Kai kurioms savivaldybių taryboms nusprendus, kad jų miestuose ar rajonuose nereikalinga nei viena seniūnija, parlamente svarstoma įpareigoti savivaldybes įkurti bent jau dvi seniūnijas.
Savivaldybių atstovai atkerta, kad tai neekonomiška, kai daugelis paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, o tokia prievolė prieštarautų vietos savivaldos įstatymui.
Alytaus mieste yra 14 seniūnaitijų ir tiek pat visuomeniniais pagrindais dirbančių seniūnaičių. Vienas iš jų – „Alyčio“ seniūnaitis sako iš savivaldybės kas mėnesį gauna 20 eurų.
„Tas toks kaip ir juokinga yra. Būtų gerai, kad žmogus atliktų tą darbą ir gautų už tai. Dabar aš turiu darbą, kitą darbą, mažiau laiko lieka jungti žmones. 900-ai namų yra, juos apeiti per tris metus, aš nemanau, kad man užteks“, – sako seniūnaitis.
Visai kas kita seniūnijos, kurios yra savivaldybės administracijos filialas. Gyventojai seniūnijose gali išspręsti daug jiems rūpimų klausimų, ypač socialių.
Įvairiose šalies savivaldybėse seniūnijų skaičius skiriasi. Kad ir trijuose didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 21, Kaune – 11, o Klaipėdos mieste - nėra nė vienos seniūnijos. Be Klaipėdos seniūnijų neturi Panevėžio ir Alytaus miestai, bei Neringos ir Visagino savivaldybės.
Alytaus mieste prieš 20 metų buvo panaikinta vienintelė buvusi seniūnija.
„Jeigu galvoti apie seniūnijas, tuomet, aš manau, kad padidėtų išlaidos, padaugėtų daugiau tarnautojų ir tos centralizuotos paslaugos, kurias dabar teikia savivaldybė, jos tiesiog išeitų į seniūnijas ir galbūt kokio tai nesusiklausymo ir galbūt su kontrole būtų sudėtingiau, siekiant, kad visa šita sistema sklandžiai veiktų, tai mūsų nuomonė tokia yra kaip yra ir gerai“, – sako miesto meras Vytautas Grigaravičius.
Klaipėdoje buvusios dvi seniūnijos panaikintos prieš dešimt metų. Pasak mero, daug paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, todėl, vargu, ar racionalu vėl jas steigti.
Neringos vadovai teigia nesulaukiantys gyventojų skundų, kad nėra seniūnijų.
„Formų, kad tą paslaugą gyventojams organizuoti įmanomai patogesnėje vietoje, aš manau, gali būti ir kitokių, ne vien seniūnijos, vadinkime, kažkokie paslaugų centrai“, – teigia Klaipėdos miesto meras.
Pagal vietos savivaldos įstatymą tarybos turi teisę pačios formuoti administracijos struktūrą.
„Miesto ribose visas tas funkcijas, kurias atlieka seniūnija, pilnai gali atlikti kiti struktūriniai padaliniai. Kaimuose niekas neabejoja, kadangi teritorijos yra daug didesnės ir žmonėms iš tikrųjų būtų sudėtinga pasiekti seniūniją, galvojama, kad vis tik seniūnijos yra reikalingos. Todėl mes vis dėlto galvojame, kad reiktų taryboms palikti teisę apsispręsti“, – sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Vietos savivaldos įstatymo pataisų iniciatorius, parlamentaras Algis Strelčiūnas požiūrį, kai siekiama taupyti vadina formaliu. Svarbiau gyventojų patogumas.
„Tokius klausimus, kaip smulkūs remontai arba socialinių paslaugų teikimas, arba pažymų išdavimas žmogui reikalingas vietoje, kad jam pagyvenusiam žmogui nereikėtų keliauti iki savivaldybės, kad sulaukti kažkokios tai pažymos. Čia būtų ne pinigų išleidimas, o sutaupymas. Todėl, kad gyventojui nereikėtų važiuoti į centrą ir nei bilietai, nei kamščiai“, – teigia Seimo narys.
Už valstybės politiką vietos savivaldoje atsakinga vidaus reikalų ministerijos nuomone, gyventojų išrinkti savivaldybių tarybų nariai geriau žino, ko reikia gyventojams.
Įstatymo pataisomis siūloma savivaldybes įpareigoti turėti mažiausiai dvi seniūnijas. Pasak pataisų iniciatoriaus, šis įpareigojimas būtų pirmas žingsnis prieš įvedant tiesioginius seniūnų rinkimus.
