captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT tyrimas. Paslapčių gaubiamas R. Karbauskio verslas Baltarusijoje: ką norėjo nuslėpti politikas?

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino dar vieną „Agrokoncerno“ verslo partnerį Rusijoje. Trąšos importuojamos ir iš trąšų gamyklos „KuibyshevAzot“, kuriai vadovauja ir jos akcininkas yra Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narys Viktoras Gerasimenko. Trąšų gamyklos vadovas rėmė V. Putiną per prezidento rinkimus, o prieš kelerius metus pats sėkmingai sudalyvavo regiono valdžios rinkimuose su partija „Vieningoji Rusija“. Vienintelis „Agrokoncerno“ akcininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis dėl tokių verslo partnerių sąsajų problemų nemato.
R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.
R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.

Be to, kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, R. Karbauskis ilgai slėpė ir beveik dešimtmetį turėtą verslą Baltarusijoje. R. Karbauskio „Agrokoncernui“ ten priklausė trąšų gamybos bendrovė. Politiko verslas bendrovei buvo suteikęs šimtatūkstantinę paskolą, tačiau, sutapimas ar ne, šio verslo atsikratė vos tik R. Karbauskis pateko į Seimą. Bendrovei Baltarusijoje vadovavo žmogus, atėjęs iš gamyklos, priklausiusios A. Lukašenkos kontroliuojamam koncernui „Belneftekhim“.

„Agrokoncernas“ aiškina, kad verslas nenusisekė, todėl apie jį kalbėti nenori.

Trąšos – ir iš V. Putino rėmėjų

Dar vienas „Agrokoncerno“ partneris Rusijoje – trąšų ir chemijos kompanija „Kuibyshev Azot“, esanti Samaros srityje, Toljačio mieste.

Šiai gamyklai vadovauja ir jos akcininkas yra Viktoras Ivanovičius Gerasimenko, kuris, kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, priklauso V. Putino partijai „Vieningoji Rusija“. 2000 m., kai V. Putinas dalyvavo prezidento rinkimuose, V. Gerasimenko buvo kandidato V. Putino rėmėjas.

Nuo 1992 iki 2015 m. V. Gerasimenko vadovavo gamyklai, vėliau šiose pareigose jį pakeitė sūnus Aleksandras, o pats V. Gerasimenko tapo „KubyshevAzot“ valdybos pirmininku.

V. Gerasimenko ne kartą buvo pamalonintas Rusijos valdžios. Jis apdovanotas I ir II laipsnio medaliu „Už nuopelnus tėvynei“ (1996 m. ir 2002 m.). 2002 m. jis taip pat apdovanotas Nacionaline premija.

2011 m. Dūmos sprendimu V. Gerasimenko buvo paskelbtas ir Toljačio miesto garbės piliečiu.

Beje, 2011 ir 2016 m. V. Gerasimenko dalyvavo Rusijos regioninės Dūmos rinkimuose kaip „Vieningosios Rusijos“ atstovas. 2011 m. renkant deputatus į Samaros miesto valdžią, jis liko trečias, tačiau mandato po rinkimų atsisakė.

Gamykloje „KubyshevAzot“ dirba ir V. Gerasimenko sūnus Vladimiras, jis gamykloje eina pardavimų direktoriaus pareigas.

Pačiam V. Gerasimenko tiesiogiai priklauso 2,94 proc. akcijų gamykloje, dar 1,5 proc. akcijų valdo jo šeimos nariai – sūnūs ir žmona.

„Kuibyshev Azot“ turi ne vieną smulkųjį akcininką. Jų akcijos (iki 5 proc.) gamykloje sudaro 51,51 proc. Kitos akcijos padalytos taip: 27,43 proc. priklauso „LLC Kuybyshevazot-plus“, 15,99 proc. – „LLC Aktivinvest“, 5,07 proc. – „LLC Kuybyshevazot-invest“.

Tačiau vienintelis „Agrokoncerno“ akcininkas R. Karbauskis tikina nesidomėjęs, kas vadovauja gamyklai „KuibyshevAzot“ ir kas yra jos akcininkai.

