LRT tyrimai

2019.07.25 05:30

LRT tyrimas. Vertingas mokyklų turtas – po 1 eurą

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.07.25 05:30

Vykdant profesinių mokyklų reformą, mokyklos turėjo įvertinti savo turtą. Pagal viešųjų pirkimų procedūrą pasirinkti turto vertintojai jį įvertino, tačiau skirtingų vertintojų ataskaitos viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis. Kai kuriose jų – ištisos eilutės profesinių mokyklų turto, kuris buvo įvertintas 1 euru.

Gali būti, kad dalis mokyklų pirko turto vertinimo paslaugą, tačiau iš tiesų galimai jų pačių prašymu į turto vertinimo ataskaitą nugulė buhalterinė turto vertė ir joks turto vertinimas atliktas nebuvo. Už privalomą turto vertinimo procedūrą mokyklos mokėjo nuo 4 iki keliolikos tūkstančių eurų, tačiau valstybės institucijos kratosi atsakomybės, kad dėl savo nekompetencijos sukūrė pavojingą valstybinio turto vertinimo precedentą.

TYRIMAS TRUMPAI

· Vykdant profesinių mokyklų reformą, kai šios iš biudžetinių įstaigų tampa viešosiomis, atliktas 42 profesinių mokyklų turto vertinimas.

· Net 15 profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitas per trumpą laiką parengė viena įmonė.

· Turto vertintojų garbės teismas vieną iš šių ataskaitų pripažino neatitinkančią įstatymų ir juos pažeidžiančią, visas kitas šios įmonės ataskaitas raštiškai rekomendavo priežiūros instituciją dar kartą išsamiai patikrinti.

· Dviejų turto vertintojų, kurie vertino profesines mokyklas, ataskaitose apstu naudojamo turto, įvertinto 1 euru. Įtariama, kad galimai profesinių mokyklų turtas vertintas nebuvo, o turto vertė galėjo būti nurašyta iš buhalterinių dokumentų. Mokyklos galimai mokėjo už paslaugą, kurios negavo.

· Specialistai teigia, kad mokykloms nuo kelių ir keliolikos tūkstančių kainavęs privalomas turto vertinimas buvo atliktas formaliai, „dėl paukščiuko“, nes valstybės institucijos ragino kuo greičiau atlikti formalias procedūras, kad nestrigtų profesinių mokyklų reforma.

· Priežiūros institucijoms patvirtinus atsainiai atliktas turto vertinimo ataskaitas yra sukurtas precedentas valstybės turtą ir ateityje vertinti nurašant buhalterinės veiklos ataskaitas ir paliekant daug faktinių bei metodologinių klaidų.

· Turto vertinimas yra skirtas įvertinti sąlyginei esamo turto rinkos vertei. Tačiau buhalterinė turto vertė sąlyginės rinkos vertės neatspindi.

· Turto vertintojus prižiūrinti Vertinimo tarnyba kaltinimus prasta priežiūra neigia ir sako, kad minėtose turto vertinimo ataskaitose rasti pažeidimai buvo mažareikšmiai.

Traktoriai, žoliapjovės, elektrinės plytelės, kepimo spintos, įvairūs padargai, mokymo priemonės, knygos, šaukšteliai, baidarės ir dar daug visokio turto profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitose įvertinti 1 euru. Jei šitaip įvertintas turtas būtų parduodamas, valstybė patirtų didelių nuostolių, nes šie daiktai yra veikiantys ir naudotini.

Vienu euru įvertinti daiktai lieka profesinėse mokyklose, tačiau specialistai sako, kad taip valstybė sukūrė labai pavojingą precedentą – nuo šiol galima aplaidžiai vertinti valstybės turtą, turto vertintojai nebus baudžiami, o valstybė gali patirti rimtų nuostolių.

„Mokykloms šis turto vertinimas yra formalumas, nes turtas perkeliamas į viešąsias įstaigas. Valstybės mastu tas mokyklų turtas gal ir nesudaro didelės reikšmės, bet vertinimo principai ir tvarka bet kokiam turtui yra nurodyta vienoda. Dabar suformuota praktika leidžia bet kokį turtą vertinti atsainiai – ar jis vertas 1 euro, ar 50 milijonų eurų“, – sako turto vertintojas Marius Kondratas.

