LRT tyrimai

2019.09.18 05:30

Po LRT tyrimo. Prabilo pareigūnai: Dainius Gaižauskas suvedinėjo sąskaitas, turėjo užnugarį

Jurga Tvaskienė, LRT.lt2019.09.18 05:30

Po LRT tyrimo apie „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko veiklą policijos Imuniteto padalinyje prabyla vis daugiau pareigūnų. Jie liudija, kad tuomečio Marijampolės policijos Imuniteto skyriaus viršininko veiksmai buvo nukreipti prieš pareigūnus, drįsusius jam pasipriešinti prieš dešimtmetį Lietuvą drebinusioje vadinamojoje Kalvarijos kriminalistų byloje.

Buvęs Marijampolės pareigūnas Ričardas Šimčikas iki šiol jaučia nuoskaudą, kad prieš 3 m. jam nebuvo leista vykti atsiimti garbingo apdovanojimo. 2016 m. pavasarį Geriausių Lietuvos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų konkurse jis su kolegomis iš Marijampolės Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (ONTS) laimėjo trečiąją vietą, išaiškinę pavojingą gaują, grobusią svetimą turtą, ginklus, vykdžiusią plėšimus.

Taip pat skaitykite

„Kai buvo įteikiamas apdovanojimas, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininko pavaduotojas Alfredas Bartkus tuo metu pasakė, kad mano atžvilgiu kažkoks tyrimas atliekamas, todėl gal nebūtų labai korektiška, kad aš važiuočiau atsiimti“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo R. Šimčikas.

Šis pareigūnas, pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų – ir už tarnybą policijos misijose Kosove bei Afganistane, apsisprendė viešai papasakoti apie dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko D. Gaižausko veiklą Marijampolės policijos Imuniteto skyriuje. Prabilti viešai ryžosi ir daugiau buvusių pareigūnų.

Tai padaryti juos paskatino D. Gaižausko pareiškimas, esą LRT Tyrimų skyriui prieš mėnesį apie jį liudijo tie, kuriems jis „dėjo antrankius“.

„Antrankių mums niekas nedėjo. Bet tai, kas vyko Marijampolės komisariate, žmogui iš šalies sunku įsivaizduoti. Mes dažnai kalbėdavome: kai jau komisariate kažkas rimto atsitiks, kažkam nervai neatlaikys, gal tada Policijos departamentas truputėlį sureaguos į situaciją. Nes ji vienaip ar kitaip vis tiek turėjo sprogti“, – sakė R. Šimčikas.

Kaip skelbė LRT Tyrimų skyrius, dėl pareigūnų skundų, kuriuose D. Gaižauskas kaltintas piktnaudžiavimu tarnyba ir neteisėtu spaudimu, Policijos departamento Imuniteto valdyba 2016 m. pavasarį pranešė jo atžvilgiu ketinanti pradėti tarnybinį patikrinimą. Tačiau tyrimas taip ir nebuvo atliktas: D. Gaižauskui leista tyliai pasitraukti. Netrukus po to jis tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Seimą – siūlymo kartu dalyvauti politikoje, D. Gaižausko teigimu, jis sulaukė iš Sauliaus Skvernelio.

Tyrimas – prieš visą skyrių

Buvęs pareigūnas R. Šimčikas LRT Tyrimų skyriui pasakoja, kad 2015–2016 m. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Imuniteto skyriui vadovavusio D. Gaižausko akiratyje buvo atsidūręs praktiškai visas Marijampolės ONTS. Jame R. Šimčikas ėjo poskyrio viršininko pareigas.

Tai įvyko po 2015 m. spalį tuomečio Marijampolės ONTS viršininko Juozo Lenkučio pateikto tarnybinio pranešimo apskrities policijos vadovams dėl galimo D. Gaižausko piktnaudžiavimo tarnyba. Pranešimas buvo surašytas po pasitarimo dėl bylos, kurią Imuniteto skyrius turėjo tirti kartu su ONTS darbuotojais.

„Prasidėjo iš tikrųjų tokie kaltinimai, kad mes nedirbam, nedarom. Aišku, išsirutuliojo į ilgą ir ne itin draugišką pokalbį tarp mūsų. Žodžiu, mes buvom pradėti kaltinti viskuo – ne tik, kad tyrimui nepadedam, bet pradėjo kaltinti ir bendradarbiavimu, galimai, su tais įtartinais asmenim, ir įvairių dalykų ten buvo. Sakykim, priėjom iki tokio absurdo, kad nebuvo galima ir telefonu atsiliepti, ir išeiti iš kabineto, nes norėjau išeiti, nes klausytis tokių įtarimų... nu, sunku netgi pačiam“, – sakė R. Šimčikas.