„Iš kur man tai žinoti? Jūs dabar jau žinote, jūs domėjotės. Aš, aišku, nesidomiu. Be abejonių, – tikino politikas, – Jūs norite pasakyti: jeigu kažkoks akcininkas kažkokioje įmonėje Rusijoje priklauso kažkokiai partijai... Kur tai yra trukdis, problema kažkam importuoti? Jei bus Europos Komisijos ir Lietuvos sprendimas taikyti sankcijas įmonėms, kurių savininkai yra kažkokių partijų atstovai, tai niekas trąšų neimportuos“, – sakė jis.

Tačiau partija „Vieningoji Rusija“ – ne bet kokia, o valdančioji, ir palaikanti V. Putiną. Vis dėlto R. Karbauskis to nesureikšmina: „Tikriausiai Rusijoje nėra tokios įmonės, kuri neturėtų V. Putino partijos akcininkų. Aš taip galvoju. Nes didelės įmonės turi labai daug akcininkų. Tokiu atveju mes turime nuspręsti, kad mes nieko iš Rusijos neimportuosime. Aš kiek žinau, kiek girdėjau, didžiausias importas yra būtent iš Rusijos. Jei nuspręstume, kad nieko iš Rusijos nereikia importuoti, tokiu atveju visos įmonės to laikysis.“

„Matyt, tai yra požiūrio reikalas, – valdančios „valstiečių“ partijos R. Karbauskio pasiteisinimu stebisi politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, – Reiktų suprasti, kas yra dabartinė Rusija. Jeigu žmogus yra „Vieningosios Rusijos“ narys ir kartu kažkokios didelės gamyklos direktorius, jis iš principo negali neturėti ryšių su šituo režimu. Mes dažnai norime atskirti verslą nuo politikos, dar kažką atskirti. Rusijoje taip nėra, Rusija taip neveikia. Rusijoje visa tai yra to režimo, kuris yra nusikalstamas ir kuris kelią grėsmę mums, dalis.“

Pats „Agrokoncernas“ neatskleidžia, kokius kiekius importuoja iš gamyklos „KuibyshevAzot“, tačiau jie esą nėra reikšmingi.

„Ieškodami produkcijos palankiomis kainomis, visuomet patikriname, ar įmonė ar pardavėjas nėra apribotas sankcijomis. Importo dalis tikrai nėra reikšminga, o konkretūs skaičiai įdomūs tik konkurentams“, – atsiųstame atsakyme teigia bendrovė.

Ilgai slėptas verslas Baltarusijoje

R. Karbauskio „Agrokoncernas“ veiklą vykdo ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija. Iš šios gamyklų į Lietuvą taip pat importuojamos trąšos, ir tai nėra jokia paslaptis. Tačiau štai politikui per „Agrokoncerną“ priklausiusi bendrovė Baltarusijoje, einant į rinkimus, taip ir liko nutylėta.

R. Karbauskis ir su juo susiję asmenys valdo imperiją, kurią sudaro mažiausiai keturios dešimtys įmonių. Kilus skandalams dėl politiko verslo veiklos, akcijas turimose įmonėse R. Karbauskis deklaravo. Tačiau apie užmojus Baltarusijoje jis niekad viešai nepasakojo. O Baltarusijos bendrove atsikratė po rinkimų praėjus pusmečiui.

Iki praėjusių metų vidurio R. Karbauskio „Agrokoncernas“ valdė įmonę Baltarusijoje „Xoll Kemikal“. Ši įmonė verčiasi trąšų gamyba. Joje „Agrokoncernui“ priklausė kontrolinis akcijų paketas – 83,22 proc. akcijų.

Paslaptingoji bendrovė „Xoll Kemikal“ įsikūrusi Baltarusijos Bresto srityje, Baranovičiaus mieste, kuris vos keli šimtai kilometrų nuo Lietuvos. Miestas yra prie geležinkelio. Taigi tai – ypač patogi vieta trąšų tranzitui.

„Xoll Kemikal“ nuotr.

 „Agrokoncernas“ įmonės Baltarusijoje akcijas įsigijo prieš krizę – 2008 m. Tais pačiais metais „Agrokoncernas“ įsigijo ir bendrovę Latvijoje SIA „Zemnor“, kuri vėliau tapo SIA „Latagrokoncerns“.