Iš viso Lietuvoje reformuojamos 42 profesinės mokyklos.

Įstatymas dėl profesinių mokyklų pertvarkos gimė dar 2017 m., 2018 m. spalį Vyriausybės nutarimu leista perorganizuoti profesines mokyklas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias.

Profesinių mokyklų reforma siekiama efektyvinti mokyklų valdymą. Pavyzdžiui, tokiu žingsniu norėta į įstaigų valdymą įtraukti darbdavius ir taip užtikrinti, kad ir mokymasis nebūtų nutolęs nuo rinkos poreikių, ir mokyklas baigusių moksleivių ateitis būtų labiau užtikrinta.

Pagal įstatymą turėjo būti atliktas perorganizuojamų profesinių mokyklų turto vertinimas.

Viešuosius pirkimus turto vertinimo darbams atlikti mokyklos įgyvendino 2018 m. rudenį, o jau po kelių mėnesių, 2019 m. sausį, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) puslapyje buvo viešai paskelbtos profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitos.

Turto vertintojus vienijančių asociacijų nariai, patikrinę viešai AVNT puslapyje paskelbtas profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitas, stveriasi už galvos. Jose ne tik yra klaidų, bet dalis turto yra įvertinta ne tik kad nesilaikant turto vertinimo principų – kai kur akis bado faktai, kurie galėtų būti vertinami ir kaip įstatymo pažeidimas.

Didžioji dalis turto galėjo būti ne įvertinta, o į turto vertinimo ataskaitą perrašyta turto buhalterinė vertė.

Tokius įtarimus sukėlė ištisi turto vertinimo ataskaitų puslapiai, kur profesinių mokyklų turtas, įvertintas 1 euru.

„Buhalteriškai turtą gali bet kurioje įmonėje, nesvarbu, koks tas įmonės pavadinimas, tu gali nudėvėti per kelerius metus. O iš tikro jis dar tarnaus dešimtmetį. Tam ir yra daromi turto pervertinimai, o jei tai yra listinguojamos įmonės, reikalaujama, kad kas 5 metus jie būtų daromi, nes yra manipuliuojama apskaitos duomenimis – pelnais. Turtas greitai nudėvimas, tačiau vėliau jis naudojamas gamyboje, bet amortizacijos srautas neskaičiuojamas“, – sako Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos turto ir įmonių vertinimo asociacijos valdybos pirmininkas.

„Jei tai būtų turtas, kuris parduodamas į išorę, ir jei tą turtą, pavyzdžiui, stakles, įvertintume 1 euru, ir būtų jos parduodamos už 1 eurą, tai valstybė netektų daug pinigų. Pavojinga būtų, jei taip bus vertinamas turtas, tarkime, parduodamas per Turto banką“, – aiškina ir Audrius Šešplaukis, Turto vertintojų asociacijos vadovas.

Anot specialisto, tai galėtų būti pavyzdys, kai įvertinus įmonės turtą pagal buhalterinę vertę už 1 eurą, kiek valstybė netektų pajamų. Ypač jei turto vertintojas įsiklausytų į turto valdytojo prašymą, kaip įvertinti turtą.

Turto vertintojos K. Vysockajos ir jos vadovo, įmonės UAB „Vertinimo partneriai“ direktoriaus, Žydrūno Prakapavičiaus, taip pat turto vertintojo Antano Viržinto iš „Nepriklausomų vertintojų biuro“ pasirašytose profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitose daugiausia taip – 1 euru – įvertinto turto.

K. Vysockajos įvertinta Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro turto vertinimo ataskaita buvo nagrinėjama Turto vertintojų garbės teisme. Jos atžvilgiu buvo iškelta drausmės byla. Tame pačiame posėdyje Garbės teismas rekomendavo AVNT peržiūrėti visas kitas jos pasirašytas turto vertinimo ataskaitas. Iš viso tokių – net 14 iš 42.

