Lietuvoje moterys raginamos kuo ilgiau prižiūrėti vaikus, dėl ko praranda darbo įgūdžius, jos baudžiamos už prostituciją, nors dažniausiai į prekybos žmonėmis verslą yra įtraukiamos per prievartą – lyčių lygybės situacija Lietuvoje primena Rytų šalis ir nukelia į Sovietų Sąjungos laikus. Taip LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Dalia Leinartė.
Anot D. Leinartės, daugelis šalių turi tik joms būdingas lyčių lygybės problemas, kuriomis Lietuva nepasižymi, todėl labai gaila, kai mūsų šalis nežengia į priekį taip greitai, kaip galėtų.
Reaguodama į peršamą požiūrį, kad moteris turi kuo ilgiau likti namuose prižiūrėti vaikų, D. Leinartė tvirtina, kad motinos, ilgai augindamos vaikus, praranda darbo įgūdžius.
„Lietuvoje moteris mėginama kuo ilgiau išlaikyti šeimoje prižiūrėti vaikų. Net jei esi apgynęs aukščiausius laipsnius akademiniame gyvenime, tavo kompetencija po truputį menkės“, – įspėja profesorė.
Iš pirmo žvilgsnio tai galima vertinti kaip vyriausybės dosnumą, nes, kai šalis suteikia finansinę paramą vaiko priežiūrai, tai yra didelė pagalba motinai, tačiau, D. Leinartės nuomone, privalo egzistuoti tam tikros ribos ir tarptautiniai standartai. Anot profesorės, toks įstatymas neapsaugo moters ir nepadeda jai įsilieti į darbo rinką.
„Nėra šalių, kuriose moteris vaiko priežiūros atostogų išeitų dvejiems metams ir būtų siūloma tai pratęsti net iki trejų. Šiais laikais, kai greitis darbo rinkoje yra nežmoniškas, tave skatina turėti 1–3 vaikus, tai kiek metų moteris būtų namuose? Ką ji darytų grįžus į darbo rinką?“, – klausia pašnekovė.
Abortus prilygina kankinimui
Kasmet Lietuvoje pasigirsta siūlymai drausti abortus. Kaip teigia D. Leinartė, ribodami moterų seksualinę ir reprodukcinę sveikatą labai sparčiai žengiame jų negerbiančių šalių link. Anot jos, lytinė ir reprodukcinė sveikata yra vienas svarbiausių komponentų, galinčių užtikrinti komfortabilų moters gyvenimą, o jei to nepaisoma, moters likimas paverčiamas pragaru. Pašnekovės nuomone, abortas turi būti prieinamas visoms moterims.
„Sąmoningas draudimas moteriai atlikti abortą gali būti prilyginamas ne smurtui, o kankinimui, nes yra žinomi atvejai, ypač Lotynų Amerikoje, kur abortai yra uždrausti ir leidžiami tik gręsiant moters gyvybei. Netgi, kai moteris yra išprievartaujama, ji privalo gimdyti. Baisiausia, kad šiandien turime labai pažangias medicinos priemones, galinčias anksti nustatyti vaisiaus deformaciją, tačiau net Lenkijoje moterys yra priverstos išnešioti kūdikį žinodamos, kad jis gims visiškai neįgalus arba išgyvens vos keletą valandų“, – komentuoja D. Leinartė.
Paklausta, kaip Lietuva atrodo pasauliniame lyčių lygybės siekimo kontekste, D. Leinartė atsako – vienareikšmiškai vertinti negalima, tačiau tai, jog Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, lyčių lygybės ir moterų teisių įgyvendinimo kartelė turėtų būti daug aukštesnė nei, pavyzdžiui, arabų šalyse.
