Tai, kas prieš 3–4 m. vyko Marijampolės apskrities policijoje, kalbinti buvę ir esami pareigūnai vadina bet kokių ribų peržengimu. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, buvęs Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus vadovas Dainius Gaižauskas 2016 m. vasaros pradžioje iš tarnybos pasitraukė sulaukęs pranešimo apie jo atžvilgiu pradedamą patikrinimą. Jo veiksmus skundę pareigūnai prašė pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto spaudimo.
Grasinimai atleisti iš darbo, telefonų pasiklausymas, tvyranti įtampa – 2015–2016 m. tokie skundai iš Marijampolės apskrities policijos darbuotojų pradėjo plūsti tiek į Policijos departamentą, tiek į kitas teisėsaugos institucijas.
„Faktas tas, kad mes iš gautų skundų matėme, jog tvyrojo įtampa, ir reikėjo priimti tam tikrus sprendimus, kurie ir buvo padaryti. Mes buvome nusprendę įsivertinti ir padalinio (Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus – LRT) veiklą, ir D. Gaižausko veiklą, ir pradėti tarnybinį patikrinimą, kad atsakytume į tuos klausimus, kurie buvo išdėstyti“, – LRT Tyrimų skyriui sakė Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas.
Taip pat skaitykite
2016 m. gegužės 27 d. D. Gaižauskui buvo pranešta apie pradedamą patikrinimą. O jau birželio 1 d. dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas tyliai užvėrė policijos duris. Po kelių dienų iš tarnybos pasitraukė ir jo tiesioginis viršininkas – Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovas Skirmantas Andriušis.
Vos po dienos, 2016 m. birželio 2 d., buvęs policininkas D. Gaižauskas tapo į Seimą susiruošusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariu. LRT Tyrimų skyriui jis tvirtino tokiam žingsniui sulaukęs „valstiečius“ pasirinkusio dabartinio premjero S. Skvernelio kvietimo. Šis vos prieš kelis mėnesius buvo palikęs Vidaus reikalų ministerijos, valdančios Policijos departamentą, taigi ir Imuniteto tarnybą, vadovo postą.
Pareigūnai: tai buvo galios demonstravimas
Prieš metus Ritos Miliūtės laidoje „Laisvės TV“ kartu su D. Gaižausku, tada dar ne Seimo NSGK pirmininku, bet eiliniu nariu dalyvavusi dabartinė europarlamentarė Rasa Juknevičienė nusistebėjo jo įvardintais darbo metodais tarnybos policijoje metu.
„Man tai, žinote, baisiausia yra dėl tų žmonių, kuriuos kažkada D. Gaižauskas tardė. Baisu dėl tų žmonių, kurie galbūt nukentėjo dėl tokio tardytojo, dėl tokio manipuliuojančio ir neteisingo žmogaus“, – kalbėjo politikė.
Taip pat skaitykite
Prieš pasitraukdamas iš policijos 2016 m. vasaros pradžioje D. Gaižauskas tardė ne eilinius nusikaltėlius. Nuo 2012 m. vadovaudamas Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui, jis tyrė galimus pačių policijos darbuotojų tarnybinius pažeidimus ir nusikaltimus.
Kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, D. Gaižauskas įvardijo, kad jam vadovaujant Imuniteto padalinys, jo žodžiais tariant, neutralizavo daugiau negu 50 įvairaus lygmens pareigūnų. Policijos departamento pateiktais oficialiais duomenimis, 2012–2016 m. Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriuje atliktų ikiteisminių tyrimų pareigūnų atžvilgiu į teismą buvo perduotos 6 bylos, kuriose nuteisti 8 pareigūnai. Per šį laikotarpį 20 pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukta.
„Buvo daug pareigūnų, kuriems iškeliama byla, padaromas spaudimas, pareigūnas išeina į pensiją ir byla nutraukiama. Gal tai buvo galios demonstravimas? Bet ar suprantate, ką reiškia, kai prarandi tokios patirties pareigūnus? Tai visiška dezorganizacija“, – LRT Tyrimų skyriui apie to laikotarpio situaciją pasakojo nenorėjęs būti įvardintas aukštas Marijampolės apskrities policijos atstovas.
