Lietuvoje

2019.04.08 23:51

Valentinas Mazuronis apie Stanislovą Tomą: taip besielgiantys turi būti arba gydomi, arba sodinami

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.04.08 23:51

LRT tęsia pažintį su kandidatais į Lietuvos Respublikos prezidentus, „Dienos temoje“ – Valentinas Mazuronis.

– Pone V. Mazuroni, jūs jau prieš metus žinojote, kad norite dalyvauti prezidento rinkimuose ir jau prieš metus pristatėte savo rinkimų programą. Per metus ji pasikeitė nors kiek?

– Iš esmės ne. Tai yra 3 žingsniai, kurie pakeis Lietuvą. Bet detalių tikrai atsirado labai daug, kurios būtent patvirtina tą dalyką. Pasakysiu vieną iš jų, kalbu apie valstybės stiprinimą, mūsų valstybės požiūrį į istoriją, istorinius įvykius. Tai, kas įvyko su Generolo Vėtros lenta šiandien, rodo akivaizdų mūsų valstybės požiūrio neturėjimą, neturėjimą supratimo ir stuburo.

– Pakalbėkime apie tą lentą. Grįžkime dabar 10 metų atgal. Jūs buvote kandidatu į Prezidentus nuo „Tvarkos ir teisingumo“.  „Tvarkos ir teisingumo“ Europos parlamento rinkimų sąrašuose 12 numeriu ėjo tas pats Stanislovas Tomas, kuris šiandien nukalė Vėtros lentelę.

– Jeigu tai būtų pati didžiausia klaida, kuri buvo padaryta „Tvarkoj ir teisingume“... Manau, kad tai yra žmogus, ir tada maniau, jis dar buvo ir vienmandatininku, man atrodo, nuo keleto partijų, tarp jų ir nuo „Tvarkos ir teisingumo“...

–  Ir su Darbo partija, ir su V. Uspaskichu jis dirbo. Jūs irgi su Darbo partija turėjote ir dar turite reikalų.

– Taip. Mano manymu, tokie žmonės, taip besielgiantys, turi būti arba gydomi, arba sodinami.

– Tai jūs, kai būsite prezidentas, sodinsite tokius žmones ar gydysite – ką rinksitės? 

– Tą nuspręs specialistai. Prezidentas – ne daktaras. Specialistai turi pasakyti, ar gali sveiko proto žmogus taip elgtis. Bet žiūrint plačiau, mūsų valstybės neturėjimas pozicijos dėl istorinių įvykių, netgi tarpukario istoriją mes vertiname įvairiai. Pažiūrėkite, kaip vertinamas A. Smetona,  jau nekalbu apie tą karą ir pokario  laikotarpį,  visus  pasipriešinimus arba bendradarbiavimus. Valstybė, pati nesugebėdama turėti aiškios pozicijos, žemina save ir sukuria precedentus tokiems, švelniai tariant... 

– Bet čia buvo įvykdyta provokacija – ar su tuo sutinkate?

– Neabejotinai, bet tada prie tos provokacijos priskirčiau ir R. Šimašiaus elgesį, kuris man yra visiškai nesuprantamas. Jeigu mes, kaip valstybė, į šitą žmogų žiūrime, kaip, man atrodo, mes turėtume žiūrėti kaip į žmogų, kuris tikrai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Galbūt sudėtingos sąlygos buvo, kiti momentai, ir, beje, žuvo. Tai jeigu mes taip žiūrime, tai, atleiskite, jau apie tą S. Tomą nešneku, jau sakiau, tai arba diagnozė, arba nusikaltimas, bet kai miesto meras aiškina taip, kaip aiškina gerb. R. Šimašius, tai man tik patvirtina tą mintį, kad kažkas valstybėje negerai.

– Jeigu sugeba toks provokatorius, kaip S. Tomas, prieiti prie jūsų, prie Rolando Pakso, jis R. Pakso vieną iš Žmogaus Teisių Teismo bylos yra laimėjęs... 

– Prie manęs jis nebuvo priėjęs.

– Bet jūs kartu dalyvavote tuose ratuose.

– Tikrai aš kartu su juo jokiuose ratuose nedalyvavau ir nesirengiu dalyvauti.

– Po tos pačios partijos vėliava.

