Beveik metus Vyčio rebusą sprendžiantys parlamentarai pagaliau turės apsispręsti, koks jo atvaizdas – klasikinis ar modernus – ateityje puoš plenarinių posėdžių salę. Balsavimo rezultatus lems estetinis politikų skonis, rašo „Lietuvos žinios“.
Beveik metus Vyčio rebusą sprendžiantys parlamentarai pagaliau turės apsispręsti, koks jo atvaizdas – klasikinis ar modernus – ateityje puoš plenarinių posėdžių salę. Balsavimo rezultatus lems estetinis politikų skonis, rašo „Lietuvos žinios“.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo taip ir nespėję plenarinių posėdžių salėje pakabinti Vyčio, parlamentarai nepraranda vilčių tai padaryti dar iki kadencijos pabaigos. Tačiau Seimo valdybos iniciatyva atlikta frakcijų apklausa atskleidė, kad šis tikslas nebus lengvai pasiekiamas.
Nuomonės dėl valstybės herbo atvaizdo išsiskyrė kardinaliai. Keturios iš septynių frakcijų kasdien prieš akis norėtų matyti stilizuotą, trys – konservatoriai, „darbiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė – klasikinį Vytį. Rinktis pirmąjį variantą siūlo specialistai. Pernai gruodį priimtos įstatymo pataisos leidžia lanksčiau reglamentuoti Lietuvos herbo naudojimą institucijų ir įstaigų iškabose, posėdžių salėse bei darbo kabinetuose. Skaičiuojama, kad plenarinių posėdžių salės herbas valstybės biudžetui atsieis apie 60 tūkst. eurų.
Pasigedo vizualumo
Anot didžiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, nors frakcijoje pasirinktas stilizuotas variantas, tam tikrų abejonių išliko. „Gal buvo galima padaryti kokį nors modeliuką, kad įsivaizduotume, kaip kūrinys atrodys realiai. Spręsti iš piešinio ne visada tikslu“, – LŽ sakė ji. Seniūnės nuomone, pasirinktas variantas turėtų labiau sietis su Seimo logotipe vaizduojamu Vyčio atvaizdu. 2012 metais dailininko Arvydo Každailio sukurtame logotipe panaudotos trys idėjos – odeono, nacionalinės vėliavos ir vienos iš istorinių formų stilizuoto valstybės herbo simbolio Vyčio.
„Vis dėlto lemiamas žodis turėtų priklausyti specialistams“, – teigė I. Šiaulienė.
Pritariančiųjų tokiai minčiai yra ir opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje. Daugumai jos narių patrauklesnis atrodo klasikinis Vyčio atvaizdas. „Galbūt todėl, kad mes – konservatoriai ir į tokius dalykus žiūrime konservatyviai“, – LŽ sakė frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Konservatorių sąjungininkai šiuo klausimu – valdantieji „darbiečiai“, oponentai – Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei „Tvarka ir teisingumas“.
Skubėti nemato reikalo
„Stilizuoti atvaizdai gal ir gražūs, bet jie tikrai netinka plenarinių posėdžių salei. Todėl dauguma mūsų frakcijos pasisakė už tradicinį, visiems žinomą ir mielą Vytį“, – LŽ tvirtino Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė. Kita vertus, politikė teigė mananti, kad herbo kabinimas plenarinių posėdžių salėje nėra pats svarbiausias reikalas. „Lėšas galima išleisti ir būtinesniems reikalams. Nemanau, kad nuo to priklausytų Seimo darbo kokybė. Todėl skubėti nebūčiau linkusi“, – kalbėjo ji.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vyčio kabinimo iniciatyvos autorius Vytautas Matulevičius neslėpė esąs stilizuoto herbo šalininkas. „Kiek žinau, labiau linkstama į klasikinį variantą. Bijau, kad bus padaryta klaida“, – LŽ sakė politikas. Jis prisipažino „perėjęs tam tikrą evoliuciją“, kol supratęs, kad stilizuotas Vytis moderniai posėdžių salei tinkamesnis negu klasikinis. „Reikia girdėti žmones, kurie kai kuriuos dalykus išmano geriau už mus, Seimo narius“, – ironizavo V. Matulevičius. Pasak jo, tokia taisykle vadovaujasi ir kiti parlamentai – ten, kur salės yra modernios, herbai – stilizuoti. Jis apgailestavo, kad, užuot pasikliovęs kompetentinga profesionalų nuomone, Seimas pradės balsuoti dėl estetinės kūrinių vertės.
Seimo vicepirmininko „tvarkiečio“ Kęsto Komskio teigimu, jei parlamentarai nebūtų pasidaliję į dvi apylyges stovyklas, sprendimą dėl Vyčio galbūt būtų priėmusi pati Seimo valdyba.
Specialistai sutaria
Pasak buvusio ilgamečio Heraldikos komisijos vadovo profesoriaus Edmundo Rimšos, komisija, pernai svarsčiusi šį klausimą, Seimui siūlė rinktis stilizuotą Vyčio variantą. „Norėjome, kad būtų gražiau ir geriau“, – LŽ tikino jis. Esą eksponuoti posėdžių salėje du klasikinius herbus – ant tribūnos ir ant sienos – nelabai tinka. Kita vertus, norint ant sienos kabinti klasikinį variantą tektų jį labai padidinti. „Kai padidinsime, atrodys nekaip“, – teigė E. Rimša. Todėl profesorius laikosi nuomonės, kad reprezentacinę Seimo tribūną ženklintų „puikiausias standartinis etaloninis variantas, sieną – daugiau ar mažiau meno kūrinys“. Ne vienus metus salės sieną puošianti Trispalvė, anot istoriko, tėra „primityvus variantas“, atsiradęs iš bėdos. „Oficialiai valstybę reprezentuoja pastatoma vėliava“, – pabrėžė E. Rimša.
Vienas salės kūrėjų žinomas architektas Vytautas Nasvytis LŽ yra sakęs, kad jau ją projektuojant buvo numatyta, jog čia bus pakabintas stilizuotas metalinis herbas. „Bet pritrūkus laiko ir pinigų to nebuvo padaryta. Ir dabar dėl Vyčio laikomės tos pačios nuomonės“, – tikino kūrėjas. Anot profesoriaus, pasaulinė praktika rodo, kad parlamentų rūmuose dažniausiai kabinami stilizuoti valstybės herbai.