Vadovų reakcijos, R. Šimčiko teigimu, jie nesulaukė, tačiau po tarnybinio pranešimo „prasidėjo praktiškai viso skyriaus apklausos pas D. Gaižauską“. „Mes buvome visi kviečiami pas jį į pokalbius. Praktiškai visi darbuotojai, žvalgybiniai, turiu omenyje. Eidavome pas jį net ne po vieną kartą, ir įvairūs kaltinimai būdavo. Mūsų pokalbiai visada iš tikrųjų baigdavosi konfliktu, ir mes ir durimis trankydavom, nes tai būdavo kaltinimai be jokio pagrindo“, – pasakojo R. Šimčikas.

Tuo metu tuometis Imuniteto skyriaus vadovas, dabartinis Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad buvo ir liko „nepaprastai principingas ir sąžiningas pareigūnas“. „Ir jeigu manęs bijojo korumpuoti pareigūnai, manęs bijojo nusikaltėliai ir taip toliau, tai nors ko bijojo, kad jie gali būt pagauti“, – sakė jis.

D. Gaižausko teigimu, skundų dėl Imuniteto veiklos buvo gaunama visą laiką. „Kaip pavyzdžiui: pagauni pareigūną, pirmas dalykas, ką jis darydavo, tai kviesdavosi advokatą. Ir advokatas visą laiką bandydavo ginčyti, kad tai neteisėti veiksmai. Ir aš jums galiu pasakyti – net ne tai, kad aš kažko gailėčiausi. Jeigu aš dabar grįžčiau į tarnybą, aš daryčiau ir dirbčiau lygiai taip pat, net galbūt geresnėmis priemonėmis“, – kalbėjo politikas.

Tačiau R. Šimčikui ir kitiems Marijampolės ONTS pareigūnams jokie įtarimai pareikšti nebuvo. Nors tuo metu, kaip pasakojo LRT Tyrimų skyriaus pašnekovas, iš pokalbių su D. Gaižausku jie susidarė įspūdį, jog yra kaltinami informacijos „nutekinimu“. „Tas informacijos nutekėjimas, manau, buvo tik pretekstas pradėti tyrimą. Dainius buvo labai užsigavęs, kad mes parašėme tarnybinį pranešimą“, – pasakojo R. Šimčikas.

Jo teigimu, patyrusiems žvalgybininkams tada kilo įtarimų, kad klausomasi jų telefonų, o speciali aparatūra gali būti ir darbo kabinete. „Ir jei kažkokia informacija vis dėlto nutekėjo, tai jinai galėjo nutekėti ir iš kitų žmonių. Mes buvome sekami. Todėl aš ir pagalvočiau, ar ta informacija – būtent iš mūsų skyriaus. Gal ji nutekėjo visai iš kitur?“, – svarstė buvęs pareigūnas.

Policijos departamentas į LRT Tyrimų skyriaus paklausimą dėl šio tyrimo atsakė: „Tai nėra vieša informacija ir ji neteiktina.“

R. Šimčikas pasakojo ir apie spaudimą, D. Gaižausko „dėmesio“ sulaukusiems pareigūnams gaunant siūlymus pereiti į kitas pareigas arba trauktis iš darbo. „Visi žinojo, kad Dainius kaip ir faktinis komisariato vadovas yra. Kas jam nepatikdavo, tas turėdavo pakeisti tarnybą ir ne vienoje tarnyboje žmonės būdavo perkeliami iš vienos į kitą“, – kalbėjo R. Šimčikas.

Marijampolės AVPK Komunikacijos poskyrio LRT Tyrimų skyriui pateiktais duomenimis, 2012–2016 m. iš šio regiono policijos gretų pasitraukė 216 pareigūnų. Tik 16 iš jų darbo neteko dėl neigiamų motyvų (įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą ar skyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos).

Kiti pareigūnai atleisti iš vidaus tarnybos patiems prašant, šalių susitarimu, panaikinus pareigybes, išėjus į pensiją ar negalint tarnauti dėl sveikatos. Tuo pat laikotarpiu pareigas paliko ir 7 D. Gaižausko vadovauto Imuniteto skyriaus pareigūnai. O štai Imuniteto skyriaus pastangomis per 4 m. buvo nuteisti 8 nusikaltę policininkai (20 pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukta).

Pareigūnų skundai – sunaikinti

D. Gaižauskui vadovaujant Marijampolės Imuniteto skyriui, į Policijos departamentą vienas po kito plaukė pareigūnų skundai ir tarnybiniai pranešimai dėl jo veiksmų. Tačiau kiek jų buvo iš viso, patikrinti nebeįmanoma. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis LRT Tyrimų skyrių informavo, kad 2014–2015 m. šioje institucijoje nefunkcionavo centralizuota dokumentų sistema. Todėl Policijos departamentas negali pateikti statistikos, kiek ir kokių skundų buvo dėl D. Gaižausko veiklos.

„Minėto laikotarpio popieriniai dokumentai apie galimus pareigūnų tarnybinius nusižengimus, vadovaujantis generalinio komisaro įsakymu patvirtinta Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, yra sunaikinti“, – pranešė R. Matonis.