Baudžiamos prostitucijos aukos
Vertindama prostitucijos reguliavimą Lietuvoje, D. Leinartė akcentuoja, kad, nors ir bandoma spausti prostitucijos naudotojus, praktikoje tai neveikia ir daugiausia baudžiamos moterys, į prekybos žmonėmis verslą įtrauktos per prievartą. Anot profesorės, iniciatyva bausti tik sekso pirkėjus nesulaukė Lietuvos parlamentarų palaikymo ir, iš esmės, toliau yra baudžiamos aukos.
„Prostitucija nėra išsvajotas darbas [...], taigi Lietuvoje buvo siūloma bausti klientus tam, kad būtų mažinamas tas prostitučių skaičius ir pats fenomenas, bet nebausti prostitucija užsiimančių moterų, nes yra žinoma, kad prostitucija neturi nieko bendra su filmu „Graži moteris“, – pabrėžia pašnekovė.
Kova su smurtu – dirbtinė
Paklausta, kaip Lietuvoje kovojama su smurtu prieš moteris, profesorė teigia, kad Lietuva buvo pažangi 2011 metais, kai viena pirmųjų regione priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau dabar, kai pasaulis žengia pirmyn, konfliktas dėl Stambulo konvencijos yra dirbtinis.
„Į šį konfliktą yra įsijungusios tokios šalys kaip Rusija ir Azerbaidžanas, kurios net nepasirašė Stambulo konvencijos. Visos Vakarų Europos šalys, ES yra narės ir Stambulo konvencija yra tiesiog techninis vadovėlis, kaip geriau visuomenei ir Vyriausybei pasirengti kovai prieš smurtą šeimoje. Ten kalbama, kokiai daliai gyventojų reikėtų įkurti vadinamuosius „shelterius“, kokie specialistai turėtų aptarnauti smurtą patyrusias moteris, bet ideologijos ten nėra“, – LRT RADIJUI sako D. Leinartė.
Lyčių lygybės situacija primena sovietmetį
Lygindama Lietuvos lyčių lygybės situaciją su Skandinavijos šalimis, D. Leinartė sako, kad Lietuvos įvaizdis nėra geras. Jos aiškinimu, Skandinavijos šalyse vyrauja požiūris, jog moterys ir vyrai turi dalintis pareigomis buityje, moterys gali siekti karjeros ir ten nereikia kvotų tam, kad didesnė dalis jų patektų į šalies parlamentą.
„Ten viskas prasidėjo 1960-ųjų pabaigoje, kai moterų teisių ir lygybės nuostatos buvo dėstomos mokyklose ir išties paveikė ne tik moteris ir vyrus, bet ir visą viešą bei privatų gyvenimą. Taip buvo sukurti visiškai nauji santykiai tarp vyrų ir moterų“, – akcentuoja pašnekovė.
D. Leinartės manymu, lyčių lygybės situacija Lietuvoje primena Rytų šalis, kurių Vyriausybės kartoja, kad nėra moterų ir vyrų – egzistuoja tik žmogus. Toks požiūris, jos teigimu, nukelia į Sovietų Sąjungos laikus.
„Tada mes taip pat kalbėdavome ne apie vyrus ir moteris, o apie žmogų, tai čia lygiai taip pat tos Rytų Europos šalys kalbėtų apie kompetencijas, kurių neva moterys neturi. Lygiai taip pat jie sako, kad negalima įvesti kvotų, nes tokiu atveju atsiras labai daug nekompetentingų moterų. Net jei ir būtų galima pasakyti, kad yra mažiau kompetentingų moterų, tada aš klausčiau – kodėl? Juk turbūt visų smegenų struktūra vienoda“, – ironiškai svarsto D. Leinartė.
Profesorės aiškinimu, daugelis pasaulio šalių turi tik joms būdingas problemas, kurių Lietuva neturi, todėl labai gaila, kai galėdami išvengti tokių, apsunkinančių moterų ir vyrų gyvenimą, praktikų, Lietuva nežengia į priekį taip greitai, kaip galėtų. Pasak jos, Lietuvoje nėra tobulinami įstatymai, dėl ko yra visiškai sustabdytas lyčių lygybės įgyvendinimas.
Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
