Lietuvoje

2019.04.06 18:11

Į Lietuvą emigrantus Kukuraitis viliojo augančiais vaiko pinigais ir laisvomis darbo vietomis

Pagal gyvenimo kokybę jau aplenkėme latvius, iš tamsos traukiame korupciją, darbo atlygis kyla pakankamai sparčiai, įvedėme ir didiname vaiko pinigus, kurie ateityje augs iki 100 eurų. Lietuvoje grįžtančiųjų laukia apie 17 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų.

Tai penktadienio vakarą Londone surengtoje „Brexito“ diskusijoje susitikęs su Didžiojoje Britanijoje gyvenančiais lietuviais kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Lietuvos ambasadoje Londone vykusio susitikimo metu susirinkusiems suteikta svarbiausia informacija apie karjeros perspektyvas, verslo kūrimo galimybes, būsto įsigyjimo lengvatas, išmokas bei sveikatos apsaugą Lietuvoje.

„Jeigu yra svarstančių, ką daryti, mes visada kviečiame į Lietuvą. Ir tas kvietimas yra atviras. Prieš atvykstant, teiravausi premjero, ką jums perduoti. Jis atsakė: „Iš tiesų, lietuviai, kur jie bebūtų, rūpi“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Ministras teigė, kad gryninami kanalai, jog informacija užsienio lietuvius pasiektų greitesnė ir kokybiškesnė. Stengiamasi, kad situacija Lietuvoje gerėtų taip pat vykdant įvairias reformas.

„Galbūt dabar viskas atrodo nestabilu, tačiau bendrieji pasauliniai rodikliai gerėja. Per pastaruosius metus, pagal tai, kur geriau gyventi, šoktelėjome ir aplenkėme latvius – esame 36-oje vietoje, kai buvome 41-oje. Korupciją traukiame iš tamsos, kovojame su šešėliu ir nelegaliu darbu. Darbo atlygis kyla pakankamai sparčiai, stipriname šeimos politiką, įvedėme vaiko pinigus. Kelerių metų perspektyvoje pažadėjome, kad 100 eurų bus skirta kiekvienam vaikui“, – dėstė ministras.  

Po šių žodžių auditorijoje esantys žmonės leidosi į diskusiją klausdami, ar tai tik netaps neįvykdytu pažadu, tačiau L. Kukuraitis užtikrino, kad finansavimas jau numatytas ir pokyčiai vaiko pinigų atžvilgiu taps realybe 2020-2021-aisiais.

Lietuvė: „manęs klausė, ar aš išprotėjau“ 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina pasakojo apie nuo 2018 m. rugsėjo pradėtą įgyvendinti naują programą, padedančią jaunoms šeimoms regionuose įsigyti pirmąjį būstą. Subsidija skiriama nuo 87 tūkst. eurų ir jos dydis priklauso nuo šeimos sudėties. Dviejų asmenų šeimai– 15 proc., šeimai su viena atžala – 20 proc., šeimai su dviemis atžalomis – 25 proc., šeimai su trimis ir daugiau atžalomis – 30 proc.

„Regionai pakankamai sparčiai vystosi, atsiranda vis daugiau tarptautinių kompanijų, kurioms reikalingi darbuotojai. Jaunos šeimos, kurios neturėjo ir neturi būsto nei Lietuvoje, nei užsienyje, yra deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvoje, ir yra iki 36 metų amžiaus, gali kreiptis dėl paramos. Eilėje šiuo metu yra tik 160 šeimų. Biudžetas – 10 milijonų, tad planuose – pagalba bent 500 šeimų“, – dėstė S. Kulpina.

Jos aiškinimu, nors subsidijos ir prieinamos, ne viskas taip paprasta: būstas turi būti baigtas statyti, o regionuose įrengtų būstų – ne tiek ir daug. Tuo pačiu neretai bankai būsto pirkimo pradiniam įnašui reikalauja 30 proc. bei nepriima laidavimo iš kitų asmenų.

Prakalbus apie regionus, Londone gyvenanti lietuvė pasidalino sava patirtimi Kėdainių savivaldybėje: „Tai jūs čia iš Vilniaus, o manęs Kėdainiuose teiravosi: „Kam tau čia grįžt? Vajėzus, ar tu išprotėjai? Gyveni Londone ir būk ten“. O aš butą Kėdainiuose turiu, noriu grįžt.“

Tai išgirdę ministerijos atstovai nustebo, bet pridūrė, kad bus atsižvelgta, nes visi regionai siekia dirbti sistemingai ir vieningai. Pasak L. Kukuraičio, šiai dienai Lietuvoje grįžtančiųjų laukia apie 17 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikis yra didelis.

Anglišką nedarbo išmoką galima persikelti į Lietuvą 

Nuo 2018 m. spalio mėn. dešimt teritorinių darbo biržų tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba. Diskusijoje dalyvavę institucijos atstovai Gytis Raubūnas ir Daugailė Kadžė pristatė paslaugas, galinčias padėti į ne tik Lietuvą grįžtantiems, tačiau ir tiems, kurie planuoja apie karjerą svetimose šalyse. Anot L. Kukuraičio, Užimtumo tarnyba esą jau pripažinta kaip viena geriausiai persitvarkiusių įstaigų Europoje.