Jo teigimu, 2016 m. 2 skundai dėl D. Gaižausko buvo išnagrinėti Policijos departamento Imuniteto valdyboje (pagal juos nuspręsta nepradėti tarnybinių patikrinimų). Dar 2 skundai išnagrinėti atitinkamai Lietuvos kriminalinės policijos biure ir prokuratūroje, pagal juos priimti procesiniai sprendimai nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Tačiau LRT Tyrimų skyrius turi duomenų apie mažiausiai 20 pareigūnų laiškus ir pranešimus tiek Policijos departamentui, tiek tiesiogiai generaliniam komisarui Linui Pernavui. Daugiausia jų buvo 2016 m. Skunduose prašoma imtis priemonių dėl neteisėtų D. Gaižausko veiksmų, persekiojimo, neįmanomos darbo atmosferos. Raštuose į prokuratūrą skamba raginimai dėl galimų pažeidimų pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

„Aš buvau vieną tarnybinį surašęs dėl sužlugdyto mano žvalgybinio tyrimo, kuris buvo atliekamas. Tenai nurodžiau konkrečius veiksmus, ką atliko D. Gaižauskas blogai, ką atliko Žvalgybos skyriaus viršininkas blogai. Nes tyrimas buvo atliekamas dėl kontrabandos, pakankamai ilgai, ir jisai buvo paprasčiausiai sužlugdytas. Dėl to kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, dėl D. Gaižausko piktnaudžiavimo tarnyba. Generalinė prokuratūra persiuntė į Kauno apygardą, Kauno apygarda – į Policijos departamentą. Aš tikėjausi, kad mane pagaliau kas nors išsikvies, ir aš galėsiu pagaliau išdėstyti kas kaip buvo, savo poziciją, pasakyti, kas kaip. Bet Departamente, kaip visą laiką, gavau atsakymą šablonišką, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, ir tuo pasibaigė“, – pasakojo R. Šimčikas.

Pasak jo, nuolatinė įtampa komisariate trukdė darbui. „Nes paprastai kalbos buvo vien apie tai, ką Dainius sakė, ką vėl kviesis, ką vėl darys. Kalbėjome ne kartą ir su Marijampolės AVPK vadovais, kad taip negali būti. Bet atsakymas buvo paprastas: jei kas jums blogai, surašykite tarnybinį pranešimą ir tada žiūrėsim. Nors nieks niekada nežiūrėdavo. Ir už tai pozicija, vadovų, buvo labai apgailėtina. Daugiau nei apgailėtina. Nes tai vyko ne tik su mūsų skyriumi. Tai vyko visame komisariate“, – pasakojo buvęs pareigūnas.

Pareigūnų skundai dėl D. Gaižausko

2014 09 09 Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio Marijaus Vilkelio skundas „Dėl netinkamo pareigūno elgesio“.

2015 10 21 Marijampolės AVPK ONTS viršininko Juozo Lenkučio tarnybinis pranešimas Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojui Alfredui Bartkui dėl D. Gaižausko piktnaudžiavimo tarnyba (riboto naudojimo).

2016 02 Marijampolės AVPK ONTS 2-ojo poskyrio viršininko R. Šimčiko tarnybinis raštas (riboto naudojimo) Policijos departamentui dėl Imuniteto skyriaus vadovo D. Gaižausko ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko G. Nemuros sužlugdyto kontrabandos žvalgybinio tyrimo.

2016 02 Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas dėl D. Gaižausko veiksmų, galimo šantažo, spaudimo išeiti iš darbo.

2016 03 01 Marijampolės AVPK ONTS 2-ojo poskyrio viršininko R. Šimčiko tarnybinis pranešimas L. Pernavui Dėl Imuniteto skyriaus viršininko elgesio bei veiksmų įvertinimo.

2016 03 09 Marijampolės AVPK pareigūno A. V. skundas L. Pernavui dėl D. Gaižausko veiksmų ir darbo metodų. Tokius pat laiškus tuo metu siuntė dar 5–6 pareigūnai.

2016 03 Marijampolės AVPK pareigūno laiškas L. Pernavui dėl šantažo, trukdymo atlikti tiesiogines pareigas.

2016 04 28 Marijampolės AVPK ONTS 2-ojo poskyrio viršininko R. Šimčiko tarnybinis pranešimas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkui.

2016 04 30 Marijampolės AVPK ONTS 2-ojo poskyrio viršininko R. Šimčiko prašymas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui dėl ikiteisminio tyrimo dėl D. Gaižausko piktnaudžiavimo tarnyba pradėjimo.

2016 05 16 Marijampolės AVPK pareigūno skundas generaliniam prokurorui dėl Marijampolės Imuniteto skyriaus pareigūnų veiksmų.

