LRT tyrimai

2019.05.06 05:30

LRT tyrimas. Už žmonių suaukotus pinigus – manipuliacijos ir fiktyvūs projektai?

Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius2019.05.06 05:30

Juodi debesys temdo garsaus labdaros-paramos fondo „Algojimas“ veiklą. Su LRT Tyrimų skyriumi kalbėję buvę fondo darbuotojai tvirtina, kad čia – apstu piktnaudžiavimo vykdant laimėtus projektus ir žmonių suaukota parama. Darbuotojai ryžosi prabilti, kai vienas vaikinas nesulaukė visos jam žmonių suaukotos paramos gyvybiškai reikalingam kosulio asistentui.

LRT Tyrimų skyrius gavo septynių  buvusių darbuotojų liudijimus (keli iš jų prašė neviešinti pavardžių), taip pat kitų darbuotojų tarpusavio susirašinėjimą, iš kurių matyti, kad fondo vadovė Aušra Stančikienė manipuliuoja fondo vardu. Ne tik ataskaitos už projektus, bet ir kai kurie vykdyti projektai – galbūt fiktyvūs, kur naudojami suaukoti pinigai – neaišku, o tie žmonės, kurių vardu buvo renkamos lėšos, įsibaiminę tiek, kad išgirdę šio fondo pavadinimą krūpčioja.

„Algojimo“ projektuose – garsios pavardės, o su vienu „Algojimo“ projektu, finansuojamu iš ES socialinio fondo, bendradarbiauja ir paskaitas skaito buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Pati „Algojimo“ vadovė Aušra Stančikienė sako, kad fondas niekada niekam nėra buvęs įsiskolinęs, o vienintelė etatinė darbuotoja fonde yra ji, nes taip numato įstatymas.

„Aš pati auginu negalią turinčią mergaitę. Negalėjau patikėti, kad moteris, kuri palaidojo du negalią turinčius vaikus, kuri išgyveno tą patį, kad gali būti taip... Tiesiog galvoje netilpo, kad gali būti taip“, – pasakoja LRT Tyrimų skyriui Dalia Kuliešienė, kuri keletą mėnesių, nuo 2017 m. sausio vidurio iki birželio, dirbo fonde plėtros vadove.

LRT Tyrimų skyriui atsivėrusi Dalia kalba apie Aušrą Stančikienę, garsaus labdaros-paramos fondo „Algojimas“ vadovę, kuri fondą neįgaliųjų poreikiams tenkinti įsteigė po skaudžios asmeninės nelaimės, kai gimė genetinėmis ligomis sirgę, vėliau ir mirę, sūnūs. Šis fondas – daugybės labdaros projektų ir renginių organizatorius, partneris, jo globėjais buvo ir yra politikai, kiti garsūs žmonės.  

Negerų dalykų fonde darbuotojai regėjo jau kurį laiką, tačiau neiškentė tada, kai iš visų vieno neįgaliojo vardu surinktų lėšų pats žmogus sulaukė ne visų surinktų pinigų ir buvo maitinamas pažadais.

„Viršūnė buvo tada, kai buvo istorija su Aivaru, kai buvo surinkta apie 21 tūkstantį eurų. Aš konkrečiai prieigos prie sąskaitų neturėjau, bet puikiai bendravom su administratore, ji buvo atsakinga už tą projektą. Bet kai sužinojome, kad buvo planuojama pirkti tik aparatą ir nieko daugiau, paskui lyg buvo planuojama dar skirti daugiau pinigų, bet lyg ir ne, ir aš tada pamačiau, kad kažkas yra negerai. Ir tada aš išėjau“, – sako Dalia.    

Kai buvę darbuotojai ėmėsi viešinti šią istoriją, fondo „Algojimas“ vadovė ėmė grasinti, kad neįgalusis už gautus iš fondo pinigus nepateikė jokios ataskaitos, tad taip pažeidė įstatymus, ir, jei vyks tikrinimai ir bus rasta pažeidimų, turės grąžinti jam paaukotą sumą.

Po tokio akibrokšto labiausiai susijaudino pats Aivaras ir jo šeima. Vaikinui, gyvenančiam Rokiškio rajone, „Algojimas“ rinko lėšas gyvybiškai svarbiam kosulio asistentui. Jis LRT Tyrimų skyriui rašė, kad patyrė daug streso.