Policijos departamentas tvirtina, jog išvengti atsakomybės, jeigu įtarimai pagrįsti, niekam nepavyksta.
„Norime paaiškinti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir darbuotojui pareiškus norą palikti tarnybą, vadovas privalo jį išleisti. Tačiau tai nereiškia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Jis tęsiamas ir toliau, ir iš darbo išėjusiam pareigūnui išvengti atsakomybės nepavyksta“, – nurodoma Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio pateiktuose atsakymuose.
Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė Policijos departamento Imuniteto valdybos vadas E. Jablonskas, pirmieji pranešimai dėl D. Gaižausko veiklos jį pasiekė 2015 m. pabaigoje.
„Ir toliau vėlgi ėjo tie skundai, pranešimai apie įtampą, apie situaciją Marijampolės apskrityje, jau 2016 m. pradžioje ir iki vidurio. Vienas skundas, antras, trečias, tada pradėjome vertinti, žiūrėti, atlikti nuotolinę stebėseną. Įsivertinę, priėmėme sprendimą, kad galbūt tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą“, – kalbėjo jis.
Rinkdamas informaciją apie D. Gaižausko veiklą Marijampolės apskrities policijoje, LRT Tyrimų skyrius gavo mažiausiai 6 buvusių ir esamų pareigūnų, susidūrusių su tuometinio Imuniteto padalinio vadovo darbo metodais, liudijimus. Visų šių policijos darbuotojų pasakojimai iš esmės sutampa. Ir visus juos sieja bendras bruožas – iki šiol jie baiminasi tiek dėl savęs, tiek dėl savo darbo vietos. Todėl kalbėti apie D. Gaižauską sutinka tik užtikrinus, kad jų pavardės ir konkrečios įvykių detalės nebus viešinamos.
Vis dėlto vienas pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, leido cituoti visą jo pasakojimą. Aprašydamas šiuos įvykius, LRT Tyrimų skyrius rėmėsi ir iš savo šaltinių gautais oficialiais dokumentais.
Tyrė bylą – tapo įtariamuoju
Pareigūno, pavadinkime jį Vytautu, teigimu, Marijampolės apskrities policiją supurtę įvykiai prasidėjo 2015 m. vasarą, kai iki šiol nenustatyti asmenys padegė vienos Vilkaviškio pareigūnės automobilį. Tyrimo ėmėsi apskrities Imuniteto skyrius, vadovaujamas D. Gaižausko. O į pagalbą atėjo Marijampolės apskrities Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (ONTS) pareigūnai.
Tačiau, Vytauto teigimu, tyrimas net kelis mėnesius realiai nevyko, ONTS darbuotojai apie atliekamus veiksmus informuojami nebuvo, o gilėjant įtampai dėl požiūrio į šį darbą įvykiai pasisuko netikėta linkme.
„Stipriai susiginčijome dėl to tyrimo. Mes D. Gaižauskui sakėm tiesiai šviesiai – tu ką čia išdarinėji, to negalima daryti. Ir taip išsirutuliojo, kad jis mus pradeda vos ne kaltinti, kad mes dengiam kažką, specialiai nedarome. Visą tą reikalą apvertė taip, kad ten lyg ir pati policininkė tapo kalta, kad dangsto nusikaltėlius, o mes tarsi „išnešiojom“ informaciją, todėl įtarimai – ir mums“, – teigė pašnekovas.
LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad 2015 m. spalio 21 d. tuometinis Marijampolės ONTS viršininkas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į tiesioginį vadovą dėl Imuniteto skyriaus vadovo D. Gaižausko galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
„Nuo tada prasidėjo nuolatinis ONTS darbuotojų spaudimas, šantažas, grasinimai atleisti iš darbo, atimti leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Pareigūnai nuolat būdavo kviečiami į pokalbius pas D. Gaižauską, tai užtrukdavo iki dviejų valandų, per juos kaltindavo blogai atliekamu darbu, nebūtais dalykais. D. Gaižauskas tikrindavo pareigūnus, ar jie slapta nesidaro įrašų, grasindamas, kad jie bus apieškoti“, – teigė pašnekovas.
