Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį BNS patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai.
Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį BNS patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai.
Užuojautą dėl Seimo nario mirties reiškia Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius. „Netekome A. Patacko – tvirto, sąžiningo ir niekada nepasidavusio kovotojo už Lietuvą ir jos Laisvę. Disidentas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys – aktyvi politinė ir visuomeninė veikla įrodo, kad A. Patackui visada rūpėjo Lietuva ir jos likimas", – sakoma šalies vadovės užuojautoje.
Algirdas Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu – šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.
Senovės baltų religinės bendrija pareiškė užuojautą mirus A. V. Patackui.
„Reiškiame bendraminčiui, ilgamečiam laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyviui Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui. Jo laisvės troškimas, baltiškosios kultūros tyrimai ir sklaida įkvėps einančius mūsų protėvių keliais. Lai amžinoji ugnis nušviečia tau kelią pas protėvius!“, – rašoma Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės atsiųstame laiške.
Būdamas 26 metų A. Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 metais Kaune. Nepriklausomybės aušroje jis buvo kalintas už pogrindžio leidinius.
„Tokia buvo dilema: ar tu žmogus, ar tu skuduras? Arba pasiduodami tam jovalui, arba... O juk pokariu vyrai gyvybes padėjo, į miškus ėjo – tai kuo aš rizikuoju? Kad disertacijos neparašysiu? Į užsienį neišleis? Jei aš eičiau „į dugną“, ar tada gerai jausčiausi? Buvo tokia sovietiška gerovė, buvo galima gauti „paskyrą“ žiguliukui, ir butą duodavo. Nekabink jų, tai ne į bažnyčią gali nueiti. Bet kas tu toks tada? Matai, kaip iš visų pusių varo blogį, kaip rusai tyčiojasi iš tavo tautos tavo tėvynės...“, – interviu 2010 metais sakė A. Patackas.
Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. 1986 ir 1987 metais – sovietinės okupacinės valdžios A. Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.
Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988–1990 A. Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, o tapęs Aukščiausios tarybos–Atkuriamojo seimo nariu, jis buvo tarp tų, kurie liudijo Lietuvos nepriklausomybę 90-ųjų kovo 11-ąją, vėliau kelias kadencijas IŠrinktas į seimą. Jo nariu vėl tapo 2012-aisiais. Nepamiršo kalbOs, kultūros ir baltų ištakų tyrinėjimų. VienA paskutiniųjų knygų apie lituanistiką – „LItua“.
1989–1995 metais A. Patackas Kauno universitetuose dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.
„Vien dėl kalbos Lietuvą reiktų padaryti rezervatu, jei mes saugome gamtą, retus gyvūnus, tai ir lietuvius reiktų saugoti, kaip labai retus jų turėtojus“, – A. V. Patackas sakė 2014-aisiais metais Seime.
Seime jis dirbo nuo 1992 iki 2000 metų. 2000–2002 metais A. Patackas dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Į parlamentą vėl buvo išrinktas 2012 metais su „Drąsos kelio“ partija.
Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Nepriklausomybės medaliu, jam suteiktas Garbės savanorio vardas ir ženklas.
V. Landsbergis: A. Patackas buvo dvasios dalykų sargybinis, kurio nepakeis niekas
A. Patackui kertiniai dalykai buvo Lietuva, garbė ir teisingumas, jis buvo nepakeičiamas dvasinių dalykų sargybinis, sako buvęs Sąjūdžio vadovas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„A. Patackas buvo ypatingas asmuo, su ypatinga vieta Lietuvos dvasinėje panoramoje, labai reikalingas pačiu savo buvimu, todėl nepamainomas. Tai karys arba dvasios dalykų sargybinis, kurio kritusio nepakeis kitas karys ir sargybinis. Kito tiesiog nėra“, – penktadienį BNS sakė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, A. Patackas buvo ne deklaratyvus, o nuoširdus ir tikras ginant savo požiūrį bei įsitikinimus, jam ypač buvo svarbi jo šalis.
„Lietuva, garbė ir teisingumas jam buvo ne gretutiniai svarbūs dalykai, o tarsi viena – savotiška būties šerdis, esminė būties konstanta, apie kurią susidėsto gyvenimas ir požiūriai į gyvenimą. Lietuva, garbė, teisingumas – nedeklaruodamas ir nedeklamuodamas, o ieškodamas, kur dar galėtų slypėti tų reikšmių vienybė, ir buvimu, ir skausmu primindavo, kad to labai stokojame. Todėl A. Patacko labai pasigesime“, – sakė V. Landsbergis.
Sovietmečio rezistentas, Sąjūdžio veikėjas ir signataras, Seimo narys A. Patackas po sunkios ligos mirė penktadienio rytą. Jam buvo 71 metai.
Laidotuvės ir atsisveikinimas Kaune
Penktadienį miręs signataras, rezistentas, buvęs Seimo narys Algirdas Patackas kitos savaitės trečiadienį bus palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Velionis bus pašarvotas Kauno įgulos karininkų ramovėje. Mirusiojo lankymas numatytas antradienį nuo 10 iki 20 valandos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Laidotuvių dieną 9 valandą Šv. Mišios įvyks Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, atsisveikinimas su A.Patacku – nuo 10 valandos, karstas bus išnešamas nuo 14 valandos.
A. Patackas po sunkios ligos mirė penktadienį ryte. Jis gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu – šiame mieste įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