Pareigūnas: jei kam kyla klausimų – yra įrodymai

R. Šimčikas sakė, jog dėmesio dėl keliamų problemų marijampoliečiai nesulaukė ir iš policijos vadovybės. 2016 m. vasarį situaciją jis išdėstė Marijampolės komisariate apsilankiusiam generaliniam komisarui L. Pernavui. Tuo pat metu į policijos vadovą dėl D. Gaižausko veiklos kreipėsi ir dar 4–5 pareigūnai.

„Visiems L. Pernavas pasiūlė rašyti tarnybinius pranešimus. Ir jokios reakcijos nebuvo sulaukta – nei iš Policijos departamento, nei iš L. Pernavo pusės. Visiškai nieko. Ta situacija iš tikrųjų glumino. Atrodo, visi žmonės kalba, visi nori pasakyti, kas blogai, bet niekas į tai nereaguoja“, – aiškino jis.

LRT Tyrimų skyriui L. Pernavas tvirtino per savo 5 m. kadenciją kalbėjęsis su tūkstančiais pareigūnų. „Detalių (apsilankymo Marijampolėje – LRT) tai aš iš tikrųjų neatsimenu, bet tikrai žinau, kad toks vizitas buvo, tikrai pamenu, kad buvo pokalbis, tikrai pamenu, kad buvo pateikta tam tikra, sakykim, neigiama informacija apie pareigūną D. Gaižauską. Ir ta informacija, grįžus man į Policijos departamentą, buvo perduota Imuniteto valdybos viršininkui Elanui Jablonskui, kad jisai ją patikrintų ir įvertintų“, – aiškino komisaras.

Buvęs pareigūnas R. Šimčikas pasakojo, kad Imunitetui vadovavęs D. Gaižauskas įrašinėjo visus vykusius pokalbius. „Mes sakydavome vadovybei: nereikia daug nieko ieškoti. Diktofonas stovėdavo ant stalo. Jūs paimkit, perklausykit tą pokalbį ir suprasit, apie ką mes kalbam. Ar tai spaudimas, ar tai normalus yra pokalbis“, – kalbėjo buvęs pareigūnas.

Jo teigimu, daug atskleisti gali ir apklausos poligrafu – pats R. Šimčikas, pavedus D. Gaižauskui, tokiu būdu buvo apklaustas 5 kartus, iš viso planuotos 7 sesijos. „Tas poligrafas irgi yra įrašytas, yra vaizdo medžiaga ir ji turi būti Policijos departamente. Todėl sakau: jei kam kyla klausimų, abejonių – prašom, yra vaizdo įrašas, pasižiūrėkite. Tenai yra ir klausimai, tenai yra atsakymai“, – pabrėžė jis.

Policijos generalinis komisaras L. Pernavas LRT Tyrimų skyriui tvirtino, jog pareigūnų raštai be dėmesio neliko. „Jūs turbūt suprantate, kad jeigu užsiimčiau vien tiktai visų elektroninių laiškų nuodugniu nagrinėjimu ir skaitymu, tai turbūt vien tik laiškams man neužtektų 24 valandų. Bet faktas, kad jeigu aš juos gaudavau, tai reiškia, kad jie būdavo nukreipti atitinkamai tiems padaliniams arba tiems pareigūnams, kurie yra kompetentingi spręsti“, – kalbėjo komisaras.

Iš policijos R. Šimčikas pasitraukė 2016 m. lapkritį. Pasitraukė po to, kai pateikęs dokumentus aukštesnėms pareigoms užimti perėjo visus etapus, patikimumo patikras – buvo likęs tik atrankos pokalbis.

„Visus filtrus perėjau. Tiktai pats atsisakiau dalyvauti pokalbyje. Jo komisijoje buvo Marijampolės Imuniteto skyriaus darbuotojai, Marijampolės komisariato viršininko pavaduotojas A. Bartkus. Tie žmonės, kurie visą chaosą, kuris kelerius metus tęsėsi Marijampolės apskrities policijoje, vieni darė, kiti leido daryti. Su tokiais žmonėm toliau dirbti... Nelabai aš norėjau. Apsisprendimas, aišku, nebuvo lengvas, bet... Mačiau, kad nėra prasmės, prarandi tą džiaugsmą darbu“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo R. Šimčikas.

Atsisveikindamas su tarnyba R. Šimčikas buvo apdovanotas trečiojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“. Pusmečiu anksčiau, 2016 m. birželio 1-ąją, darbą po pranešimo apie pradedamą tarnybinį patikrinimą palikęs D. Gaižauskas išėjo nesulaukęs pagarbos ženklo.

„Jūs pagarsinkit visus mano apdovanojimus, kuriuos aš turiu“, – tvirtino dabartinis politikas LRT Tyrimų skyriui.