Pasak Vytauto, tuo metu jis sužinojo, kad tyrimas atliekamas ir jo atžvilgiu. „Bet aš nejaučiau jokios baimės, kad kažkur gali reikalai pasisukti. Jaučiausi ramus. Tačiau mes net nebesikalbėdavome kabinete, neplanuodavome operacijų, išeidavome kitur, kad tas negirdėtų ir vėl neprisisvaigtų kažkokių dalykų. Bet po viso to matėm, kad iš niekur užtarimo nėra, ir jau komisariate ištisai pradedami darbuotojų ikiteisminiai tyrimai – išeik į pensiją, tada nutrauksim, neišeisi, atimsim slaptumą“, – aiškino pareigūnas.
2016 m. sausio pabaigoje Marijampolės apskrities policijoje, pristatant komisariato veiklos ataskaitą, apsilankė Policijos departamento vadovas Linas Pernavas ir jo pavaduotojas Edvardas Šileris.
„Paprašiau susitikimo su generaliniu komisaru, trumpai išdėsčiau padėtį, kad visiški absurdai vyksta. Dėl patiriamo spaudimo ir neteisėtų D. Gaižausko veiksmų tuo metu į jį kreipėsi ir dar kokie 6 pareigūnai. L. Pernavas sako – gerai, išsiaiškinsim, jūs surašykite. Įsivaizdavau, kad kažkas atvažiuos pas mane, ir mes susėsim, visi turėdami „slaptumus“ imsim bylas, ir va – buvo tokia situacija, kaip viskas vyko, ir t. t. Aš buvau toks ramus, tikėjausi – kad va, raštas surašytas, atvažiuos, viską išsiaiškins“, – prisimena Vytautas.
Tačiau vietoj tyrimo pareigūnas sulaukė kvietimo pas Imuniteto skyriaus vadovą D. Gaižauską. Šis informavo, kad Vytautui Vilniaus Imuniteto departamente bus atliktas tyrimas poligrafu (melo detektoriumi). Nuvykęs į apklausą, pareigūnas sužinojo, kad bus ne vienas – net 7 apklausos seansai.
„Tiriant poligrafu sakiau, kad man daromas psichologinis spaudimas, todėl esu įsitempęs, esu beviltiškoje situacijoje, kur esu žeminamas, kaltinamas nebūtais dalykais. Bet tyrimo metu labai aiškiai išdėsčiau viską, kaip buvo. Nes žinojau, kad ten, už lango, buvo daug Imuniteto darbuotojų. Nes tikrai ne kas dieną pareigūnai „ant poligrafo“ važiuoja, ir tikrai ne kiekvieną dieną – „ant septynių“, – pasakojo Vytautas.
Tuo pačiu metu, pareigūno teigimu, jis sulaukė ir siūlymo pereiti į kitą skyrių – Kriminalinę policiją, nes visiems „nuo to bus geriau“.
„Atsisakiau. Sakiau, kad dirbu ONTS 10 m. ir esu atsidavęs savo darbui. Jeigu iš tikrųjų kyla abejonių dėl manęs, kad aš nutekinu informaciją, tai mane išmeskite kaip šiukšlę – ir aš pats tokį išmesčiau, ne į jokį kitą skyrių, tuo labiau, Kriminalinį“, – tvirtino jis.
Tuo metu Vytautas atsisakė bendrauti tiek su D. Gaižausku, tiek su kitais Marijampolės Imuniteto skyriaus darbuotojais, reikalaudamas, kad jo bylos tyrimą perimtų nesusiję Imuniteto pareigūnai.
„Mane kviečiasi, aš neinu, D. Gaižauskas teikia nurodymą viršininkui, viršininkas – mano viršininkui, aš „pasiunčiu“ visus, turiu rašyti raštus, kodėl neinu. Paskutinėmis dienomis tik sėdėjau ir atsimušinėjau kažkokiais raštais. Parašiau į Prokuratūrą raštą, Generalinė prokuratūra persiunčia Kauno apygardai, jie vėl – Policijos departamentui, iš ten gaunu raštą, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, nes aš rašiau dėl piktnaudžiavimo tarnyba jam pradėti“, – pasakoja Vytautas.