– Žinote, partijoje būna 12–20 tūkst. narių, ir negali kiekvienas žmogus atsakyti už kiekvieną partijos narį. Mano nuomonė, kalbant apie šitą žmogų, nekito niekada. Jis turi būti vertinamas taip, kaip pasakiau, dvejopai: arba kaip nusikaltėlis, arba kaip žmogus, kuriam reikia pareikšti užuojautą ir gydytis.

– Pone V. Mazuroni, kurie jums rinkimai svarbesni – prezidento ar Europos Parlamento?

– Aš dalyvauju Prezidento rinkimuose.

– Bet dalyvaujate ir Europos Parlamento.

– Mano pavardė Darbo partijos Europos Parlamento rinkimuose reiškia mano paramą šiam sąrašui. Kada vyko tarybos posėdis, tiesa, jame nedalyvavau, Darbo partijos nariams pasirodė, kad mano pavardės buvimas sąraše būtų teigiamas ir geras. Atvirai pasakysiu, kaip buvęs partijos pirmininkas, tikrai negalėjau kitaip pasielgti. Sakiau, tvarkoje, jeigu jums atrodo, kad tai gerai. Bet aš dalyvauju Prezidento rinkimuose kaip save išsikėlęs kandidatas.

– O Jus Darbo partija remia prezidento rinkimuose?

– Negirdėjau, jei jūs girdėjote, tai praneškite man šią naujieną.  

– Bet jei jūs esate Darbo partijos sąraše Europos Parlamento rinkimuose, tai turbūt Darbo partija prezidento rinkimuose jus parems?

– Jeigu jūs atidžiai skaitėte paskutinius Darbo partijos pirmininko pasisakymus apie rinkimus, apie galimus kandidatus, tai tikrai nematau labai stipraus rėmimo, bet iš tikrųjų buvau tos partijos pirmininkas, ten yra tikrai labai daug žmonių.

– Jūs dabar dar esate partijos nariu?

– Ne, kaip išėjau, taip išėjau. Tikrai matau toje partijoje daug gerų, puikių žmonių. Ir linkiu jai sėkmės pereiti tą triuškinimo etapą, kada visos partijos sutriuškintos šiandien Lietuvoje, išskyrus vieną, kuri šventa.  

– Čia kuri šventa?

– Kuri šventa? Nejaugi Jūs nežinote? 

– Aš klausiu, nes visi skirtingus šventuosius mato. 

– Man atrodo, Lietuvoje visi tą puikiai žino – tai Tėvynės sąjunga. Čia jau šventa ir dar su dviem šventaisiais.

– „Valstiečių“ lyderis turbūt su jumis pasiginčytų, nes jis sako, kad atrodo jau sutriuškinti konservatoriai. Jūs matote kitaip?

– Aš matau konservatorių visuotiną globą, visuotiną traukimą į viršų, o visus kitus, tarp jų ir „valstiečius“...

– Triuškina...

– Manau, kad taip.

– Pone V. Mazuroni, nėra tokio susidvejinimo, kad štai Darbo partijos sąraše Jūs esate, nors jus kritikuoja V. Uspaskichas...

– Jis nekritikuoja. Džiaugiuosi, kad tai yra partija, kur kiekvienas gali pasakyti savo nuomonę.

– Ta prasme buvimas sąraše, neturint tiesioginės paramos. 

– Net neabejoju, kad prasidėjus debatams, prasidėjus realiai kovai, kurios kol kas nėra, o yra tik traukiami 3 kandidatai. Jeigu jūs nežinote kurie, irgi galiu pavardėmis pasakyti.

– Bet vienas iš jų yra valdžios žmogus. 

– Taip, jie visi prie valdžios. 

– Tai kas juos čia triuškina?

– Juos ne triuškina, juos kelia. 

– O Jūs sakote, kad juos vienintelius kelia, o visus kitus triuškina. 

– Juos kelia kaip ant šakių, tuos 3 kandidatus, kurie, beje, šiandien dalyvauja labai keistoje diskusijoje. Kaip gali būti pretendentų prezidentinės kampanijos diskusija, kai išrinkti kaip vyšnios ant torto trys, o visi kiti nustumti į šalį. Bet nustumti jų rinkėjai, žmonės. Vyksta procesai, kuriuos reikia taisyti, ir, manau, kad Lietuva taisysis.