K. Vysockaja neigiamą Garbės teismo sprendimą apskundė, o Audrius Linartas, priežiūros tarnybos AVNT vadovas, sako, kad, pasikeitus tesės aktams, tarnybai nuo 2019 m. nėra privaloma tikrinti visų turto vertinimų ataskaitų, nes nuo sausio visos turto vertinimo ataskaitos yra viešinamos AVNT puslapyje. K.Vysockajos ir A.Viržinto turto vertinimo ataskaitos buvo patikrintos dar 2018 m., o atsižvelgti į Garbės teismo rekomendacijas dar kartą jas patikrinti nematė prasmės – rasti trūkumai, tarnybos vadovo manymu, yra mažaverčiai.

Traktoriukas, staklės, paklodės ir senos knygos – po 1 eurą

LRT Tyrimų skyrius lankėsi profesinėse mokyklose ir kalbėjosi su tų mokyklų vadovais, kurių nemaža dalis kilnojamojo turto, atsispindinčio turto vertinimo ataskaitose, yra įvertinta 1 euru. Ne visos mokyklos sutiko atverti duris filmavimo kamerai, kai kurių mokyklų vadovai atsisakė kalbėti. Formali priežastis – atostogos, tačiau mokyklų vadovai neįgaliojo kitų darbuotojų bendrauti su žurnalistais.

Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje 1 euru įvertintas įvairus turtas: seni stalai, veikiantys bei naudojami padargai ir mokymo priemonės. Žoliapjovė-traktoriukas „Jonsered“ – senas, bet veikia. Mokyklos darbuotojas juo dirba, prižiūri žolę ir netgi pademonstravo, kaip tai daro.

Vienu euru turto vertintojai įvertino veikiančią ir naudojamą mokomąją ratų balansavimo ir automobilių remonto įrangą, taip pat įvairias stakles.

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistus lydėję mokyklos darbuotojai gūžčiojo pečiais: taip, įranga sena, bet ją pardavinėjant aukcione, žiūrėk, gautumei dar ir vieną kitą šimtą eurų. Jos sąlyginė rinkos vertė tikrai negalėtų būti 1 euras.

Vilniuje mokyklos pastatuose, tose pačiose auditorijose, yra įmontuotos ir naujos, ir senos siuvimo bei mezgimo mašinos. Naujųjų vertė – tikrai ne 1 euras, o senosios, kurios veikia ir kuriomis taip pat dirbama, įvertintos 1 euru.

Zarasų žemės ūkio mokyklos turimos kanojos ir baidarės, stalai, suolai ir daugybė kitokio turto taip pat įvertinta 1 euru.

Anykščių technologijos mokyklos turto vertinimo ataskaitoje įrašytos tekinimo staklės įvertintos 1 euru, kai pagal skelbimus naudotos panašios medžio tekinimo staklės kainuoja nuo 250 iki 550 eurų.

Taip pat Biržų technologijų ir verslo mokymo centro turto ataskaitoje yra įvertinti seifai. Dvylika vienetų seifų įvertinti nuo pigiausio – 8 centų, iki brangiausio – 57 centų. Turto vertintojai teigia, kad, remiantis skelbimais, panašaus seifo kaina rinkoje svyruoja apie 50 eurų. Tad, remiantis įstatymu, 12 seifų turėtų būti verti mažiausiai 600 eurų – tai reiškia, kad turto vertė nuo realiosios skiriasi 160 kartų.

Lygiai tas pats taikoma vertinant toje pačioje profesinėje mokykloje esančią šienapjovę „Rasa“ – ji turto vertinimo ataskaitoje įvertinta 1 euru, o skelbimuose naudota tokia pati šienapjovė kainuoja gerokai daugiau – ir 400, ir 600 eurų.

Tai tik keli pavyzdžiai iš ilgo sąrašo keliolikos profesinių mokyklų turto, įvertinto 1 euru.

Žemiau esančiose iliustracijose taip pat yra pateikiami tik fragmentai iš profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitų, kur turtas įvertintas 1 euru. Peržvelgus kai kurių mokyklų turto vertinimo ataskaitas matyti, kad taip įvertinta vos ne pusė viso mokyklos turto.

Pagal įstatymą toks vertinimas – pažeidimas?

Iškart AVNT puslapyje paskelbus turto vertinimo ataskaitas, vertintojų bendruomenėje kilo klausimas, kokiu būdu nudėvėtas turtas yra įvertintas 1 euru, jei tas turtas nėra netinkamas naudoti.

„Mes išsianalizavome pavyzdžius, ir jie rodo, kad daug tikrai gero turto yra įvertinta po 1 eurą, bet turtas nėra išmestinas. Jei turtas, kuris yra toks senas, kad jau nebetinkamas naudoti, mokyklos gali nudėvėtą turtą nurašyti. Arba gali parduoti iš varžytinių, tačiau šiuo atveju buvo įrašyta į turto vertinimo ataskaitą“, – sako turto vertintojas M. Kondratas.

Negana to, kaip įtaria specialistai, taip turto vertintojai galėję padaryti pagal užsakovo – profesinių mokyklų – pageidavimą-raštišką prašymą.

„Niekas nevertina 1 euru. Čia yra perrašymas iš buhalterinės apskaitos. Nesvarbu, kas įrašyta buhalterijoje, kiekvieną poziciją turto vertintojas privalo įvertinti. Jei vertintojas mano, kad 1 euru vertinti nereikia, taip nėra. Vertintojas tam ir samdomas, kad pasakytų, kiek tas turtas vertas, o ne buhalterijoje kas yra. Nes tada nereikia ir vertinimo daryti“, – sako K. Kristinaitis, vadovaujantis turto vertinimu užsiimančiai įmonei bei Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybai.

K. Kristinaičio įmonė nedalyvavo konkurse profesinių mokyklų turto vertinimui atlikti, tačiau, jo teigimu, ši situacija sukėlė bendruomenėje didžiulį pasipiktinimą.

K. Kristinaitis dvi kadencijas buvo turto vertintojų Garbės teismo narys. Jis dalyvavo svarstant ir K. Vysockajos turto vertinimo ataskaitą.

Turto vertintojų asociacijos prezidentas Audrius Šešplaukis, kuris dabar yra šio teismo narys, taip pat tvirtina, kad minėtų turto vertinimo ataskaitų vadinti „turto įvertinimu“ jis negali.

„Pagal įstatymą ir metodiką mes turime vertinti pagal rinkos vertę, o ne pagal buhalterinę vertę. Tokia praktika yra negerai. Mano nuomone, čia yra įvertintas ne turtas, o perrašytas įmonės balansas ir pagal tą balansą parašyta rinkos vertė. Ko neturėtų būti. Vis dėlto yra vertinimo metodika, yra įstatymas, ir reikia vertinti pagal metodiką ir pagal įstatymą”, – sako A. Šešplaukis.

Pastebėta ir daugiau pažeidimų turto vertinimo ataskaitose. Įtariama, kad turto vertinimo ataskaitas pasirašė vienas vertintojas, o turtą galimai apžiūrėjo neatestuoti vertintojai, kurie tokios funkcijos atlikti negalėjo. Nėra pateikiamas detalus turto aprašymas, trūksta informacijos apie kilnojamojo turto objekto kilmę, gamintoją, modelį, galingumą, kitų kategorijų. Turto vertintojai pastebi, kad ataskaitose yra daugybė loginių ir metodinių klaidų.

Visi pastebėjimai buvo nusiųsti Finansų ministerijai ir AVNT, tačiau reakcija – vangi.

Atsakomybės visi kratosi

Turto vertintojai, kurie sutiko kalbėti su LRT Tyrimų skyriumi neoficialiai, ginasi sakydami, kad turtas, kuris įvertintas 1 euru, yra senas, nudėvėtas mokyklų turtas. Jis buvo įvertintas esą remiantis kaštų metodu, kai įvertinama naujo turto vertė, turto tarnavimo laikas ir turto nusidėvėjimas. Esą šitaip skaičiuodami, turto vertintojai ir gavo 1 eurą.