Iš pradžių, 2008 m., R. Karbauskio verslas įsigijo 50 proc. Baltarusijos bendrovės „Xoll Kemikal“ akcijų, už kurias, kaip rodo „Agrokoncerno“ finansinė ataskaita, buvo sumokėta  43,7 tūkst. litų (12,6 tūkst. eurų).

Tais pačiais metais gruodžio mėnesį buvo pasirašyta sutartis, kuria „Agrokoncernas“ įsipareigojo įsigyti dar 30 proc. minėtos akcijų ir už jas sumokėjo dar apie 3 tūkst. litų. Kaip nurodoma finansinėje ataskaitoje, „Agrokoncernas“ įsipareigojo Baltarusijos įmonei suteikti 151 907 384 Baltarusijos rublių ir 102 676 JAV dolerių paskolą (iš viso apie 385 tūkst. litų arba 111,5 tūkst. eurų).

Taigi 2009 m. „Agrokoncernas“, įgijęs iš viso 83,22 proc. akcijų, jau turėjo tiesioginę kontrolę „Xoll Kemikal“. O kontrolinio akcijų paketo bendra įsigijimo savikaina siekė 21 tūkst. eurų.

Kam priklausė likusios 16,78 proc. akcijų „Agrokoncernas“ neatskleidžia, o keliuose komerciniuose registruose, be „Agrokoncerno“, kiti akcininkai nėra nurodomi.

 „Neturime kitų verslo bendrovių sutikimo skelbti apie juos informaciją viešai“, – teigia „Agrokoncernas“.

Lietuvos verslui paliko skolas

Baltarusijos bendrovė „Agrokoncernui“ pelno per visus 9 m. nenešė. Priešingai – nuo 2009 m. iki 2016 m. Baltarusijos bendrovės skola „Agrokoncernui“ išaugo nuo 432,8 tūkst. eurų iki 1,04 mln. eurų.

„Agrokoncernas“ finansinėse ataskaitose rašo, kad 2016 m. vasarą suteikė būtent tokio dydžio (1,04 mln. eurų) beprocentę paskolą „Xoll Kemikal“. O jau kitais metais, 2017 m., „Agrokoncernas“ Baltarusijos bendrovės akcijas pardavė.

Nors bendrovę R. Karbauskio „Agrokoncernas“ turėjo nuo 2008 m., akcijas joje politikas deklaravo tik 2017 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patikslino, kad akcijos šioje Baltarusijos bendrovėje į viešų ir privačių interesų deklaraciją buvo įrašytos 2017 m. vasario 21 dieną. Beje, deklaracijoje Baltarusijos įmonės pavadinimas, sąmoningai ar ne, įrašytas su klaida. Pagal tokį, koks nurodytas, neįmanoma rasti jokios informacijos apie bendrovę.

R. Karbauskis nesupranta, kodėl eidamas į rinkimus jis turėjo deklaruoti per „Agrokoncerną“ turimas akcijas Baltarusijoje.

„Aš apie tai galiu mažai pasakyti. Daugiau gali pasakyti žmonės, kurie tą verslą vykdė“, – nedaugžodžiavo politikas.

Paklaustas, kodėl verslą Baltarusijoje nuslėpė eidamas į rinkimus, R. Karbauskis tikino nesuprantantis klausimo.

„Ta prasme aš deklaravau tada, kada reikia deklaruoti. Aš nesuprantu tos temos, ką aš padariau ne taip. <...> Iš tikrųjų tai nesuprantu klausimo. Ar aš turėjau deklaruoti kažką, ko aš nedeklaravau? Tikriausiai aš deklaravau viską, ką aš turėjau... Klausimas yra vienas: jeigu jos (akcijos, – red. past.) buvo kažkokios parduodamos, perkamos... nesuprantu klausimo jūsų.“

Kiek vėliau R. Karbauskis per savo atstovę spaudai Dalią Vencevičienę perdavė, kad pagal įstatymus bendrovės Baltarusijoje neturėjo pareigos deklaruoti. Esą nedeklaravo ir todėl, kad jau buvo rastas „Xoll Kemikal“ pirkėjas.