Jis aiškina: „Ne tiek bylos tikėjausi, kad pradės, kiek tikėjausi, kad mane išsikvies kažkas, normalus žmogus, pasikalbėti, kuriam bus galima papasakoti, viską parodyti.“
LRT Tyrimų skyrius susisiekė su visais šios istorijos herojais. Vytauto paminėta Vilkaviškio pareigūnė, nuo kurios automobilio padegimo pradėjo suktis istorija (pavardė redakcijai žinoma), griežtai atsisakė kalbėtis su žurnalistais. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad prieš pareigūnę, kuri automobilio padegimo byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, daugiau kaip metus buvo atliekamas tyrimas, siekiant įrodyti jos galimas sąsajas su nusikalstamu pasauliu – šis tyrimas buvo nutrauktas tik D. Gaižauskui netekus pareigų.
Susisiekėme ir su buvusiu Marijampolės ONTS skyriaus vadovu – kitas pareigas šiuo metu einantis pareigūnas taip pat atsisakė detaliau komentuoti šiuos įvykius. Tačiau klausiamas, ar tuo metu, kai dirbo, iš pokalbių su pavaldiniais susidarė įspūdį, kad jiems daromas spaudimas, pareigūnas tai patvirtino. „Taip. Tai matėsi visa situacija, kaip tai vyko, kaip aš buvau informavęs savo tiesioginius vadovus“, – sakė jis.
Tuo metu D. Gaižauskas LRT Tyrimų skyriui teigė, jog skundai dėl Imuniteto tarybos pareigūnų veiklos būdavo teikiami nuolatos.
„Visada. Visada, prieš visus. Praktiškai, kai tu dirbi kriminalinėje policijoje, turi suvokti: jeigu tu paliesdavai vienaip ar kitaip rezonansinę bylą, sunkesnę, sudėtingesnę, visą laiką gaudavai atoveiksmį. Bet visi kriminalistai gaudavo“, – kalbėjo politikas.
Jis sakė žinantis ir apie lemtingais jam tapusius skundus. „Aš puikiai žinau, nes buvo du aukšti pareigūnai, skirtingi, vienas iš vienos tarnybos, iš „organizuotų“ greičiausiai, iš Vilkaviškio kitas buvo atvejis, ir esmė tokia... Visą laiką gynybinis procesas turi būti. Tai man čia būdavo natūralu, ir kiekvienais metais nu po vieną, po dvi bylas reikėdavo, nori nenori, susidurti ir aiškintis“, – komentavo D. Gaižauskas.
Verkė net vyrai
2016 m. pavasarį situacija pradėjo keistis: Marijampolės apskrities pareigūnai jau sulaukė Policijos departamento Imuniteto valdybos skambučių bei vadovybės vizitų. Ne vienas LRT Tyrimų skyriaus kalbintas pareigūnas tvirtino siūlęs centrinės Imuniteto valdybos vadovams tiesiog pasiklausyti paties D. Gaižausko darytų pokalbių su pareigūnais įrašų – šis esą įsirašinėdavęs viską.
„Man pačiam teko girdėti vieną įrašą. Ten pareigūnas verkia. Suprantate, vyras, suaugęs, verkia. Kai Imunitetas buvo atvažiavęs, jie sakė, kad parsiveš tą įrašą į valdybą, nes ten niekas netiki, kad taip gali būti“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo vienas policijos darbuotojas.
2016 m. gegužės viduryje Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sulaukė Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnų vizito. Čia versijos išsiskiria: kaip LRT Tyrimų skyriui sakė Imuniteto valdybos vadovas E. Jablonskas, atvykę pareigūnai susipažino su viena D. Gaižausko skyriaus inicijuota byla.
Šią situaciją stebėję Marijampolės pareigūnai tvirtina – šiai versijai pritaria ir pats D. Gaižauskas, jog vadovai iš Vilniaus kelias bylas išsivežė. „Mes sakėme, savo tyrimų nesustabdysime, nes tas bylas turėjo mums grąžinti. Mes tuos du tyrimus, kuriuos pradėję, prieš tuos pareigūnus, kurie daro kontraveiksmus, vienaip arba kitaip baigsim, nes mes įsitikinę, kad mes teisūs“, – pasakodamas LRT Tyrimų skyriui apie to meto situaciją, aiškino D. Gaižauskas.
„Na, nežinau. Jis (D. Gaižauskas – LRT) gal tuo metu nematė, nežinojo. Toje vietoje tikrai net neišsivežė, tačiau kad tam tikrus tyrimus, gavę prokuroro leidimą, atrodo vieną netgi tyrimą, vertino Imuniteto valdybos pareigūnė – sakykim, taip. Šioje vietoje šitas vertinimas buvo atliktas“, – sakė E. Jablonskas.
Pradėjo tyrimą – padėjo pareiškimą
Toliau viskas rutuliojosi dar sparčiau. 2016 m. gegužės paskutinėmis dienomis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvyksta Policijos departamento Imuniteto valdybos vadovas E. Jablonskas. Pokalbio jis pasikviečia Imuniteto padalinio vadovą D. Gaižauską ir šio tiesioginį viršininką S. Andriušį.
Įvykio liudininkai tvirtina, jog pokalbis užtrukęs 3–4 valandas. Tačiau E. Jablonskas LRT Tyrimų skyriui sako: ne ilgiau kaip 20 minučių.
„Tai faktas, kad atvykau pasikalbėti, informuoti apie tai, kad yra, įvertinus ir gautus pranešimus, ir skundus, tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Ir įsivertinti ir paties D. Gaižausko veiklą, ir jo bendravimą, jo požiūrį, jo galbūt tyrimų taktiką, ir atsakyti į visus klausimus, išspręsti tą susidariusią situaciją“, – kalbėjo Imuniteto vadovas.
Pokalbis įvyksta penktadienį, o jau pirmadienį tampa aišku, jog D. Gaižauskas, tuo metu 41 m., taip pat jo tiesioginis viršininkas S. Andriušis palieka policijos sistemą. Savo noru.
D. Gaižauskas LRT Tyrimų skyriui tvirtino, jog sprendimą palikti policiją Imuniteto valdybos vadovui pranešė per pokalbį apie jam pradedamą tarnybinį patikrinimą. Bendraudamas su LRT Tyrimų skyriumi, politikas pateikė net tris atsistatydinimo versijas.
Jis tikino, kad tam įtakos turėję pokyčiai Imuniteto valdyboje. „Vienaip ar kitaip Imunitete vėl vyko pokyčiai, pasikeitė vadovas, pasikeitė šiek tiek tvarka, vėl pradėjo perorganizavimus, ir išėjo taip, kad aš priėmiau žaibiškai sprendimą“, – aiškino D. Gaižauskas.
Kartu jis užsiminė, esą sprendimą nulėmė ir diskusija su Imuniteto valdybos vadovu apie pradėtų tyrimų pareigūnų atžvilgiu likimą. „Aš Elanui (E. Jablonskui, Policijos Imuniteto valdybos viršininkui – LRT) pasakiau: be kalbų. Išsiaiškinsim absoliučiai visas aplinkybes, bet tos bylos, kurias buvom pradėję, jos bus baigtos. Pasakiau, ir net nekalbu daugiau su Elanu, nes aš toks esu žmogus – pasakiau, vadinasi, viskas. Mano sprendimas, kaip sakyti, baigtas. Bet tuo metu Skirmantas Andriušis – gal to nereikia... Nes supranta, kad tai vėl vyks kova, nes aš tikrai įrodinėsiu savo teisingumą, ir įrodinėsiu gana aršiai, nes aš toks esu žmogus, nes jeigu esu įsitikinęs, kad esu teisus, nes vis dėlto bylos buvo tiriamos gana intensyviai ir surinkta tikrai daug informacijos, ir ten dalyvavo daug pareigūnų, ir aš pasakiau, tikrai to nebus, nes jūs Vilniuj sėdėdami... [nežinote]“, – kalbėjo jis.
Trečioji versija – esą jau anksčiau gimęs apsisprendimas sukti į politiką. Apie tai jis galvojęs jau kelis mėnesius. Pasak D. Gaižausko, vykstant pokalbiui su Imuniteto valdybos vadovu, jo tiesioginis viršininkas S. Andriušis pranešė, kad išeina į pensiją dėl asmeninių priežasčių.