– Pone V. Mazuroni, ką jūs tiems 3 kandidatams – Sauliui Skverneliui, Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei – pasakytumėte?

– Aš tiems kandidatams palinkėčiau sėkmės, kaip ir visiems kitiems. Tiktai pasakyčiau tiems, kurie organizuoja, kelia, rodo ir bando žmonėms įbrukti tuos 3 kandidatus, kaip makaronus užkabinti ant ausų, kad tai blogai, nes tai kenkia demokratinei valstybei.

– Kaip kandidatas kandidatams, kokius argumentus turėtumėte? Kokie būtų jūsų argumentai prieš juos?

– Aš visiems trims palinkėčiau sėkmės, matydamas, kad aš žymiai stipresnis už juos visus. Jeigu mes kalbame apie patirtį, apie konkrečius rezultatus, apie žinojimą, ką reikia daryti Lietuvai. Aš iš tikrųjų esu žymiai stipresnis už juos. O jiems palinkėsiu sėkmės, o rinkėjams atidžiai žiūrėti jų biografiją, žiūrėti, kam jie atstovauja. 

– Į kurio biografiją jūs labiausiai patartumėte?

– Visų biografijos yra įdomios.

– O Jums kuri įdomiausia?

– Man visos įdomios. Manau,  žmonėms irgi visos būna įdomios. Įsiskaitykite, pažiūrėkite, pagalvokite, atsiminkite, kaip tuo periodu elgėsi vieni ar kiti žmonės būdami valdžioje, ministrais, kokius sprendimus priėmė.

– Kurį sprendimą labiausiai sukritikuotumėte, kad žmonėms nereikėtų klaidžioti miške. Patarkite, iškelkite save, argumentuokite.

– Noriu pasakyti, kad tiek ponia Ingrida, tiek Gitanas, – tikrai neturėčiau jiems jokių pretenzijų, jeigu jie kandidatuotų į valstybės vyriausiojo buhalterio poziciją. Iš tikrųjų Gitanas ilgą laiką atstovavo bankams, ir jis analizuoja tą situaciją, tuos pinigus skaičiuoja, tiesa, neaišku kieno naudai. Lygiai kaip ir Ingrida, kuri kažkam paliepus nuėmė pensijas, skolinosi atitinkamais procentais ir t. t., jie darė klaidingus žingsnius, nors yra tikrai kompetentingi finansistai. Bet, manau, prezidentas ir vyriausiasis valstybės buhalteris šiek tiek skiriasi. 

– O S. Skverneliui ką patartumėte?

– S. Skvernelio ir jo valdymo periodo paskutiniu metu, tą ir savo programoje sakau, mes turime sustabdyti tą prievartą, draudimus, naujų suvaržymų įvedimus, darome nebe laisvą valstybę. Ką reikia, tą reikia – tokius, kur su kūjais daužo lentas, tai juos reikia dar griežčiau. Dviem dienoms pasodina – anekdotas. Atitinkamai žmogus turi atsakyti, jei jis yra pakaltinamas. Bet kada dabartinė valdančioji dauguma ir S. Skvernelis, nepaisant to, kad jis nėra partijos narys, neabejotinai yra vienas iš lyderių, užsiėmė valstybės tokiu gniaužimu, varžtų bereikalingu spaudimu, daug pavyzdžių, pradedant nuo tų žurnalų plėšymų, baigiant su vaistais, skiepais. Pažiūrėkite, ką jų žmonės kalba, – tai yra absurdai.  Man asmeniškai tos jo savybės kelia gana rimtų abejonių, bet, žmonės, galvokite patys. 

–  O V. Uspaskichas pasisakys už jus galiausiai? Pasakys, kad „štai čia mano kandidatas“?

– Aš dabar nesu partijos narys. V.  Uspaskichas nėra mano dėdė ar koks nors artimas giminaitis. Jis – Darbo partijos pirmininkas. Ką jis kada pasakys – tai jo pasirinkimo teisė. Nepaisant to, pasakys kažkas kažką ar nepasakys, esu save išsikėlęs kandidatas, žinau, ką reikia padaryti Lietuvoje, žinau, kaip tą padaryti, ir parodžiau savo darbe būdamas aplinkos ministru, kad galiu tai padaryti ryžtingai, ir aš tą darysiu.

– Tai dabar tik reikia, kad patikėtų.

Dienos tema. Valentinas Mazuronis

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt