasaulyje paragino kinų studentus susiremti su Kiniją kritikuojančiais aktyvistais. Pastebima, kad incidentuose tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Australijoje, tiek Naujoje Zelandijoje dažniausiai Pekino palaikytojai imasi agresijos prieš tuos, kurie renkasi į taikias akcijas.
Į visus incidentus minėtose šalyse kinų diplomatai reagavo panašiai kaip ir Lietuvoje, kai Užsienio reikalų ministerija ambasadai įteikė notą. Esminė žinutė, kurią siunčia komunistinis režimas: savo aktyvistus palaikome ir smerkiame tuos, kurie demonizuoja Kinijos valdžią.
LRT Tyrimų skyrius kreipėsi į Kinijos ambasadą Lietuvoje raštu, kaip buvo nurodyta ambasados darbuotojos. Visi klausimai diplomatinei tarnybai išsiųsti 12 dienų iki pasirodant tyrimui. Atsakymų vis dar laukiame.
Taip pat klausimus pateikti siekėme Kinijos išeivių asociacijos vadovui Jinwei Wangui, tačiau Registrų centre nurodytu numeriu J. Wangas neatsiliepė, o Kinijos Liaudies Respublikos 70-mečio minėjime sutiktas asociacijos „Kinijos prekybos rūmai“ vadovas Haonan Wangas informavo, kad J. Wangas – išvykęs.
Komunistinės Kinijos svajonė Lietuvoje
Vasarį, minint kinų Naujuosius metus, ką tik į Lietuvą ambasadoriumi paskirtas Shen Zhifei bendruomenės vakarėlyje pranešė iš gimtinės atvežantis svarbią žinią: kinų socializmas žengia į naująją erą, kurios gaires 2017 m. nustatė XIX Komunistų partijos Nacionalinis kongresas.
„Kiekvieno asmeninis likimas yra glaudžiai susijęs su gimtinės likimu. Didžioji tėvynė visada išliks stipria žmonių atrama. 2018-ieji – pirmieji metai, kai iki galo įgyvendinama XIX Nacionalinio kongreso idėja. Visi ambasados darbuotojai dirbs drauge tėvynės ekonominės ir socialinės plėtros vardan“, – ambasadoriaus Sheno kalbą pateikia Lietuvoje gyvenančių išeivių iš Kinijos asociacijos puslapis ltchina.lt.
Nuo 2016 m. kinų bendruomenė ypač globojama ir remiama, pačios asociacijos žodžiais, „motinos šeimos“, t. y. Kinijos ambasados. Būtent su jos pagalba prieš trejus metus įsteigta oficiali užjūrio kinų bendruomenė Lietuvoje. Kaip skelbė režimo valstybinė naujienų tarnyba „Xinhua“, su organizacijos atsiradimu tiesiogiai dirbo pats tuometis ambasadorius Wei Ruixing, o asociacija vienija apie 500 kinų.
Šiuo metu organizacijai vadovauja restorano „Asia Tasty“ savininkas Jinwei Wangas, nors pati asociacija, Registrų centro duomenimis, įsikūrusi kito kinų restorano „Panda Kinija“ vadovo ir vieno iš asociacijos steigėjų H. Cheno bute Fabijoniškėse. Neįprasta tai, kad kinų diaspora Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, tačiau juos vienijanti organizacija suburta visai neseniai.
Nors H. Chenas Lietuvoje gyvena apie 20 metų, asociaciją nuspręsta įsteigti 2016 m., esą dėl to, kad tuo metu buvo jaučiamas kinų bendruomenės gausėjimas šalyje.
„Susirinkome ir nusprendėme įkurti asociaciją tam, kad galėtume vieni kitiems padėti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokia organizacija padeda ir kinų bei lietuvių kultūriniams mainams“, – sako H. Chenas.
Paklaustas, kokį vaidmenį steigiant bendruomenę turėjo ambasada, H. Chenas iš pradžių atmetė ambasados dalyvavimo faktą. Tačiau atkreipus dėmesį, kad naujienų agentūra „Xinhua“ spaudos pranešime minėjo ambasadą kaip proceso dalyvę, poziciją pakeitė. Anot jo, kadangi asociacija vienija kinų bendruomenę, esą, ambasados dalyvavimas natūraliai pridėjo organizacinės tvarkos, tačiau dar kartą pabrėžė, kad iniciatyva kilo iš pačių žmonių.
LRT Tyrimų skyriaus kalbintas užsienio diplomatas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, Kinijos ambasados veiksmus vadina precedento neturinčia diplomatine praktika. „Diplomatai dažniausiai reaguoja į jau veikiančias organizacijas, o ne padeda jas kurti. Taip Kinija stengiasi išplėsti savo galią“, – sako diplomatas.
Ne tik išplėsti galią, bet ir tiesiogiai veikti savo piliečius užsienyje. Poreikis grupuoti vadinamąsias užjūrio bendruomenes į valstybei pavaldžias organizacijas pradėjo reikštis jau 2012–2013 m., kai dabartinis didžiausios pasaulyje autoritarinės šalies prezidentas Xi Jinpingas ėmė kalbėti apie Kinijos svajonę – skleisti socializmo žinią ir iš naujo atgimti.
„Ta svajonė – tai tautos atgimimas. Ji reiškia sugrįžimą prie didybės. Tai priminimas, kad Kinija kadaise buvo didi ir vėl tokia taps ateityje. Tai visiškai kitokia politinė žinutė, nei, pavyzdžiui, Kinijos ekonominis iškilimas“, – sako Azijos ekspertas D. Chengas.
Xi Jinpingas žinomas kaip Kiniją sugrąžinęs į baudžiamąjį režimą, todėl natūralu, kad tokio pobūdžio įtaką siekiama skleisti ir užsienyje. Pekino įtakos operacijų tikslas – paveikti diasporą, kad ji tarnautų kinų tautos atgimimui, apsaugoti pagrindinius valstybės interesus ir išlaikyti ilgalaikį Honkongo bei Makao stabilumą, užbaigiant, kaip teigiama, „tėvynės suvienijimą“. Neatsitiktinai prieš dvejus metus XIX Nacionaliniame komunistų kongrese prezidentas Xi Jinpingas paragino glaudžiai vienyti užjūrio kinus ir telkti jų paramą.
Dėl to pernai Komunistų partijos Jungtinio fronto darbo departamentas perėmė Kinijos užjūrio reikalų agentūros funkcijas. Esą taip siekiama įtaką užsienyje sutelkti kuo arčiau vadovybės rankų. Minėtas departamentas tiesiogiai atskaitingas Centriniam Komunistų partijos komitetui, pristatomas kaip valdžios organas, valdantis ryšius su svarbiais ir įtakingais asmenimis bei organizacijomis už Kinijos ribų.
Pasak Vakarų žiniasklaidos, departamentas užtikrina grupių veiklos naudą komunistiniam režimui. Minėtą departamentą JAV ir Australijos vyriausybės jau kaltino siekiais skleisti įtaką užsienyje ir kištis į vidaus politikos reikalus.
Tuo metu Xi Jinpingas tiki, kad užjūrio kinai padės formuoti šalies ekonomiką ir politiką. Komunistinio režimo vadovo svajonė apima ir infrastruktūrą, jungiančią Kiniją su daugiau kaip 70 šalių, kurių projektuose skatinamos dalyvauti vietos kinų bendruomenės. Lietuva taip pat patenka į Pekino interesų lauką – ji ekonominio projekto „Viena juosta, vienas kelias“ dalis. Šiam projektui Kinijos įkurtas plėtros bankas pasirengęs išleisti daugiau kaip 810 mlrd. eurų. Taip pat svarbi Lietuvos geografinė vieta.
„Lietuva yra fiziškai jautriame regione – netoli Rusijos, yra NATO narė, prie Baltijos jūros, palaiko ryšius su Skandinavijos šalimis. Iš šios perspektyvos Kinijos žvalgybai Lietuva yra labai įdomi“, – sako ekspertas D. Chengas.
Nors Pekinas ir jo politika nuo Vilniaus nutolusi daugiau kaip 6,5 tūkst. kilometrų, užjūrio įtakos schema atkeliavo iki Lietuvos. Čia gyvenantiems kinams apie naująją tėvynės erą komunikavo ne tik buvęs ir esamas ambasadoriai, bet ir išeivių asociacijos vadovas J. Wangas, aktyviai skleidžiantis Komunistų partijos idėją ir tarpininkaujantis tarp ambasados ir kinų bendruomenės. Naujausias pavyzdys – prieš tris mėnesius įvykęs asociacijos vadovo vizitas į šiaurės Kinijos regione vykusį Nacionalinį užjūrio kinų kongresą. LRT duomenimis, jame Komunistų partijos atstovai dar kartą pabrėžė diasporos vaidmenį įgyvendinant socialistinę operaciją.