„Tuo metu aš jau nuo balandžio mėnesio buvau priėmęs tam tikrus sprendimus, kad irgi ruošiuosi trauktis. Aš pagalvojau... Tai tos aplinkybės, kurios vienaip ar kitaip skatina priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tai aš pasakiau tada... Praktiškai viešai pradėjau sakyti, kad paliksiu policijos sistemą ir mano kelias vis dėlto bus pasuktas visiškai kitur“, – kalbėjo dabartinis NSGK vadovas.
Policijos departamento Imuniteto valdybos vadovas E. Jablonskas tvirtina, kad per pokalbį D. Gaižauskas apie ketinimą atsistatydinti neminėjo. Klausiamas, ar abiejų Marijampolės pareigūnų atsistatydinimas galėjo būti pokalbio su juo išvada, E. Jablonskas sakė: „Aš negaliu patvirtinti, kad taip gali būti. Sakykim, čia reikia klausti abiejų buvusių pareigūnų. Ar tai juos veikė, ar tai buvo tas paskutinis lašas, kodėl jie priėmė tą sprendimą. Per pokalbį tikrai net nebuvo kalbos apie tai, kad jie turėtų – ar vienas, ar kitas – palikti tarnybą.“
Atsisveikinimas – be pagerbimo ženklų
D. Gaižausko viršininkas S. Andriušis į atsargą pasitraukė 2016 m. birželio 7 d. Išlydėti jo išsirikiavo pareigūnai, o Policijos departamentas pagerbė „Angelo sargo“ žvaigžde.
Savaite anksčiau, birželio 2 d., iš policijos išėjęs D. Gaižauskas gavo tik kelių mėnesių išmoką – padėkos už ilgametę tarnybą nesulaukė. Imuniteto valdybos vadovas E. Jablonskas sako, kad ši institucija padėkų neteikia: tai turėjęs daryti tiesioginis D. Gaižausko vadovas Marijampolėje, bet teikimo kažkodėl nebuvo.
„Iš Policijos departamento tai jokios padėkos ir negavau. Tai jau čia, žinokit, jų garbės reikalas. Aš, pavyzdžiui, būčiau įteikęs. Jeigu nematė E. Jablonskas, kad nereikia įteikti jokios padėkos, tai čia jojo, kaip ir pasakyt, sprendimas. Nu, aš būčiau įteikęs. Jisai, žmogus, neįteikė. Man... Aš tų, žinokit, apdovanojimų, turėjau ne vieną. Ir turiu juos pasidėjęs. Tai nesvarbu“, – kalbėjo dabartinis NSGK pirmininkas.
Tačiau galbūt D. Gaižauskas gavo didesnę dovaną negu padėkos raštas? LRT Tyrimų skyrius pasiteiravo Policijos departamento Imuniteto valdybos vadovo E. Jablonsko, ar tiesa, jog D. Gaižauskui per pokalbį gegužės pabaigoje buvo paaiškinta, kas jo laukia, jei savo noru nesitrauks iš tarnybos?
„D. Gaižauskui buvo paaiškinta, kad mes matome tikslingumą pradėti tarnybinį patikrinimą“, – sakė E. Jablonskas.
Tačiau po lemtingo pokalbio su Imuniteto valdyba G. Gaižauskas nelaukė galimų pasekmių – gavęs pranešimą apie pradedamą tyrimą, jis išėjo iš darbo. O Imuniteto departamentas, savo ruožtu, tyrimo nebetęsė.
„Kadangi D. Gaižauskas paliko tarnybą dar informacijos ir aplinkybių tikslinimo metu bei remiantis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas nebuvo. D. Gaižauskui palikus tarnybą, buvo paskirtas laikinasis vadovas, kurio pirminė užduotis buvo išspręsti komisariate tvyrančią įtampą“, – informavo Policijos departamentas.
Panašus likimas laukė ir 2016 m. pavasarį tiek į Policijos departamentą, tiek į Generalinę prokuratūrą siųstų pareigūnų raštų, kuriuose prašyta tuometiniam Marijampolės Imuniteto skyriaus viršininkui kelti bylas tiek dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tiek dėl neteisėto spaudimo.