Kol vyko lėšų rinkimas, tai buvo 2017 m., A. Stančikienė žiniasklaidai garantavo, kad „visi pinigai iki vieno euro pasieks Aivarą be jokio administravimo mokesčio“. Ji ragino žmones aukoti Aivarui ne į jo asmeninę, o į fondo sąskaitą, nes tik taip Valstybinė mokesčių inspekcija nenuskaičiuoja 15 proc. pajamų mokesčio nuo surinktos sumos.

Žmonės suaukojo 21 tūkst. eurų, Aivarui buvo nupirktas kosulio asistentas ir pervesta jo reikmėms 10 tūkst. eurų. Fondo vadovė buvo žadėjusi dar porą tūkstančių pervesti vėliau, tačiau nei šių pinigų, nei dar turėjusių likti daugiau nei 4 tūkstančių, jis negavo.

Aivaras laiške LRT Tyrimų skyriui rašo, kad fondas su juo neatsiskaitė taip, kaip žadėjo, nebuvo laikytasi visų sutartyje numatytų sąlygų, vėliau nebeatsakė į jo laiškus ir klausimus, tačiau nenori būti nedėkingas už jam nupirktą aparatą ir nesusipratimus su „Algojimu“ spręs civilizuotomis bei teisėtomis priemonėmis.

Ši Aivaro istorija ir A. Stančikienės pozicija buvusius darbuotojus privertė atverti fondo vadovės piktnaudžiavimus.

Fondas vos kruta, Pojūčių klinika neveikia

Skaitant darbuotojų susirašinėjimą, vartant dokumentus, aiškėja, kad „Algojimas“ ilgus metus galėjo apgaudinėti ir darbuotojus, ir neįgalių vaikų, kuriems esą skiriamos paslaugos, tėvus, ir visuomenę, kuri aukoja fondui. 

Darbuotojų manymu, Aivarui suaukoti pinigai galėjo būti panaudoti atlyginimams mokėti, nes skolos darbuotojams – chroniška „Algojimo“ problema. O kodėl garsiame fonde vis trūksta pinigų, nors jis gauna paramos ir iš įmonių, jam aukoja ir fiziniai asmenys, atsakymas pakimba ore.

Registrų centre ataskaitoje už 2017 m. matyti, kad „Algojimas“ surinko 100 tūkst. eurų paramos iš fizinių ir juridinių asmenų, o, kaip atsakymuose raštu rašo pati A. Stančikienė, priklausomai nuo fondo projektų ir jų turinio, administravimo išlaidoms jie skiria nuo 5 iki 18 proc. visų lėšų. „Algojimas“ 

„Tai kur pinigai dingsta? O ką mes žinom?“ – retoriškai klausia buvusi „Algojimo“ darbuotoja, psichologe ir viešinimo specialiste dirbusi Rūta Klišytė. 

Beveik prieš metus, kaip sako darbuotojai, kai kurie fondo vystomi projektai beveik sustojo. Iš darbo pasitraukė mažiausiai 3 psichologės – apie tai byloja jų rašyti laiškai fondo vadovei, mat ne viena sulaukė kaltinimų, kad „Pojūčių klinikoje“ nebeliko kam teikti paslaugas neįgaliems vaikams ir jų tėvams.

„Pojūčių klinika“ „Algojimo“ interneto puslapyje yra įvardijama kaip vienas iš fondo projektų, kuris skirtas vaikams, turintiems negalią, ir jų tėvams: „Tai kompleksiškai teikiamų paslaugų erdvė, o įvertinus vaiką ir jo situaciją holistiniu (visuminiu) požiūriu, sistemine socialine ekologija paremtas paslaugas teikia aukščiausios kvalifikacijos sveikatos, švietimo pagalbos ir kiti specialistai.“

Štai pernai, gegužę, fondo darbuotoja rašo „Algojimo“ vadovei A. Stančikienei, klausdama, ką jai pasakyti vieno vaiko mamai, nes nėra kas jam suteiktų paslaugą – jokių specialisčių „Pojūčių klinikoje“ nelikę.

„Noriu paklausti, kuo man papildyti Mindaugo programą, jei nebeliko jo lankomų užsiėmimų, išskyrus logoterapiją? Neturiu ką atsakyti mamai...“, – rašoma elektroniniame laiške.

Fondo vadovė klausia laišką rašiusios moters, kokių specialisčių nėra, ir ji sulaukia atsakymo, kad keista, jog „Algojimo“ vadovė nesupranta, kad darbą paliko visos psichologės bei kiti specialistai, nes nemokami atlyginimai, ir nebėra kam teikti paslaugų. Vieno vaiko mama, su kuria susisiekė LRT Tyrimų skyrius, taip pat patvirtino, kad jie nebaigė lankyti kurso, nes nebebuvo pas ką. Jos žiniomis, tuomet iš fondo išėjo ir vadybininkė, nes nebegavo atlyginimo.