„Mokyklose buvo daug seno mažaverčio turto ir jo kitaip vertinti tiesiog neapsimoka“, – aiškino LRT Tyrimų skyriui vienas turto vertintojas.

Ž. Prakapavičius, bendrovės „Vertinimo partneriai“ vadovas, taip pat buvo nekalbus ir atsisakė duoti jo įmonėje turto vertintoja dirbančios K. Vysockajos telefono numerį.

„Kadangi mes žinom, kad tai yra konkurentų užsakymas, tai jūs gal paprašykite konkurentų, jie jums tikrai duos jos telefoną“, – pasiūlo Ž. Prakapavičius.

„Ar ji jūsų darbuotoja yra?“, – klausia LRT Tyrimų skyrius.

„Taip, ji mano darbuotoja“, – atsako Ž. Prakapavičius.

Galiausiai Ž. Prakapavičius telefono ragelį numeta.

„Visa informacija yra vieša, ir jūs galite su ja susipažinti. Daugiau nieko jums nepasakysiu“, – sako K. Vysockaja, kai galiausiai su ja pavyko susisiekti. – Ten yra pateikti visi paaiškinimai. Manau, atsakymus į visus klausimus rasite.“

A. Viržintas, kurio vertinimo ataskaitose yra daug turto po 1 eurą, taip pat atsisakė oficialiai komentuoti savo atliktą turto vertinimą. Jis argumentavo, kad jo ataskaitos buvo patikrintos AVNT specialistų.

„Mūsų ataskaitos yra patikrintos priežiūros tarnybos. Pateikėme visas savo ataskaitas, laukėme gal 1,5 ar 2 mėnesius, kol jie pateiks atsakymus, ir jie pasakė, kad viskas gerai“, – sakė LRT Tyrimų skyriui turto vertintojas A. Viržintas.

Profesinės mokyklos ginasi, kad jos neprieštarauja, jog turtas, kuris yra senas, būtų įvertintas 1 euru. Jos tikina, kad niekas, kas įtraukta į turto vertinimo ataskaitą, nėra išmestina. Juo labiau, kad 2018 m. Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto raštu profesinių mokyklų vadovai yra primygtinai raginami įsivertinti, kurio turto nustatytas naudingo tarnavimo laikas pasibaigęs, turtas visiškai nusidėvėjęs ir netinkamas naudoti.

Vadinasi, išmesti skirtas turtas turėjo būti nurašytas, ir jei jau turtas – vertinimo ataskaitose, tuomet jis mokyklai yra reikalingas ir naudojamas. Tik įvertintas 1 euru. Tačiau kodėl kitas, naujesnis, turtas įvertintas kitomis kainomis, mokyklų vadovai atsakyti negali.

Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Dainius Jankauskas, aprodęs LRT Tyrimų skyriui 1 euru įvertintą turtą, sako, kad visas turtas lieka mokyklose – jo neketinama nei parduoti, nei atiduoti.

Zarasų žemės ūkio mokyklos vadovė Nijolė Guobienė taip pat aiškino, kad 1 euru įvertintas turtas yra jau nudėvėtas, bet, galima suprasti, vis dėlto neskirtas išmesti.

„Mes pažiūrėjome po jūsų skambučio. 2015 m. įdiegėme naują programą, tai jums turbūt rodo, kad turtas įsigytas naujai. Bet tai yra įsigyta labai seniai. Tai juk nusidėvėję viskas“, – aiškina Zarasų mokyklos vadovė, kuri neturi jokių pretenzijų turto vertintojui.

„Nežinau šitų intrigų, jie atsakingi, jie laimėjo tuos pirkimus, ėjo, vertino, žiūrėjo – kelias dienas net. Ir aš nežinau, negaliu pasakyti, gerai ar negerai jie ten viską padarė.“

Mokyklos negali įvertinti paslaugos kokybės, tačiau kaip suprasti priežiūros instituciją? Ir kodėl mažaverčio turto negalima buvo įvertinti sąlygine rinkos verte?

Reformos skuba – spaudimas, kad nebūtų tikrinimų

K. Kristinaitis sako, kad šiuo atveju sutapo du dalykai.

Pirmoji problema – nepakankamai tikslios techninės užduotys, kurios buvo suformuluotos konkurse vertintojams. Viešieji pirkimai vyko pagal mažiausios kainos kriterijų.

„Bet čia yra vertintojų problema, kurie ėmėsi pagal tokias technines užduotis dirbti. Kai kurie vertintojai pradėjo tas technines užduotis interpretuoti“, – sako K. Kristinaitis.

A. Šešplaukis, kurio įmonė dalyvavo vertinant profesinių mokyklų turtą, teigia, kad atlikti kokybiškai didelės mokyklos turto vertinimą per mėnesį beveik neįmanoma. Kokybiškas vienos mokyklos kilnojamojo turto vertinimas kartu su ataskaitos parengimu gali būti atliktas per laikotarpį nuo poros savaičių iki mėnesio, o didesnių mokyklų turtui įvertinti reikia ir kelių mėnesių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turto vertinimui su viešųjų pirkimų procedūra buvo palikusi vos mėnesį, o profesinės mokyklos buvo raginamos, kad jei nespėja formalių procedūrų atlikti iki naujųjų metų, į reformos traukinį nepapuola.

„Čia buvo daroma todėl taip, kad vertintojui būtų mažiau darbo. Didelis turtas, kaip automobiliai, buvo vertinti rinkos verte, lyginama su objektais, parduodamais rinkoje. O kita vertė – ten visokie pieštukai, stalai, taip pat staklės – buvo įvertinta buhalterine verte”, – aiškina A. Šešplaukis.

A. Šešplaukis sako, kad iš profesinės mokyklos vadovų jautė skubinimą.

„Vertintojams buvo duota labai mažai laiko, dėl to ir mokyklos skubėjo, ir vertintojai skubėjo. Vertintojus rinkosi ne pagal kokybę, o pagal kainą. Kas mažiausią kainą pateikė, tas ir vertino. O pagal mūsų skaičiavimus tai užima laiko ir negali padaryti kokybiško vertinimo, todėl buvo perrašoma buhalterinė vertė. Atlikti turto vertinimą taip, kaip reikalauja įstatymas, per tokį trumpą laiką neįmanoma ir todėl viskas taip formaliai padaryta”, – įsitikinęs A. Šešplaukis.

Specialistai kritikuoja, kad turto vertinimo priežiūra yra neatsakinga.

„Juk buvo tikrinamos turto vertinimo ataskaitos – neprofesionaliai tas darbas buvo atliktas. Dalis darbų praėjo pagal vieną kokybės standartą, kitaip tariant, nekokybiški darbai praėjo, o tik maža dalis tų darbų užkliuvo. Va, čia yra dabar bėda“, – sako K. Kristinaitis.

Specialistai nesupranta, kaip galėjo AVNT nerasti tokių akis badančių problemų, kaip akivaizdžiai nurašyta buhalterinė turto vertė, kai ataskaitose ištisi puslapiai turto – po 1 eurą.

LRT Tyrimų skyriaus pašnekovai tvirtina, kad, skubant atlikti profesinių mokyklų reformą, kuo greičiau baigti tikrinimus AVNT spaudė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir Finansų ministerija.

Be to, esą turto vertintojų priežiūros institucijoje nėra specialistų, kurie turėtų atitinkamą kvalifikaciją vertinti turto vertinimo ataskaitas.

„Priežiūros tarnyboje šiandien su kvalifikacija, su kvalifikacija – akcentuoju, nes tai yra dokumentaliai patvirtinti dalykai, nėra nė vieno darbuotojo. Jie neturi nė vieno darbuotojo, kad kas nors turėtų turto vertintojo kvalifikaciją“, – sako K. Kristinaitis. – Ir tikrina vertintojų darbus ir vienu atveju atranda, o kitu atveju neatranda pažeidimų ir neatitikimų.“

Valdininkai neigia klaidas

AVNT vadovas A. Linartas neigia, kad jie neatsakingai vertino profesinių mokyklų turto vertinimo ataskaitas. Esą dauguma turto vertinimo ataskaitų buvo patikrintos iki 2019 m., kai tai ir turėjo padaryti privalomai.