Pasak čekų idėjų kalvės „European Values“ saugumo eksperto Martino Svarovskio, kaip ir Rusija, taip ir Kinijos komunistinis režimas aktyviai išnaudoja kinų diasporą. Jam pritaria ir D. Chengas.
„Yra bendruomenių, kurios iš Kinijos iškeliavo prieš kelis šimtus metų, jos yra natūraliai susiformavusios ir valdžiai jas paveikti – sunku. Tačiau visai kas kita – neseniai įkurtos asociacijos, susidedančios iš pilietybę vis dar turinčių kinų arba studentų. Šiuos žmones Kinija naudoja kaip įrankius protestams organizuoti ir kitiems interesams įgyvendinti“, – teigia Azijos ekspertas D. Chengas.
Žvalgyba veikia siurblio principu
Po Kinijos ambasados sparnu Lietuvoje yra ne tik su jos pagalba įsteigta bendruomenės organizacija, bet ir kitų veikėjų. Pavyzdžiui, valstybinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ atstovė Lietuvoje Mingfang Guo. Ji taip pat dalyvavo rugpjūčio 23 d. proteste ir tai patvirtino LRT Tyrimų skyriui telefonu. Tačiau pateikti išsamesnius komentarus atsisakė, teigdama, kad tiesiog yra žurnalistė.
Bet žurnalistikos, kaip ją suprantame Vakaruose, agentūroje – nedaug. Registrų centre esančiuose filialo dokumentuose nurodoma, kad „Xinhua“ yra ministerijos lygio institucija, tiesiogiai pavaldi Kinijos Liaudies Respublikos valstybės tarybai. Toliau dokumentuose dėstomi akivaizdūs agentūros veiklos tikslai: „Kinijos komunistų partijos veiklos ir politikos viešinimas“, „partijos pasirinkimų propaganda“, „viešosios nuomonės Kinijoje ir užsienyje koregavimas“.
Jeigu „Xinhua“ tiesiogiai pavaldi pagrindiniam komunistų valdžios organui, tai reiškia, kad Lietuvoje ji kontroliuojama Kinijos ambasados. Ekspertai pabrėžia, kad tai režimui dirbantys žurnalistai.
„Žodį „šnipai“ vartočiau labai atsargiai, nes dažniausiai tai reiškia nelegalią veiklą. Šie žurnalistai viską daro legaliai – jie renka žvalgybinę informaciją savo valstybei“, – LRT komentuoja D. Chengas.
Lietuvoje kol kas tokių žurnalistų veikla nėra jokiu būdu reguliuojama ar kontroliuojama. O JAV kongresas 2017 m. oficialiai pareiškė, kad kinų žiniasklaida šnipinėja ir skleidžia propagandą. Kongreso komisijos ataskaitoje detalizuojama, kad agentūra veikia kaip žvalgyba, rengianti įslaptintas ataskaitas Kinijos vadovybei. Dėl šios priežasties „Xinhua“ ir kitoms Kinijos valstybinėms žiniasklaidos priemonėms pernai amerikiečių Teisingumo departamentas nurodė prisiregistruoti užsienio žvalgybininkais.
Viena žurnalistė, galimai veikianti kaip žvalgybos agentė, atrodo, didelės grėsmės Lietuvos saugumui nekelia. Tačiau tiek užsienio politikai, tiek LRT kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį į Kinijos studentus, besimokančius užsienyje, taip pat ir Lietuvoje.
„Manęs nestebintų, kad Kinijos valdžia bando daryti įtaką studentų grupėms. Arba tiesiai per finansavimą, arba netiesiogiai pranešant, kad jie yra stebimi, arba kad jų šeimos gimtinėje yra stebimos. Ir kai jie grįžta namo, jų veiksmai, atlikti užsienyje, tampa labai svarbūs“, – sako D. Chengas.
Anot jo, vien tai, kad Lietuvos saugumo departamentas pranešė, jog Kinijos klausimas yra jautrus, aiškiai rodo Pekino interesą šalyje, o rinkti režimui informaciją įvairiausiais būdais – itin svarbus.