„Seimo nario žiniomis, Įstatymas numato 2 kelius, kaip deklaruoti įmones. Įstatyme yra prievolė akcininkui deklaruoti jo ir jo sutuoktinio įmones, kuriose jis yra akcininkas. Visur kitur, kur nesi akcininkas, nėra įstatyme pareigos deklaruoti. Tačiau yra kitas kelias, kur Įstatymas suteikia galimybę asmeniui deklaruoti kitus duomenis, dėl kurių jo manymu gali kilti interesų konfliktas. Remdamasis tuo, R. Karbauskis 2017 m. kovo 14 d. pildydamas deklaraciją deklaravo jos priede įmones, kurias valdo su juo siejamos įmonės ir asmenys, įskaitant žmoną ir vaikus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Minimos „Xoll Kemikal“ įmonės R. Karbauskis nedeklaravo, nes 2017 m. kovo 9 d. buvo sudarytas sandoris dėl įmonės pardavimo. Kadangi versle R. Karbauskis nedalyvauja, sprendimus dėl investicijų, įmonių plėtros ir t.t. priima įmonių vadovai, R. Karbauskis ragina dėl klausimų, susijusių su verslu, kreiptis į įmonių vadovus“, – patikslinimą raštu pateikė R. Karbauskio atstovė.

„Xoll Kemikal“ nuotr.

Ekspertai: verslas Baltarusijoje – svarbi informacija rinkėjams

Kiek kitaip problemą mato LRT Tyrimų skyriaus kalbintas su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

„Mano manymu, politikai privalo skirti ypatingą dėmesį skaidrumui. Mes turime žinoti, kokius interesus jie turi, kokius verslus valdo, o tai ypač aktualu, kai kalbame apie žmones, kurie ateidami į politiką turėjo verslų. Atėjo į politiką iš verslo. Nes kitaip gali kilti abejonių, ar jie teisingai suvaldo savo interesus“, – sako jis.

Jam pritaria ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius: „Baltarusija yra tarsi Rusijos satelitas. Aš jau seniai tos valstybės nevadinu nepriklausoma valstybe. O jei Rusija kelia grėsmę, jeigu mes tai pripažįstame, kad Rusija gali kelti grėsmę (o su tuo mažai kas čia bando ginčytis), tada turėtume imtis ir priemonių. Yra daugybė analitinių studijų parašyta, kaip per verslą daroma įtaka. Jei tai yra grėsmė, reikia įstatymiškai reglamentuoti. Jeigu tu ten turi kažką, nesvarbu, kokie ten ryšiai yra. Visus tuos ryšius mažų mažiausiai privaloma deklaruoti. Aš manau, kad žmogus, iš verslo einantis į politiką, apskritai turėtų nutraukti bet kokius ryšius su grėsmę keliančia valstybe.“

R. Karbauskio verslui bendrovė Baltarusijoje – skaudi tema

Apie veiklą kaimyninėje šalyje LRT Tyrimų skyrius siekė pakalbinti „Agrokoncerno“ direktorių Edgarą Šakį, tačiau šis prieš kamerą kalbėti atsisakė. Sutiko apie verslą Baltarusijoje papasakoti  tik neoficialiai, nes esą nėra ką pasakoti. Be to, verslas Baltarusijoje koncernui – jautri tema.

Veiklą Baltarusijoje „Agrokoncernas“ esą vykdo jau kelis dešimtmečius – į šią šalį veždavo grūdus, iš jos įsiveždavo baltarusiškas trąšas.

O prieš gerą dešimtmetį keliai suvedė su baltarusiu Viktoru Stepanovičiumi Pučinecu, kuris prieš tai dirbo Baranovičiuose esančioje skalbimo priemonių gamykloje „Barchim“. Iš jos išėjęs V. Pučinecas įkūrė „Xoll Kemikal“, į kurios veiklą nusprendė investuoti „Agrokoncernas“.

Į „Xoll Kemikal“ – iš A. Lukašenkos kontroliuojamo koncerno

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai Baltarusijoje pasakoja, kad V. Pučineco ryšiai su lietuviais užsimezgė dar anksčiau, nei buvo įkurta „Xoll Kemikal“. Tuomet, kai „Agrokoncerno“ verslo partneris dar dirbo „Barchim“.