Užimtumo tarnyba teikia konsultavimo, profesinio orientavimo, tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas, padeda pasiruošti pokalbiams su darbdaviais bei planuoti individualią užimtumo veiklą, analizuoja darbo rinką, kvalifikaciją bei kompetenciją, ar padeda persikvalifikuoti, o taip pat teikia subsidijas verslo pradžiai.

„Šiai dienai finansavimą gali gauti neįgalūs asmenys arba jaunuoliai iki 29-erių metų. Bet artimoje ateityje žadame projektų, dėl kurių parama bus teikiama ir vyresniems kaip 45 metai asmenims. Orientuojamės į visas amžiaus grupes“, – kalbėjo D. Kadžė.

Tuo metu G. Raubūnas pasidalino nedarbo išmokos perkėlimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą galimybe, kuri ypač sudomino susirinkusiuosius.

„Jūs galite užsiregistruojate darbo biržoje Anglijoje ir tuomet parsivežti šią išmoką į Lietuvą, kol čia susirasite darbą –  tai lyg tarpinė stotelė, papildoma pagalba.“ Visgi ministras pridūrė, jog jeigu „Brexitas“ įvyks be sutarties, ši išmokos eksportavimo galimybė nebegalios“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovas. 

Siūlo karjerą kariuomenėje

Vienas iš pašnekovų, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas teigė, jog sąlygos kurti verslą Lietuvoje šiuo metu taip pat yra palankios: interneto pagalba, palengvintomis formomis, nemokamomis konsultacijomis bei finansine parama.

„Galima gauti 17 tūkst. eurų siekiančias subsidijas iš Užimtumo tarnybos, iki 40 tūkst. eurų – iš Žemės ūkio ministerijos (kaimiškose vietovėse, bet ne žemės ūkio veiklai). Įmanomas palūkanų kompensavimas, įvairios valstybinės garantijos, nemokamos darbo vietos mūsų įsteigtuose bendradarbystės centruose (Tauragėje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje)“, – informavo G. Morkūnas. – „Mokesčių atžvilgiu taip pat yra lengvatų, tarkime, pirmajam verslui Lietuvoje, mažų bendrijų vadovams ir nariams (iki 10 asmenų) pirmuosius metus nėra jokio pelno mokesčio, o taip pat tuos vienerius metus galima nemokėti socialinio draudimo įmokos“.

Dar viena galimybė karjeros perspektyvai – profesinė karo tarnyba. Į susitikimą iš Lietuvos atvykęs kapitonas Mindaugas Tocionis iš Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teigė, kad karjeros ir mokymosi galimybės didelės, puikios socialinės garantijos, laukia įvairios misijos, bendradarbiavimas su NATO pajėgomis.

„Tik reikia motyvacijos. Amžiaus cenzas – 18-38 metai. Lokacija – visa Lietuva. Ieškome ir išskirtinių specialybių, tokių kaip kad elektronikos, mechanikos profesionalų, netgi virėjų“, – sakė M. Tocionis.

„Brexitas“ be sutarties nedžiugins

Dar vienas svarbus aspektas diskusijoje tapo darbo stažo skaičiavimas ar stažo perkėlimas iš vienos valstybės į kitą, ir socialinio bei sveikatos draudimo išmokos.

„Mes sumuojame jūsų darbinę patirtį apimdami visas ES šalis, taip pat ir Europos ekonominės erdvės nares: Norvegiją, Islandiją, kt. Didžiajai Britanijai išstojus su sutartimi, visos lig šiol esančios taisyklės galios iki 2020-ųjų metų pabaigos ir per visą pereinamą laikotarpį, kuris yra numatytas išstojimo sutartyje. Po pereinamojo laikotarpio, stažui nepasikeitus ir likus JK, jūsų teisės išliks tokios pačios. Jeigu Didžioji Britanija išstos be sutarties, tai reglamenai, kurie visa tai nustato, nustoja galioti. Ir kaip darbo stažas bus skaičiuojamas po to, priklauso nuo JK sprendimo“, – renginyje sakė Mariana Žukienė, dirbanti su ES teisės aktais garantuojančiais socialinę apsaugą.

Valstybinės ligonių kasos tarptautinio skyriaus atstovės Neringa Šafranavičienė ir Evelina Galčiūtė antrino M. Žiukienei dėl Europos sveikatos draudimo kortelės galiojimo. Situacija analogiška: JK pasitraukimas be sutarties reikš, kad Europos sveikatos draudimo kortelė nebegalioja. Auditorijai pasiteiravus, ar galima įsigyti kortelę iš Lietuvos, žinios nedžiugino. Tik nuolatiniam šalies gyventojams suteikiamos šios teisės.