„Kinų žvalgyba yra visiškai kitokia. Ji kaip siurblys siurbia įvairiausią informaciją, ne tik karinę ar strateginę. Jie žaidžia ilgalaikį žaidimą. Lietuvoje studentai susiranda draugų, palaiko ryšius, ir niekas nežino, kas taps ateities premjeru, parlamentaru ar ministru. Šiuo atveju kalbame apie žmogiškosios informacijos rinkimą: kas su kuo susijęs, kas kam giminė ir kokie įtakos ryšiai Lietuvoje“, – teigia ekspertas Vašingtone D. Chengas.
LRT Tyrimų skyrius pasidomėjo, kiek per pastaruosius metus studentų iš Kinijos mūsų universitetuose mokėsi lietuvių kalbos. Duomenys iš Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų rodo, kad per 5-erius metus jų srautas didėjo. Iš viso nuo 2014 iki šių metų lietuvių kalbą studijavo daugiau kaip 100 kinų.
Didžiausias suaktyvėjimas – nuo 2018 m. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus universitete rudens semestrą lietuvių kalbą studijuoja 54 užsieniečiai, 22 iš jų – kinai, tai sudaro apie 50 proc. viso kurso. Pernai Vytauto Didžiojo universitete kinų ir kitų užsieniečių santykis buvo toks pats. Iš kur toks susidomėjimas?
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė teigia, kad piliečių iš Azijos valstybių gausu ir kituose Vakarų universitetuose, skaičiuojama, jog Kalifornijos universitete Berklyje prieš keletą metų tokių studentų buvo beveik 60 proc. Ir visa tai vyksta komunistų valdžios užsakymu.
„Kalbant konkrečiai apie kinus, kiek žinau, jie savo Vyriausybės yra siunčiami mokytis vietos kalbų bene į 16 Europos valstybių, įskaitant Lietuvą. Pas mus lietuvių kalbos mokosi 8 kinų studentai. Mūsų kaimynai estai kinams savo kalbą pradėjo dėstyti anksčiau nei mes - moko jau bene 5-eri metai. Iš kolegų žinau, kad tokios patirties turi ir Prahos Karolio universitetas, ten kinams dėstoma čekų kalba“, – dėsto I. Šeškauskienė.
Ir tai ne vienintelės priemonės, kaip Kinijos komunistų partija renka informaciją. Čekų ekspertas M. Svarovsky, išanalizavęs Europos, JAV ir Kanados saugumo ataskaitas, sako, kad Kinija naudoja diplomatinę priedangą įtakos operacijoms per tarpininkus ir įgaliotas bendroves.
„Skirtumas nuo Rusijos toks, kad, kai kalbame apie žmones, kurie yra papirkti Rusijos, dažniausiai jie yra aiškūs. Tačiau Kinija veikia sudėtingiau ir nėra žinoma, kas tie tarpininkai ar įmonės“, – teigia M. Svarovsky.
LRT Tyrimų skyrius, remdamasis Registrų centro duomenimis, suskaičiavo bent 160 bendrovių, kurios gali būti susijos su Kinijos piliečiais. Tuo metu vienas iš buvusių VSD darbuotojų, nenorėjęs atskleisti savo vardo, aiškina, kad bent jau anksčiau kai kurie kinų valdomi restoranai Vilniuje buvo susiję su Kinijos saugumo tarnybomis. LRT, savo ruožtu, neturi tai patvirtinančių duomenų.
--
Šis tyrimas pradėtas rengti rugsėjo 9 d. Tyrimui naudoti duomenys ir dokumentai iš Registrų centro, remtasi Lietuvoje gyvenančių išeivių iš Kinijos asociacijos portalu ltchina.lt, 2017 m. spalio 18 d. Kinijos prezidento Xi Jinpingo ataskaita, perskaityta XIX Komunistų partijos Nacionaliniam kongrese, 2019 m. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita, 2018 m. spalio 10 d. JAV Kongreso komisijos Kinijos reikalams ataskaita, oficialiais Lietuvos, Kinijos ir JAV institucijų portalais.
Kontekstinei informacijai rinkti naudotos publikacijos iš „Reuters“, „BBC“, „Xinhua“, „South China Morning Post“, „Washington Examiner“, „Nikkei Asian Review“, „DW“, „Foreign Policy“, „The Diplomat“, „NYTimes“.
Atliekant tyrimą iš viso bendrauta su 21 šaltiniu, dalis jų yra oficialiai cituojami šiame tekste.