Iš pradžių jis vadovavo suvirinimo elektrodų cechui (dabar minėta gamykla tuo nebeužsiima). Elektrodus pirko lietuviai. Nuo 1996 m. iki 2003 m. V. Pučinecas vadovavo gamyklai. 2000 m. „Barchim“ gamykloje padėtis tapo sunki: produktų paklausa sumenko, taigi nuspręsta fabriką perduoti Baltarusijos valstybiniam naftos ir chemijos koncernui „Belneftekhim“.

2003 m. įkurta „Xoll Kemikal“, o V. Pučinecas perėjo vadovauti pastarajai.

Beje, koncernui „Belneftekhim“, kuriam priklausė „Barchim“ kiek vėliau, nuo 2007 m. iki 2015 m., JAV taikė sankcijas. George‘o W. Busho administracija buvo užšaldžiusi Baltarusijos valstybinio koncerno sąskaitas dėl to, kad koncerną kontroliuoja Aleksandras Lukašenka. Šiam koncernui priklauso ir gamyklos „Grozno Azot“ bei „Gomel“, iš kurių  Lietuvos verslas taip pat importuoja trąšas.

Kai V. Pučinecas įkūrė gamyklą „Xoll Kemikal“, anot šaltinių, ten perėjo dalis „Barchim“ darbuotojų. Esą į gamyklos įrangos pirkimą V. Pučinecas neinvestavo, o  technine baze tapo įranga, kuri buvo priverstinai nurašyta iš „Barchim“.

Užmojai – granuliuoti trąšas

Kai 2008 m. „Agrokoncernas“ įsigijo akcijų „Xoll Kemikal“, jų tikslas buvo patiems granuliuoti trąšas. Žaliavą (kalio chloridą) planuota gauti iš Solihorsko. Ten veikia A. Lukašenkos kontroliuojamas koncernas „Belaruskali“. Salihorske yra vienos didžiausių kalio trąšų žaliavų atsargų pasaulyje.

Tačiau „Agrokoncernas“ tikina, kad sandoris su žaliavos tiekėju nepasiteisino: „Galimybė gauti žaliavas buvo, tačiau veikla tapo sudėtinga, nes pasikeitė jų kainodara“.

Telefonu susisiekus su Baltarusijos įmonės „Xoll Kemikal“ vadovu V. Pučinecu, šis taip pat nedaugžodžiavo. Miglotai paaiškino, kad su „Agrokoncernu“ bendradarbiavimas prasidėjo, nes 2003 m. įkurtai įmonei reikėjo pigesnės žaliavos iš Rusijos.

„Pas mus buvo grynai dėl žaliavos (bendradarbiavimas, – red. past.). Mums tapo ekonomiškai nenaudinga, nes mums kaip ir baltarusiškų žaliavų nedavė, o jei iš Rusijos vežtis... ten jau kaip ir pigiau gaudavosi ties Lietuvos siena...“, – užuominomis kalbėjo „Xoll Kemikal“ generalinis direktorius.

Tačiau „Agrokoncernas“ tikina, kad žaliavos iš Rusijos nesivežęs, o pirkęs iš Uzbekijos, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo kokybiška. Granuliuotos trąšos eksportuojant į Lietuvą sušoko.

Daugiau eksperimentuojama esą nebuvo.

Tačiau kam beveik dešimtmetį „Agrokoncernui“ buvo reikalinga nuostolinga ir prasiskolinusi bendrovė Baltarusijoje? O ryšių su ja politiko verslas nusikratė neilgai trukus po sėkmingai „valstiečiams“ pasibaigusių rinkimų?

„Agrokoncernas“ tikina, kad akcijas trąšų gamykloje bandė parduoti ne vienus metus, tačiau vis nesėkmingai.

Eksporto kryptys – karštieji taškai

Šiuo metu ši bendrovė užsiima trąšų gamyba ir prekyba. Siūlo įsigyti skystas trąšas, kompleksines (NPK) trąšas, taip pat gamina ir įvairią chemiją: skystas, sausas valymo priemones.

„Xoll Kemikal“ skelbiasi, kad tarp pagrindinių jos produkcijos importuotojų yra Irakas (Erbilyje veikianti bendrovė „CONSTANTcompany“). Produkcija tiekiama ir į Afganistaną, Kabulą, kur, kaip nurodoma, veikia bendrovė „Yasin Masoud Textile Manufaturing Company.