Bijodamas persekiojimo, visur sudėjo spynas

R. Šimčikas – ne vienintelis, apsisprendęs atvirai pasakoti apie to laikotarpio situaciją. Su LRT Tyrimų skyriumi susisiekęs buvęs Kalvarijos komisariato vyriausiasis patrulis Marijus Vilkelis pasakojo su D. Gaižausko veikla susidūręs dar 2014 m. Tuo metu jo atžvilgiu Marijampolės Imuniteto skyriaus iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis buvo nutrauktas, bet pareigūnas prarado teisę dirbti su slapta informacija – tokį sprendimą priėmė speciali komisija, kurios darbe dalyvavo ir D. Gaižauskas.

„Man sveikata pablogėjo, kai jau pradėjau su D. Gaižausku bendrauti. Vien tik pas jį atėjimas į kabinetą – tai emociškai išgyvendavai šoką tiesiog“, – pasakojo buvęs pareigūnas.

Kuo tai pasireikšdavo? „Grasinimais – kad, va, pas tave byla tokia, tu nedirbsi, arba šitaip, arba šitaip, arba būsi atleistas. Pasijauti kaip „žulikas“ pas jį kabinete. Ne pareigūnas, ne kolega, bet „žulikas“ esi. Jei pas normalų nuvažiuosi vadovą, tai be abejo, gal pasikalbėsi, pasišnekėsi ir tuo pasibaigia. Bet čia net ne pokalbiai būdavo – grasinimai būdavo. Juk Gaižausko požiūris į imunitetą – tai skirtingas dalykas. Jis įsivaizduoja turbūt, kad tas imunitetas jam sukurtas tiktai, kad jis galėtų daryti ką nori“, – kalbėjo M. Vilkelis.

Buvęs pareigūnas pasakojo, jog tuo metu, kai sužinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas tyrimas, namuose ant visų durų uždėjo spynas: „Bijodamas, kad pas mane nedarytų kratos ir, neduok dieve, „rastų“ cigarečių – neatneštų, nepadėtų. Sudėjau visur spynas, nufotografavau. Apie tai net buvau informavęs savo tiesioginį viršininką. Kad aš bijau, sakau. Bijau, kad su manim susidoros.“

Pranešimą dėl D. Gaižausko veiksmų parašęs M. Vilkelis teigia, kad tuo metu jam D. Gaižausko veiksmai atrodė nusikalstami. „Aš nemanau, kad buvau toks nusikaltėlis, kad mane galėjo taip persekioti“, – pasakoja.

D. Gaižauskas tvirtina priešingai: „Dar kartą sakau – jūs klausote tų žmonių, kurie galimai ėmė kyšius, galimai darė nusikalstamas veikas, galimai vertėsi kontrabanda. Jokios dėmės pas mane nėra.“

Prakalbo apie neigiamą nusistatymą

Buvęs Marijampolės AVPK Kalvarijos komisariato Patrulių būrio vadas Darius Jurkonis, 2015 m. rudenį į atsargą taip pat išlydėtas su apdovanojimu „Už ištarnautus metus“, tiesiogiai su D. Gaižausko metodais nebuvo susidūręs, bet puikiai matė, ką išgyvena šalia dirbantys policininkai.

„Bijojo jo visi. Nes po pokalbio (su D. Gaižausku – LRT) žmonės būdavo dvasiškai palaužti. Tiems žmonėms, kurie papuldavo ten, kiek teko iš jų girdėti, būdavo nuolat grasinama, neva jie daro nusikalstamas veikas ir yra daug duomenų surinkta apie tų žmonių daromus dalykus, ir tuo šantažuodavo jisai. Neatskleisdavo, ką turi, bet tiesiog būdavo reikalaujama pateikti informaciją apie savo kolegas. Na, toks žodis yra „bendradarbiauti“, bet aš nemanau, kad tai yra bendradarbiavimas“, – kalbėjo D. Jurkonis.

„Aš jums nepasakysiu, koks tikslas pas tą žmogų iš tikrųjų buvo, bet pamąstyti galima daug. Aš manau – ir ne tik aš – kad iš tikrųjų Marijampolės apskrities komisariatui vadovavo ne tuometis vadovas, bet D. Gaižauskas. Kadangi turėjo surinkęs prieš visus informacijos, tas byleles susivedęs ir prieš kiekvieną turėjo ką pasakyti. Tiesiog galėjo turėti valdžią. Jam reikėjo valdžios. Visą laiką jam reikėjo valdžios“, – sakė jis.

Panaši pozicija dėstoma ir 2016 m. kovo 9 d. policijos generaliniam komisarui L. Pernavui išsiųstame buvusio pareigūno A. V. elektroniniame skunde. „Viešoje erdvėje D. Gaižauskas nuolat deklaruoja, kad padeda pareigūnams, juos gina ir apsaugo nuo neigiamų įtakų, tačiau bent aš asmeniškai nežinau nė vieno, kuriam būtų padėjęs. Ir žinau daugybę pareigūnų, kurie buvo spaudžiami vienaip ar kitaip palikti darbą. Jei pareigūnas savo noru neišeina iš tarnybos, jo atžvilgiu prasideda įvairūs tyrimai ar bent rokiruotės pareigose, pareigūnas būna perkeliamas į kitas, prastesnes pareigas“, – rašoma jame.