„Garbės teismas nieko mums naujo nerekomendavo, kadangi visos tos keturiolika, iš viso – 15 ataskaitų – buvo patikrintos jau mūsų tarnybos. Dėl keturiolikos ataskaitų buvo mažareikšmiai trūkumai ir mes nematėm pagrindo konstatuoti, kad yra kažkokie esminiai pažeidimai“, – sakė A. Linartas.

Taip pat jis vadina melu asociacijų kaltinimus, esą priežiūros tarnyboje nėra nė vieno kvalifikuoto turto vertinimo specialisto.

„Nėra mums privaloma juos turėti, galėtų dirbti ir bet kuris kitas žmogus, tačiau turime šiuo atveju du žmones, kurie turi turto vertintojo kvalifikaciją, yra išlaikę pažymėjimo reikalavimus. Tiek vienas, tiek kitas dirba ties tomis ataskaitomis“, – aiškino LRT Tyrimų skyriui tarnybos vadovas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat neigia skubinusi profesines mokyklas kuo greičiau atlikti turto vertinimą ar palikusi per mažai laiko kvalifikuotam turto vertinimui atlikti.

„Dar kartą pasikėlėm 2018 m. dokumentus, tai ten jokios skubos neįžvelgėm. Įstatymas buvo priimtas 2017 m. gruodžio mėnesį, pirmieji susitikimai ir aptarimai su įstaigų vadovais, kokių veiksmų reikia imtis, įgyvendinant įstatymą, kuris įsigyvendino nuo 2019 m. sausio, prasidėjo pirmame ketvirtyje. O turto vertinimą rekomendavome atlikti jau paskutinį ketvirtį“, – aiškina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

Jis sako, kad jiems taip pat buvo kilę klausimų dėl turto už 1 eurą, taip pat klausimų dėl turto vertintojų pakeltų paslaugos kainų, tačiau jie patys neturi kvalifikacijos pasakyti, kaip buvo atliktas tas vertinimas.

T. Daukantas sakė prisimenantis diskusijas su specialistais, raginęs mokyklų vadovus reikšti pretenzijas, jei turtas būtų buvęs įvertintas neadekvačiai.

„Ministerija irgi nagrinėjo su audito tarnybos atstovais, ar tai yra atitinkamos vertės, ar tai nėra atitinkamos vertės. Atkreipėme dėmesį, kad ekspertai turėtų prisiimti atsakomybę, ar jie tinkamai įvertino ar ne”, – kratosi savo atsakomybės ministerijos kancleris.

O Finansų ministerija ginasi naujais įstatymų pakeitimais. Finansų ministras Vilius Šapoka LRT Tyrimų skyriui laiko turėjo į klausimus atsakyti tik raštu.

„Finansų ministerija, matydama turto ir verslo vertinimo teisinio reglamentavimo spragas, inicijavo turto ir verslo vertinimo reglamentavimo peržiūrą. (...) Šiuo metu Finansų ministerija rengia naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą, kuriame, atsižvelgiant į stebėsenos ir konsultacijų rezultatus, be kitų pakeitimų, bus siūlomos papildomos priemonės vertinimo ataskaitų kokybei užtikrinti (pvz., kito vertintojo peržiūra prieš ataskaitą pateikiant užsakovui), papildomi reikalavimai vertintojams atliekant viešojo sektoriaus subjektų vertinimus (pvz., jei vertinamo viešojo sektoriaus subjekto turto vertė viršija tam tikrą dydį, vertinimo ataskaitos kokybę vertina AVNT; viešojo sektoriaus subjektų vertinimus atliekančių vertintojų darbo kokybę tikrina AVNT). Šių klausimų sureguliavimas sudarytų sąlygas vertinimo ataskaitų kokybei gerėti“, – atsakė finansų ministras.