Lietuvoje pastaruoju metu nustatoma daugiau profesinių ligų. Pernai 100 tūkst. užimtų gyventojų užfiksuoti 36 profesinių susirgimų atvejai, kai 2013 m. jų buvo 32, dar metais anksčiau – 31 atvejis.
Lietuvoje pastaruoju metu nustatoma daugiau profesinių ligų. Pernai 100 tūkst. užimtų gyventojų užfiksuoti 36 profesinių susirgimų atvejai, kai 2013 m. jų buvo 32, dar metais anksčiau – 31 atvejis.
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, praėjusiais metais profesinėmis ligomis dažniau sirgo vyrai (74 proc.), 89 proc. sirgusiųjų asmenų buvo vyresni nei 50 metų.
Didesnė pusė susirgusių asmenų (53 proc.) dirbo įrengimų ir mašinų operatoriais bei surinkėjais, 24 proc. – kvalifikuotais darbininkais, 8 proc. susirgusių profesinėmis ligomis dirbo specialistais, 7 proc. – nekvalifikuotais darbininkais, 5 proc. – paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais, 2 proc. – kvalifikuotais žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkais bei įstaigų tarnautojais.
Daugiausiai asmenų, kuriems buvo nustatyta profesinė liga ar kelios, dirbo apdirbamojoje pramonėje (30 proc.), statybose (22 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklose (15 proc.), taip pat transporto ir saugojimo veiklos sektoriuose (11 proc.). Kitose veiklose dirbantys asmenys sudarė 0,3-5 proc. sergančiųjų.
65 proc. susirgusiųjų gyveno mieste, o profesinėmis ligomis susirgo daugiausiai Telšių apskrities gyventojų (22 proc.). Daugiau kaip po 10 proc. gyveno Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
Profesines ligas darbuotojams sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai (94 proc.). 2 proc. žmonių ligas sukėlė įkvepiamos medžiagos ir dar 2 proc. odos ligas sukėlė cheminės medžiagos. 1 proc. sergančiųjų ligas sukėlė cheminiai veiksniai, dar 1 proc. buvo nustatytos infekcinės ligos. Beveik tris kartus dažniau profesinėmis ligomis, kurias sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai, sirgo mieste gyvenančios moterys.
Dažniausiai darbuotojai sirgo profesinėmis jungiamojo audinio ligomis (21 atvejis 100 tūkst. užimtų gyventojų), ausies ligomis (5,8 atvejo), profesinėmis nervų sistemos ligomis (5,8 atvejo) ir profesinėmis kvėpavimo sistemos ligomis (1,2 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų).
Daugiau profesinių ligų buvo nustatyta ir profilaktiškai tikrinant darbuotojų sveikatą (atitinkamai 9 proc. ir 6 proc., lyginant 2014 ir 2013 m.).
Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registro vadovė Danė Krisiulevičienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje profesinėmis ligomis serga tik 0,02 proc. užimtų gyventojų – tai rodo esant daug atvejų, kai žmonės, kenčiantys nuo profesinių rizikos veiksnių, nesikreipia į specialistus.
„Svarbu, kad būtų išaiškinama kuo daugiau egzistuojančių profesinių ligų, kad šios ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos. Daugelis profesinių ligų neprasideda staiga“, – pabrėžia D. Krisiulevičienė.