Šiame rašte pareigūnas dėsto ir galimus D. Gaižausko veiklos motyvus: „Pirmiausia, mano nuomone, D. Gaižauskas – tai žmogus su išankstiniu neigiamu nusistatymu prieš Marijampolės AVPK policijos pareigūnus.“ Šis nusistatymas siejamas su maždaug dešimtmečio senumo istorija – vadinamąja Kalvarijos kriminalistų, tuo metu vadovautų D. Gaižausko, byla.

Byla dėl kelių medžių virto sensacija

Vadinamoji Kalvarijos kriminalistų byla – 2009 m. spalio pabaigoje užviręs skandalas. Jis prasidėjo, kai 7 Kalvarijos Kriminalinės policijos darbuotojai, vadovauti tuomet Kalvarijos policijos viršininko pavaduotojo D. Gaižausko, Marijampolės AVPK vadovui Kęstučiui Kalinauskui pareiškė nepasitikėjimą jo pavaduotoju, apskrities kriminalinės policijos darbą kuravusiu Edvardu Bukota. Tuo metu skelbta, kad nepasitikėjimo pagrindas – medžių vagystės byla, kurioje E. Bukota buvo liudytojas.

Tačiau 2010 m. pradžioje žinia tapo grėsminga: aukšti Marijampolės AVPK pareigūnai dalyvauja nusikalstamo pasaulio, susijusio su kontrabanda ir vagystėmis, veikloje, o jų veiklą dangsto aukštesnių teisėsaugos įstaigų vadovai. Tokius skandalingus faktus esą atskleidė D. Gaižausko vadovaujami Kalvarijos kriminalistai, patiriantys spaudimą nutraukti pradėtą tyrimą.

Kalvarijiečiai įtarimus metė ne tik E. Bukotai, jo nusikaltimus neva dangsčiusiam tiesioginiam viršininkui K. Kalinauskui, bet ir tuomečiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui bei Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui Kęstučiui Betingiui. V. Račkauskas kaltintas, kad nepalaikė D. Gaižausko tyrimo. K. Betingiui kaltė krito, kai jis, tuo metu – kontroliuojantis prokuroras, paėmė bylą iš tyrėjų.

Šis tyrimas 2014 m. pasibaigė galutiniu teismo sprendimu, kuriame visi įtariamieji buvo arba išteisinti, arba sulaukė pritaikyto senaties termino. Nuosprendyje kalbama tik apie neteisėtą valstybinio miško iškirtimą – jokių kontrabandos pėdsakų prokurorai neaptiko. Byloje neliko ir K. Kalinausko, V. Račkausko, K. Betingio pavardžių: tyrimo medžiagoje aiškiai nurodyta, kad kaltinimai jiems niekuo nepagrįsti. Šioje byloje sprendimas priimtas dėl neteisėtai nukirsto 21 beržo, 3 pušų ir 6 džiūstančių blindžių – dėl to valstybė patyrė maždaug 870 eurų nuostolį, kuris buvo kompensuotas dar iki prasidedant tyrimui.

Nors tuo laikotarpiu plačiai skelbta, kad Kalvarijos kriminalistų veiksmai sulaukė didžiulio kitų pareigūnų palaikymo – ir iš tiesų pareigūnų profsąjungos, vadovautos Vytauto Bako, taip pat ir paties D. Gaižausko (jis buvo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijo Tarybos narys), organizavo mitingus bei kitas akcijas jų naudai, 2011 m. pradžioje nuskambėjo ir kitokia pozicija.

Viešai pradėtas platinti daugiau kaip 170 Marijampolės apskrities pareigūnų pasirašytas laiškas, kuriame teigta: „Marijampolės AVPK pareigūnų bendruomenę neramina keleto Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnų (vadovaujamų Dainiaus Gaižausko) ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo inspiruotas puolimas prieš Marijampolės AVPK viršininką Kęstutį Kalinauską ir kitus teisėsaugos institucijų vadovus.“ Šiame laiške teigta, jog visuomenė sąmoningai dezinformuojama, skelbiant informaciją apie Kalvarijos įvykius.

Pasirašę šį laišką LRT Tyrimų skyriui teigė visi pašnekovai. „Todėl, kad matėm, kas per žmogus iš tikrųjų yra šitas Dainius ir kokie jo darbo metodai. Ir mes netikėjom tuo, ką jis kalbėjo“, – beveik dešimtmečio senumo įvykius prisiminė buvęs pareigūnas D. Jurkonis.

