Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje, kurioje buvo įsikūrusi pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė, penktadienį paminėtos jos sudarymo 25-osios metinės.
Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje, kurioje buvo įsikūrusi pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė, penktadienį paminėtos jos sudarymo 25-osios metinės.
Pirmasis Ministrų Kabinetas į simbolinį jos posėdį susirinko, deja, jau be vicepremjerų Romualdo Ozolo ir Algirdo Brazausko, finansų ministro Romualdo Sikorskio, ryšių ministro Kosto Birulio, sunkiai sergančios Premjerės Kazimieros Prunskienės. Pirmininkaujant vyriausiajam kolegai, statybos ir urbanistikos ministrui Algimantui Nasvyčiui pirmojo kabineto ministrai aptarė atkurtos valstybės raidą, pasikeitė nuomonėmis apie dabartinę Lietuvos būklę. Renginį vesti buvo patikėta pirmosios Vyriausybės prekybos ministrui.
Po 25-erių metų vėl susibūrusiai pirmajai Vyriausybei savo sveikinimus atsiuntė pirmieji šalies asmenys – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, simboliniam posėdžiui susirinkimo vietą suteikęs šeimininkas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubas. Jau Anapilin išėjusių bičiulių ir kolegų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
A. Sinevičius prisimindamas daugiau nei dviejų dešimtmečių įvykius kalbėjo, kad tuomet būta žmonių, turėjusių didelę gyvenimo patirtį, jaunų, nepartinių, dėl to esą buvo žymiai lengviau dirbti, jų rankos buvo absoliučiai laisvos, ypač per blokadą. Jis pasidžiaugė, kad pirmoji Vyriausybė davė Lietuvai vieną prezidentą, tris premjerus, akademikų ir keturis ambasadorius.
„Prieš 25-erius metus, balandžio 3 d. buvo galutinai sudarytas Ministrų Kabinetas ir 11 d. kabinetas prisiekė ir pradėjo oficialiai dirbti. (...) Gaila, kaip sakė V. Mozūriūnas, „nustos staiga juokai, nutils šlamėję rūbai ir žvilgsnis mūsų stos prie kėdžių, prie tuščių, tik laikrodis ant sienos muš ir skambins lyg laukdamas vėluojančių draugų“, – pradėdamas „posėdį“ sakė A. Sinevičius.
Atsižvelgdami į dabartinę sudėtingą padėtį ir norėdami pagelbėti krašto apsaugos ministrui, taip pat pirmosios Vyriausybės nariui Juozui Olekui, ministrai nutarė iš pirmosios Vyriausybės narių klubo išrinkti tris savanorius ir deleguoti į savanorius, kurie į kariuomenę eis su savo ginklais. Dviem iš jų – buvusiam susisiekimo ministrui Jonui Biržiškiui ir statybos ir urbanistikos ministrui A. Nasvyčiui – J. Olekas įteikė po žaislinį pistoletą su vardine dedikacija.
„Štai yra pistoletas ir parašyta J. Biržiškiui, kad ranka nesudrebėtų“, – teikdamas simbolinę dovaną sakė dabartinis krašto apsaugos ministras, pirmojoje Vyriausybėje ėjęs sveikatos ministro pareigas.
Jauniausiu ministru pirmojoje vyriausybėje buvęs, tuomet 29-erių, kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys prisipažino, kad anuomet, jei būtų buvęs kiek nors vyresnis ir protingesnis, vargu, ar būtų sutikęs 1990-aisiais eiti tokių stipriai besikeičiančių sričių ministru.
„Tai buvo iš tikrųjų Vyriausybė tikrąja to žodžio prasme – už savo sritį ir darbų barą prisiėmusių atsakomybę, savarankiškų žmonių bendrija, supratusių, kad jie atsako už labai svarbias sritis ir turi priimti savo sprendimus. Iš tikrųjų vėliau, per 25-erius metus, šita savybė iš Vyriausybės kabineto tarsi dingdavo. Kitas labai svarbus dalykas buvo tai, kad vis dėlto tai buvo bendrija, tai buvo kabinetas“, – kalbėjo D. Kuolys.
Jis prisiminė K. Prunskienės įvestą tradiciją ministrams pietauti ir neformaliai pabendrauti prie pietų stalo. Tokiu būdu šalia nomenklatūrinių ryšių esą atsirado gyvas, kolegialus bendravimas. To, pasak D. Kuolio, dažnai šiandien pristinga lietuviams kaip bendrijai kurti ir generuoti bendrą protą.
1990-ųjų balandžio 11-ąją buvo baigtas formuoti atkurtos Lietuvos Respublikos pirmasis ministrų kabinetas. Tą dieną Vyriausybė iškilmingai prisiekė Aukščiausiojoje Taryboje.