„2015–2016 m. buvo gauta keletas skundų dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vadovo veiksmų. Juos tyrė Policijos departamento Imuniteto valdyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, prokuratūra. Nei viena institucija ar įstaiga nenustatė ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimų šio skyriaus vadovo nusikalstamų ar neteisėtų veikų“, – nurodė Policijos departamentas.
Tačiau kur kas iškalbingesnis LRT tyrimų skyriaus turimas Kauno apygardos prokuratūros atsakymas D. Gaižauską skundusiems pareigūnams. Jis persiųstas jau po to, kai D. Gaižauskas pasitraukė iš policijos ir viešai paskelbė dalyvaujantis Seimo rinkimuose su LVŽS, 2016 m. liepos 1 d.
„Nenustatyta nusikalstamos veiklos požymių. Kartu pranešu, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas D. Gaižauskas yra atleistas iš vidaus tarnybos“, – nurodė prokuratūra.
Užuovėja – politika
Palikęs policiją, D. Gaižauskas ilgai nedelsė – jau kitą dieną, 2016 m. birželio 2 d., jis tapo šiuo metu valdančiosios LVŽS nariu. Politikas tikino, kad prisidėti prie „valstiečių“ jį paragino D. Gaižausko „autoritetu“ vadinamas dabartinis premjeras S. Skvernelis.
Būtent tuo metu, kai S. Skvernelis tapo policijos generaliniu komisaru ir inicijavo Imuniteto valdybos kūrimą, D. Gaižauskas, vienintelis reikalavimus atitikęs kandidatas, 2012 m. žiemą laimėjo konkursą eiti atitinkamas pareigas Marijampolės apskrityje.
„Taip atsitiko, kad paskutiniame padalinyje, Imuniteto padalinyje, kada dirbau, mano tiesioginis vadovas buvo dabartinis premjeras, generolas tuo metu policijos S. Skvernelis. Iš tiesų mes lygiuojamės vienaip ar kitaip į savo lyderius. Ir kada premjeras pasakė, atrodo 2016 m. balandžio mėnesį, kad jis eis į politiką, politinę jėgą, žinokit, aš jums pasakysiu, tada pagalvojau – o kodėl nepasukus kartu“, – pasakojo D. Gaižauskas.
„Buvau prieš tai, prieš apsisprendimą, nuvykęs su Sauliumi pakalbėti, ar priimtų, ar jie kviečiasi į savo komandą, dėl antikorupcijos tematikos, žvalgybos klausimų, sutiko, ir sakėme, eisime kartu“, – tvirtino politikas.
Prieš Seimo rinkimus gražių žodžių D. Gaižauskui negailėjo ir S. Skvernelis. Per rinkimų kampaniją Suvalkijoje, kur D. Gaižauskas kandidatavo, duodamas interviu vietos laikraščiui dabartinis premjeras tikino, kad D. Gaižausku pasitiki „100 procentų“: „Dainius – tai žmogus, su kuriuo nedvejodamas eičiau į žvalgybą. Žmogus, už kurį galiu asmeniškai garantuoti.“
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus paprašytas viešai išsakyti dabartinę nuomonę apie D. Gaižauską, premjeras S. Skvernelis per atstovą spaudai perdavė, kad „norėtų susilaikyti“.
Artimu D. Gaižausko bendražygiu ilgai vadintas ir neseniai Seimo NSGK posto netekęs, narystės parlamentinėje „valstiečių“ frakcijoje atsisakęs buvęs aktyvus pareigūnų profsąjungų lyderis Vytautas Bakas. Jis, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, tvirtino pats supažindinęs D. Gaižauską su LVŽS lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Tai įvykę 2016 m. vasarą.
Tačiau informuotas apie D. Gaižausko atžvilgiu planuotą tyrimą V. Bakas tikino nebuvęs. „Esu girdėjęs tokių gandų, bet taip giliai jo išėjimo aplinkybių tikrai nesigilinau. Nežinojau apie jo ten kažkokius tarnybinius. Esu girdėjęs viena ausim, bet tuo metu, tiesą sakant, manęs tai... į tai nesigilinau“, – kalbėjo V. Bakas.