Pats D. Gaižauskas svarstymus apie jo nusistatymą prieš Marijampolės pareigūnus vadina „nesąmone“ ir „absurdišku teiginiu“. „Aš atvirai galiu pasakyt – aš vaikštau mieste, mane žmonės pažįsta, aš padėjau ne vienam šimtui, tūkstančiui žmonių, ištyręs nusikaltimus, ir mane žino, kaip aš juos tyriau, kokius nusikaltėlius sugavau. Ir tie pareigūnai, apie kuriuos jūs dabar kalbate, jūs pasidomėkite, ar jie tikrai tokie skaidrūs. Dėl kokių atvejų buvo pradėti tyrimai“, – tvirtino politikas.

Šalininkai – V. Bakas ir S. Skvernelis

2010–2011 m. Kalvarijos byla padėjo D. Gaižauskui susikurti kovotojo prieš korupciją vardą. Tuo labiau, kad į tą procesą nedelsdamos įsitraukė pareigūnų profsąjungos, rengusios kalvarijiečius palaikančius mitingus, suradusios advokatą – dabar jau mirusį Kęstutį Čilinską, kalbėjusios apie korupciją aukščiausiuose teisėsaugos sluoksniuose. Policijos departamento, prokurorų, kitų institucijų atliktų patikrinimų rezultatai, nepatvirtinantys D. Gaižausko šalininkų teiginių, traktuoti kaip korupcijos teisėsaugoje pasireiškimai.

„Apskritai šitas reikalas buvo pakankamai išpūstas ir tokią politiką, neva D. Gaižauskas gelbėtojas, sukūrė profsąjungos, į kurias jis kreipėsi pagalbos. Iki to jo požiūris į profsąjungas buvo visiškai kitoks. O kada jam reikėjo pagalbos, tada kreipėsi į profsąjungas, ir ar jis sugebėjo įtikinti, ar tos profsąjungos jį žinojo, man tai yra nežinoma. Bet tuo metu atsirado tokia strategija, tokia taktika, neva jis yra gelbėtojas, kovoja su korupcija. Tiesiog kad žmonės patikėtų ir palaikytų visuomenė“, – LRT Tyrimų skyriui apie šią situaciją pasakojo tuo metu Kalvarijos policijoje dirbęs D. Jurkonis.

2010 m. D. Gaižauskas tapo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) nariu, tų pačių metų rudenį buvo išrinktas jos pirmininko pavaduotoju. Kaip vienas iš LPPS atstovų buvo deleguotas į Nacionalinės pareigūnų profesinės sąjungos (NPPS) Tarybą. Tuo metu jis suartėjo su NPPS vadovavusiu V. Baku.

Prieš mėnesį kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi V. Bakas sakė, kad tuo metu gynė ne D. Gaižauską, bet „žmones, kurie sąžiningai tarnavo“. „Manęs irgi dabar dažnai paklausia žmonės, ypač po to, kas įvyko, skambina, sako, tu juk jį gynei. Ne jį aš gyniau – gyniau pačią idėją. Aš gyniau žmones, kurie tikrai norėjo tarnauti sąžiningai, kurie norėjo dirbti skaidriai, ir aš manau, mes sukūrėme visai neblogą pokytį“, – tvirtino buvęs NSGK pirmininkas.

Tačiau 2011 m. vasarį prie Policijos departamento vairo stojęs S. Skvernelis vienu pirmųjų kaip policijos generalinio komisaro įsakymu ėmėsi Kalvarijos problemos. Pirmiausia, į kitą rajoną perkėlė tuometį Marijampolės AVPK vadovą K. Kalinauską. Netrukus D. Gaižauskas, dėl reformos praradęs vadovaujamas pareigas ir kurį laiką dirbęs eiliniu operatyvininku, buvo paskirtas Vilkaviškio policijos komisariato operatyvinių darbuotojų viršininku.

O dar po kelių mėnesių, 2012 m. vasarį, laimėjęs atrankos konkursą, kuriame buvo vienintelis kandidatas, D. Gaižauskas buvo paskirtas S. Skvernelio iniciatyva sukurto Imuniteto valdybos padalinio Marijampolėje vadovu. Ir būtent po S. Skvernelio sparnu teigė radęs politinę užuovėją, kai 2016 m. birželio 1 d. skubiai paliko pareigas, sulaukęs Imuniteto valdybos pranešimo apie jo atžvilgiu ketinamą pradėti tarnybinį patikrinimą.

Klausiamas, kodėl pasitraukė iš policijos, Imuniteto valdybai nespėjus atlikti patikrinimo jo atžvilgiu, D. Gaižauskas aiškino – nesvarbu, ar pareigūnas išeina, ar neišeina, tyrimas gali būti tęsiamas. „Bet kodėl jūs nepaminit, kad tyrimo patikrinimo metu nenustatyta jokia nusikalstama veikla, padaryti pažeidimai?“ – tvirtino politikas.

Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo Policijos departamentas, 2016 m. pavasarį, siekiant įsitikinti, ar D. Gaižausko elgesys, atsižvelgiant į gautą informaciją ir skundus, yra suderinamas su einamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, ar neprieštarauja policijoje formuojamai politikai korupcijos prevencijos ir kovos su korupcinio pobūdžio veikomis srityje, buvo pradėta gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą tikslinimo procedūra.

„Patikslinus aplinkybes, nuspręsta atlikti tarnybinį patikrinimą“, – nurodė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas R. Matonis.

Tačiau, kaip skelbta, patikrinimas atliktas nebuvo. „Tiesiog yra faktas toks, kad buvo pradėtas informacijos patikrinimas, pareigūnas D. Gaižauskas priėmė sprendimą, asmeninį sprendimą, palikti tarnybą policijoje, jis tokią teisę turėjo. Jisai tarnybą paliko, o mes palikome tą visą medžiagą toliau nenagrinėtą, nes tarnybinis patikrinimas iki to laiko tiesiog nebuvo spėtas pradėti“, – nurodė policijos generalinis komisaras L. Pernavas.

Kalvarijos kriminalistų bylos chronologija

2009 10 30 Kalvarijos kriminalinės policijos skyriaus operatyviniai darbuotojai, vadovaujami D. Gaižausko, pareiškė nepasitikėjimą Marijampolės AVPK kriminalinės policijos darbą kuruojančiu Edvardu Bukota. Pagrindas – medžių vagystės byla, kurioje jis buvo liudininkas.

2010 03 09 D. Gaižauskas tapo Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariu.

2010 03 Kalvarijos kriminalistai kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės VPK viršininko pavaduotojo Edvardo Bukoto, viršininko Kęstučio Kalinausko, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. E. Bukota apkaltintas ryšiais su kontrabandininkais, kiti – jo dangstymu bei trukdymu pareigūnams atlikti pareigas.

2010 08 Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Kalvarijos pareigūnų pareiškimą dėl aukštesniųjų policijos vadovų galimų nusikaltimų.

2010 10 23 Lietuvos policijos profesinės sąjungos suvažiavime D. Gaižauskas išrinktas pirmininko pavaduotoju, deleguotas Į Nepriklausomo pareigūnų profesinio susivienijimo tarybą. Suvažiavimas deklaravo paramą Kalvarijos pareigūnams ir kreipėsi į Policijos generalinį komisarą bei generalinį prokurorą, ragindamas tęsti su šia byla susijusius tyrimus ir pradėti naujus.

2011 01 03 Dėl reorganizacijos D. Gaižauskas netenka Kalvarijos PK viršininko pavaduotojo pareigų. Tokios pareigybės panaikinamos dar 30 mažųjų komisariatų. D. Gaižauskui nepavyksta laimėti konkurso į Marijampolės AVPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininko pareigas ir jis pasirenka būti eiliniu tyrėju. Profsąjungos rengia mitingus dėl D. Gaižausko pažeminimo pareigose.

2011 01 Visuomenę pasiekia 172 Marijampolės AVPK pareigūnų viešas laiškas, kuriame teigiama, kad prieš jų vadovą ir kitus aukštus pareigūnus vykdomas organizuotas puolimas, kurį organizuoja D. Gaižausko vadovaujami Kalvarijos kriminalinės policijos pareigūnai ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovybė.

2011 03 10 Vasario mėnesį policijos generaliniu komisaru paskirtas S. Skvernelis pasirašo įsakymą, kuriuo Marijampolės AVKP viršininkas K. Kalinauskas laikinai perkeliamas vadovauti Trakų rajono policijos komisariatui.

2011 03 15 Lietuvos policijos profesinė sąjunga reikalauja atlikti neeilinę atestaciją policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui.

2011 03 21 S. Skvernelis lankosi Marijampolėje, žada spręsti Kalvarijos kriminalistų problemas.

2011 04 15 Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui atiduoda pagal Kalvarijos kriminalistų medžiagą ištirtą medžių vagystės bylą, kurioje įvardijama padaryta žala – 3 tūkst. litų (870 eurų). Generalinė miškų urėdija savo tinklalapyje paskelbia pranešimą spaudai „Marijampolės miškų urėdijos girininko išaiškintą miško vagystę kriminalistai panaudojo tarpusavio kovai“.

2012 02 11 Laimėjęs atrankos konkursą, kuriame buvo vienintelis kandidatas, atitikęs iškeltus reikalavimus, D. Gaižauskas tapo Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininku.

2014 05 30 Lazdijų rajono apylinkės teismas išteisina visus įtariamuosius miško vagystės byloje arba dėl mažareikšmiškumo pritaiko senaties terminą.

2016 05 Policijos departamento Imuniteto valdyba informuoja D. Gaižauską apie ketinimus jo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą.

2016 06 01 D. Gaižauskas savo noru pasitraukia iš tarnybos policijoje.