Tačiau lygiai tokia pati situacija su „Pojūčių klinika“ buvo ir 2017 m., ir 2016 m.

LRT Tyrimų skyrius kalbėjosi su dar viena buvusia darbuotoja, kuri, padirbusi fonde vos mėnesį, suprato, kad ten prisikaupę daugybė problemų. Kaip pavyzdys buvo įvardyta ir tai, kad „Pojūčių klinika“ realiai neveikia, nes trūksta ir vaikų, kuriems paslaugos būtų teikiamos, nėra ir vaikų specialistų – nė vieno psichologo, nė vieno socialinio darbuotojo. Be „Pojūčių klinikos“ nevykdomi ir kiti projektai – dienos ar pusės dienos stovyklos, o 10 darbuotojų realiai organizuoja stovyklas keturias savaites per visus metus.

Dar viena buvusi darbuotoja Gailė Gudelė, dirbusi fonde atvejo vadybininke ir taip pat kalbėjusi su LRT Tyrimų skyriumi, sako, kad „Pojūčių klinika“ – „oficialiai neegzistuojanti organizacija, kurioje atseit visi dirbome, yra didelis muilo burbulas. Į ją milžiniškais pažadais buvo viliojamos šeimos, sukeliami nepagrįsti lūkesčiai, nes terapinės programos, kurios buvo siūlomos, buvo Aušros „diagnozuojamos“ ir sudaromos be jokios kompetencijos. Ji pati „nustatydavo“ kuo „serga“ ir kokių paslaugų reikia tiek vaikui, tiek jo tėvams“.

Tačiau jokio pranešimo, kad „Pojūčių klinika“ užsidaro arba laikinai neveikia, nebuvo, paslaugos buvo ir yra toliau reklamuojamos. Tėvai taip pat nebuvo informuojami, kad „Pojūčių klinika“ negali užtikrinti paslaugų kompleksiškumo.

Psichologe dirbusi R. Klišytė sako, kad tokiais atvejais, kai nelikdavo profesionalių specialistų, paslaugas teikdavo tam jokio išsilavinimo ir pasirengimo neturėję žmonės. 

„Vyko išnaudojimas darbuotojų, kurie kartais neturi net teisės dirbti tokį darbą, jie net psichologo bakalauro neturintys arba tik bakalaurą turi ir dirba su negalią turinčiais vaikais, ir tai man protu nesuvokiama. Aš ne kartą kalbėjau su vadove. Arba žmonės, kurie išvis neturi jokio psichologinio išsilavinimo“, – sako moteris.  „Naudojamasi tuo, kad trūksta šių paslaugų. Didžiulė spraga, kad tėvai neturi, kur vesti vaikų. Tai vadovė atlieka tokį reklaminį įvadinį pokalbį. Ji pristato „Pojūčių kliniką“ labai gražiai, įsijautrina tie žmonės, kad jie čia viską gaus, net išgis jų vaikai. Ir tada prasideda mulkinimas.“

„Pojūčių klinikoje“ buvo labai gerų darbuotojų ir specialistų, paslaugos ypač reikalingos, nes be Vaiko raidos centro jų gauti kitur yra beveik neįmanoma, tačiau darbuotojams išsivaikščiojus, paslaugas esą teikė bet kas arba pati fondo vadovė.

„Bet tos paslaugos yra imitacinės. Nesuteikiamos visos, yra suteikiama dalis. Daug kalbų absoliučiai be pagrindo. Ir kas man yra baisiausia, kad tie tėvai psichologiškai yra taip apdorojami per visokius ekožemėlapius, kur ir man kartais teko dalyvauti, kad tai yra anstipsichologiniai metodai. Bet kuris psichologas jums pasakys, kad pravirkdyti žmogų ir palikti jį su atvira žaizda, kaip buvo daroma, – nežmoniška. Tada mėnesį du fondas nekelia ragelio, niekas neaišku, kur tėvai tą vaiką atves, ir jie šoke arba nevilty, arba frustracijoje“, – sako R. Klišytė. 

Ji pati, sako, tik po kelerių metų supratusi, kas vyksta, nes, skirtingai nei su daugeliu kitų darbuotojų, fondo vadovė su ja atsiskaitydavo. Įtarimas jai kilo, kai suprato esanti piktnaudžiavimų ir manipuliacijų dalyvė.

Fiktyvūs projektai  

R. Klišytė pasakoja, kad iš susirašinėjimo su kolege supratusi, jog jos pavardė buvo įrašyta prie projekto, kurio nei vykdė, nei prie jo kaip nors apskritai prisidėjo.

„Neturėjau jokių kontaktų su aukok.lt, tačiau buvau įdarbinta projekto už beveik 70 tūkstančių eurų „Ištiesk gerumui ranką: padėk negalią turintiems vaikams“ vadove. Nurodytas paštas ne mano ir man nepasiekiamas. Projektas buvo laimėtas, tačiau jokių pinigų už šio projekto vadovavimą aš negavau“, – sako R. Klišytė. Ji teigia negavusi ir prašymo ką nors pasirašyti ar pateikti kam nors ataskaitas, kaip projektas buvo vykdomas.

Asmeniu, kuris nurodytas kaip galintis rekomenduoti šį projektą finansuoti, yra prof. dr. Vytis Valatka – fondo socialinio partnerio VGTU atstovas, Senato narys, Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanas.

V. Valatka yra fondo vadovės gyvenimo partneris. A. Stančikienė neneigia, kad jį buvo įrašiusi rekomenduojančiu asmeniu, nes jis prie fondo veiklos prisideda savanoriškai.

Tačiau „Algojime“ buvo projektų, kuriuos esą vykdant paslaugos buvo teikiamos, tačiau specialistai tų vaikų nematė.

„Žiburio“ fondo tinklalapyje iki šiol kabo skelbimas į renginį praėjusių metų lapkritį, kuriame turėjo būti aptarta darbo ir bendravimo patirtis su sunkaus elgesio vaikais ir paaugliais. Šis projektas buvo vykdomas su „Algojimo“ fondu ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Jį finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. 

„Mano pavardė buvo įrašoma į tam tikrus projektus, kad juos laimėtų, bet po to aš jų nei vykdžiau, nei gavau iš jų atlyginimą, man buvo tik žadama – tuoj tuoj, bus tų klientų. Dabar bus vaikai iš socializacijos centrų. Tikrai buvo toks projektas, ir man žadėjo, kad aš jau tikrai ten dalyvausiu. Važiavau į Kauną, susipažinau su projektu, kad bus tie vaikai. Bet aš jų taip ir nepamačiau“, – pasakoja R. Klišytė.

Fondo plėtros vadovės pareigas ėjusi D. Kuliešienė sakė, kad jai buvo pavesta parengti ataskaitas kitam nemažam projektui, tačiau vienintelis dalykas, ką ji Fonde rado jam pagrįsti, – banko sąskaitos išrašai.

„Buvau atsakinga už ataskaitų parengimą, ten buvo beprotiška suma, mano manymu, kokie 23 tūkst. eurų“, – pasakoja D. Kuliešienė, kuriai buvo pavesta sutvarkyti tęstinį fondo projektą „Ištiesk gerumui ranką: padėk negalią turintiems vaikams“.   

„Kai pradėjau domėtis projekto paraiškomis, nes man reikėjo įrodymų, kur jie išleisti, mačiau, kokios ten buvo veiklos ir kur turėjo tie pinigėliai būti išleisti. Bet kadangi jokių konkrečių dokumentų nebuvo, gavau banko sąskaitos išrašą, ir man buvo toks paliepimas pagal banko išrašus atsekti tame laikotarpyje kokiam projektui buvo skirti pinigai“, – pasakoja D. Kuliešienė. 

Taip pat darbuotojai sako, kad vyko didžiuliai piktnaudžiavimai organizuojant tradicines ir fondo reklamuojamas reabilitacijos stovyklas „Spalvota vasara sodybose“. Prie šio renginio organizavimo prisidėjusios merginos pasakoja, kad buvo verčiamos pateikti neįgaliųjų šeimoms gerokai užkeltus įkainius, nors reikalavimai maitinimo, veiklų organizatoriams buvo visiškai kitokie. Merginos pasakoja, kad projekto sąmatose tiems, kurie prisidėdavo prie projekto, būdavo parašomos bent dešimt kartų didesnės sumos nei jie gaudavo į rankas.  

„Aš taip pat iš kitų darbuotojų esu girdėjusi, kad nerealiai yra užkelti stovyklų įkainiai. O apmokamos stovyklos juk iš surinktų paaukotų lėšų, kai ką primoka patys stovyklautojai. Neįgalius vaikus auginantys tėvai“, – sako ir R.Klišytė, psichologė.  

Darbuotojos liudija, kad „Algojimo“ vadovė visada rasdavo kaip pasiteisinti, pavyzdžiui, kad ir itin didele kadrų kaita, kad darbuotojai dirba nekvalifikuotai ir kad dėl pernelyg žemos darbuotojų kvalifikacijos ir dėl dažnos kaitos dokumentai nebūdavo parengti tinkamai.

Darbuotojams atlyginimai – labdara

Vien 2016 m. fondą per metus paliko 9 darbuotojai, ir viena iš tokios kaitos priežasčių – nemokami atlyginimai. Tas pats vyko ir 2017 m., ir 2018 m. – tai byloja susirašinėjimas tarp darbuotojų.   

Marius Januševskis 2016 m. rugpjūtį taip pat išplatino laišką visiems bendradarbiams, kviesdamas diskutuoti, ar jie sulaukia apmokėjimo už savo darbus ir kaip jam gauti nors kokią nors kompensaciją už tai, ką jis fondui buvo padaręs. Jis suskaičiavo, kad jei fondas tuos programuotojo darbus, kuriuos atliko jis, būtų pirkęs kaip paslaugą, jie būtų kainavę 650 eurų. M. Januševskiui fondas tuo metu nebuvo sumokėjęs nė euro. Viena iš priežasčių, kodėl vaikinui reikėjo pinigų, buvo vaistai širdies nepakankamumui gydyti, be kurių jis rizikavo likti prikaustytas prie lovos.

M. Januševskis, kalbėdamasis su LRT Tyrimų skyriumi, sakė, kad darbas „Algojime“ jam buvo viena niūriausių patirčių. 

„Tie 4–3,5 mėnesio man buvo patys sunkiausi gyvenime, tai aš tą visą dalyką, kai grįžau namo, – užkasiau, pakasiau ir palikau, ir niekas nejudinkit šios žemės“, – sako vaikinas, kuriam dėl sutrikusios sveikatos teko atsigulti į ligoninę. Tada jį pasiekė šiek tiek pinigų iš fondo. 

Jis buvo sutaręs su A. Stančikiene, kad gaus atlygį už atliktus darbus, kokį konkrečiai – sutarimo nebuvo. M. Januševskis su „Algojimu“ pasirašė savanoriško darbo sutartį.

„Pirmą mėnesį sumokėjo, antrą mėnesį per juodus įtikinėjimus po apsilankymo Santariškėse dėl viso to reikalo. Gavau... bet tik per ilgus įtikinėjimus. Tik per prašymus: „Gal galite man sumokėti, nes aš nesusipirkau vaistų, man jų trūksta...“, – sako M. Januševskis LRT Tyrimų skyriui.

Buvę darbuotojai teigia, kad fondo vadovė manipuliavo jaunais, negalią turinčiais arba jokios darbo patirties neturinčiais darbuotojais. 

„Buvo įdarbintos stiprią regėjimo negalią turinčios merginos, joms atlyginimus mokėjo Darbo birža. Buvo žmonių, kurie negavo pilno atlyginimo ir tikrai dėl savo jauno amžiaus, nesupratimo, baimės – jie baiminasi apie tai kalbėti, ir aš juos visiškai galiu suprasti“, – sako R. Klišytė.

R. Klišytė kalba apie Darbo biržos programą subsidijuoti negalią turinčius žmones, jei jie būna įdarbinti. Bet ir jiems esą atlyginimai vėluodavo po kelias dienas, o apie tai, kad jį reikia pervesti, reikėdavo vadovei priminti. 

Tačiau štai kalbėti nebijanti D. Kuliešienė sako, kad su ja irgi buvo sudaryta ne darbo sutartis, o labdaros-paramos, nors ėjo ji plėtros vadovo pareigas. Kai tik atėjo į fondą, buvo kalbama viena, kai reikėjo mokėti pinigus – visai kas kita.

„Mes buvome kalbėję, kad mane fondas įdarbins, aš dirbsiu pagal darbo sutartį kaip plėtros vadovė. Viskas buvo gerai, bet kai pradėjom derintis dėl darbo pokalbio, labai nustebau. Buvo pasakyta, kad fondas neturi pinigų, kaip čia darom, kad ir man mažiau kainuotų, ir jiems. Tai buvo pasiūlyta sudaryti individualios veiklos sutartį“, – sako pašnekovė.

O kai reikėjo mokėti atlyginimą už atliktą darbą, pinigų reikėjo prašyti.

„Atėjau ir sakau: „Aš neturiu pinigų.“ Nes savivertės pas mane buvo. Viskas nauja, pati pradžia, mergaitei sunki negalia. Cerebrinis paralyžius, ligonė, žodžiu, aš tokia pasimetusi visiškai. Tada vadovė ir sako man: „Kadangi tu turi negalią turinčią mergaitę, tai sudarom labdaros-paramos sutartį. Ir tau gerai, nereiks mokesčių mokėti, ir fondui gerai“, – pasakoja D. Kuliešienė.

Tada D. Kuliešienė matė, kaip buvo elgiamasi ir su kitu darbuotoju, kuris atliko darbą: atlikus darbą, jam nesumokamas atlyginimas, o pasipila fondo vadovės priekaištai, kad ne viskas atlikta gerai.

Dar viena LRT Tyrimų skyriaus kalbinta darbuotoja patvirtina tą patį. Ji laiške LRT Tyrimų skyriui rašo, kad „Algojimas“ neapmokėjo 3 mėnesių sąskaitų, nors iš vadovės priekaištų dėl darbo kokybės nebuvo sulaukusi, o žmonės keitėsi masiškai.

„Mes buvome priimti iškart visa komanda, nes vos tik spėjome susipažinti, išėjo 80 proc. personalo. Vėliau ta komanda vis menko, kol vėl pradėjo trūkti žmonių ir vėl buvo organizuojamas masinis naujų žmonių priėmimas. Bet ir tai nepadėjo, žmonės kas anksčiau, kas vėliau išeidavo, kol 2018 m. pavasarį–vasarą išėjo ir vėl 90 proc. darbuotojų. Aš – taip pat“, – rašo mums buvusi „Algojimo“ darbuotoja. „Greitai tapo aišku, kodėl ji priima į darbą be patirties jaunus studentus – jie buvo pigūs, tikėdavo jos graudulingomis įtaigiomis istorijomis bei, neturėdami patirties, nesuprato, geros tos programos ar ne, ir, aišku, džiaugėsi turėdami kur įgyti darbo praktikos.“     

„Pas mane buvo ne atlyginimas, o labdara-parama. Tai jo neišmoka, tada tu pradedi klausti, o kodėl, tai tada pradeda: „Tu to nepadarei... tu ano nepadarei.“ Ir tu nebereikalingas. Aš matau, kad yra tokia kaip ir finansinė schema“, – mano D. Kuliešienė, o jos žodžius patvirtina dar šeši darbuotojai, kurių visų liudijimus turi LRT Tyrimų skyrius. 

„Pas ją dirbo negalią turintys žmonės. Visokią negalią turintys žmonės. Nuo nedarbingų iki beveik darbingų. Manau, kad ji naudojosi... taip. Kiek mes ten bendraudavome tarpusavyje, tai visiems buvo labai aišku, kad visi ieško to darbo. Visi ieško, kaip pabėgti iš čia“, – labai nemaloniais prisiminimais dalijasi M. Januševskis.

Savanorystė ir labdara – viliojantys žodžiai

Su dauguma darbuotojų „Algojimas“ sudaro savanoriško darbo sutartis. Su dalimi – paslaugų teikimo. Daliai darbuotojų „atlyginimus“, kaip minėta, subsidijavo Darbo birža.

Tačiau specialistai teigia, kad visos šios schemos – išvengti mokesčių, o darbuotojai negauna jokių socialinių garantijų.  

„Aš skambinausi į Mokesčių inspekciją, „savanorystė žodžiu“ – tokia leidžiama. Bet savanorystė žodžiu yra tokia kaip „otkatų“ sistema. Nes nėra apskaitos, neprivalomi pildyti tabeliai, neprivaloma apskaityti pinigų sumos, kurios buvo savanorystės reikmėms išmokėtos. Savanorystė žodžiu gali trukti dieną dvi, bet ne keletą mėnesių, ne metus, reikalingas kažkoks tai apribojimas“, – sako D. Kuliešienė.

Kodėl šie piktnaudžiavimai niekada nesudomino jokių institucijų, o darbuotojų skundai, kad neišmokami atlyginimai, taip pat likdavo be atgarsio? Ne vienas darbuotojas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, klausdamas, ar savanoriško darbo sutartys nėra nelegalaus darbo apraiškos.

Buvusi darbuotoja pagrindė, kad ėjo ji plėtros vadovo pareigas, ir jos darbas atitiko visus darbo santykių reikalavimus. Žodžiu D. Kuliešienė ir „Algojimo“ vadovė buvo net sutarusios konkrečią sumą, kurią turėjo už darbą gauti moteris. D. Kuliešienė neplanavo dirbti neatlygintinai. Kaip ir M. Januševskis bei kiti fondo darbuotojai.