Tačiau „Agrokoncernas“ tikina, kad šios eksporto kryptys bendrovėje atsirado tik jiems pasitraukus. Kaip ir bendri projektai su Rusija.

Iš „Agrokoncerno“ trąšų gamyklos „Xoll Kemikal“ akcijas supirko Baltarusijos prekybos ir gamybos unitarinė bendrovė „Elviva“. Pagal registro duomenis, 100 procentų „Xoll Kemikal“ akcijų „Elviva“ įgijo pernai birželio pabaigoje, o jos įstatinis kapitalas „Xoll Kemikal“ sudaro 76 tūkst. Baltarusijos rublių (31,7 tūkst. eurų).

Bendrovei „Elvivai“, kuri perėmė akcijas iš „Agrokoncerno“, priklauso prekinis ženklas „Mir Gruntov“. Kitaip tariant, „Xoll Kemikal“ gamykla gamina mikroelementines trąšas Maskvoje esančiai bendrovei „Dirvožemio pasaulis“ (Mir Gruntov“).

Baltarusijos įmonės vadovas: lietuviai mus tiesiog „paturėjo“

Baltarusijos įmonės vadovas V. Pučinecas kalbėti apie buvusius verslo partnerius irgi nenusiteikęs: „Mes žodžiu komentarų neteikiame. Gal jūs iš gretimos laiptinės mums skambinate... (Klausimas: Bet jūs gi matote pagal telefono numerį, kad skambutis iš Lietuvos...) Matau, matau, bet... Aš galiu apie save kalbėti: klauskite, kada gimiau, kiek kartų esu vedęs, kiek vaikų turiu. Apie save galiu kalbėti. O daugiau nieko nežinau.“

Pasiteiravus apie „Agrokoncerną“, „Xoll Kemikal“ vadovas nusijuokė: „Jie mus tiesiog „paturėjo“, ir viskas.“

Tačiau nieko detaliau nesutiko pasakoti: „Jūs supraskite teisingai: ten yra savas šeimininkas, jis mąsto... Aš gi negaliu daryti prielaidų. O jeigu jos bus neteisingos? Kam man tie konfliktai?“

V. Pučinecas dar paaiškino, kad įmonė, kai ją valdė „Agrokoncernas“, užsiiminėjo viskuo, kas susiję su trąšomis. „Jie gamino?... Tai mes gaminome. Mes paskui arklą vaikštome. O galvojo jie. Štai ir klauskite tų, kurie galvojo. Mes pasivaikščiosime paskui arklą. Štai mes tylomis ir vaikštome.“

Įmonės vadovas dar užsiminė, kad pagamintos produkcijos į Lietuvą įvežti taip niekada ir nepavyko. Kaip ir jam pačiam gauti leidimą atvykti į mūsų šalį: „Dėl lietuviškos vizos apskritai piktas esu – tris kartus kreipiausi, ir tris kartus mano prašymą atmetė. Štai ir važinėkpasjus. Važinėju į Balstogę (Lenkiją), o pasjus – ne.”

V. Pučinecui nesutikus duoti interviu telefonu, pasisiūlėme atvykti ir pasikalbėti akis į akį. Su juo susisiekė kolegos žurnalistai, gyvenantys Baltarusijoje, tačiau vos tik prakalbus apie interviu ne telefonu, „Xoll Kemikal“ vadovas dar labiau susinervino. V. Pučinecas teisinosi, kad neturi laiko su kuo nors susitikti ir kalbėti, nes „žurnalistai – ne tyrėjai, kad jo klausinėtų“. Jis trumpai paaiškino, kad bendrovė veiklos nevykdys iki kitų metų kovo, nes žiema, o „tada reikia ne trąšų, bet dešrų“.

LRT Tyrimų skyrius įsitikino, kad V. Pučinecas iš tiesų sako tiesą, tikindamas, jog gamykla „Xoll Kemikal“ šiuo metu veiklos nevykdo. Darbo dieną gamyklos durys užrakintos, panašu, kad ten nevyksta ir jokia gamyba.

R. Karbauskis, E. Genio/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

LRT tyrimai

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close