Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad holokaustas – tik žiauri istorijos atkarpa. Siekiant įvertinti bendrapiliečių žydų žudymą ir papasakoti apie tai savo vaikams, reikia žinoti gerokai daugiau, nei dabar mokoma.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad holokaustas – tik žiauri istorijos atkarpa. Siekiant įvertinti bendrapiliečių žydų žudymą ir papasakoti apie tai savo vaikams, reikia žinoti gerokai daugiau, nei dabar mokoma.
Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis greitu laiku Vyriausybėje pradės veikti darbo grupė, kuri galvos, kaip reformuoti švietimo sistemą ir kaip jaunimui bei vyresniems papasakoti apie tikrąją žydų istoriją ir tai, kas nutiko Lietuvoje, kai Holokaustą vykdė naciai ir lietuviai.
„Gerbiu sąžiningus Lietuvos istorikus, kurie sugeba apginti istoriją ir kalbėti apie tai, kas tikrai buvo, remdamiesi faktais ir dokumentais, daryti išvadas ir jas pateikti visuomenei. Istorikas turi būti drąsus, istorijos iškraipyti negalima. Vokiečiai susitvarkė su nacių vykdyto Holokausto istorija. Aš tikiuosi sulaukti to laiko, kai Lietuva kalbės atvirai. Laukiu, kada bus pademonstruota pagarba gelbėtojams. Balandžio 16-oji yra skirta žuvusiųjų žydų atminimui, antroji dienos dalis juos gelbėjusių pagerbimui. Norėčiau surasti vietą Vilniuje, kur galėčiau nueiti su gėlėmis ir jas padėti prie paminklo, dėkodama gelbėtojams. Kur ta vieta yra? Aš klausiu jau daug metų. Kodėl pagerbdami žydų atminimą mes renkamės tik Panerių miške? Nėra vietos, kur gali nueiti ir sužinoti apie ištikusią žydus tragediją. Reikia pripažinti, kad ir mažuose miesteliuose susidomėjimas žydų istorija didėja. Visų mūsų pastangų ir Lietuvos valstybės dėka dabar yra „geras tonas“ – domėtis tuo, kas nutiko Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvos žydų bendruomenė vertina jaučiamą atšilimą ir dėmesį žydams“, – Holokausto atminimo dienos išvakarėse pabrėžia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, Holokausto atminimo diena, kai rengiamas Gyvųjų maršas, yra nepaprastas įvykis, jis sukviečia daugiausiai žmonių prie Panerių memorialo, visi gali žygiuoti tą patį kelią, kuriuo žygiavo pasmerktieji, kai juos atveždavo iki geležinkelio stoties, liepdavo išlipti ir toliau varė paskutiniuoju jų gyvenimo keliu Panerių link.
„Gyvųjų maršas yra masinis renginys, kuriame dalyvauti kviečiami visi, norintys pareikšti pagarbą ir pajusti tą patį, ką jautė žydai, varomi į mirtį vien todėl, kad gimė žydais. Jie ėjo kartu su savo tėvais, vaikais, seneliais, savo šeimomis, su naujagimiais ant rankų. Drabužius nuo nužudytųjų kūnų iškart nurengdavo ir parduodavo, o pinigus kitą dieną žudikai pragerdavo. Taip pasakojo liudytojai, šie liudijimai yra užfiksuoti Paneriuose gyvenusio žurnalisto Sakovičiaus. Nužudytųjų namus, butus iškart užimdavo kaimynai su visu užgyventu žydų turtu. Todėl sakau: yra apie ką pagalvoti“, – sako F. Kukliansky.
Kasmet į Gyvųjų maršą atvažiuoja išgyvenusiųjų Holokaustą vaikai iš įvairių šalių, daugiausia iš Izraelio.
Unikalus „Gyvųjų maršo“ startas – akcija „ Atminimo žvaigždė“ ketvirtadienį Vilniaus Rotušės aikštėje, kur 700 jaunuolių dėvėdami kipas keliolikai minučių sustos į gyvą Dovydo žvaigždę, kurią filmuos ir fotografuos virš aikštės skriejanti kamera.
Kiekvienas jaunuolis bus pasirinkęs vieną žydišką vardą iš 1942 metais sudaryto Vilniaus gyventojų-žydų sąrašo ir renginio metu ant krūtinės bus prisisegęs Dovydo žvaigždę su šiuo vardu. Akcijos dalyviai – Saulėtekio mokyklos vaikų choras – sustoję ant Rotušės laiptų sugiedos žydišką psalmę „Kaip prie Siono kalno“ hebrajų kalba.
Pasibaigus „Atminimo žvaigždės“ akcijai visi jaunuoliai žygiuos į geležinkelio stotį, iš kur pajudės 10 specialių traukinio vagonų – prasidės kelionė į masinės žydų žūties vietą – Panerius.
Paneriuose vyks tradicinė Panerių aukų pagerbimo ceremonija. Akcijos dalyviai, sustoję ties didžiausia Panerių egzekucijų duobe, sudainuos „Panerių lopšinę“ jidiš kalba ir aplankys masinių egzekucijų vietas.