D. Kuliešienės atveju Darbo inspekcija nustatė, kad bendradarbiavimas tarp jos ir fondo vadovės rėmėsi savanoriška veikla, ir joks pažeidimas čia nenustatytas.

Partneriai ne viską žino, fondų niekas nekontroliuoja

Tačiau kad negaudami pažadėto atlygio vienas po kito fondą palikdavo darbuotojai, kad nebuvo kam vykdyti veiklos, „Algojimo“ partneriai sako pirmą kartą girdintys. 

Fondo „Žiburys“ atstovai šiandien sako nežinantys, kokia buvo situacija, ir apie indėlį iš „Algojimo“ kartu vykdyto projekto sunkaus elgesio vaikams ir paaugliams iš socializacijos įstaigų jie pakomentuoti negali. Tuo metu „Žiburio“ fondui vadovavo Kristina Stepanova. Šiuo metu K. Stepanova dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES struktūrinės paramos departamento vyriausiąja specialiste, o „Žiburio“ ryšiai su buvusia vadove yra nutrūkę.

Ji teigia, kad „Algojimo“ dalis projekte buvusi nedidelė, apie 5 tūkst. eurų, ir juos tuomet labiausiai dominusi „Algojimo“ „Pojūčių klinikos“ patirtis.

„Viename susitikime buvo ir vadovė, ir psichologė Rūta Klišytė, tačiau vėliau mokymus vaikams vedė ir apibendrinimus, pasiūlymus teikė tik vadovė A. Stančikienė. Man tikrai nebuvo žinoma, kad „Pojūčių klinikoje“ galėjo trūkti specialistų“, – aiškino K. Stepanova.      

Kristina Mišinienė teigė buvusi informuota apie tai, kad toji dalis, kuri priklausė atlikti „Algojimui“, nebuvo padaryta. Jos esą su kolegėmis apšnekėjusios šią situaciją tarpusavyje, bet už projektą su sunkaus elgesio vaikais buvo atsakingas ne KOPŽI, o „Žiburio“ fondas, tad K. Mišinienė teigė nemačiusi nei ataskaitų, nei galėjo stebėti, kaip vyko visas projektas.

„Tai, ką jūs sakote, esu porą kartų girdėjusi“, – kalbėjo LRT K. Mišinienė. „Bet negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos. Tai buvo labai geras projektas, labai gera idėja ir labai daug išmokome iš šio projekto. Apie tai, ką darė „Algojimas“, žinojom tik tiek, kiek kalbėjomės per partnerių susitikimus, tokie buvo organizuojami, kur visi pasakojo, kas ką darė. Tai sėdėdavo vadovė „Algojimo“ ir pasakojo, ką jie darė“, – sako K. Mišinienė. 

Tačiau Atviros Lietuvos fondo finansų direktorė Julija Motiejūnienė, kalbinta LRT Tyrimų skyriaus, atvira – „Algojimo“ fondas yra papuolęs į ALF juodąjį sąrašą. „Aš visur, kur galėjau, dalinausi savo patirtimi, nes mes tikrai su „Algojimu“ turėjome problemų. Jis buvo laimėjęs finansavimą, tačiau mes reikalaujame ataskaitų dažniau nei kas pusę metų, ir pirmosios ataskaitos sulaukėme, tačiau antros – nebe. Buvome pasikvietę vadovę pasikalbėti, ji žadėjo rasti dokumentus, tačiau taip ir nesulaukėme. Tuomet nusprendėme atvykti į vietą ir patikrinti, tačiau ir vėl nepavyko susitarti. Taryba nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su „Algojimu“, – sakė J. Motiejūnienė. 

Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė sako, kad visi fondai yra įpareigoti naudoti gaunamą paramą pagal deklaruojamą fondų paskirtį, tačiau kiek objektyviai naudojama deklaruojamai labdarai-paramai, kuriai surenkamos lėšos, o kiek – vadinamųjų labdaros projektų administravimui, tai priklauso nuo fondo vadovo požiūrio.

„Kadangi pagal Pelno mokesčio įstatymą buvo nuostata, kad pelno mokesčio VšĮ nemoka, nors pelnas ir gautas, tad Valstybinė mokesčių inspekcija beveik netikrindavo tokių fondų sąnaudų, lėšų panaudojimo paramai, tokiu būdu susidarė sąlygos galimam piktnaudžiavimui leidžiant surinktas lėšas, skirtas paramai“, – aiškino mokesčių ekspertė.

Fondo vadovė viską neigia

„Algojimo“ vadovė A. Stančikienė iš pradžių pareiškė, kad neketina aiškinti šios situacijos, nes mano, kad tai niekuo nepagrįsta informacija. Kitą dieną susisiekus su vadove, ji sutiko atsakyti į klausimus raštu, keliose vietose pabrėždama, kad formuojant šio fondo ir bet kurios kitos visuomeninės organizacijos biudžetą, didžiausias dėmesys yra skiriamas ne atlyginimams, o veiklų vystymui. Remiantis teisės aktais, fonde yra vienas etatinis darbuotojas – vadovė, tai yra ji, visi kiti dirbantieji vykdo veiklas.

Fondo administravimo išlaidoms yra skiriama nuo 5 iki 18 proc. surenkamų lėšų, priklausomai nuo projektų.

„Didžioji darbų dalis NVO yra atliekama neatlygintinai, pagal savanoriško darbo teikimo sutartis“, – rašo A. Stančikienė.

„Dalis lėšų, kaip numato skirtingi projektai, skiriama atlyginimams, kitos lėšos – paslaugų apmokėjimui, todėl teikiančiojo paslaugas asmens ar institucijos apmokėjimo dydis nepriklauso nuo kitų vykdomų projektų skaičiaus ir bendro fondo biudžeto.“ A. Stančikienė pripažįsta, kad ir šiuo metu yra įdarbinta neįgali moteris, kuriai dalį atlyginimo dengia Darbo birža. Ji pripažįsta, kad yra buvę situacijų, kai trūkdavo darbuotojų, šiuo metu taip pat ieškoma vieno atvejo vadybininko.

A. Stančikienė teigia, kad fondas niekada niekam nebuvo įsiskolinęs, su paslaugų teikėjais yra atsiskaitoma laiku.

Mokymai už ES pinigus – iš buvusios ministrės

„Algojimas“ įsteigtas 2008 m. Kai kurie fondo renginiai, pavyzdžiui, labdaros renginių ciklas “Ištiesk gerumui ranką“, yra gerai žinomi Lietuvoje. Taip pat fondas organizuoja reabilitacijos stovyklas neįgaliems vaikams ir jų tėvams bei artimiesiems, fondas reklamuoja, kad per keletą metų jose apsilankė keli šimtai žmonių. 

Tačiau būtent šių renginių projektų ataskaitos, kaip teigia darbuotojai, rengiamos pateikiant klaidingus duomenis ir piktnaudžiaujant.   

„Algojimas” turi nemažai partnerių, laimi nemažai reikšmingų projektų. Buvusios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantės Pabedinskienės įsakymu patvirtinus „Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planą“, Kauno miesto savivaldybė parengė projektą „Kauno bendruomeniniai šeimos namai“.  

„Algojimas“ tapo Kauno miesto savivaldybės partneriais.

Vienas paskutinių projektų, kuriam finansavimą yra laimėjęs fondas „Algojimas“, – „Negalia – ne profesija“, kurį vykdo Panevėžio apskrityje. Iš ES socialinio fondo projektui 3 metams yra skirta daugiau nei 400 tūkst. eurų.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, paskaitas Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vaikams ir tėvams taip pat skaitė ir buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.

Tiesa, buvusi ministrė tik po kurio laiko prisiminė šį projektą, ji spalio 10–11 d. buvo samdoma UAB „Urtas“ 2 dienas skaityti paskaitas po 8 valandas apie savivertę. Paskaitos kurtiesiems vyko įgyvendinant fondo „Algojimas“ projektą „Negalia – ne profesija“.

„Viena diena buvo tik su vaikais, o antroji diena buvo su jų tėveliais. Su tėveliais buvo labai produktyvus susitikimas, ypač tėveliams vaikų su negalia, kai tėvai jaučiasi tokie truputį atitraukti į šalį, ir jie turėjo galimybę apie savimotyvaciją, pasitikėjimą savimi ir per tokį emocinį aspektą išgirsti. Tai buvo gerai.“

A. Pabedinskienės paskaitos-mokymai vadinasi „Motyvavimas, savivertė, lyderystė“.

„Turiu 140 skaidrių šiai paskaitai ir dar praktinės užduotys. Tai yra apie motyvacinius dalykus, apie savivertės dalykus ir daugiau apie asmeninę lyderystę toje aplinkoje, kai vaikas turi negalią. Ten buvo ne tik su klausos negalia, bet ir su sutrikusio intelekto vaikučiais“, – sako buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 

Pati labdaros paramos fondo „Algojimas“ vadovė A. Stančikienė dalyvauja įvairiose socializacijos programose, taip pat yra įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio sudarytą Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų plano tarpinstitucinę stebėsenos grupę.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius